Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo A. K., atstovaujamo advokato Aurelijaus Gruodžio, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2060-390/2016 pagal ieškovės Valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovams A. K. ir A. P. dėl 2009 m. spalio 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir 2012 m. sausio 23 d. vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys antstolis M. P. ir notarė Z. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2009 m. spalio 11 d. paprastąjį vekselį ir pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2012 m. sausio 23 d. vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. 400). Ieškovė nurodė, kad vykdomas 167 979,61 Eur (580 000 Lt) skolos išieškojimas iš atsakovo A. K. ieškovės naudai antstolio M. P. kontoroje. Prie antstolio M. P. vykdomo išieškojimo prisijungė antstolis R. B., kurio kontoroje vykdomas išieškojimas iš A. K. kreditoriaus A. P. naujai 146 082,03 Eur tariamai nesumokėtos vekselio sumos, taip pat palūkanų ir notaro išlaidų pagal 2009 m. spalio 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu išduotą 2012 m. sausio 23 d. vykdomąjį įrašą (not. reg. Nr. 400). Ieškovė 2009 m. spalio 11 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ginčija actio Pauliana pagrindu ir kaip tariamą sandorį (CK 1.86 straipsnis). Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, atsakovams nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu už akių (b. l. 59–62) ieškinį patenkino visiškai. Teismas pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento 2009 m. spalio 11 d. A. K. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2012 m. sausio 23 d. vykdomąjį įrašą (notarinio reg. Nr. 400), priteisė iš atsakovų A. K. ir A. P. valstybei po 1 158,50 Eur žyminio mokesčio ir po 2,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas A. K., atstovaujamas advokato Aurelijaus Gruodžio, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 64–68), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atsakovas nurodo, kad jis nežinojo apie bylos nagrinėjimą. Teismas atsakovui procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl teismas negalėjo dokumentų įteikti atsakovui viešo paskelbimo būdu, nes turėjo galimybę juos įteikti per darbovietę. Šiuo atveju taip pat buvo galimybė paskirti atsakovui kuratorių. Ieškovas yra pakankamai lėšų ir turto turinti įmonė, todėl galėjo pasamdyti kuratorių. Procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu neišnaudojus galimybės paskirti kuratorių buvo pažeistos Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Ieškovo ieškinys negalėjo būti tenkinamas, kadangi nebuvo visų actio Pauliana ieškinio tenkinimo pagrindų. Pagal kasacinio teismo praktiką kreditorių teisių pažeidimą privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas privalėjo įrodyti jo, kaip kreditorių teisių pažeidimą, ir atitinkamas teisių pažeidimas turėjo būti ginčijamo sandorio (vekselio) sudarymo metu, o ne kažkada vėliau. Atsakovas dėl išrašyto vekselio jo išrašymo metu netapo nemokiu. Net ir išrašęs ginčijamą vekselį, atsakovas turėjo pakankamai turto atsiskaityti su ieškovu (įskaitant ir namą su žemės sklypu). Šiuo atveju net nebuvo analizuojama kokia buvo atsakovo turtinė padėtis vekselio išrašymo metu. Teismas vertino tik argumentus ir įrodymus apie sprendimo priėmimo metu esamą atsakovo mokumą. Tačiau mokumas turi būti nustatytas ginčijamo sandorio sudarymo metu, t. y. 2009 m. O jokių įrodymų apie atsakovo mokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu byloje nėra. Todėl ieškovas neįrodė, kad ginčijamu vekseliu jo išrašymo metu buvo pažeistos ieškovo teisės. Atsakovas turėjo prievolę sumokėti A. P. 400 000 Lt. Sudarydamas ginčijamą vekselį, atsakovas įgijo teisę atidėti atitinkamo įsipareigojimo įvykdymą pakankamai ilgam terminui, kas patvirtina, jog atsakovas A. K. elgėsi apdairiai ir protingai, todėl jis turėjo pareigą sudaryti ginčijamą vekselį. Sprendžiant ar atsakovas A. K. išrašydamas vekselį buvo sąžiningas reikia vertinti ne kažkokį absoliutų sąžiningumą, bet vertinti ar atsakovas žinojo, jog sudarydamas ginčo sutartį pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises. Ginčijamu vekseliu nebuvo pažeistos ieškovo kaip kreditoriaus teisės, todėl ir atsakovas A. K. negalėjo žinoti, kad pažeidžia kreditorių teises, todėl ir jis nelaikytinas nesąžiningu asmeniu. Teismas, nustatydamas A. P. nesąžiningumą, nurodo, jog A. P. VSDFV duomenimis nuo 1995 m. spalio 1 d. gauna nedarbingumo pašalpą, iš jo priverstine tvarka trylikos kreditorių naudai išieškoma 333 227,85 Eur, todėl neturėjo galimybės paskolinti tokios sumos A. K.. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas A. P. elgėsi nesąžiningai. Tačiau A. P. iš savo kreditorių, kurie šiuo metu vykdo išieškojimą, yra gavęs labai dideles lėšas (teismo sprendime nurodoma daugiau kaip 300 000 Eur), todėl A. P. turėjo galimybę atitinkamą sumą paskolinti atsakovui A. K.. Be to, teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog vekseliu buvo įforminti paskolos teisiniai santykiai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad A. K. būtų skolinęs nors kokias lėšas atsakovui A. K., todėl teismas visiškai nepagrįstai vekselį sutapatino su paskola. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į pačio sprendimo už akių priėmimo institutą, nėra pagrindo atimti atsakovui galimybę į teisingo sprendimo priėmimą.

Atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė Valstybės įmonė Turto bankas prašo atsakovo A. K. pareiškimą atmesti. Ieškovė nurodo, kad yra visi įstatyme bei teismų praktikoje nustatyti pagrindai 2009 m. spalio 11 d. paprastąjį vekselį ir vykdomąjį įrašą ginčyti civilinės teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teisme actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 str.). Ginčijami sandoriai taip pat turi ir tariamo sandorio požymių (CK 1.86 str.). Tuo pačiu pagrindu tarp VĮ Turto banko ir atsakovo A. K. jau yra vykęs ginčas dėl R. A. naudai išduoto paprastojo vekselio 3 850 000 Lt naudai ir įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1226-221/2015 VĮ Turto banko ieškinys tenkintas visiškai. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad ir A. P. naudai išduotu vekseliu analogišku būdu siekiama pasisavinti vykdymo procese dalį iš A. K. išieškotų ir tarp kreditorių skirstytinų lėšų. Atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų. Ieškovui nėra žinomos ir, mano, kad nebuvo aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad atsakovas A. K. privalėjo sudaryti ginčijamą paprastąjį vekselį - tokių įrodymų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodo ir atsakovas. Juo labiau, kad nepateikiami jokie rašytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimai), kurie patvirtintų tokios didelės sumos (115 848,01 Eur) išmokėjimą A. K.. Kiekviena šalis turi pagrįsti savo įrodinėjamas aplinkybes. Atsakovo A. K. teiginiai apie neva realiai įvykusį 115 848,01 Eur paskolos faktą yra nepagrįsti. Analogiška situacija buvo ir kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1226-22/2015 tarp VĮ Turto banko ir A. K., kur buvo ginčijamas 3 850 000 Lt vertės paprastasis vekselis, atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tokios sumos sumokėjimą, t. y. teiginiai apie tokių didelių grynųjų pinigų sumų laikymą namuose ir disponavimą civilinėje apyvartoje neatitinka protingumo kriterijaus. Dėl nurodytos aplinkybės bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai padarė išvadą, jog tikroji tokio tariamo sandorio priežastis, tai siekimas išvengti (sumažinti galimybę) išieškoti iš A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (namo (duomenys neskelbtini), Kauno raj.). 2009 m. spalio 11 d. paprastasis vekselis ir 2012 m. sausio 23 d. vykdomasis įrašas, atsižvelgiant į jų sudarymo datas bei juose nurodytas sumas, yra fiktyvūs dokumentai, kuriais siekiama apsunkinti atsakovo A. K. kreditorių, tame tarpe ir VĮ Turto banko, kaip kreditoriaus, turinčio 167 979,61 Eur (580 000 Lt) reikalavimą A. K. atžvilgiu, galimybes patenkinti savo reikalavimus. Antstolis M. P., vykdydamas išieškojimą iš atsakovo A. K. ir skirstydamas už jo parduotą namą gautus 18 825,30 Eur (65 000 Lt), atsižvelgs į kiekvieno išieškotojo reikalaujamas sumas pagal vykdomuosius dokumentus. Iš A. K. yra vykdomas išieškojimas valstybės naudai 6 230,40 Eur, kitų kreditorių naudai 30 134,49 Eur, VĮ Turto bankas naudai 167 979,61 Eur. Bendras kreditorinių reikalavimų dydis yra maždaug 204 344,50 Eur. Toje sumoje VĮ Turto banko reikalavimas sudaro 82 procentus nuo visų kreditorių reikalaujamos sumos. Vadinasi iš 18 825,30 Eur už parduotą skolininko turtą, neskaitant vykdymo išlaidų, VĮ Turto bankas pretenduotų gauti 15 436,75 Eur. Tačiau A. P. pateikus fiktyvaus vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą 146 082,03 Eur išieškojimui iš A. K., VĮ Turto bankas kreditorinis reikalavimas tesudarys tik 47,94 proc., o ženklią dalį iš 18 825,30 Eur, gautų už parduotą namą ir skirstytinų kreditoriams, turėtų gauti A. P.. Tikėtina, kad tokiu būdu atsakovai A. P. bei A. K., veikdami kartu, t. y. bendrininkaudami, sukūrė situaciją, kuomet A. K. kreditoriai įprastomis civilinėmis priemonėmis neturi galimybės patenkinti savo reikalavimų. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas A. P. ginčijamo vekselio pagrindu išsiėmęs vykdomąjį įrašą ir pateikęs jį antstoliui, neturėjo galimybės paskolinti tokios sumos A. K., kadangi VSDFV duomenimis nuo 1995-10-01 gauna nedarbingumo pašalpą. Iš paties A. P. priverstine tvarka išieškoma trylikos kreditorių naudai 333 227,85 Eur suma, todėl skolininko A. K. teiginiai, neva A. P. iš savo kreditorių gautus 300 000 Eur pinigus perdavė A. K., vertintina kaip gynybos pozicija - skolinimas tokios ženklios sumos nesudarant paskolos sutarties, nenumatant apdraudimo (užtikrinimo) priemonių, juolab, pinigus neva perduodant „iš rankų į rankas“ liudija akivaizdų atsakovų nesąžiningumą ir siekį pažeisti realių A. K. kreditorių interesus ir negali būti pateisintas teisės aktų reikalavimų nežinojimu (CK 1.6 str.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. P. elgėsi nesąžiningai, nes galėjo ir turėjo žinoti, kad sudarius ginčijamus sandorius bus apsunkintos kreditorių, tarp jų ir ieškovo, galimybės išieškoti skolas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas A. P. gauna nedarbingumo pašalpą nuo 1995-10-01. Remdamasis šiais duomenimis bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai padarė išvadą, jog tokios pajamos nėra pakankamos sutaupyti 115 848,01 Eur, kurie tariamai 2009 m. spalio 11 d. buvo paskolinti atsakovui A. K.. Toks sandoris (vekselis) vertintinas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, kurios vienas iš siekių yra užtikrinti teisinių santykių šalių padorų ir sąžiningą elgesį bei interesų derinimą. Įvertinus, kad atsakovo A. K. 2009 m. spalio 11 d. išrašytas paprastasis vekselis ir vykdomasis įrašas pažeidė kreditorių interesus, jie pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento CK 1.80, 1.81, 1.86 straipsnių pagrindu. Ginčijamas paprastasis vekselis ir vykdomasis įrašas yra tariami sandoriai, sudaryti nesiekiant sukurti teisinių pasekmių - šie sandoriai sudaryti siekiant pasisavinti pas antstolį M. P. esančias pingines lėšas, gautas už parduotą atsakovo A. K. namą, t. y. vietoj to, kad šios lėšos būtų paskirstytos tarp tikrųjų atsakovo kreditorių, siekiama per trečiąjį asmenį A. P. tariamą kreditorių užvaldyti ženklią šių lėšų dalį. Tikėtina, kad ginčo paprastasis vekselis buvo sudaryti atgaline data, paaiškėjus jog nepavyks išvengti atsakovui priklausančio namo pardavimo iš varžytynių. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CK 1.86 straipsnį, reglamentuojantį tariamojo sandorio negaliojimo sąlygas.

Netenkintinas pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais) atsakovui negalėjo būti įteikti viešo paskelbimo būdu, kad teismas procesinius dokumentus turėjo galimybę įteikti per atsakovo darbovietę UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat buvo galimybė byloje paskirti kuratorių.

Bylos duomenimis procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais atsakovui A. K. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas ir net tris kartus grįžo neįteikti su atžyma „Neatsiėmė‘. Taip pat procesiniai dokumentai 2 kartus buvo išsiųsti atsakovo darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau grįžo neįteikti su atžyma „Neatsiėmė“.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nėra žinoma nei šalies gyvenamoji, nei darbo vieta, procesinis dokumentas, sukeliantis būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamoji ar darbo vieta paaiškės, gali būti įteiktas kuratoriui. Viena iš būtinųjų kuratoriaus paskyrimo sąlygų – suinteresuotos priešingos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą. Kadangi kuratorius gali būti skiriamas priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovas buvo informuotas apie tai, jog procesiniai dokumentai atsakovui A. K. neįteikti nei gyvenamosios, nei darbo vietos adresu, bei pasiūlyta ieškovui pasirinkti CPK numatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus.

2016 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas pateikė prašymą procesinius dokumentus atsakovui A. K. įteikti viešo paskelbimo būdu, nurodė, kad negali pasiūlyti skirti kuratorių šioje byloje. Todėl, nagrinėjamuoju atveju, pasiūlius ieškovui pasinaudoti kuratoriaus paskyrimo institutu, tačiau ieškovui nesutikus su kuratoriaus paskyrimu, vadovaujantis CPK 130 straipsnio 1 dalimi procesiniai dokumentai atsakovui A. K. įteikti viešo paskelbimo būdu priimant 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį, pranešimą paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų aplinkybių, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.

Atsakovo A. K. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes.

Atsakovas, teigdamas, kad turėjo prievolę sumokėti A. P. 400 000 Lt, įrodymų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė. Be to, atsakovas A. K. nepateikė įrodymų, kad atsakovas A. P. turėjo galimybę atitinkamą sumą paskolinti atsakovui A. K.. Atsakovas A. P. ginčijamo vekselio pagrindu išsiėmęs vykdomąjį įrašą ir pateikęs jį antstoliui, neturėjo galimybės paskolinti tokios sumos A. K., kadangi VSDFV duomenimis nuo 1995-10-01 gauna nedarbingumo pašalpą. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad iš paties A. P. priverstine tvarka išieškoma trylikos kreditorių naudai 333 227,85 Eur suma, todėl skolininko A. K. teiginiai, neva A. P. iš savo kreditorių gautus 300 000 Eur pinigus perdavė A. K., vertintini kaip gynybos pozicija. Pažymėtina ir tai, jog atsakovui A. P. ieškinys ir priedai buvo įteikti 2016 m. gegužės 30 d. asmeniškai (b. l. 34), tačiau atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nesigynė nuo jam pareikšto ieškinio, kas leidžia daryti išvadą, jog ginčo vekseliu ir vykdomuoju įrašu buvo siekiama pasisavinti vykdymo procese dalį iš A. K. išieškotų ir tarp kreditorių skirstytinų lėšų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad A. P. elgėsi nesąžiningai, priešingu atveju atsakovas būtų gynęsis nuo jam pareikšto ieškinio.

Pažymėtina ir tai, kad tuo pačiu pagrindu patenkintas ieškovės VĮ Turto banko ieškinys dėl R. A. naudai A. K. išduoto paprastojo vekselio 3 850 000 Lt sumai ir 2014 m. rugsėjo 23 d. vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1226-221/2015, kurioje konstatuota, jog ieškovė VĮ Turto bankas įrodė ir byloje buvo nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamuoju atveju teismo sprendimas neteisėtas, nes ieškovas privalėjo įrodyti jo, kaip kreditorių teisių pažeidimą, ir atitinkamas teisių pažeidimas turėjo būti ginčijamo sandorio (vekselio) sudarymo metu, o ne kažkada vėliau.

Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog iš skolininko A. K. išieškotojo VĮ Turto banko naudai vykdomas išieškojimas dėl 167 979,61 Eur (580 000 Lt) skolos. Ieškovė VĮ Turto bankas 2005 m. liepos 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi iš likviduojamos UAB „Žemyna“ įgijo reikalavimo teisę į skolininką A. K. pagal 2004 m. birželio 22 d. Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą (b. l. 10–11). Ieškovei apie 2009 m. spalio 11 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2012 m. sausio 23 d. vykdomąjį įrašą tapo žinoma 2016 m. balandžio 18 d. patvarkymu antstoliui R. B. prisijungus prie antstolio M. P. vykdomo išieškojimo. 2009 m. spalio 11 d. paprastasis vekselis ir 2012 m. sausio 23 d. vykdomasis įrašas, atsižvelgiant į jų sudarymo datas bei juose nurodytas sumas, akivaizdžiai apsunkina atsakovo A. K. kreditorių, tame tarpe ir VĮ Turto banko, kaip kreditoriaus, turinčio 167 979,61 Eur (580 000 Lt) reikalavimą A. K. atžvilgiu, galimybes patenkinti savo reikalavimus. Akivaizdu, kad antstolis M. P., vykdydamas išieškojimą iš atsakovo A. K. ir skirstydamas už jo parduotą namą gautus 18 825,30 Eur (65 000 Lt), atsižvelgs į kiekvieno išieškotojo reikalaujamas sumas pagal vykdomuosius dokumentus. Nustatyta, kad iš A. K. yra vykdomas išieškojimas valstybės naudai 6 230,40 Eur, kitų kreditorių naudai 30 134,49 Eur, VĮ Turto bankas naudai 167 979,61 Eur. Bendras kreditorinių reikalavimų dydis yra maždaug 204 344,50 Eur. Toje sumoje VĮ Turto banko reikalavimas sudaro 82 procentus nuo visų kreditorių reikalaujamos sumos. Taigi, iš 18 825,30 Eur už parduotą skolininko turtą, neskaitant vykdymo išlaidų, VĮ Turto bankas pretenduotų gauti 15 436,75 Eur. Tačiau A. P. pateikus vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą 146 082,03 Eur išieškojimui iš A. K., VĮ Turto bankas kreditorinis reikalavimas tesudarys tik 47,94 proc., o ženklią dalį iš 18 825,30 Eur, gautų už parduotą namą ir skirstytinų kreditoriams, turėtų gauti A. P.. Tokiu būdu yra pažeidžiami kreditoriaus VĮ Turto banko, o taip pat ir kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo A. K. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 str. 3 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. K., atstovaujamo advokato Aurelijaus Gruodžio, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2060-390/2016 pagal ieškovės Valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovams A. K. ir A. P. dėl 2009 m. spalio 11 d. paprastojo neprotestuotino vekselio ir 2012 m. sausio 23 d. vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys antstolis M. P. ir notarė Z. K., netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.