Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovams A. K. ir A. P. dėl 2009 m. spalio 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir 2012 m. sausio 23 d. vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys antstolis M. P. ir notarė Z. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys su priedais, 2016 m. gegužės 26 d. teismo pranešimas, kuriuo atsakovams nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovui A. P. įteiktas 2016 m. gegužės 30 d. (b. l. 34), atsakovui A. K. įteiktas 2016 m. rugpjūčio 22 d. viešo paskelbimo būdu, tačiau teismo nustatytu terminu, t. y. iki 2016-09-12 įskaitytinai, atsakovai nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui byloje priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuoja, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstoliui R. B. pateiktas vykdyti vykdomasis įrašas Nr. 400 išieškotojo A. P. naudai iš skolininko A. K. dėl 116 317,05 Eur skolos ir 29 765 Eur palūkanų. Antstolio M. P. kontoroje vykdomas 167 979,61 Eur (580 000 Lt) skolos išieškojimą iš atsakovo A. K. ieškovės VĮ Turto banko naudai. 2016 m. balandžio 18 d. patvarkymu Nr. S16-2823 antstolis R. B. prisijungė prie išieškojimo, vykdomo antstolio M. P. kontoroje iš skolininko A. K. išieškotojo VĮ Turto banko naudai dėl 580 000 Lt skolos išieškojimo.

Ieškovė ginčija atsakovo A. K. atsakovui A. P. 2009 m. spalio 11 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo pagrindu notarės 2012 m. sausio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą CK 6.66, 1.80, 1.81, 1.86 straipsnių pagrindu.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas reiškia tam tikrą sutarties laisvės principo apribojimą, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-729/2013). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.).

Ieškovė VĮ Turto bankas 2005 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš likviduojamos UAB „Žemyna“ įgijo reikalavimo teisę į skolininką A. K. pagal 2004 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą (b. l. 10–11). Kadangi A. K. skolos nesumokėjo, VĮ Turto bankas kreipėsi į antstolį M. P.. A. K. 2009 m. spalio 11 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo 2012 m. sausio 16 d. sumokėti A. P. 400 000 Lt (b. l. 14), o 2012 m. sausio 23 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas (b. l. 15), kurį A. P. pateikė vykdyti antstoliui R. B. (b. l. 13). Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog vekselio išdavimo metu ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. K..

Sprendžiant, ar skolininko sudarytu sandoriu pažeisti kreditoriaus teisėti interesai, būtina įvertinti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies; neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima.

2009 m. spalio 11 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis ir 2012 m. sausio 23 d. vykdomasis įrašas apsunkina atsakovo A. K. kreditorių, tame tarpe ir VĮ Turto banko, kaip kreditoriaus, turinčio 167 979,61 Eur (580 000 Lt) reikalavimą A. K. atžvilgiu, galimybes patenkinti savo reikalavimus. Antstolis M. P., vykdydamas išieškojimą iš atsakovo A. K., už atsakovo parduotą namą gautus 18 825,30 Eur (65 000 Lt) turės paskirstyti atsižvelgęs į kiekvieno išieškotojo reikalaujamas sumas pagal vykdomuosius dokumentus. Iš A. K. yra vykdomas išieškojimas valstybės naudai 6 230,40 Eur, kitų kreditorių naudai 30 134,49 Eur, VĮ Turto banko naudai 167 979,61 Eur (b. l. 17). Bendras kreditorinių reikalavimų dydis yra 204 344,50 Eur. Toje sumoje VĮ Turto banko reikalavimas sudaro 82 procentus nuo visų kreditorių reikalaujamos sumos, todėl iš 18 825,30 Eur už parduotą skolininko turtą, neskaitant vykdymo išlaidų, VĮ Turto bankas pretenduotų gauti 15 436,75 Eur. Tačiau A. P. pateikus fiktyvaus vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą 146 082,03 Eur išieškojimui iš A. K., VĮ Turto bankas kreditorinis reikalavimas tesudarys tik 47,94 proc., o ženklią dalį iš 18 825,30 Eur, gautų už parduotą namą ir skirstytinų kreditoriams, turėtų gauti A. P.. Tokiu būdu atsakovai A. P. ir A. K. veikdami kartu sukūrė situaciją, kuomet A. K. kreditoriai neturi galimybės patenkinti savo reikalavimų, todėl tokiu būdu yra pažeidžiami kreditoriaus VĮ Turto banko, o taip pat ir kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Ieškovei apie 2009 m. spalio 11 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2012 m. sausio 23 d. vykdomąjį įrašą tapo žinoma 2016 m. balandžio 18 d. patvarkymu antstoliui R. B. prisijungus prie antstolio M. P. vykdomo išieškojimo, todėl darytina išvada, kad ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido, nes su ieškiniu ieškovė į teismą kreipėsi 2016 m. gegužės 24 d.

Sąlyga, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas; privalėjimas sudaryti sandorį - vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis); tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias konkrečiu atveju įvertina teismas; tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant, ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

Ieškovės nuomone, nebuvo aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad atsakovas A. K. privalėjo sudaryti ginčijamą paprastąjį vekselį. Priešingai, atsižvelgiant, kad ieškovei nėra žinoma jokių įrodymų, jog tokią išties didelę pinigų sumą – 115 848,01 Eur (400 000 Lt) - atsakovas A. P. būtų faktiškai skolinęs (pvz., tai patvirtinantys mokėjimo pavedimai) A. K., darytina išvada, jog ginčijamas vekselis sudarytas siekiant išvengti (sumažinti galimybę) išieškoti iš A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (namo (duomenys neskelbtini), Kauno r.).

Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas A. P. VSDFV duomenimis nuo 1995 m. spalio 1 d. gauna nedarbingumo pašalpą (b. l. 18), iš atsakovo A. P. priverstine tvarka išieškoma trylikos kreditorių naudai 333 227,85 Eur (b. l. 19–20), todėl atsakovas A. P. neturėjo galimybės paskolinti tokios sumos A. K.. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas A. P. elgėsi nesąžiningai, nes galėjo ir turėjo žinoti, kad sudarius ginčijamus sandorius bus apsunkintos kreditorių, tarp jų ir ieškovės, galimybės išieškoti skolas.

Teismas sutinka su ieškove, kad yra pagrindas teigti, jog nagrinėjamoje byloje ginamas viešasis interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kalbant apie viešąjį interesą turi būti atsižvelgta į VĮ Turto banko veiklos tikslus - valdyti perimtus neveiksnius aktyvus taip, kad būtų atgauta kiek įmanoma daugiau lėšų, įgalinančių kompensuoti valstybės numatytas restruktūrizavimo ir indėlių grąžinimo išlaidas. Be to, VĮ Turto bankas vykdo ir socialinio pobūdžio funkcijas, nes išieškant iš bankų skolininkų lėšos nukreipiamos bankrutavusių bankų indėlininkų lėšoms grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-963/2003). Nagrinėjamu atveju byloje pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, ieškovės naudai išieškotos lėšos būtų nukreiptos į valstybės biudžetą, iš kurio būtų skiriamos visų visuomenės narių poreikiams tenkinti, todėl atsižvelgiant į šią aplinkybę, laikytina, kad ieškinio patenkinimas atitinka viešąjį interesą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje buvo nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, todėl 2009 m. spalio 11 d. A. K. išduotas vekselis pripažintinas negaliojančiu. Vekselį pripažinus negaliojančiu, negaliojančiu pripažintinas ir jo pagrindu išduotas 2012 m. sausio 23 d. vykdomasis įrašas (notarinio reg. Nr. 400).

Iš atsakovų valstybei priteistinas 2 317 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė yra atleista, ir 4,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. spalio 11 d. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2012 m. sausio 23 d. vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. 400).

Priteisti iš atsakovų A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), po 1 158,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir 50 centų) žyminio mokesčio ir po 2,44 Eur (du eurus 44 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.