Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2060-390/2016 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovams A. K. ir A. P. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys – antstolis Marekas Petrovskis ir notarė Zita Kasperovičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė VĮ Turto bankas (toliau – Ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. spalio 11 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (toliau – Vekselis) ir 2012 m. sausio 23 d. vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. 400) (toliau – Vykdomasis įrašas). Nurodė, kad Ieškovės naudai vykdant 580 000 Lt skolos išieškojimą iš atsakovo A. K. (toliau – Skolininkas arba Atsakovas), kitas antstolis prisijungė prie išieškojimo, nurodydamas, kad iš Skolininko trečiąja eile turi būti išieškota atsakovo A. P. naudai 146 082,03 Eur pagal neapmokėtą Vekselį ir jo pagrindu išduotą Vykdomąjį įrašą. Ieškovės teigimu, yra visos būtinos sąlygos pripažinti Vekselį ir Vykdomąjį įrašą negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 str.), nes Skolininkas neprivalėjo sudaryti šio sandorio, kuris pažeidžia Ieškovės (kreditoriaus) interesus, o atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, elgėsi nesąžiningai. Be to, pasak Ieškovės, Vekselis ir Vykdomasis įrašas pripažintini negaliojančiais ir CK 1.80, 1.81, 1.86 straipsnių pagrindais.Atsakovai nepateikė atsiliepimų į ieškinį, todėl Ieškovės prašymu Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą už akių – visiškai patenkino ieškinį.Atsakovas A. K. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2060-390/2016, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovo A. K. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Teismas konstatavo, kad procesinių dokumentų nepavyko įteikti Atsakovui nei jo gyvenamojoje vietoje, nei darbovietėje, todėl Ieškovės prašymu procesiniai dokumentai Atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 str. 1 d.).Teismas taip pat konstatavo, kad Atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, Atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Atsakovas nenurodė įrodymų, kad turėjo prievolę sumokėti A. P. 400 000 Lt. Be to, Atsakovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas A. P. turėjo galimybę atitinkamą sumą paskolinti atsakovui A. K.. Teismas nustatė, kad atsakovas A. P. nuo 1995 m. spalio 1 d. gauna nedarbingumo pašalpą, iš jo paties priverstine tvarka išieškoma 333 227,85 Eur suma trylikos kreditorių naudai, todėl Skolininko teiginius, neva A. P. iš savo kreditorių gautus 300 000 Eur perdavė A. K., teismas vertino kaip gynybos poziciją. Išvadą, kad A. P. neturėjo galimybės paskolinti 400 000 Lt A. K., teismas padarė atsižvelgdamas ir į tai, kad atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nesigynė nuo jam pareikšto ieškinio; kitoje civilinėje byloje actio Pauliana pagrindu buvo pripažintas negaliojančiu kitam asmeniui Skolininko išduotas vekselis. Teismas atmetė Atsakovo argumentus, kad Ieškovė neįrodė savo kaip kreditorės teisių pažeidimo Vekselio išdavimo momentu. Teismas nustatė, kad Ieškovė 2005 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš likviduojamos UAB „Žemyna“ įgijo reikalavimo teisę į Skolininką pagal Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą, o apie Vekselį ir Vykdomąjį įrašą sužinojo 2016 m. balandžio 18 d., kai antstolis Regimantas Budreika patvarkymu prisijungė prie antstolio Mareko Petrovskio vykdomo išieškojimo. Vekselis ir Vykdomasis įrašas akivaizdžiai pažeidžia Ieškovės teises, nes jos reikalavimas, kuris sudaro 82 procentus nuo visų kreditorių reikalaujamos sumos, sumažėtų iki 47,94 procentų, jeigu lėšos iš realizuoto Skolininko turto būtų skirstomos ir A. P..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2060-390/2016, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Teismas netinkamai taikė CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to buvo pažeista Atsakovo teisė būti išklausytam teisme. Šiuo atveju buvo žinoma tiek Atsakovo gyvenamoji vieta, tiek ir darbo vieta, todėl procesiniai dokumentai negalėjo būti įteikti viešo paskelbimo būdu. Aplinkybė, kad dokumentai buvo neįteikti gyvenamosios vietos adresu ir grąžinti su žyma „Neatsiėmė“, negali būti vertinama kaip aplinkybė, jog gyvenamoji vieta yra nežinoma. Pašto darbuotojai siuntas pristatė darbo laiku, kuomet Atsakovo nebuvo namie, todėl jų ir neįteikė. Atsakovas jokios spaudos neužsisako, todėl jis paprastai pašto dėžutę pasitikrina kartą per mėnesį. Pašto pranešime nėra nurodoma, kokia institucija siunčia atitinkamą laišką. Laiškus atsiimti galima tik pašto darbo laiku, kuris įprastai sutampa su visų įstaigų darbo laiku. Byloje nėra duomenų, kad paštininkai iš vis paliko pranešimus. Teismas galėjo įteikti dokumentus per antstolį ar pasiuntinių paslaugų teikėjus, kurie greičiausiai nebūtų ieškoję Atsakovo namie įprastiniu darbo metu. Turto bankas disponuoja dideliu turtu, todėl turėjo galimybę prašyti teismo paskirti kuratorių.Teismas nepagrįstai reikalavo jau kartu su pareiškimu už akių pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovo atsikirtimus. Atsakovas neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų, kai byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teismas visiškai nepagrįstai kito atsakovo nedalyvavimą procese sutapatino su ieškinio pripažinimu. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Ieškovė įrodė, kad egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl nepagrįstai tenkino Ieškovės ieškinį. Atsakovas dėl išrašyto Vekselio jo išrašymo metu netapo nemokiu, nes turėjo pakankamai turto atsiskaityti su Ieškove (įskaitant ir namą su žemės sklypu). Skolininko mokumas turi būti nustatytas ginčijamo sandorio sudarymo metu, o jokių įrodymų apie Atsakovo mokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu byloje nėra. Ieškovė neįrodė, kad ginčijamu Vekseliu jo išrašymo metu buvo pažeistos Ieškovės teisės. Sudarydamas ginčijamą Vekselį, Atsakovas įgijo teisę atidėti atitinkamo įsipareigojimo A. P. įvykdymą pakankamai ilgam terminui, kas patvirtina, jog Atsakovas elgėsi apdairiai ir protingai, todėl jis turėjo pareigą sudaryti ginčijamą Vekselį. Atsakovas negalėjo žinoti, kad pažeidžia kreditorių teises, todėl ir jis nelaikytinas nesąžiningu asmeniu. A. P. iš savo kreditorių, kurie šiuo metu vykdo išieškojimą, yra gavęs labai dideles lėšas (teismo sprendime nurodoma daugiau kaip 300 000 Eur), todėl A. P. turėjo galimybę atitinkamą sumą paskolinti Atsakovui.Sprendimo už akių institutas nėra sankcija už procesinių pareigų nevykdymą ir negali užkirsti atsakovui teisės į teisingą bylos išsprendimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.Ieškovė VĮ Turto bankas prašo Atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos atsikirtimus:Procesiniai dokumentai Atsakovui buvo siųsti ne tik jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bet ir į darbovietę.Apeliantas nenurodo įrodymų, kad jis privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų tokios didelės sumos – 115 848,01 Eur – išmokėjimą A. K.. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tikroji tokio tariamojo sandorio priežastis – tai siekimas išvengti (sumažinti galimybę) išieškoti iš A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Ieškovė įrodė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia jos teises. A. P. nesąžiningumą patvirtina tai, kad didelė pinigų suma neva buvo paskolinta Atsakovui nesudarant rašytinės paskolos sutarties, nenumatant jokių užtikrinimo priemonių. Ginčijami Vekselis ir Vykdomasis įrašas yra tariami sandoriai, sudaryti, tikėtina, atbuline data, siekiant pasisavinti pas antstolį M. Petrovskį esančias lėšas, gautas už parduotą apelianto turtą.Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.).Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja abi aplinkybes.

Dėl sprendimo už akių priėmimo

Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.). Apeliantas teigia, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes teismas jam tinkamai neįteikė procesinių dokumentų.Pagal CPK 122 straipsnio 1 dalį, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 str. 1 d.). Pagal CPK 124 straipsnio 4 dalį, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti kartu su adresatu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams arba darbovietės administracijai, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka. Kai šalies interesams byloje atstovauja kuratorius, šiai šaliai skirti procesiniai dokumentai įteikiami kuratoriui (CPK 129 str. 1 d.). Pažymėtina, kad kuratorių teismas gali paskirti tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu (CPK 39 str. 1 d.). Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju Ieškovė nurodė ieškinyje Atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo tą patį adresą. Bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo adresu Atsakovui procesiniai dokumentai buvo išsiųsti kelis kartus, tačiau grąžinti siuntėjui su žyma „Neatsiėmė pašte“. Teismas pagal Sodros duomenis nustatė, kad Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės nurodytu buveinės adresu kelis kartus išsiųstų procesinių dokumentų taip pat nepavyko įteikti. Taigi, nors apelianto gyvenamoji vieta ir darbovietė buvo žinomos, tačiau šiais adresais procesinių dokumentų apeliantui įteikti nepavyko, todėl, vadovaujantis ankstesniame šios nutarties punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, procesinių dokumentų įteikimas apeliantui viešo paskelbimo būdu laikytinas tinkamu. Šios išvados nepaneigia apelianto argumentai, kad darbo metu jo nebūdavo namie, kad jis retai tikrina savo pašto dėžutę, kad procesiniai dokumentai jam galėjo būti įteikti per antstolį ar pasiuntinių paslaugų teikėjus arba paskyrus kuratorių. Kaip minėta, procesiniai dokumentai apeliantui buvo siunčiami ne tik gyvenamosios vietos adresu, bet ir jo darbovietės adresu. Apelianto gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai iš viso buvo siųsti ne tris kartus, laikotarpis tarp pirmojo ir paskutiniojo išsiuntimo yra ilgesni nei vienas mėnuo, todėl apeliantas turėjo pakankamai laiko pasidomėti, dėl kokios siuntos atsiėmimo jam buvo paliekami pašto pranešimai. Ieškovė informavo teismą, kad nesutinka pasinaudoti antstolių ar kuratoriaus paslaugomis įteikiant procesinius dokumentus Atsakovui, nes mažai tikėtina, kad pavyks šias išlaidas realiai išsiieškoti iš Atsakovo. Net ir pasirinkus minėtus įteikimo būdus, nebūtų garantijų, kad būtų pavykę įteikti procesinius dokumentus asmeniškai Atsakovui.Kadangi apeliantas apie jam iškeltą civilinę bylą informuotas tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jo atžvilgiu teismas galėjo priimti sprendimą už akių, nes to prašė Ieškovė (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Dėl šalies pareiškime nurodytų įrodymų galimos įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

Apelianto teigimu, byloje priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos.CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat išskiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).Apeliantas neginčija, kad Ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo momentu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į apeliantą. Tačiau apeliantas nesutinka, kad ginčijamas sandoris pažeidė Ieškovės kaip apelianto kreditorės teises. Byloje nustatyta, kad Ieškovė 2005 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš likviduojamos UAB „Žemyna“ įgijo reikalavimo teisę į Skolininką pagal Kauno apygardos teismo 2004 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą. Kadangi Atsakovas skolos nesumokėjo, Ieškovė kreipėsi į antstolį Mareką Petrovskį. Apeliantas teigia, kad Vekselio išrašymo metu turėjo pakankamai turto atsiskaityti su Ieškove, tačiau nenurodė jokių tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus savo paties abstrakčius paaiškinimus. Ieškovė ginčija Vekselį ir Vykdomąjį įrašą, nes vykdomojoje byloje realizavus Skolininko nekilnojamąjį turtą, gautų lėšų neužteks atsiskaityti su visais kreditoriais, o jeigu išieškoma būtų dar ir atsakovo A. P. (kaip Skolininko kreditoriaus) naudai, tai Ieškovei tenkanti lėšų dalis žymiai sumažėtų. Nesant jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad išdavus Vekselį apelianto turtinė padėtis tuo metu jam leido visiškai atsiskaityti su Ieškove, teismas pagrįstai sprendė, kad Vekselis ir pagal jį išduotas Vykdomasis įrašas pažeidė Ieškovės kaip Atsakovo kreditorės teises.Apeliantas teigia, kad jis privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, t. y. išduoti Vekselį, nes tokiu būdu jis įgijo teisę atidėti savo įsipareigojimo A. P. įvykdymą ilgesniam terminui, o tai, pasak apelianto, patvirtina, kad jis elgėsi apdairiai ir protingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie argumentai neįtikina, kad apeliantas turėjo pareigą sudaryti ginčijamą Vekselį. Visų pirma, apeliantas nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde konkrečiai nenurodo, kokiu pagrindu apskritai atsirado jo nurodoma piniginė prievolė atsakovui A. P., nes iš paties Vekselio turinio, priešingai nei teigia apeliantas, tokios prievolės pagrindo negalima nustatyti. Apeliantas tik abstrakčiai nurodo, kad A. P. turėjo galimybę atitinkamą sumą paskolinti apeliantui, tačiau nenurodo jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokias aplinkybes, t. y. kad Vekselyje nurodyta 400 000 Lt suma buvo faktiškai perduota apeliantui. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad Atsakovui nebuvo būtinybės išduoti Vekselį atsakovui A. P..Apeliantas taip pat nenurodo jokių įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadą, kad abu atsakovai, sudarydami ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningi. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad pasirašius Vekselį ir jo pagrindu išdavus Vykdomąjį įrašą, atsakovai tokiu būdu siekė išsaugoti bent dalį lėšų, gautų vykdymo procese realizavus Skolininko turtą. Ieškovės reikalavimas buvo atsiradęs žymiai anksčiau nei buvo išduotas ginčijamas Vekselis, taigi, apeliantui turėjo būti žinoma, kad pasirašius Vekselį bus pažeistos Ieškovės teisės. Atsakovas A. P., kuriam buvo išduotas Vekselis, taip pat turėjo suprasti, kad toks sandoris sukels ar sustiprins Skolininko nemokumą. Konstatuodamas abiejų atsakovų nesąžiningumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovas A. P. nuo 1995 m. spalio 1 d. gauna nedarbingumo pašalpą, iš jo paties priverstine tvarka išieškoma 333 227,85 Eur suma trylikos kreditorių naudai, atsakovas A. P. nepateikė atsiliepimo šioje byloje, be to, kitoje civilinėje byloje analogišku pagrindu buvo pripažintas negaliojančiu kitam asmeniui Skolininko išduotas vekselis (pagal Liteko duomenis teismo sprendimas toje byloje yra įsiteisėjęs). Įvertinus visų šių aplinkybių visumą, nėra pagrindo vadovautis jokiais įrodymais nepagrįstais apelianto teiginiais apie tai, kad atsakovas A. P. galėjo paskolinti Atsakovui pinigus, kuriuos buvo gavęs iš savo kreditorių.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantas nenurodė jokių svarių argumentų ir įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos šioje byloje priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nesant nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo panaikinti teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas apelianto pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.