Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, virėja, neteista, 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, susitaikiusi su nukentėjusiosiomis BK 38 straipsnio pagrindu; kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2016 m. gegužės 19 d., apie 16 val., parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), keikėsi necenzūriniais žodžiais, paėmusi iš savo mažametės dukros E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefoną, jį metė ir sudaužė, po to griebė dukrai už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną, taip sukeldama pastarajai fizinį skausmą, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, griebė už plaukų mažametei S. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir jos galvą trenkė į spintelę, taip sukeldama pastarajai fizinį skausmą.

Be to, R. P. 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.10 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,97 promilių girtumas), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka paėmė savo mažametę dukrą E. P., gimusią (duomenys neskelbtini), už rankos, traukė ją, po ko suėmė ją už plaukų ir tempė, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, tampė savo sūnų E. K., gimusį (duomenys neskelbtini), už drabužių, pastūmė jį, dėl ko jis atsitrenkė į spintą ir susitrenkė nugarą, po to sudavė E. K. ranka į veidą bei nagais apdraskė veidą, šiais savo veiksmais padarė E. K. veido dešinės pusės, pažandės dešinės pusės, sprando, krūtinės ląstos, dešinio peties odos nubrozdinimus, krūtinės ląstos kraujosruvas odoje, dešinio dilbio poodines kraujosruvas, dešinio dilbio poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais R. P. sukėlė nukentėjusiajai mažametei E. P. fizinį skausmą bei savo šeimos nariui E. K. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl 2016 m. gegužės 19 d. įvykio), R. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-908/2017, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Tačiau per vienerius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ji galimai padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl 2018 m. liepos 11 d. teismo nutartimi, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, BPK 232 straipsnio 4 punktu, 295 straipsniu, įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-231-908/2017 buvo atnaujintas, bylos sujungtos ir išnagrinėtos dėl abiejų įvykių (2016 m. gegužės 19 d. bei 2017 m. rugpjūčio 28 d.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. P. kalta prisipažino visiškai dėl visų nusikalstamų veiksmų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Duomenys dėl 2016 m. gegužės 19 d. fizinio skausmo sukėlimo mažametėms

2018 m. rugpjūčio 20 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. P. kalta prisipažino ir nurodė, kad įvykio dieną paskambino parduotuvės vedėja dėl jos dukros. Vaizdo įrašai užfiksavo, kad jos dukra kartu su S. J. ir jos broliuku apsivogė parduotuvėje. Atėjusi į parduotuvę prieš dukrą atliko šiuos veiksmus: sudaužė dukros telefoną; paėmusi dukrą už plaukų, stūmė ją į sieną, dėl ko ji atsitrenkė. Kitą mergaitę – nukentėjusiąją S. J. išgąsdino pasakiusi, kad ji žiūrėtų brolį, o ne vogtų; ją pastūmė. Mano, kad nuo jos atliktų veiksmų dukrai ir S. J. skaudėjo (baudžiamoji byla Nr. 1-2255-1017/2018, b. l. 192).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-231-908/2017 teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. P. savo kaltę dėl šio įvykio taip pat pripažino visiškai ir paaiškino, jog įvykio dieną jai buvo atostogos. Paskambino parduotuvės vedėja dėl jos dukros. Vaizdo įrašai užfiksavo, kad jos dukra kartu su S. ir S. broliuku apsivogė parduotuvėje. Atbėgo susinervinus į parduotuvę. Vaikai buvo parduotuvės vadovės kabinete. Iš pykčio sudaužė dukters telefoną. Sakė vaikams, kad vogti nevalia. Dukra apsivogė ne pirmą kartą. Dukrą paėmė už plaukų, ši verkė. S. pastūmė. Vėliau apie įvykį kalbėjo su savo dukra, atsiprašė, nupirko naują telefoną. Su nukentėjusiosios atstove V. T. susitaikė. Atsiprašė jos ir jos dukters S.. Supranta, kad ją išgąsdino (baudžiamoji byla Nr. 1-231-908/2017, b. l. 99).

N. S. J. atstovei pagal įstatymą – mama V. T. nurodė, kad pretenzijų kaltinamajai neturi (baudžiamoji byla Nr. 1-2255-1017/2018, b. l. 191-192).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. T. paaiškino, kad 2016 m. gegužės 19 d., apie 17 val. jai paskambino „(duomenys neskelbtini)“ klubo vadovė ir pasakė, kad jos dukra kažką prisidirbo, todėl jai reikia atvažiuoti į minėtą klubą, esantį (duomenys neskelbtini). Apie 17.30 val. atvyko į klubą ir pamatė, kad jos dukra S. J. stipriai verkia ir laikosi už ausies. Iš karto dukros paklausė, kas atsitiko. Jai dukra pasakė, kad E. mama griebė jai už galvos ir trenkė galva į sieną. Tada priėjo klubo vadovė B.. Ji paaiškino, kad jos dukra ir E. apsivogė „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje ir jas pagavo parduotuvės darbuotojas, kuris atvedė jas į klubą, o ji susisiekė su ja ir E. mama bei laukė jų atvykstant į pokalbį. B. jai papasakojo, kad atvykusi E. mama ir pradėjo rėkti, šaukti ir sudavė savo dukrai, paskui ji griebė S. už galvos, sutrenkė jos galvą į stalą. Be to, jos dukrai pradėjo grasinti, kad sutikusi užmuš, paėmė savo dukrą ir išėjo. Vėliau ji paskambino klubo vadovei B. pasiteirauti apie tos moters duomenis. Ji jai užsiminė, kad tos moters vardas R., o pavardės tiksliai nežino ir negali atskleisti asmens duomenų, pasiūlė kreiptis į policiją. Jos dukrai skaudėjo dešinę ausį, ji negalėjo ant jos prigulti ir jos paliesti (baudžiamoji byla Nr. 1-231-908/2017, b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. J. paaiškino, kad ji po pamokų ji lanko Policijos klubą, esantį netoli mokyklos. T. B. jiems padeda pamokas daryti. Kartu į klubą vaikšto ir jos draugė E. P.. Šių metų gegužės mėnesį, datos tiksliai pasakyti negali, ji kartu su B. ir E. P. buvo parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri yra Justiniškėse. Parduotuvėje buvo todėl, kad antrą ar trečią dieną ji ir E. vogė lūpdažius. Su jais kalbėjo parduotuvės darbuotoja ir B., norėjo jų paprašyti, kad jos daugiau nevogtų. Parduotuvės darbuotoja paprašė, kad jos paskambintų savo mamoms. Ji telefono neturėjo, todėl savo mamai paskambino E. ir jos mama greitai atėjo. A. E. mama buvo labai supykusi, ji pradėjo rėkti, paskui paėmė E. už plaukų ir jos galvą trenkė į sieną ir į spintą, paėmė iš E. rankų jos telefoną ir metė ant grindų. Ar telefonas sudužo, ji nematė. V. E. mama griebė ją už plaukų, už surištos gale uodegos ir galva trenkė į stalą. Ėmė tik už plaukų, už ausies jos neėmė. Trenkė tik vieną kartą. Be to ji visiems girdint pasakė, kad jei ji ją sutiks lauke, tai ją užmuš. Po smūgio į stalą, jai labai skaudėjo galvą, o po jos pasakytų žodžių ji labai išsigando. Dabar ji viena stengiasi nevaikščioti pro E. namus, bijo sutikti E. mamą. Su E. ji dabar nebendrauja, mato ją policijos klube. Kartu su ja ir E. tą dieną parduotuvėje buvo jos brolis S. J., kuriam 7 metai. Pamatęs, kas vyksta parduotuvėje, jis apsiverkė, išsigando (baudžiamoji byla Nr. 1-231-908/2017, b. l. 16).

2016 m. gegužės 24 d. specialisto išvadoje Nr. G 1518/2016(01) konstatuota, kad S. J. po įvykio 2016 m. gegužės 19 d. objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota (baudžiamoji byla Nr. 1-231-908/2017, b. l. 19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. P. paaiškino, kad parodymus duoti sutinka. S. J. yra jos draugė. Kartu su ja lanko policijos klubą, esantį Justiniškių mikrorajone. Policijos klube, kurį lanko, dirba pedagogė B.. Kartu su B., S., S. broliu S. šį pavasarį, datos tiksliai pasakyti negali, dienos metu, jie užėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra prekybos centro „Norfa“ pastate. Parduotuvėje ,, (duomenys neskelbtini)“ S. ankščiau yra pavogusi daug lūpdažių ir jiems atėjus, parduotuvės darbuotoja S. atpažino ir jiems visiems liepė ateiti į mažą kambariuką parduotuvėje. Į kambariuką jie užėjo visi ir parduotuvės darbuotoja jiems liepė daugiau iš parduotuvės nevogti, taip pat liepė paskambinti mamoms. Ji pati paskambino savo mamai ir jos mama atėjo į parduotuvę. Jos mama atėjo labai pikta, rėkė, barėsi ant jos, S. ir B., paėmė ją už plaukų, pakratė, bet niekur nedaužė, paskui paėmė už peties, dar kartą pakratė, liepė eiti namo. Ji labai išsigando savo mamos, nes ši labai rėkė. Be to, dar prisiminė, kad mama pirma sudaužė jos telefoną, kurį laikė savo rankoje, numesdama jį ant grindų. Paskui jos mama paėmusi S. už peties, ją pakratė, už plaukų S. jos mama netampė ir galva niekur nedaužė. S. ir ji parduotuvėje labai verkė. Po visų šių veiksmų jos mama, paėmusi ją už rankos, nusivedė namo. Jos mama liepė joms nedraugauti ir pasakė, kad jei pamatys jas kartu, tai jas primuš. Po įvykio ji kalbėjosi su mama, kuri jai liepė daugiau nevogti ir jos atsiprašė už savo tokį elgesį (baudžiamoji byla Nr. 1-231-908/2017, b. l. 24-25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. S. nurodė, kad dirba Vilniaus policijos klube. Yra socialinė pedagogė. Klubas yra adresu(duomenys neskelbtini). S. J., S. J., E. P. yra jų klubo nariai (dienos centro lankytojai). Ji pastebėjo, kad jie nuo 2016 m. gegužės 17 d. pradėjo į klubą nešti daug saldainių, kosmetikos priemonių (lūpdažius, lūpų balzamus). Apie 15 val. ji užsuko į ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią Norfos parduotuvės patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini). Užėjus į parduotuvę, išgirdo, kad darbuotojos parduotuvės tarpusavyje kalbėjo, kad kažkokios mažos mergaitės vagia iš parduotuvės. Ji priėjo prie darbuotojų ir paprašė plačiau jai apie tai papasakoti, prašė apibūdinti mergaites. Darbuotojos pasakė, kad mergaitėms 7-8 metai. Parodė jai vaizdo įrašus, kuriuose ji atpažino S. J. ir E. P.. Ji kalbėjo su parduotuvės vedėja, susitarė, kad nekvies policijos, kad mergaitės yra iš socialinės rizikos šeimų. Žiūrėdami vaizdo įrašus, pastebėjo, kad mergaites ėjo vogti į parduotuvę kelias dienas iš eilės. Su vedėja ji susitarė, kad į parduotuvę atves tas dvi mergaites ir berniuką (kuris taip pat buvo su merginomis ir viską žinojo apie tai, kas buvo daroma). Grįžusi iš parduotuvės į darbą, apie 16 val., pasiėmė su savimi E. S. ir S. ir nuėjo į Norfą. Atėjus į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, S. atidavė į parduotuvę visus lūpdažius. Kadangi merginos nenorėjo atsiprašyti, nejautė kaltės, jiems buvo liepta užeiti į tarnybines patalpas, kur norėjo išgirsti tiesą iš vaikų, o būtent kiek dienų ji vogdavo, kiek konkrečiai pavogė. Tarnybinėse patalpose S. iš karo pasakė, kad parduotuvėje buvo tik vieną kartą. E. tylėjo, o S. verkė. Būdami parduotuvėje, tarnybinėse patalpose, paprašė, kad E. paskambintų mamai. P. E. mamai R. P., pakvietė ją į pokalbį į parduotuvę. R. P. atėjo labai greitai, buvo labai supykusi. Ji aprėkė E., apkaltino jų policijos klubą. Ji pasiėmė E. telefoną, sudaužė jį į grindis, pradėjo rėkti, pasakė, kad jei norit, tai galit kviesti policiją. Ji pavargusi nuo vaikų, pati lankosi pas psichologus ir jai yra vienodai. Ji paskui išbėgo iš tarnybinių patalpų ir vėl grįžo, apkaltino, kad viską pavogė S., sakė, kad E. nieko nevogė. Ji keikėsi necenzūriniais žodžiais, kurie buvo nukreipti į jos dukrą. Ji paėmė E. už plaukų ir trenkė galva į sieną. Jie jai pasakė, kad taip daryti negalima, nes kvies policiją dėl tokio jos elgesio su vaiku, bet ji pasakė, kad tai yra jos dukra ir ji daro su ja ką nori. Į jų prašymus apsiraminti, ji nereagavo. Staiga ji griebė už plaukų S., kuri sėdėjo vedėjai ,, (duomenys neskelbtini)“ už nugaros ir nuolat verkė, ir jos galvą trenkė į spintelę. S. pašoko, atsistojo už jos, ją apkabino. T. E. mama pasiėmė savo vaiką vėl už plaukų, keikėsi. Pasakė, kad daugiau neleis E. į klubą ir ją išsivedė (baudžiamoji byla Nr. 1-231-908/2017, b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. K. paaiškino, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) parduotuvės vedėja. Parduotuvė yra adresu (duomenys neskelbtini), parduotuvės „Norfa“ patalpose. 2016 m. gegužės 19 d. dirbdama parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, ji apie pietus, maždaug 13-14 val. parduotuvėje pagavo dvi mažametes mergaites, kurios apsivogė. Jos su savimi turėjo 8 vnt. lūpų vazelino. Kosmetika buvo paslėpta kišenėse ir kuprinėje. Tuo metu parduotuvėje atsitiktinai buvo socialinė darbuotoja B. iš Vilniaus policijos klubo. Merginos buvo atvestos į tarnybines patalpas, kur jos jų paprašė skambinti savo mamoms. Viena iš mergaičių, kaip sužinojo E., iš savo telefono paskambino mamai ir ji neužilgo atėjo. Mamos reakcija, kai ji atėjo buvo neadekvati. Mama buvo supykusi, pradėjo šaukti ant savo vaiko, paėmė savo vaiką už ausies ir už plaukų, pakratė, trankė galva į sieną, atėmė telefoną iš dukros, metė jį ant grindų. Ji visą tai matydama, vaiką nutraukė nuo mamos ir paslėpė už savęs. Tuo metu mama išėjo iš tarnybinių patalpų, po kelių minučių sugrįžo ir puolė prie S.. Ją paėmė už ausies ir už plaukų, trenkė jos galva į spintelę. Tuo metu S. sėdėjo prie stalo. Tada ji taip pat užstojo S.. Mama dar šaukė, pyko, sakė, kad neleis merginoms eiti į jaunimo centrą, neleis bendrauti, ir visai nieko nepasisakė dėl jų vagysčių. Ji mamai pasakė, kad vaiko jai neatiduos, skambins į policiją, bet ji griebė vaiką už rankos ir ištempė ją iš parduotuvės (baudžiamoji byla Nr. 1-231-908/2017, b. l. 31-32).

Duomenys dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. fizinio skausmo sukėlimo mažametei ir nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. P. dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykio taip pat kalta prisipažino visiškai. Nurodė, kad su ja kartu bute (3 kambarių) gyvena jos sūnus E. K. ir dukra E. P.. Įvykio vakarą, apie 20.00 val. atėjo pažįstamas dėl baldų, dėl senų vaikų lovų išvežimo, nes ji ruošėsi vaikams pirkti naujas. E. pradėjo jos pažįstamą ir ją įžeidinėti, pažįstamas išėjo iš buto. Vėliau ji dukrai pasakė, kad nori pabūti viena ir jai liepė eiti miegoti, tačiau dukra nenorėjo eiti miegoti. Todėl ji, norėdama dukrą išvaryti iš savo kambario, dėl savo įpročio dukrą griebdama už drabužių, sugriebė jai ir už plaukų, ir stumdama dukrai už nugaros išstūmė ją iš savo kambario. Tarp jų kilo konfliktas, dukra rėkė, kad jai skauda, nes ji (kaltinamoji) ją tempia. Kaltinamoji buvo paėmusi dukrai ir už rankos, ją stūmė, kad ji išeitų iš kambario. Ji nenorėjo dukros trenkti į sieną. Atėjus į kambarį sūnui E. ginti E., E. pabėgo į savo kambarį. E. kaltinamajai užlaužė rankas. Sūnui išėjus į savo kambarį, kaltinamoji nuėjo jam iš paskos, rėkė ant jo dėl jo netinkamo gyvenimo būdo (kad nesimoko, nedirba, nepadeda), tempė jį už rūbų, pastūmė, dėl ko sūnus atsitrenkė nugara į spintą. Galėjo jam netyčia veidą apdraskyti, atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Sūnus apie 22.00 val. iškvietė policiją. Savo elgesį vertina blogai. Šiuo metu ji alkoholio nevartoja, vaikščiojo į anoniminių alkoholikų klubą, lankėsi pas psichologą, gydytojus. Jos šeima įtraukta į rizikos šeimų sąrašą. Po šių lankymųsi gėrė tik alaus, stiprių alkoholinių gėrimų nebegeria. Išgėrusi alkoholio, tampa piktesnė, pikta dėl sunkaus gyvenimo. Įvykio metu buvo išgėrusi, tai įtakojo jos tokį elgesį. Sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nemano, kad sūnui padarė tokią žalą, nes jį išlaikė, stengiasi dėl vaikų, jais rūpinasi. Šiuo metu sūnus su ja negyvena (baudžiamoji byla Nr. 1-2255-1017/2018, b. l. 192-194).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. K., apklaustas dėl civilinio ieškinio, nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko. Paaiškino, kad randai ant veido, krūtinės, dilbio atsirado nuo mamos apdraskymo, kurie buvo akivaizdžiai matomi. Jis jautė fizinį skausmą, buvo šokiruotas, kad mama taip su sūnum gali pasielgti, kai jis bandė apginti mažametį vaiką. Šis įvykis jam turėjo įtakos, sutriko miegas. Lankėsi pas psichologą. Su mama mažiau bendrauja, išsikraustė iš namų dėl mamos alkoholizmo (baudžiamoji byla Nr. 1-2255-1017/2018, b. l. 194).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. K. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d., apie 22.00 val. sugrįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad mama yra apsvaigusi nuo alkoholio. Ji nuėjo į virtuvę ir ten išgėrė dvi kažkokias tabletes. Šias tabletes ji išgėrė kartu su alumi. Apytikriai po dešimties minučių mama (R. P.) pradėjo garsiai rėkti, kad jai skauda kojas. Jo sesuo E. P. pradėjo sakyti, kad mama netrukdytų miegoti. Tuomet mama supyko ir atėjusi į sesers kambarį pradėjo kažką šaukti ir ranka tempti už sesers plaukų. Sesuo pradėjo verkti, o jis atėjo jos apginti. Užlaužė jos rankas ir parvertė ant lovos. Netrukus mama atsistojo ir išstūmė jį į kitą kambarį. Po to nuėjo link virtuvės. Po kurio laiko sugrįžo į kambarį, į kurį buvo nustumtas, ir pradėjo tampyti jį už drabužių. Jis bandė ją sulaikyti, o ji bandė jam įkąsti į rankas, tačiau nesugebėjo. Jis jai pasakė, kad jei ir toliau taip elgsis, tai jai bus atimtos motinystės teisės. Tuomet ji pradėjo draskyti jo veidą nagais. Jis sulaikė ją už rankų ir bandė išstumti ją iš kambario. Ji jį pastūmė ir jis atsitrenkė į spintos kampą (susitrenkė kairiuoju šonu). Po to iškvietė policiją ir medikus. Tuomet jo mama norėjo pasišalinti iš buto, o jis atsistojo prie buto durų ir jos neišleido. Bestovint prie išėjimo mama dar kartą apdraskė jo veidą. Jis ją pargriovė ant grindų, o ji pradėjo garsiai šaukti, po ko jis ją paleido. Ji atsistojo ir išėjo į laiptinę. Jis laikė ją už rankos ir nepaleido, nes norėjo, kad mama būtų vietoje, kol atvyks policija. Laiptinėje susirinko kaimynai iš įvairių būtų ir pradėjo įkalbinėti mamą sugrįžti atgal į butą. Po kurio laiko atvyko greitoji medicinos pagalba, o netrukus policijos pareigūnai, kurie mamą pristatė į policijos komisariatą (baudžiamoji byla Nr. 1-2255-1017/2018, b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. K. papildomai nurodė, kad po įvykio mamos elgesys labai pasikeitė, namuose rimtų konfliktų nebuvo, mama rečiau vartoja alkoholį ir jei vartoja, tai labai nedideliais kiekiais. Šiaip mama yra gera ir rūpestinga, bet kai padaugina alkoholio, tampa nevaldoma ir agresyvi. Šio konflikto iniciatorė buvo mama. Tą vakarą, mama pradėjo garsiai šaukti, o sesuo paprašė mamos elgtis tyliau ir netrukdyti ilsėtis, tada mama nuėjo į sesers kambarį, jis jautė kad kažkas bus ir ėjo jai iš paskos, mama iš lovos tyčia ištempė sesę už plaukų ir norėjo ją nustumti į sieną, jis sesę apgynė, užlaužė mamai rankas ir parvertė ją ant lovos, pats stovėjo šalia. Mama atsikėlė ir nustūmė jį į jo kambarį, pradėjo jį tyčia tempti už drabužių ir tyčia pastūmė į spintą. Jis šonu atsitrenkė į spinta, jam skaudėjo, bet nelabai. Jis pradėjo sakyti mamai, kad už tai ką ji daro, jai gali atimti motinystės teises, mama sudavė jam per veidą, sudavė gan stipriai, jam skaudėjo žandikaulis. Jis paskambino ir iškvietė policiją. Mama tai girdėjo ir norėjo pabėgti iš buto. Jis mamą laikė, o jį jam tuo metu nagais apdraskė veidą, jam skaudėjo. Visi mamos veiksmai jo ir sesers atžvilgiu buvo tyčiniai, bet ji taip elgėsi tik todėl, kad buvo pavartojusi alkoholio ir išgėrusi vaistų. Blaivi mama niekada nei prieš jį, nei prieš sesę nesmurtavo. Šiuo metu su mama santykiai geri, gyvena taikiai, mano, kad tas įvykis buvo mamai gera pamoka, nenorėtų, kad ji būtų teisiama už tai ką padarė, tai šeimyniniai reikalai, jie susitaikė ir kartu gyvena toliau. Su sese mama taip pat susitaikė (baudžiamoji byla Nr. 1-2255-1017/2018, b. l. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji mažametė E. P.apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad jai devyneri metai su puse. Žino kas yra artimieji žmonės, tai jos mama ir tėtis. Pažada sakyti tiesą. Ją čia pasikvietė pakalbėti apie mamą. Gyvena kol kas pas mamą (duomenys neskelbtini). Buvo pas tėtį kaime, bet kaimo pavadinimą užmiršo. Nežino tėčio namo numerio. Vasarą pas tėtį kaime buvo. Rugsėjo mėnesį pas tėtį nebuvo. Jeigu jai užduotų klausimus, sutinka atsakyti. Nežino kada tai nutiko. Tai nutiko pas mamą namuose. Buvo namuose mama, brolis ir ji. Mama yra R., brolio vardas E.. Mama buvo išgėrus. Mama norėjo ją trenkti į sieną. Brolis pasakė, kad taip nedarytų. Brolis su mama pradėjo muštis. Mama broliui suplėšė marškinėlius. Kas toliau buvo neprisimena. Vėliau brolis pasakė, kad iškvies policiją. Ji bijojo. Brolis iškvietė policiją. Atvažiavo greitoji, o po to policija. Policija mamą išsivedė. Pagal mamos balsą supranta, kada ji išgėrusi, kada ji neišgėrusi. Kai ji išgėrusi nesupranta, ką ji šneka. Mama liepė eiti miegoti, bet ji nenorėjo. Buvo sekmadienio vakaras. Koks mėnuo buvo nepamena. Atrodo, kad pavasaris buvo. Mamos namuose yra trys kambariai. Ji miega savo kambaryje. Mama savo kambarį turi. Brolis su nuomininku turi savo kambarį. Mama ją už plaukų suėmė jos kambaryje. Mama kažkam pasakė, kad viskas įvyko jos kambaryje, o iš tikrųjų jos kambaryje. Pradžioje ją mama paėmė už kairės rankos riešo ir traukė. Mama liepė eiti miegoti. Kai mama traukė už rankos, jai skaudėjo. Žymių ant rankos neliko. Kai mama paleido ranką, liepė eiti miegoti. Paėmė už plaukų ir norėjo duoti į sieną. Mama patraukė jos plaukus ir jos galva atsidūrė prie sienos. Jai skaudėjo, kai mama ją suėmė už plaukų. Mama gal netyčia ją suėmė už plaukų. Jai atrodė, kad mama tyčia tai padarė. Mama mušėsi su broliu. Broliui mama apdraskė veidą su nagais. Mama paėmė broliui už dešinės rankos alkūnės. Broliui skaudėjo labai. Atvažiavo policija ir mamą išsivežė (baudžiamoji byla Nr. 1-2255-1017/2018, b. l. 28-30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. (G.) P. nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su R. P. yra išsiskyręs. Teismo sprendimu dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini), globa liko R.. Su E. beveik kiekvieną dieną susiskambina, jų yra draugiški šilti santykiai. E. niekada nesakė, kad jos mama, t. y. R. prieš ją smurtavo, sakydavo, kad žodžiu pabardavo, tačiau smurto jokio nebuvo. E. niekada sumuštos nematė. Per savaitę E. mato maždaug tris kartus. Nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d., jis gali dukrą E. pasiimti pas save pagyventi, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir, kad išvengti vėl smurto prieš jo mažametę dukrą. Jie gyvens adresu (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. 1-2255-1017/2018, b. l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, policijos pareigūnas, A. (A.) Š. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 22 val. iš Vilniaus AVPK buvo gautas iškvietimas, dėl smurto artimoje aplinkoje į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, bute jau buvo greitosios medicinos pagalbos brigada, juos pasitiko E. K., kuris paaiškino, kad jo motina R. P. tempė už plaukų jo jaunesnę sesę, tuo metu, kai jis puolė ginti sesę, motina užpuolė jį ir apdraskė jam veidą. Motina turi problemų su alkoholiu, kai geria, konfliktuoja su jais ir mušasi. Ant vaikino veido matėsi sužalojimai. R. P. buvo akivaizdžiai neblaivi, daugiausiai bendravo su medikais, skundėsi dėl prastos sveikatos, o būtent dėl kojų skausmų. Vaikai išsigandę nebuvo, kalbėjo ramiai, bute bendra tvarka pažeista nebuvo. R. P. buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą (baudžiamoji byla Nr. 1-2255-1017/2018, b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas, policijos pareigūnas, A. V. nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. iš Vilniaus AVPK budėtojų gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi E. K., kuris paaiškino, kad neblaivi jo motina R. P. užpuolė jo mažametę sesę E. P., gim. (duomenys neskelbtini), jis puolė sesę ginti, motina jį pastūmė stipriai, nuo ko jis atsitrenkė į spintos kampą bei apdraskė jam veidą. E. K. veidas buvo apdraskytas. Bute jau buvo GMP brigada. Mažametė nukentėjusioji E. P. paaiškino, kad ji gulėjo lovoje, prie jos priėjo jos neblaivi mama R. P. ir pradėjo ją tampyti už plaukų, brolis E. K. ją norėjo apginti, bet mama jį nustūmė ir nagais apdraskė jam veidą. Į. R. P. buvo akivaizdžiai neblaivi ir paaiškino, kad smurto prieš vaikus ji nenaudojo. R. P. buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus miesto 1-ąjį policijos komisariatą (2 t., b. l. 43).

2017 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G2805/2017(01) nurodyta, kad E. K. nustatyti šie sužalojimai: veido dešinės pusės, pažandės dešinės pusės, sprando, krūtinės ląstos, dešinio peties odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu, daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; krūtinės ląstos kraujosruvos odoje, dešinio dilbio poodinės kraujosruvos, dešinio dilbio poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-08-28). Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dvylika trauminių poveikių į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant nurodytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos tiriamojo ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualūs požymiai, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus) neužfiksavo (baudžiamoji byla Nr. 1-2255-1017/2018, b. l. 20-21).

2017 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. G2804/2017(01) nurodyta, kad E. P. po įvykio 2017 m. rugpjūčio 28 d. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (baudžiamoji byla Nr. 1-2255-1017/2018, b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (2015 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XII-1649 redakcija), tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 140 straipsnyje įtvirtinta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015). Už neatsargų fizinio skausmo sukėlimą kitam žmogui ar nežymų sveikatos sutrikdymą baudžiamoji atsakomybė nekyla.

Ankščiau išdėstytų, teismo ištirtų ir įvertintų duomenų, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.), visuma patvirtina, kad kaltinamoji R. P. pirmojo iš nagrinėjamų įvykių metu, t. y. 2016 m. gegužės 19 d., apie 16 val., sužinojusi apie tai, kad nukentėjusiosios E. P. (kaltinamosios dukra) ir jos draugė S. J. galimai įvykdė vagystes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, iškviesta į šią parduotuvę, iš pykčio, parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdama tiesiogine tyčia, keikėsi necenzūriniais žodžiais, paėmusi iš savo mažametės dukros E. P. mobiliojo ryšio telefoną, jį metė ir sudaužė, po to griebė dukrai už plaukų ir trenkė jos galvą į sieną, taip sukeldama jai fizinį skausmą, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, griebė už plaukų mažametei S. J. ir jos galvą trenkė į spintelę, jai taip pat sukeldama fizinį skausmą.

Šiuos veiksmus kaltinamoji pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme; savo kaltės ji neneigė. Visa tai matė ir patvirtino apklausiamos ne tik nukentėjusiosios mažametės, bet ir įvykyje dalyvavusios liudytojos B. S. ir R. K.. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta nukentėjusiosios S. J. mama V. T., kuriai jos dukra bei liudytoja B. S. papasakojo analogiškas įvykio aplinkybes. Visi šie įrodymai vienas kitą papildo ir patvirtina, faktiškai prieštaravimų tarp jų nėra. Be to, iš kaltinamosios veiksmų pobūdžio, taip pat jos elgesio agresyvumo bei neleistinų veiksmų prieš mažamečius tęstinumo darytina išvada, jog ji suprato savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą bei norėjo taip veikti, nesusivaldydama dėl kaltinamąją apėmusio pykčio. Nors kaltinamoji teigia, kad ji nenorėjo nustatytų padarinių, akivaizdu, kad ji, du kartus iš eilės atlikdama smurtinius veiksmus prieš mažametes, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad kaltinamoji R. P. savo tęstiniais veiksmais sukėlusi fizinį skausmą mažametėms, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (dėl 2016 m. gegužės 19 d. įvykio).

Be to, byloje įrodyta ir tai, jog kaltinamoji R. P., 2017 m. rugpjūčio 28 d. mušdama savo sūnų E. K. ir mažametę dukrą E. P., smurtavo prieš juos, tuo sukeldama jiems fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo tyčiniais veiksmais ji padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Kaltinamoji visiškai pripažino, kad savo namuose, būdama neblaivi, ji atliko inkriminuotus nusikalstamus veiksmus prieš savo vaikus, tarp jų ir mažametę dukrą. Nukentėjusieji E. P. bei E. K. taip pat nuosekliai teigė, kad kaltinamoji iš pradžių tyčia smurtavo prieš savo dukrą E. P. – ranka paėmė savo mažametę dukrą E. P. už rankos, traukė ją, po ko suėmė ją už plaukų ir tempė, taip sukeldama jai fizinį skausmą, po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, tyčia smurtavo prieš savo sūnų – E. K., tampė jį už drabužių, pastūmė, dėl ko jis atsitrenkė į spintą ir susitrenkė nugarą, po to sudavė E. K. ranka į veidą bei nagais apdraskė veidą, šiais savo veiksmais padarydama nukentėjusiajam E. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuos kaltinamosios bei nukentėjusiųjų paaiškinimus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – pagalbos iškvietimo informacija, pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, t. y. liudytojų A. V. ir A. Š., parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinio pranešimo, specialisto išvados duomenys.

Visi šie įrodymai sutampa tarpusavyje ir papildomo vienas kitą. Teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmų pobūdis bei tęstinumas įrodo, jog ji suvokė jų pavojingumą ir sąmoningai leido kilti minėtiems padariniams, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Jos veika, tyčia smurtaujant prieš mažametę dukrą – nukentėjusiąją E. P., atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, o tyčinė veika prieš sūnų – nukentėjusįjį E. K. atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. R. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl visų trijų nusikalstamų veikų padarymo yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. nusikalstamos veikos padarymo sunkina tai, kad veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Dėl 2016 m. gegužės 19 d. veikos padarymo sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

R. P. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos smurtinės, padarytos prieš svetimą mažametį vaiką, taip pat prieš mažametę dukrą ir nepilnametį sūnų, t. y. šeimos narius, nusikalstamos veikos baigtos. Ji iki šių veikų padarymo neteista, tačiau naujas analogiško pobūdžio veikas padarė per vienerius metus būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąją. Kaltinamoji bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 68-72). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje R. P. gydyta 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2017 m. gegužės 28 d. iki 2017 m. birželio 7 d. Diagnozė: kiti bipoliniai afektiniai sutrikimai‘ psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, ūmi intoksikacija (2 t., b. l. 80). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-51/2018 nustatyta, kad R. P. jai inkriminuojamų veikų padarymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas-bipolinis afektinis sutrikimas, dalinė medikamentinė remisija (psichikos sutrikimui būdingų simptomų susilpnėjimas/nebuvimas) ir žalingas alkoholio vartojimas. Dėl savo psichikos būklės byloje nagrinėjamų įvykių metu R. P. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. P. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, dalinė medikamentinė remisija (psichikos sutrikimui būdingų simptomų susilpnėjimas/nebuvimas) ir žalingas alkoholio vartojimas. Dėl savo psichikos būklės ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Dėl savo psichikos būsenos R. P. galėjo teisingai suvokti aplinką byloje nagrinėjamų įvykių metu, pakankama apimtimi suvokti savo veiksmus bei atitinkamai reguliuoti savo veiklą, ji gali duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Parodymų teisingumo vertinimas yra teismo prerogatyva. Dėl savo psichikos būsenos R. P. gali teisingai suprasti baudžiamosios bylos medžiagą, ją galima apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, su ja galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji gali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme. R. P. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo). R. P. būdingos individualios psichologinės savybės aprašytos tiriamojoje akto dalyje (2 t., b. l. 98-101). R. P. dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 146), gaunamos pajamos minimalios, yra netekusi 50 procentų darbingumo, turi kreditinių įsipareigojimų (2 t., b. l. 147-148, 150-151, 153-157, 162-187). Be kita ko, įvertintina ir tai, kad nagrinėjamų įvykių metu kaltinamoji viena augino du nepilnamečius vaikus, kurių vienam (dukrai) yra taip pat nustatyti sveikatos sutrikimai; šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, su šia šeima nuolat dirba specialistai, kaltinamoji vaikystę praleido vaikų globos namuose bei augdama kartu su senele, t. y. be tėvų.

Ankščiau aptarti duomenys teismui sudaro pagrindo spręsti, kad R. P. turi elgesio problemų, bendraujant ir auklėjant tiek savo vaikus, tiek elgiantis su kitais asmenimis (taip pat mažamečiais), taip pat turi problemų dėl alkoholio vartojimų, kitų psichikos sutrikimų. Kita vertus, akivaizdu, jog nusikalstamos veikos mažamečių vaikų bei nepilnamečio sūnaus atžvilgiu buvo įvykdytos daugiau dėl socialinių, bendravimo ir motinystės įgūdžių stokos nei dėl sąmoningo noro kenkti savo vaikams, tačiau teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi įstatymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Teismo nuomone, tam, kad būtų teisingai nubausta kaltinamoji ir būtų užkirstas kelias galimoms naujoms kaltinamosios nusikalstamoms veikoms, reikalinga koreguoti R. P. elgesį, pasitelkiant specialistų pagalbą bei kontroliuojant ir prižiūrint kaltinamosios elgesį tam, jog ji pakeistų savo elgesio ir bendravimo su vaikais modelį ir požiūrį į smurto naudojimą. Nagrinėjamu atveju pagal BK 140 straipsnio 3 dalį nėra galimybės skirti laisvės apribojimo, tokia bausmė nenumatyta šio straipsnio sankcijoje. Galimybės šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant laisvės apribojimo bausmę pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nenumato ir įstatymas, kadangi ši bausmė yra griežtesnė negu viena iš BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda. Tokios nuomonės laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326-222/2017).

Tuo tarpu R. P. materialinė padėtis yra sunki, todėl net minimalios baudos paskyrimas (įstatymų leidėjas už nesunkaus nusikaltimo padarymą numato baudą iki 500 MGL (veikų padarymo metu galiojusi redakcija) jai būtų sunki finansinė našta. Juolab kad dėl to patirtų nepatogumų ir nukentėjusioji E. P., kuri gyvena ir yra išlaikoma kaltinamosios. Arešto paskyrimas taip pat neužtikrintų bausmės tikslų, nes R. P. viena augina mažametę dukrą, todėl jos atskyrimas nuo mažametės pastarajai būtų traumuojantis įvykis; be to, trumpalaikis laisvės atėmimas nepakoreguotų ir nepakeistų kaltinamosios elgesio tinkama linkme.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra kitos efektyvios priemonės, kaip skirti R. P. už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje (2016-05-19, 2017-08-28 veikos) įvykdymą laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, o už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (2017-08-28 veika), padarymą, skirti laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant artimą vidurkiui. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu R. P. įpareigotina: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) tęsti darbą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 6 d. 1, 3 p., 7 d.). Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė sumažintina trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).

Įvertinus tai, jog kaltinamosios asmenybė nėra ypatingai pavojinga, ji teisiama pirmą kartą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, du vaikus, gyvena su mažamete dukra, nuolat dirba, turi psichikos bei kitų sveikatos problemų, stokoja socialinių bei bendravimo su vaikais įgūdžių, jai būtina dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ugdyti savo motinystės įgūdžius, bendravimo su vaikais, konfliktų sprendimo gebėjimus, teismas sprendžia, kad bausmės, paskirtos kaltinamajai, paskirtis gali būti pasiekta be realaus laisvės atėmimo, t. y. šios bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, ir įpareigojant R. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) tęsti darbą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5-8, 10 p.).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 40, 2 t., b. l. 56), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina. Ji buvo laikinai sulaikyta nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d., 22.40 val. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., 16.35 val. (vieną dieną) (2 t., b. l. 48, 54), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis E. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamosios 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 188).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad po patirto smurto jis jautė fizinį skausmą, buvo šokiruotas, kad mama taip su sūnumi gali pasielgti, kai jis bandė apginti mažametį vaiką; šis įvykis jam turėjo įtakos, sutriko miegas, po įvykio mažiau bendravo su mama, šių metų rugpjūčio mėnesį išsikraustė iš namų dėl mamos alkoholizmo. Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad sūnumi ji rūpinosi pagal savo galimybes, jis buvo priklausomas nuo jos, nes nesimoko, nedirba, nepadeda.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, kuomet smurtaudama kaltinamoji (nukentėjusiojo mama) prieš savo šeimos narį (sūnų), nukentėjusiajam E. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymas. Teismas sprendžia, kad dėl tokių neteisėtų kaltinamosios veiksmų nukentėjusysis E. K. neabejotinai patyrė atitinkamus išgyvenimus, buvo susikrimtęs, sunerimęs, tačiau byloje nėra įrodymų, jog dėl kaltinamosios veiksmų jis patyrė tokius išgyvenimus, kuriuos nurodė apklausiamas teisme. E. K. ir toliau gyveno su kaltinamąja, bendravo su ja, į gydymo įstaigą nesikreipė, pas psichologą lankėsi ne dėl jo patirtų išgyvenimų 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykio metu, bet dėl santykių su mama ir jų tarpusavio nuolatinio bendravimo problemų bei elgesio. Faktiškai nukentėjusiojo santykiai su kaltinamąja ir iki įvykio buvo konfliktiški, nukentėjusysis nurodė, kad ir anksčiau kaltinamoji yra prieš jį smurtavusi (diržu), o įrodymų, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykis būtų taip stipriai paveikęs nukentėjusįjį, kad už tai būtų pagrindo atlyginti jam žalą, byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų, jog dėl nagrinėjamo įvykio metu patirtų E. K. sužalojimų būtų likę liekamieji reiškiniai (randai), dėl kurių nukentėjusysis ir šiuo metu jaustų skausmą ar didelį diskomfortą. Dėl nurodytų aplinkybių nukentėjusiojo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su mažametės apklausa (prisegtas prie baudžiamosios bylos Nr. 1-2255-1017/2018 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl 2016 m. gegužės 19 d. įvykio), ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykio), ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. P. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. įvykio) ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. P. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) tęsti darbą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir R. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. P. paskirti galutinę – 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (mėnesių) laikotarpiui, įpareigojant R. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi; 2) tęsti darbą; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 28 d., 22.40 val. iki 2017 m. rugpjūčio 29 d., 16.35 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Atmesti nukentėjusiojo E. K. civilinį ieškinį dėl 150 eurų neturtinės žalos priteisimo iš R. P..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.