- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-715-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.4Atsisakymas priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-9988-291/2018, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žvalguva“ kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti 2018 m. balandžio 26 d. taikos sutartį, sudarytą tarp UAB ”Žvalguva“ ir G. V. bei E. V.. Nurodė, kad šalys, siekdamos užkirsti kelią galimų ginčų kilimui ateityje dėl 2018-02-26 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu žuvo UAB ”Žvalguva“ darbuotojas K. V. (G. V. sūnus bei E. V. brolis), pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl reikalavimų, susijusių su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu dėl nelaimingo atsitikimo. Taikos sutartis neprieštarauja šalių interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui ir nepažeidžia įstatymo saugomų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjų G. V., E. V. ir UAB „Žvalguva“ prašymą dėl 2018-04-26 taikos sutarties patvirtinimo atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad pareiškėjai G. V., E. V. ir UAB „Žvalguva“ teismui pateikė patvirtinti tą pačią taikos sutartį, kurią teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė tvirtinti (civilinė byla Nr. 2SP-9453-907/2018), tačiau pareiškėjai vėl kreipiasi į teismą su prašymu patvirtinti tą pačią taikos sutartį. Pareiškėjų prašymas patvirtinti pateiktą taikos sutartį jau yra išnagrinėtas, todėl teismas pareiškėjų prašymą patvirtinti taikos sutartį atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Žvalguva“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos teikiant tvirtinti taikos sutartį pirmą kartą, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų pateiktas prašymas tvirtinti taikos sutartį jau yra išnagrinėtas.
4.2. Analogiški pareiškėjo UAB „Žvalguva“ prašymai dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo išnagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėse bylose Nr. 2SP-893-841/2017 bei Nr. e2SP-9971-772/2018 ir teismui pateiktos taikos sutartys buvo patvirtintos. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į priimtas nutartis ir prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo išnagrinėti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės UAB „Žvalguva“ atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Žvalguva“ pateiktą patvirtinti 2018-04-26 taikos sutartį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2017 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų G. V., E. V. ir UAB „Žvalguva“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, nustatęs, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-9453-907/2018, jau buvo išspręstas taikos sutarties patvirtinimo klausimas. Apelianto UAB „Žvalguva“ teigimu, teismas neatsižvelgė į prašyme nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos teikiant tvirtinti taikos sutartį pirmą kartą.
CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas byloje dalyvaujantiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai antrą kartą kreipėsi į apylinkės teismą, pateikdami tvirtinti šalių 2018-04-26 pasirašytą taikos sutartį tarp darbdavio UAB „Žvalguva“ ir darbuotojo artimųjų G. V. bei E. V.. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. birželio 25 d. nutartyje, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį pirmą kartą, konstatavo, jog pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių taikos sutartyje nurodytas aplinkybes, pareiškėjas UAB „Žvalguva“ nepateikė duomenų apie žuvusio darbuotojo draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe, o taikos sutarties 4 punkte nurodė sąlygines sąlygas, kurios galimai ateityje įvyks arba neįvyks.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai antrą kartą pateikė tvirtinti tokio paties turinio, tomis pačiomis sąlygomis taikos sutartį, tik prie taikos sutarties pridėdami prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Jokių įrodymų apie taikos sutartyje nurodytas aplinkybes pareiškėjai šiuokart taip pat nepateikė, sutarties sąlygų nepakeitė, jokių naujų aplinkybių nenurodė, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pateiktas tapatus reikalavimas jau išnagrinėtam.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad analogiški pareiškėjo UAB „Žvalguva“ prašymai dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo išnagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėse bylose Nr. 2SP-893-841/2017 bei Nr. e2SP-9971-772/2018 ir teismui pateiktos taikos sutartys buvo patvirtintos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismai nėra saistomi teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų savo pačių priimtuose sprendimuose. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo (nepatvirtinimo) klausimą, neprivalo vadovautis Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtose bylose Nr. e2SP-9971-772/2018 ir Nr. 2SP-893-841/2018 priimtais teismo sprendimais. Nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad klausimas dėl pareiškėjų taikos sutarties patvirtinimo jau yra išnagrinėtas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su taikos sutarties patvirtinimu, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.