Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei E. D. dėl palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sprendime nebuvo priteistos palūkanos. Už 5 metų laikotarpį prašo priteisti palūkanas. Anksčiau palūkanų neprašė. Pagal Ukmergės teismo sprendimo prievolė įvykdyta.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad korespondencijos atsakovo seniau nurodytu adresu negavo. Ieškovas pelnosi iš procentų (procentai nuo procentų). Su ieškovu susisiekti buvo neįmanoma. Su atsakovu atsiskaityta, sumokėta per daug.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad suma per didelė kurią turi sumokėti atsakovė (lyginant su pagrinde skola 926 Eur). Ieškovas jokių nuostolių nėra patyrės, nes kelis kartus gavo pelno.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš viso 476,16 Eur dydžio procesines palūkanas iš atsakovės už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. (nuo pradinės negrąžintos 1 904,08 Eur skolos sumos) ir nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d. 15,42 Eur ir 3,76 Eur (nuo pradinės negrąžintos 1 732,02 Eur ir 831,86 Eur skolos sumų).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2001 m. birželio 27 d. sprendimu priteisė iš atsakovės ir trečiojo asmens solidariai 2 600 Lt skolos, 4,758 Lt delspinigių. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu už akių priteisė ieškovui iš atsakovės 3 643,97 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 643,97 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš 2019 m. spalio 8 d. pažymos apie įvykdytas ir užbaigtas vykdomąsias bylas matyti, kad atsakovė ieškovui sumokėjo iš viso 2 651,76 Eur (2018-08-07, 2019-06-05 patvarkymai dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo).

Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų paskirties. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

Vertinant ieškovo reikalavimą priteisti procesines palūkanas, pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl skolos priteisimo) išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Tačiau tokiu atveju procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo civilinės bylos pagal tokį ieškinį iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Tokie kasacinio teismo išaiškinimai leidžia vertinti, kad reikalavimas priteisi procesines palūkanas negali būti nukreiptas į praeitį, t. y. asmuo negali reikalauti procesinių palūkanų už laikotarpį, per kurį, esant priimtam jam palankiam procesiniam teismo sprendimui, nebuvo reikštas kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas patikslintu ieškiniu reikalavo priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. bei procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Ieškinys pirmosios instancijos teismui buvo pareikštas tik 2018 m. balandžio 24 d. (priimtas 2018 m. gegužės 4 d.), t.y. gerokai vėliau, nei nurodomi laikotarpiai, už kuriuos apskaičiuojamos procesinės palūkanos.

Taigi, nagrinėjamu atveju esant aukščiau aptartoms faktinėms aplinkybėms, o taip pat atsižvelgiant į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti procesines palūkanas nuo 2013 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. balandžio 24 d.

Dėl reikalavimo dalies priteisti palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d. svarbu pažymėti, kad byloje nebuvo pateikta šalių sudaryta paskolos sutartis. Šiuo atveju byloje esantys prejudiciniai faktai iš kitų civilinių bylų nėra pakankami, nes teismui dėl atskiro materialinio reikalavimo reikia patikrinti ir palūkanų skaičiavimą. Ieškovo nurodytą palūkanų lentelė turi koreliuoti ir su paskolos sutartimi, kurios ieškovas nepateikė bei atsiskaitymo grafiku (likusių nesumokėtų įmokų). Taip pat svarbu, kad pagal ieškovo nurodytą paskolos sumą (3 200 Lt, kas atitinka 926,78 Eur) iš atsakovės ieškovui pagal minėta antstolio pažyma ir patvarkymus priteistas piniginis išieškojimas sudaro 2 651,76 Eur, t.y. 2,7 karto viršijantis paskolos sumą dydžio išieškojimas. Nors minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų) papildomai įrodyti nereikia, tačiau atsižvelgiant, kad atsakovui prievolė įvykdyta bei sumokėta gerokai didesnė suma (kuri padengė ieškovo negautas pajamas) – dėl šio ir aukščiau išvardintu argumentų atsakovo reikalavimas dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 31 d. negali būti tenkinamas. Laikoma, kad šioje situacijoje ieškovo negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku buvo patenkintos. Ieškovas skaičiavimų dėl infliacijos nepateikė, todėl valiutos nuvertėjimas nebuvo vertinamas.

Papildomai pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos matyti, kad ieškovas turi daugybę bylų dėl skolų, delspinigių bei palūkanų pagal paskolos raštelius priteisimo iš įvairių atsakovų.

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog skolinimas yra priskiriamas prie finansinių paslaugų, o minėto įstatymo 2 dalis numato, kad teikti licencines finansines paslaugas be licencijos yra draudžiama. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

Nors toks ieškovo elgesys nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, jis teismui kelia papildomų abejonių dėl jo legitimumo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos taip pat nustatyta, kad dėl ieškovo veiksmų buvo informuota Panevėžio apygardos prokuratūra dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Kauno skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Iš pateiktų antrinių teisinės pagalbos išlaidų pažymų nustatyta, kad atsakovei teikiant teisinę pagalba, valstybė turėjo 560,40 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš ieškovo valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį atsakovei atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 560,40 Eur

(penkis šimtus šešiasdešimt eurų 40 ct) atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos byloje išlaidas (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis).

Valstybei priteista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.