Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-6117-1116/2020 pagal pareiškėjo J. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-144-347/2019 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei E. D. dėl palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-144-347/2019 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei E. D. dėl palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. B.. Teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškovo J. V. ieškinį atmetė, priteisdamas iš ieškovo valstybei 560,40 Eur atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovas J. V. 2019 m. gruodžio 16 d. pateikė apeliacinį skundą ir prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė J. V. prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Nesutikdamas su minėta teismo nutartimi, J. V. pateikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs J. V. atskirąjį skundą, 2020 m. kovo 31 d. nutartimi Nr. 2S-455-260/2020 jį atmetė ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. Trečiasis asmuo V. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino prašymo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-144-347/2019, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą byloje vienu iš įstatyme numatytų pagrindų, o būtent CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Nurodyta įstatymo nuostata numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pagrindu atnaujinti procesą gali būti tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos aiški taikymo klaida. Svarbu tai, kad tokia aiški klaida turi būti ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, būtina įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3?204/2008; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas civilinėje byloje Nr. 2-144-347/2019 tarp ieškovo J. V. ir atsakovės E. D. buvo kilęs dėl palūkanų priteisimo laiku negrąžinus paskolos pagal šalių 1999 m. spalio 18 d. sudarytą paskolos sutartį. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2001 m. birželio 27 d. sprendimu priteisė iš atsakovės ir trečiojo asmens solidariai 2 600 Lt skolos, 4 758 Lt delspinigių. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių priteisė ieškovui iš atsakovės 3 643,97 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 643,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš civilinėje byloje Nr. 2-144-347/2019 esančių duomenų taip pat nustatyta, kad paskola pagal Ukmergės rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 27 d. sprendimą iš skolininkės E. D. išieškota 2018 m. liepos 31 d.

18. Pareiškėjas tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties teigia, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendime jo ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl palūkanų priteisimo išnagrinėjo kaip reikalavimą priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Ieškovo manymu, jo ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų turėjo būti kvalifikuojamas kaip reikalavimas už šį laikotarpį priteisti kompensuojamąsias palūkanas, o ne procesines.

19. Iš Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-144-347/2019 matyti, jog teismas konstatavo, kad ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavo priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. bei procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d., tačiau pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškinys teismui pareikštas tik 2018 m. balandžio 24 d. (priimtas 2018 m. gegužės 4 d.), t. y. gerokai vėliau, nei nurodomi laikotarpiai, už kuriuos apskaičiuojamos procesinės palūkanos, ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d. taip pat nors viena vertus buvo įvertintas kaip prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), kita vertus iš sprendimo galima suprasti, kad šios palūkanos vertintos ir kaip mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendime pažymėjo, kad pagal ieškovo nurodytą paskolos sumą (3 200 Lt, kas atitinka 926,78 Eur) iš atsakovės ieškovui iš viso išieškota 2 651,76 Eur, t.y. 2,7 karto viršijantis paskolos sumą dydžio išieškojimas, ir laikė, kad ieškovo negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė butų buvusi įvykdyta laiku, buvo patenkintos (tokio sprendimo teisinis pagrindas nenurodytas). Atitinkamai ieškovo prašymo dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėjimo teismas taip pat netenkino.

20. Pažymėtina, kad civilinė byla Nr. 2-144-347/2019 nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atmetė, o Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.

21. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

22. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, su apelianto atskirojo skundo argumentais sutinka. Nors apeliantas pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje ir jo patikslinimuose tiesiogiai neįvardijo, kad prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, dažnai painiojosi jas įvardindamas ne tik kaip kompensacines, bet ir kaip procesines palūkanas, tačiau iš apelianto byloje pateikto ieškinio turinio (faktinio pagrindo), taip pat ieškovo paaiškinimų, duotų 2019 m. spalio 21 d. teismo posėdyje, yra pakankamai aišku, jog apelianto reikalavimas dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. (įvertinus penkerių metų ieškinio senatį dėl palūkanų priteisimo) iki 2018 m. liepos 31 d. (visiško paskolos išieškojimo) buvo grindžiamas ieškovės prievolės laiku grąžinti paskolos sumą pažeidimu ir kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų)) atliekančių palūkanų priteisimu, prašant priteisti CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatyto dydžio palūkanas.

24. Pažymėtina ir tai, kad teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

25. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir išaiškinimus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. 2-144-347/2019 netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias nagrinėjančio teismo pareigą atlikti teisinę ginčo santykių (ieškovo pareikšto reikalavimo) kvalifikaciją bei nepagrįstai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo dienos priteisimo klausimą, taip pat jas nepagrįstai papildomai įvertino ir kaip pelno (mokėjimo) palūkanas, ir neįvertino ieškovo reikalavimo dėl kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų iki visiško prievolės įvykdymo (paskolos grąžinimo), priteisimo pagrįstumo. Ši teisės normos taikymo klaida, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui.

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu padarė nepagrįstą išvadą dėl pagrindo atnaujinti procesą nebuvimo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą tenkintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, atnaujintinas procesas Kauno apylinkės teismo (Kėdainių rūmų) civilinėje byloje Nr. 2-144-347/2019 ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui pakartotinai nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

27. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir atnaujinus procesą, apeliacinės instancijos teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų ir teismo procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi šias išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-6117-1116/2020 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-144-347/2019 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei E. D. dėl palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. B., grąžinti bylą nagrinėti iš esmės Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.