- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-952-392/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00196-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- I. U.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „HML“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „HML“ ieškinį atsakovui I. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,HML“ ieškinį atsakovui I. U. ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 11 960 Eur skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 11 960 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 269 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2. 2020 m. gegužės 5 d. teisme gautas atsakovo prašymas atnaujinti terminą pateikti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas prašymą dėl termino atnaujinimo grindė tuo, jog apie priimtą sprendimą už akių jis sužinojo tik 2020 m. balandžio 27 d., kuomet pats ieškovės atstovas paskambino ir pranešė apie įsiteisėjusį sprendimą ir buvusį teismo procesą. Jokių dokumentų (nei ieškinio, nei paties sprendimo už akių) atsakovas nebuvo gavęs, todėl kitą dieną atsakovas kreipėsi į advokatą, kuris pradėjo aiškintis, kokia byla buvo pradėta. 2020 m. balandžio 30 d. atsakovo atstovas pateikė prašymą suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės, prieiga buvo suteikta 2020 m. gegužės 4 d. Atsakovo nuomone, atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė ne dėl savo kaltės, o dėl svarbių priežasčių – tinkamo neinformavimo apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, netenkintas. Atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
4. Teismas nurodė, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu už akių patenkino ieškovės ieškinį atsakovui. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. balandžio 16 d. Ieškovės prašymu 2020 m. balandžio 28 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Atsakovas I. U. 2020 m. gegužės 5 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
5. Teismas nustatė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškinyje nurodytų ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai buvo grąžinti pašto darbuotojų nurodant, jog adresatas neatsiėmė dokumentų pašte. Šį savo gyvenamosios vietos adresą nurodo ir pats atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismui patikrinus SODROS duomenis, paaiškėjo, jog atsakovas I. U. dirba UAB „Sakista“, tačiau procesiniai dokumentai taip pat grįžo su pašto žyma „neatsiėmė pašte“. Atsakovui ieškinys su priedais buvo įteiktas 2020 m. kovo 2 d. viešo paskelbimo būdu ir priimtas sprendimas už akių. Ieškovė nepageidavo dokumentų įteikti atsakovui per antstolį, ir, kad byloje būtų paskirtas kuratorius. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovo argumentai dėl netinkamo procesinių dokumentų jam įteikimo yra nepagrįsti nei objektyviai, nei subjektyviai.
Šalies argumentai
6. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė ne kartą atsakovo vekseliuose nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), kurį pareiškime nurodė ir pats atsakovas, siuntė jam pranešimus apie neapmokėtus vekselius, ragino atsiskaityti, taip pat siuntė perspėjimus el. paštu, SMS žinutėmis, todėl atsakovas turėjo ir galėjo žinoti apie esamą įsiskolinimą nuo 2019 m. gruodžio 20 d. Pažymėjo, kad ieškovės pranešimuose, siųstuose atsakovui buvo nurodyta, jog ieškovė kreipsis į teismą, jei atsakovas nurodytu laikotarpiu neapmokės įsiskolinimo. Todėl atsakovas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo ir privalėjo domėtis situacija, savo iniciatyva bendradarbiauti su ieškove. Taip pat, atsakovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurie pateisintų termino praleidimo laikotarpį, o apsiribojo nurodymu, jog nebuvo tinkamai informuotas apie teisminį procesą jo atžvilgiu, t. y. formaliai įvertino esamą situaciją savo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepagrindė, jog buvo susiklosčiusios tokios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą pateikti procesinį dokumentą ir nepateikė objektyvių sąlygų, kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Jei esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms būtų tenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo, jo atnaujinimas paneigtų normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslus. Todėl teismas prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą, o pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovas (apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį ir atnaujinti terminą pareiškimui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir priimti atsakovo 2020 m. gegužės 5 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Apeliantas nurodo, kad tiek atsakovo pozicijos (atsiliepimo) nagrinėjamoje byloje nepareiškimą, tiek ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikimą per įstatyme nustatytą 20 dienų terminą nulėmė tai, kad atsakovas neturėjo jokių duomenų apie jo atžvilgiu nagrinėjamą civilinę bylą. Kol byla buvo nagrinėjama teisme, atsakovas jokių dokumentų iš teismo ar pranešimų elektroninio ryšio priemonėmis negavo, nežinojo ir apie viešai skelbtą informaciją apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą. Netgi, ieškovė, kuri turėjo atsakovo telefono numerį, jam apie teismą pranešė tik po to, kai jau teismo paprašė išduoti vykdomąjį raštą.
8.2. Apeliantas nurodo, kad atsakovui dokumentai nebuvo įteikti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog jis byloje buvo pasyvus. Juo labiau atsakovas nežinojo ir apie tai, kad jis turėtų sekti pranešimus teismo tinklalapyje, todėl procesinių dokumentų įteikimas viešojo paskelbimo būdu negali būti laikomas realiu ir tinkamu atsakovo informavimu apie jo atžvilgiu nagrinėjamą bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Tuo tarpu, atsakovas realiai nebuvo informuotas apie teisminį procesą bei negalėjo pareikšti savo pozicijos, o tai yra svarbi priežastis ir praleistam terminui atnaujinti, ir 2020 m. kovo 26 d. sprendimui už akių peržiūrėti.
8.3. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, jog procesinių dokumentų įteikimo būdo pasirinkimas priklauso tik nuo ieškovės valios, todėl teismui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinyje prašė nepavykus procesinių dokumentų įteikti atsakovui, įteikti juos viešo paskelbimo būdu, nebuvo pagrindo procesinių dokumentų įteikinėti kitais būdais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 yra pasakęs, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus. Taigi teismas ne tik turi tenkinti ieškovo prašymus ir įteikinėti procesinius dokumentus ieškovo pasirinktu būdu, tačiau, nepavykus įteikti dokumentų paštu, turi vertinti bylos medžiagą ir nustatyti, ar nėra žinomi kiti atsakovo kontaktai, kuriais būtų galima susisiekti ir įteikti procesinius dokumentus. Šioje situacijoje kalbant apie dokumentų įteikimą atsakovui, įžvelgtinas ieškovės nesąžiningumas, nenurodant teismui visų žinomų atsakovo kontaktinių duomenų, o taip pat ir visų galimybių susiekti su atsakovu, turint tikslą informuoti apie bylą, neišnaudojimas. Pažymėjo, kad teismas galėjo siųsti procesinius dokumentus atsakovui elektroniniu paštu, o jeigu ne procesinius dokumentus – tai bent pranešimą apie nagrinėjamą bylą, informaciją, kad dokumentus galima atsiimti teisme ir pan. Be to, teismas nebūtinai iškart turėjo tenkinti ieškovės prašymą dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu – galėjo siūlyti ieškovei pasitelkti antstolį, kad iš tiesų būtų išnaudotos visos galimybės realiai įteikti procesinius dokumentus atsakovui. Mano, kad teismas nepanaudojo visų galimybių procesiniams dokumentams atsakovui įteikti, todėl apie procesą jam tinkamai pranešta nebuvo.
8.4. Teismas visiškai nevertino, kad nėra jokių duomenų, jog atsakovą būtų galima laikyti nesąžiningu, nėra duomenų, kad atsakovas būtų kaip nors sąmoningai vilkinęs procesą, priėmęs dokumentus, tačiau pozicijos nepateikęs ir į posėdį nevykęs, be to, neįvertintas atsakovo ir jo atstovo kreipimosi į teismą operatyvumas iš ieškovės sužinojus apie už akių išnagrinėtą bylą, todėl terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikti nepagrįstai neatnaujintas. Mano, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai taip pat turėjo būti bent preliminariai įvertinti sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, kadangi jie rodo, jog 2020 m. kovo 26 d. sprendimas už akių nėra teisingas, skola ieškovei priteista net neįrodžius realaus pinigų paskolinimo fakto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškovės ieškinį, teismas 2020 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą už akių. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. balandžio 16 d. Ieškovės prašymu 2020 m. balandžio 28 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Atsakovas 2020 m. gegužės 5 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą pateikti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, jog procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, jis nieko nežinojo apie nagrinėjamą civilinę bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti netenkino, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurie pateisintų termino praleidimo laikotarpį, apsiribojo nurodymu, jog nebuvo tinkamai informuotas apie teisminį procesą jo atžvilgiu.
12. Teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai. EŽTT nuosekliai formuoja praktiką, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (2012 m. spalio 9 d. sprendimų bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20).
13. Apeliantas nurodo, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2020 m. balandžio 27 d., kai pats ieškovo atstovas paskambino ir pranešė apie įsiteisėjusį sprendimą ir buvusį teismo procesą. Jokių dokumentų (nei ieškinio, nei paties sprendimo už akių) atsakovas nebuvo gavęs. Pasak apelianto, atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė ne dėl savo kaltės, o dėl svarbių priežasčių – tinkamo neinformavimo apie nagrinėjamą bylą. Byloje nustatyta, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ieškinyje nurodytu ir jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai grąžinti, nes adresatas neatsiėmė dokumentų pašte. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti į darbovietę, tačiau jie grįžo su pašto žyma „neatsiėmė pašte“. Atsakovui ieškinys su priedais buvo įteiktas 2020 m. kovo 2 d. viešo paskelbimo būdu. Tai leidžia daryti išvadą, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo teikiami formaliai, atsakovas realiai nebuvo informuotas apie teisminį procesą, negalėjo pareikšti savo pozicijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat sutiko su atsakovo nurodytu argumentu, jog jam galėjo būti nežinoma, jog teismo pranešimai apie nagrinėjamas bylas ir procesinių dokumentų įteikimą yra skelbiami specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškino, kad sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa tinkamas sprendimo už akių įteikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Nustatyta, kad teismo sprendimas už akių atsakovui nebuvo siunčiamas nei į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, nei į darbovietę, buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).
16. Apeliantas nurodė, kad iš ieškovės sužinojęs apie jau priimtą teismo sprendimą už akių, nedelsdamas susisiekė su advokatu, kuris pateikė prašymą prisijungti prie elektroninės bylos kortelės ir gavę prieigą sekančią dieną pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismas 2020 m. gegužės 4 d. tenkino advokato prašymą dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės prisijungimo, 2020 m. gegužės 5 d. teisme gautas atsakovo prašymas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovą būtų galima laikyti nesąžiningu, ar jis būtų kaip nors sąmoningai vilkinęs procesą, priėmęs dokumentus, tačiau savo pozicijos nepateikęs ir į posėdį neatvykęs.
17. Pažymėtina, kad pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdamas į pačio sprendimo už akių priėmimo institutą sprendžia, kad nėra pagrindo atimti atsakovui galimybę pasinaudoti teise pateikti pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo.
18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai bei argumentai gali turėti esminės įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau išsamiai dėl jų nepasisako, nes tai turės padaryti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
19. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių paduoti, neatsižvelgė į tai, kad teismo sprendimas už akių nėra teisinė sankcija, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nustatytos faktinės aplinkybės yra pakankamos atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nes taip bus garantuota atsakovo teisė būti išklausytam teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, atnaujintas praleistas terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui I. U. terminą pateikti pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Atsakovo I. U. pareiškimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.