Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Ž., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK ) 138 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T. 2021 m. sausio 12 d., apie 20:00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia, sudavė kartą ranka į veidą J. P., dėl ko sukėlė fizinį skausmą.

Be to, J. T., tyčia, nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą. Nustatyta, kad jis 2022 m. sausio 1 d., apie 18:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, sudavė vieną kartą stikliniu buteliu V. Ž. į galvos sritį. Po to, metaliniu žarstekliu sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, tačiau ne mažiau kaip du kartus V. Ž. į įvairias kūno vietas, padarydamas kairės plaštakos III-o piršto ir galvos muštines žaizdas, dešinio kelio raiščių pažeidimą, kairio kelio sąnario kapsulės potrauminį pažeidimą, kas nukentėjusiajam V. Ž. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. T. kaltu dėl pareikštų kaltinimų prisipažino iš dalies. Paaiškino, jog su J. P. buvo išgėrę ir tarp jų kilo žodinis ginčas. Nukentėjusioji griebė jam už akių, todėl supyko ir delnu sudavė smūgį į veidą. Pripažino, jog smūgis buvo stiprus, nes nuo jo nukentėjusioji net atsisėdo. Teigė, jog kaltinime nurodytų smūgių kumščiais į veidą, nugarą ir dešinį šoną nesudavė. Žarstekliu nemušė. Nukentėjusioji jį apkalba, nes viską matė kartu buvęs S. T.. Gailisi dėl savo poelgio. Vėliau nukentėjusiosios atsiprašė ir jie susitaikė, dėl ko tyrimas buvo nutrauktas. Tyrimo metu pripažino viską, kas buvo parašyta įtarime, nes tyrėja sakė, jog tyrimą vis tiek nutrauks, nes jie susitaikė. Teigė, jog J. P. nebuvo jo sugyventinė. Jie bendravo, susitikdavo, kartais būdavo pas jį, kartais jis pas ją, tačiau bendro ūkio, piniginių lėšų netvarkė.

Motyvuojamoji dalis

Dėl V. Ž. sveikatos sutrikdymo teigė, jog kaltę pripažįsta iš dalies. Patvirtino, jog buvo J. P. namuose. Buvo išgėręs. Tada neblaivus atėjo nukentėjusysis. Jis priminė nukentėjusiajam apie skolą, dėl ko šis pagrasino „duoti į snukį“, atsistojęs abejomis rankomis sugriebė už kūno ir jie abu nukrito ant grindų. Jam atsistojus, nukentėjęs vėl ėjo link jo, todėl, pagriebęs žarsteklį, gindamasis sudavė nukentėjusiajam per ranką. Pastarasis vėl ėjo link jo, todėl žarstekliu sudavė smūgį į galvą, dėl ko nukentėjusysis atbulas griuvo ant stalo, o nuo jo ant grindų. Neigė, jog metė stiklinę ar butelį į nukentėjusįjį. Pripažįsta, jog sudavė du smūgius žarstekliu, tačiau taip elgėsi gindamasis nuo užpuolimo.

Nukentėjusioji J. P. paaiškino, kad su J. T. buvo sugyventiniai apie trejus metus. Vienas pas kitą pagyvendavo kurį laiką, padėdavo namų ruošoje, tačiau pinigų bendrai netvarkė. Teigė, jog 2021-01-12 dienos metu su sugyventiniu J. T. pastarojo namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jų kilo žodinis konfliktas. Ji priekaištavo sugyventiniui, kad priėmė į namus savo pusbrolį Saulių. J. T. tai nepatiko, todėl sugriebė ir pargriovė ją ant grindų bei žarstekliu sudavė 3-4 kartus stipriai į galvą, nuo ko bėgo kraujas. Negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kaltinamasis sudavė smūgius kumščiais. Veidas buvo mėlynas ir kraujuota kakta, tai matė S. T. bei jos dukra Laura su draugu Mantu. Negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl pareiškime policijai teigė, jog ją mušė kumščiais ir kodėl kreipėsi tik po 6 dienų. Negalėjo paaiškinti, kodėl nesikreipė pas medikus. Papildė, jog kaltinamasis jai kumščiais daužė šoną. Su J. T. susitaikė, jos atsiprašė.

Paaiškino, jog matė, kaip tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo V. Ž. kilo ginčas. Pasak jos, nukentėjęs griebė kaltinamąją ir abu krito ant grindų. Manė, kad V. Ž. prismaugs J. T.. Tada abu atsistojo ir vėl sėdo gerti prie stalo. Po kurio laiko matė, kaip

J. T. metė stiklinę nukentėjusiajam į galvą, nuo ko ši sudužo. J. P. teigimu, nukentėjusysis atsistojo nuo kėdės, o kaltinamasis paėmė žarsteklį ir juo trenkė V. Ž. per galvą 2-3 kartus. Nuo smūgių nukentėjusysis krito ant grindų pilvu, galvos nesusitrenkė. Atrodė praradęs sąmonę. Pakvietė kaimyną E. S., pasakė, kad Vaidą sumušė ir nežino ar tas gyvas. Tada iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Patikslino, jog kaltinamasis metė į nukentėjusįjį ir stiklinį butelį, tačiau nematė ar pataikė.

N. V. Ž. paaiškino, jog 2022-01-01, apie pietus., būdamas neblaivus, atėjo pas pažįstamą J. P.. Kartu su J. ir J. T. vartojo alkoholį. T. buvo stipriai neblaivus. Pamena, jog tarp jo ir T. kilo žodinis konfliktas dėl skolos. Nepamena, kas buvo toliau. Atsimena, kad abu pargriuvę ant grindų grūmėsi. Tada vėl dingo atmintis. Atsigavęs pamatė, jog guli ant grindų tarp tualeto ir lauko durų. Pamena, kad kaltinamasis priėjęs jam dar kelis kartus įspyrė. Vėliau vėl prarado sąmonę. Atsigavo ir pamatė, kad jau sėdi ant lovos. Tada atėjo J. P. su kaimynu S., kažkas iškvietė medikus. Buvo sužalotas kairės rankos III pirštas, prakirsta galva ( kairė kaktos pusė ), pakaušyje buvo guzas, patempti kojos raiščiai. Kažkas sakė, kad jam sudavė buteliu per galvą. Iš kaltinamojo prašo priteisti 3 900 Eur negautų pajamų, 1 500 Eur neturtinės žalos ir 250 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Teisme apklaustas liudytoju policijos tyrėjas M. D. paaiškino, jog nepamena nukentėjusiosios J. P. pareiškimo surašymo aplinkybių.

L. S. T. paaiškino, jog matė, kaip ginčo metu nukentėjusioji J. P. braukė nagais per veidą J. T., po ko šis sudavė delnu pastarajai per veidą. Nematė, kas toliau tarų jų vyko, nes jie nuėjo į virtuvę. Iš ten sklido jų žodinis ginčas. J. T. sakė, kad ji jo draugė. Matęs, kad ji J. T. padėdavo daržus ravėti, skalbė. Nežino ar buvo sugyventiniai.

Liudytoja J. P. teisme paaiškino, kad mama telefonu pasakojo, kad ją sumušė žarstekliu ar kažkas tokio jos sugyventinis J. T.. Žino, kad mamą namo parvežė sesuo Laura. Kiek žino, mama gyveno tai pas J. T., tai savo namuose.

Liudytojas E. S. paaiškino, jog naktį atėjo kaimynė J. P. ir pasakė, kad J. T. mušasi su V. Ž.. Sakė vienas duoda žarstekliu, kitas smaugia. Nuėjęs į jos namus pamatė, kad J. T. sėdi ant kėdės virtuvėje, o V. Ž. guli ant lovos. Pastarojo galva buvo kruvina, matė žaizdą galvoje. Nesidomėjo, kad ten įvyko. Pamena, kad J. P. iškvietė medikus ir V. Ž. išvežė. Matė ant grindų kraujo ir stiklo šulių.

2021-01-18 J. P. policijai pranešė, kad 2021-01-12, apie 20:00 val. , buvo pas savo sugyventinį J. T., adresu (duomenys neskelbtini), ir išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui, sugyventinis sudavė rankos kumščiais daugiau nei penkis kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip penkis kartus į kitas kūno vietas, t. y. nugarą ir dešinį šoną, taip sukeldamas fizinį skausmą ( t. 1, b. l. 19).

2021-01-18 J. P. asmens apžiūros protokole parašyta, kad nukentėjusioji apžiūrėta jos gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Moters veide matyti hematomos po abejomis akimis paakių srityse. Prie moters dešinės akies, smilkinio srityje, yra geltonuojanti hematoma. Ant viršutinio dešinės akies voko yra matoma hematoma. Apžiūrint moters nugarą bei abu šonus, jokių vizualiai matomų sužalojimų nerasta. Moters kūne daugiau vizualiai matomų sužalojimų ar kitų pėdsakų, objektų, susijusių su įvykiu, nerasta ( t. 1, b. l. 47–48, 50–55 ).

Nukentėjusioji pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai nevyko.

Specialisto išvadoje G4/2022(09) parašyta, kad V. Ž. klinikiniais duomenimis konstatuota kairės plaštakos III-o piršto galinio pirštakaulio lūžis, kairės plaštakos III-o piršto ir galvos muštinės žaizdos, dešinio kelio raiščių pažeidimas, kairio kelio sąnario kapsulės potrauminis pažeidimas. V. Ž. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir muštinės žaizdos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o pirštakaulio lūžis- nesunkų sveikatos sutrikdymą. V. Ž. konstatuotas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2022-01-01 nurodytomis aplinkybėmis, dviem poveikiais. V. Ž. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą ( t. 1, b. l. 138).

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00148-22 pradėtas nustačius, kad 2022 m. sausio 1 d., apie 18 val. 00 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp sugėrovų kilo konfliktas, kurio metu neblaivus J. T. (nustatytas 2,06 promilių neblaivumas) metaliniu žarstekliu bei stikliniu buteliu sudavė nenustatytą kiekį smūgių neblaiviam pažįstamam V. Ž. (nustatytas 2,81 promilių neblaivumas) į įvairias kūno vietas. Dėl patirtų sužalojimų V. Ž. pristatytas į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių, kur po pirminės medikų apžiūros nustatyti rankos piršto lūžimas, kelio sumušimas ir galvos žaizdos. Kiti sužalojimai tikslinami ( t. 1, b. l. 105).

Įvykio vietos apžiūros protokole parašyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant sofos esančios šviesios spalvos antklodės matyti rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Ant stalo esančios staltiesės yra rausvos spalvos dėmė, panaši į kraujo. Priešais duris į sandėliuką yra patiestas rausvos spalvos kilimėlis. Sandėliuko durų apačioje yra rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo. Po prie minėtų durų esančiu kilimėliu rasta rausvos spalvos skysčio, galimai kraujo. Ant kambaryje esančio stalo yra įvairių maisto produktų ir alkoholinio gėrimo „Torres 5“ butelis, prie kurio yra rausvos spalvos skysčio. Butelis paimtas ir įpakuotas į paketą Nr. 2. Panaudojus tamponėlį su medvilniniu galu, buvo paimtas minėtos dėmės mėginys ir įpakuotas į voką Nr. 1. Dešinėje stalo pusėje yra medinė kėdė, ant kurios sėdimosios dalies yra rausvos spalvos dėmių, panašių į kraujo. Po ja, prie kėdės kojų, yra dėmių, panašių į kraujo ( paimtas minėtos dėmės mėginys ir įpakuotas į Voką Nr. 2 ). Toje pačioje patalpų pusėje yra ant grindų patiestas pilkos spalvos kilimas, ant kurio rastas metalinis žarsteklis, kuris paimtas ir įpakuotas į paketą Nr. 1 ( t. 1, b. l. 108–110, 112–122).

Apžiūros protokole parašyta, jog atlikta įvykio vietoje paimto alkoholinio gėrimo butelio ir žarsteklio apžiūra. Butelis yra stiklinis, 0,7 l talpos, nuskeltu butelio kakleliu, likę nelygūs stiklo kraštai. Ant butelio užklijuota etiketė su užrašu „Brandy desde 1928 TORRES 5 S. I.“. Žarsteklis yra metalinis, 56 cm ilgio, 5 mm skersmens, vietomis sulankstytas. Vienas žarsteklio galas pusiau sulenktas, kitas užlenktas į vieną pusę ( t. 1, b. l. 149-150, 152-153).

2022-01-01 J. T. nustatytas 2,06 promilių girtumas ( t. 2, b. l. 11–13)

Įvertinęs teisme ištirtus įrodymus, teismas nustatė, jog įrodyta, jog 2021-01-12, apie 18 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), J. T., tyčia, iš asmeninių paskatų, kilusio konflikto metu, sudavė smūgį ranka nukentėjusiajai į veidą, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Nors J. T. buvo kaltinamas ir perduotas teismui teisti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. tuo, kad jis konflikto metu savo sugyventinei, pargriovęs ją ant grindų, tyčia, sudavė penkis kartus kumščiais į veido sritį bei ne daugiau kaip penkis kartus į nugarą ir dešinį šoną, kas sukėlė fizinį skausmą, tačiau teisme šis kaltinimas nepasitvirtino.

Pirma, bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji J. P. buvo sugyventiniai, t. y. šeimos nariai.

Nukentėjusioji teigė, jog jie vienas pas kitą kurį laiką gyveno, tačiau pati patvirtino, jog bendro ūkio ( piniginių lėšų ir kitų kaip šeimos bendrų reikalų nevedė ir netvarkė ).

BK 248 straipsnyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Konstitucinis teismas 2011 09 28 nutarime pateikė konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą ir nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y., santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Minėtame nutarime Konstitucinis teismas išplėšė šeimos sampratos aiškinimą, aiškindamas, jog šeimos narių santykiams priskirtini ir bendrai gyvenančių asmenų, t. y. vyro ir moters, nors ir neįregistravusių partnerystės, t.y., sugyventinių, santykiai ir jie prilyginami šeimos narių santykiams ( Baudžiamoji byla Nr. 2A—6/2012).

Teismas nenustatė, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo sugyventinių kaip šeimos santykiai, todėl veiką perkvalifikuoja į švelnesnį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisme nepasitvirtino kaltinimas ( neįrodyta ), jog kaltinamasis nukentėjusiąją pargriovė ant grindų bei, tyčia, sudavė penkis kartus kumščiais į veido sritį bei ne daugiau kaip penkis kartus į nugarą ir dešinį šoną.

Kaltinamasis teigė, jog stipriai sudavė tik kartą ranka per veidą, dėl ko galėjo sukelti fizinį skausmą. Šiuos jo parodymus patvirtino ir vienintelis įvykį matęs liudytojas S. T., kuris kitokio smurto prieš nukentėjusiąją nematė. Kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios teiginius, kas kaltinamasis jai sudavė penkis kartus kumščiais į veido sritį bei ne daugiau kaip penkis kartus į nugarą ir dešinį šoną – byloje nėra.

Nukentėjusioji pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė. Buvo apžiūrėta policijos darbuotojo tik 2021-01-18, kai įvykis buvo 2021-01-12, ir jai vizualiai buvo nustatytos hematomos po abejomis akimis, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog jos galėjo atsirasti nuo smūgio ranka į veidą, dėl ko ši jautė fizinį skausmą.

Įrodymų, kurie leistų tikėti nukentėjusiosios parodymais, kad jai buvo suduota daugiau smūgių į veidą ar spardyta į nugarą ar šonus – nėra.

Faktų, patvirtinančių nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad ją kaltinamasis mušė žarsteklių – taip pat nėra.

Todėl nurodytos aplinkybės, jog kaltinamasis pargriovęs ją ant grindų, tyčia, sudavė penkis kartus kumščiais į veido sritį bei ne daugiau kaip penkis kartus į nugarą ir dešinį šoną nukentėjusiajai – šalinamos iš kaltinimo kaip neįrodytos.

Teismas nustatė, jog J. T. 2022 m. sausio 1 d., apie 18:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, sudavė vieną kartą stikliniu buteliu V. Ž. į galvos sritį. Po to, metaliniu žarstekliu sudavė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių, tačiau ne mažiau kaip du kartus V. Ž. į įvairias kūno vietas, padarydamas kairės plaštakos III-o piršto ir galvos muštines žaizdas, dešinio kelio raiščių pažeidimą, kairio kelio sąnario kapsulės potrauminį pažeidimą, kas nukentėjusiajam V. Ž. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis neigė metęs butelį nukentėjusiajam į galvą ir sakė, jog smūgius žarstekliu sudavė gindamasis nuo užpuolimo, tačiau, teismo vertinime, šios aplinkybės teisme nepasitvirtino.

Įrodyta, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis įvykio metu buvo girti ( J. T. nustatytas 2, 06 promilių girtumas, o nukentėjusiajam – 2, 81 promilių girtumas. Teismas nustatė, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo asmeninio pobūdžio ginčas dėl skolos. Įrodyta, kad kaltinamasis metė stiklinį butelį į nukentėjusiojo galvą, dėl ko jie susikibo bei pargriuvo ant grindų, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Vėliau abu toliau sėdo prie stalo ir gėrė. Tada kaltinamasis metė stiklinę į nukentėjusįjį, po ko, šis atsistojo. Kaltinamasis pagriebė žarsteklį ir sudavė smūgius nukentėjusiajam per ranką, galvą bei dešinę koją. Kaltinamasis pats pripažino sudavęs kelis smūgius per ranką bei galvą nukentėjusiajam.

Nors kaltinamasis ir nukentėjusysis skirtingai aiškino konflikto aplinkybes, tačiau teismas vadovaujasi tuo metu įvykio vietoje buvusios ir konfliktą mačiusios J. P. parodymais. Pastaroji matė, jog pradžioje kilo konfliktas ir šie susikibo bei parkrito ant grindų. Pasak J. P., vėliau abu asmenys vėl sėdo prie stalo ir toliau gėrė. Tai yra, po pirmo konflikto praėjo kuris laikas. J. P. matė, kad kaltinamasis metė lygtai stiklinę į galvą nukentėjusiajam, po ko šis atsistojo, o kaltinamasis pagriebė žarsteklį ir juo smogė nukentėjusiajam 2-3 kartus poer galvą, dėl ko šis sukniubo. J. P. teigė, jog kaltinamasis metė į nukentėjusįjį ir stiklinį butelį, tačiau nepamena, kuriuo metu.

Šios aplinkybes teismui tik patvirtina, jog nebuvo realaus kėsinimosi prieš kaltinamąjį iš nukentėjusiojo pusės. Tai yra, nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į jo gyvybę ar sveikatą. Todėl kaltinamojo veiksmai ( butelio metimas į galvą, smūgių sudavimas žarstekliu ) negali būti vertinami kaip padaryti, esant būtinosios ginties sąlygoms BK 28 straipsnio prasme.

Be to, nustatytos pačios smūgių sudavimo aplinkybės, t. y. kai nukentėjęs tik atsistojo nuo kėdės, tačiau jokių pavojingų, realių ir akivaizdžių veiksmų prieš kaltinamąjį neatliko, po ko kaltinamasi griebė žarsteklį ir smogė kelis kartus ( ar daugiau ) į įvairias kūno vietas, tame skaičiuje, ir per galvą, rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne į gynybą, o puolimą.

Teismo vertinimu, tarp minėtų asmenų kilo asmeninio pobūdžio konfliktas. Abu buvo girti ir kaltinamasis, tyčia, suvokdamas savo veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, sudavė smūgius nukentėjusiajam į galvą, ranką, kojas bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis pagal savo asmenines savybes numatė, kad dėl jo veikimo ( smūgių žarstekliu sudavimo per ranką, galvą, kojas ) gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir norėjo taip elgtis.

Teismo vertinimu, kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai, atitinka tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, padarymo būdą patvirtina byloje esantis specialisto išvada.

Iš kaltinimo šalinama kaip neįrodyta aplinkybė, jog smūgius žarstekliu nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė pargriovęs jį ant grindų.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad situacijose, kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-520-303/2015, 2K-7-62-489/2015). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad J. T. veikė puolimo, o ne gynybos tikslais.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam J. T. dėl 399, 71 Eur ( t. 2, b. l. 78–79) turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo V. Ž. gydymą ir jam suteiktą skubią medicininę pagalbą – įrodytas, pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkinamas. Įrodyta, jog kaltinamasis tyčiniais smurtiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko teritorinė ligonių kasa patyrė žalą, kurią regreso tvarka privalo atlyginti kaltinamasis ( Civilinio kodekso 6. 283 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6. 279 straipsnio 1 dalies, 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu )

N. V. Ž. pareikštas byloje civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur turtinės ( negautų pajamų ) ir 1 500 Eur neturtinės žalos bei 250 Eur bylinėjimo išlaidų tenkinamas visiškai ( t. 2, b. l. 112–114, 115–131, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6. 249 straipsnio, 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies, 6. 283 straipsnio, 6.250 straipsnio pagrindu).

Asmens sužalojimo atveju, už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti nukentėjusiajam patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostoliai – negautos pajamos, kurių negavo dėl patirto sužalojimo, ir su sveikatos sužalojimu susijusios išlaidos ( gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo ir t.t. ).

Įrodyta, jog V. Ž. 2021-12-17 su Lenkijos Respublikos įmone „“L. P. Spolka z o.o“ sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią turėjo pradėti dirbti plataus profilio statybininku nuo 2022-01-08 ( t. 2, b. l. 115–117 ). Sutartyje numatytas mėnesinis darbo užmokestis 3000 zl ( pagal tuometinį oficialių valiutų kursą – 650 Eur). Dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas, nenuvyko dirbti, todėl negavo nurodytų pajamų. Ieškinio pareiškimo teismui metu ( 2022-05-27 ) dar buvo nedarbingas, todėl prašoma priteisti negautų pajamų suma už laikotarpį iki 2022-07-01 ( už 6 mėnesius ) yra pagrįsta ir įrodyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala visada atlyginama, jei ji buvo padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai.

Neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( CK 6.250 straipsnio 1 dalis )..

Spręsdamas priteistinos neturtinė žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei pobūdį bei laipsnį ( padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas ), sveikatos sutrikdymo mastą ( padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ) kaltinamojo kaltę ( veikė tyčia ), jo turtinę padėtį ( asmuo vykdo individualią veiklą, gauna pajamas ), į padarytos žalos dydį ir pasekmes, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus.

Savo nusikalstamais veiksmais - smurto panaudojimu, galvos muštines žaizdos padarymu, dešinio kelio raiščių pažeidimu, kairio kelio sąnario kapsulės potrauminiu pažeidimu, kairės plaštakos III-o piršto galinio pirštakaulio lūžimu nukentėjusiajam V. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Dėl kaltinamojo pavartoto smurto, smūgių į galvą, rankas ir kitas kūno vietas, dėl ko buvo konstatuota muštinės žaizdos galvoje, kelio raiščių pažeidimas, kelio sąnario kapsulės potrauminis pažeidimas, III-o piršto galinio pirštakaulio lūžimas, nukentėjusiajam buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, bet ir pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimas, nepatogumai buityje, moralinė skriauda. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis buvo ilgą laiką nedarbingas, gydėsi stacionariai bei ambulatoriškai. Pateikti duomenys patvirtina, jog nedarbingumas buvo tęsiamas nuo 2022-01-01 iki 2022-05-19 ( t. 2, b. l. 128 ). Nukentėjusiojo teigimu, sužalojo pasekmes jaučia iki dabar, dar nedirba.

Sužalojimas sukėlė dvasinius ir moralinius išgyvenimus, nepatogumus buityje. Sužalojimo pasekmes jaučia iki dabar, nes kamuoja nuolatiniai skausmai. Pasak nukentėjusiojo, nuo patirtų sužalojimų sumenko bendravimo galimybės, tapo nervingesnis, jautresnis, susierzinęs, nuo ko nukenčia ne tik jo gyvenimas, tačiau ir šeimos nariai.

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, įvertinęs nukentėjusiajam padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį, atsižvelgdamas į tai, jog sužalojimas buvo padarytas tyčiniais ir sąmoningais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusysis ir toliau patiria dvasinius išgyvenimus, taip pat, įvertinęs ir kaltinamojo turtinę padėtį ( yra darbingas, dirba ir gauna pajamas ), teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti 1 500 Eur suma atitinka teisingumo, protingumo ir teisingumo kriterijaus.

Iš kaltinamojo priteisiama nukentėjusiajam pagrįstos ir įrodytos 250 Eur nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtos išlaidos advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti ( Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies pagrindu ).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės rūšį ir formą, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis J. T. anksčiau neteistas, tačiau 2021-01-27 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, susitaikius su nukentėjusiąja J. P. ( dėl 2021-01-12 veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prieš J. P. padarymo ), kur vėliau šis sprendimas buvo panaikintas. Padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vėl padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą.

Dėl abiejų veikų kaltinamasis prisipažino iš dalies, nesigailėjo, todėl negalima pripažinti, jog yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Antrą apysunkę nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismo vertinimu, būdamas blaivus, asmuo nebūtų padaręs šio nusikaltimo. Įrodymų, jog pirmą veiką būtų padaręs apsvaigęs nuo alkoholio, kad būtų lėmę jo veiksmus – byloje nėra.

Asmuo administracine tvarka nebaustas, vykdo individualią veiklą.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, individualizavęs padarytų veikų pobūdį bei pavojingumą visuomenei, teismas sprendžia, jog bausmės bus pasiekti kaltinamajam paskyrus už nurodytų abiejų veikų padarymą artimas bausmės vidurkiui laisvės apribojimo bausmes, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei siekiant apginti nukentėjusiojo teisėtus interesus, įpareigojimą per nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dalį ( 1 500 Eur ).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos finansų skyrius ( toliau-VGTPT ) prašo iš kaltinamojo priteisti 474, 88 Eur ( žr. t. 2, b. l. 175 ) dėl teisinės pagalbos byloje turėtų advokatų atstovavimo išlaidų ( teisme buvo skirtas ginti advokatas V. A. ).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį ( jo žodžiais tariant, gauna apie 400 Eur mėnesines pajamas, duomenų apie kitą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą nėra ) teismas nusprendžia iš kaltinamojo išieškoti dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304-307, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 6 ( šešių ) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės metu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 ( vienerių ) metų laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti pataisos elgesio programoje bei per 10 ( dešimt ) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. Ž. padarytos turtinės žalos dalį – 1 500 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskirti 1 ( vienerius ) metus 3 ( tris ) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 10 ( dešimt ) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. Ž. padarytos turtinės žalos dalį – 1 500 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti ir panaikinti, tik pradėjus vykdyti bausmę.

VGTPT prašymą tenkinti iš dalies ir iš J. T. išieškoti 200 Eur ( du šimtus eurų ) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo J. T. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 399, 71 Eur ( tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir septyniasdešimt vieną centą ) turtinės žalos.

V. Ž. ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo J. T. priteisti 3 900 Eur ( tris tūkstančius devynis šimtus eurų ) Eur turtinės ir 1 500 Eur ( vieną tūkstantį penkis šimtus eurų ) neturtinės žalos bei 250 Eur ( du šimtus penkiasdešimt eurų ) advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Marijampolės AVPK Aptarnavimo skyriuje saugomus alkoholinio gėrimo „Torres 5“ butelį, žarsteklį - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.