Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-112-300/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-02
Bylos Nr.: 1A-112-300/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00068-2015-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Vidmantas Mylė, Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
Nuteistasis: G. B., E. D.
Advokatai: Daiva Balčiūnienė

Kategorijos

1.2.18.8.1Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
2.3.2.2.13Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-300/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00068-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.3.2.2.13; 2.4.2.1; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laisvydo Zederštremo ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Vilčinskaitei,nuteistiesiems G. B., E. D., jų gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. B. ir E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir teistas:

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda, ją sumokant per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. G. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „D.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), pirmininku, kuris pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija) (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą,

1.1. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. tyčia organizavo apgaulingą ŽŪB „D.“ apskaitos tvarkymą, o ŽŪB „D.“ vyriausiasis buhalteris E. D., kuris pagal BAĮ 11 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, G. B. nurodymu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. tyčia apgaulingai tvarkė ŽŪB „D.“ apskaitą, bendrais veiksmais siekdami tyčia išvengti dalies ŽŪB „D.“ parduotos produkcijos įtraukimo į įmonės apskaitą ir pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, pažeidžiant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, G. B. davė nurodymus E. D. į ŽŪB „D.“ apskaitą neįtraukti ūkinių operacijų dėl maisto produktų iš viso už 13 671,71 Eur (47 205,68 Lt) pardavimo G. A. individualiai įmonei (toliau – IĮ) ir pagal 33 PVM sąskaitas faktūras: J. Z., R. S., J. A., R. G., B. M., A. M., R. S., uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „J.“, R. G., UAB „T.“, G. Ž. IĮ, L. L. komercinei įmonei, L. S. IĮ, L. P., UAB „S.“, UAB „M.“, A. D., A. M., UAB „Sm.“, S. M., A. S., UAB „A.“, UAB „Jp.“, M. A., ir ūkinių operacijų dėl 13 671,71 Eur (47 205,68 Lt) apmokėjimo už parduotą produkciją, todėl šios 2013 m. sausio 7 d. – 2013 m. gruodžio 4 d. ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į ŽŪB „D.“ apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „D.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus:

1.1.1. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 7 d., ŽŪB „D.“ pirmininkas G. B. organizavo apgaulingą ŽŪB „D.“ apskaitos tvarkymą, duodamas nurodymus ŽŪB „D.“ vyriausiajam buhalteriui E. D. į ŽŪB „D.“ apskaitą neįtraukti ūkinių operacijų dėl nenustatyto kiekio maisto produktų iš viso už 10 388,83 Eur (35 870,55 Lt) pardavimo G. A. IĮ ir ūkinių operacijų dėl 10 388,83 Eur (35870,55 Lt) apmokėjimo už šiuos maisto produktus bei kontroliuoti G. A. IĮ atsiskaitymą už šios į apskaitą neįtrauktos produkcijos pardavimą, vadybininkui M. B., nesuvokiančiam jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, perduodant ŽŪB „D.“ vedamus neoficialius pirkėjų skolų registrus vykdyti G. A. IĮ apmokėjimo kontrolę už į apskaitą neįtrauktos šios produkcijos pardavimą, E. D. vykdant G. B. nurodymus, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis vyriausiasis buhalteris E. D. į ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl nenustatyto kiekio maisto produktų iš viso už 10 388,83 Eur (35 870,55 Lt) pardavimo G. A. IĮ iš viso pagal 68 PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. sausio 7 d. Nr. 130106210-1, 2013 m. sausio 8 d. Nr. 130107308-1, 2013 m. sausio 10 d. Nr. 130109435-1, 2013 m. sausio 14 d. Nr. 130113070-1, 2013 m. sausio 15 d. Nr. 130114297-1, 2013 m. sausio 21 d. Nr. 130120229-1, 2013 m. sausio 22 d. Nr. 130121240-1, 2013 m. sausio 25 d. Nr. 130124307-1, 2013 m. sausio 28 d. Nr. 130127179-1, 2013 m. sausio 29 d. Nr. 130128223-1, 2013 m. vasario 4 d. Nr. 130203177-1, 2013 m. vasario 5 d. Nr. 130204268-1, 2013 m. vasario 7 d. Nr. 130206218-1, 2013 m. vasario 8 d. Nr. 130207346-1, 2013 m. vasario 11 d. Nr. 130210192-1, 2013 m. vasario 12 d. Nr. 130211300-1, 2013 m. vasario 14 d. Nr. 130213345-1, 2013 m. vasario 15 d. Nr. 130214306-1, 2013 m. vasario 18 d. Nr. 130217189-1, 2013 m. vasario 19 d. Nr. 130218268-1, 2013 m. vasario 20 d. Nr. 130219355-1, 2013 m. vasario 22 d. Nr. 130221495-1, 2013 m. vasario 25 d. Nr. 130224386-1, 2013 m. vasario 27 d. Nr. 130226330-1, 2013 m. kovo 4 d. Nr. 130303145-1, 2013 m. kovo 5 d. Nr. 130304240-1, 2013 m. kovo 6 d. Nr. 130305337-1, 2013 m. kovo 8 d. Nr. 130307271-1, 2013 m. kovo 13 d. Nr. 130312241-1, 2013 m. kovo 14 d. Nr. 130313254-1, 2013 m. kovo 15 d. Nr. 130314543-1, 2013 m. kovo 18 d. Nr. 130317132-1, 2013 m. kovo 25 d. Nr. 130324186-1, 2013 m. kovo 27 d. Nr. 130326461-1, 2013 m. kovo 29 d. Nr. 130328421-1, 2013 m. balandžio 8 d. Nr. 130407221-1, 2013 m. balandžio 9 d. Nr. 130408347-1, 2013 m. balandžio 11 d. Nr. 130410567-1, 2013 m. balandžio 15 d. Nr. 130414191-1, 2013 m. balandžio 17 d. Nr. 130416376-1, 2013 m. balandžio 18 d. Nr. 130417375-1, 2013 m. gegužės 6 d. Nr. 130505283-1, 2013 m. gegužės 7 d. Nr. 130506315-1, 2013 m. gegužės 9 d. Nr. 130508318-1, 2013 m. gegužės 13 d. Nr. 130512295-1, 2013 m. gegužės 15 d. Nr. 130514475-1, 2013 m. gegužės 17 d. Nr. 130516366-1, 2013 m. gegužės 20 d. Nr. 130519284-1, 2013 m. gegužės 21 d. Nr. 130520280-1, 2013 m. birželio 17 d. Nr. 130616123-1, 2013 m. birželio 19 d. Nr. 130618460-1, 2013 m. birželio 20 d. Nr. 130619523-1, 2013 m. birželio 21 d. Nr. 130620549-1, 2013 m. birželio 26 d. Nr. 130625241-1, 2013 m. liepos 16 d. Nr. 130715293-1, 2013 m. liepos 18 d. Nr. 130717319-1, 2013 m. liepos 19 d. Nr. 130718396-1, 2013 m. liepos 22 d. Nr. 130721270-1, 2013 m. liepos 24 d. Nr. 130723225-1, 2013 m. liepos 25 d. Nr. 130724322-1, 2013 m. liepos 26 d. Nr. 130725410-1, 2013 m. liepos 29 d. Nr. 130728326-1, 2013 m. liepos 30 d. Nr. 130729270-1, 2013 m. liepos 31 d. Nr. 130730332-1, 2013 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 130801414-1, 2013 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 130804282-1, 2013 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 130806374-1, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 131203347-1,

1.1.2. tęsiant nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. ŽŪB „D.“ vyriausiasis buhalteris E. D., vykdydamas G. B. nurodymus, elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) M. B. į elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini) siuntė pirkėjų skolų registrus, pagal kuriuos M. B., nesuvokdamas nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kontroliavo G. A. IĮ apmokėjimą už šios į apskaitą neįtrauktos produkcijos pardavimą, ko pasėkoje E. D. į ŽŪB „D.“ apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 10 388,83 Eur (35 870,55 Lt) G. A. IĮ apmokėjimo už šiuos maisto produktus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „D.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus,

1.1.3. tęsiant nusikalstamą veiką, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 13 d. ŽŪB „D.“ pirmininkas G. B. organizavo apgaulingą ŽŪB „D.“ apskaitos tvarkymą, duodamas nurodymus ŽŪB „D.“ vyriausiajam buhalteriui E. D. į ŽŪB „D.“ apskaitą neįtraukti ūkinių operacijų dėl 1 067,63 kg maisto produktų ir 120 litrų alaus pardavimo pagal 33 PVM sąskaitas faktūras ir ūkinių operacijų dėl 3 282,88 Eur (11 335,13 Lt ) apmokėjimo už šiuos maisto produktus bei kontroliuoti atsiskaitymą už šios į apskaitą neįtrauktos produkcijos pardavimą, E. D. vykdant G. B. nurodymus, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis vyriausiasis buhalteris E. D. į ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 1 067,63 kg maisto produktų ir 120 litrų alaus, iš viso 3 282,88 Eur (11 335,13 Lt) pardavimo J. Z., R. S., J. A., R. G., B. M., A. M., R. S., UAB „J.“, R. G., UAB „T.“, G. Ž. IĮ, L. L. komercinei įmonei, L. S. IĮ, L. P., UAB „S.“, UAB „M.“, A. D., A. M., UAB „Sm.“, S. M., A. S., UAB „A.“, UAB „Jp.“, M. A. pagal 33 PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. lapkričio 13 d.: 1311 Nr. 12539-2, 2013 m. lapkričio 28 d.: 1311 Nr. 27354-2, 2013 m. lapkričio 29 d.: 1311 Nr. 28425-1, 1311 Nr. 28411-1, 1311 Nr. 28444-1, 1311 Nr. 28444-3, 2013 m. gruodžio 2 d.: 1312 Nr. 01215-1, 1312 Nr. 01457-2, 1312 Nr. 01457-3, 1312 Nr. 01156-1, 1312 Nr. 01458-1, Nr. 123-1, 1312 Nr. 01540-1, 1312 Nr. 01594-1, 1312 Nr. 01594-2, 1312 Nr. 01577-1, 1312 Nr. 01300-2, 1312 Nr. 01490-2, 1312 Nr. 01377-1, 1312 Nr. 01005-2, 1312 Nr. 01526-1, 1312 Nr. 01479-1, 1312 Nr. 01315-1, 1312 Nr. 01340-1, 1312 Nr. 01343-1, 1312 Nr. 01344-1, 1312 Nr. 01486-1, 1312 Nr. 01276-2, 1312 Nr. 01396-2, 1312 Nr. 01401-2, 1312 Nr. 01114-1, 1312 Nr. 01117-1, 1312 Nr. 01121-1, ir ūkinių operacijų dėl 3 282,88 Eur (11 335,13 Lt) apmokėjimo už šiuos maisto produktus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „D.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus.

1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, ŽŪB „D.“ pirmininkas G. B. nuo 2013 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. tyčia apgaulingai tvarkė ŽŪB „D.“ apskaitą, siekdamas išvengti dalies parduotos produkcijos įtraukimo į įmonės apskaitą ir pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokiantį ŽŪB „D.“ vyriausiąjį buhalterį E. D., pažeisdamas BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, G. B. nepateikė E. D. duomenų apie ūkines operacijas dėl maisto produktų iš viso už 208 375,12 Eur (719 477,61 Lt) pardavimo UAB „B.“, UAB „L.“ ir ūkinių operacijų dėl 208 375,12 Eur (719 477,61 Lt) apmokėjimo už parduotą produkciją, todėl šios 2013 m. gegužės 12 d. – 2013 m. lapkričio 25 d. ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į ŽŪB „D.“ apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „D.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus:

1.2.1. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. ŽŪB „D.“ pirmininkas G. B., veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokiantį ŽŪB „D.“ vyriausiąjį buhalterį E. D., jam nepateikė duomenų apie ūkines operacijas dėl 31 224,459 kg mėsos gaminių iš viso už 94 271,12 Eur (325 499,32 Lt) pardavimo UAB „B.“, įmonės kodas 300143058, tame tarpe ir pagal 16 PVM sąskaitų faktūrų: 2013 m. spalio 13 d. 1310 Nr. 10745-1, 2013 m. lapkričio 6 d. 1311 Nr. 05033-1, 2013 m. lapkričio 6 d. 1311 Nr. 05038-1, 2013 m. lapkričio 7 d. 1311065 Nr. 68pap-1, 2013 m. lapkričio 7 d. 1311 Nr. 06571-1, 2013 m. lapkričio 8 d. 1311076 Nr. 14606/pap-1, 2013 m. lapkričio 10 d. 1311 Nr. 07615-1, 2013 m. lapkričio 10 d. 1311 Nr. 07616-1, 2013 m. lapkričio 11 d. 1311106 Nr. 26pap-1, 2013 m. lapkričio 11 d. 1311 Nr. 10628-1, 2013 m. lapkričio 11 d. 1311 Nr. 10629-1, 2013 m. lapkričio 12 d. 1311115 Nr. 13PAP-1, 2013 m. lapkričio 12 d. 1311115 Nr. 14PAP-1, 2013 m. lapkričio 13 d. 1311 Nr. 12094-1, 2013 m. lapkričio 13 d. 1311 Nr. 12097-1, 2013 m. lapkričio 13 d. 1311 Nr. 12100-1, ir apie ūkines operacijas dėl 94 271,12 Eur (325 499,32 Lt) apmokėjimo už šiuos maisto produktus, todėl šios ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į ŽŪB „D.“ apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „D.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus,

1.2.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. ŽŪB „D.“ pirmininkas G. B., veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokiantį ŽŪB „D.“ vyriausiąjį buhalterį E. D., jam nepateikė duomenų apie ūkines operacijas dėl ne mažiau kaip 1 832,78 kg maisto produktų iš viso už 114 104 Eur (393 978,29 Lt) pardavimo UAB „L.“, įmonės kodas 123498415, tame tarpe ir pagal 87 PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. liepos 22 d. serija 1307 Nr. 21272-1, serija 1307 Nr. 21294-1, serija 1307 Nr. 21299-1, serija 1307 Nr. 21314-2, serija 1307 Nr. 21337-1, serija 1307 Nr. 21347-1, 2013 m. liepos 24 d. serija 1307 Nr. 23313-1, serija 1307 Nr. 23323-1, serija 1307 Nr. 23359-1, 2013 m. liepos 26 d. serija 1307 Nr. 25367-2, serija 1307 Nr. 25628-2, serija 1307 Nr. 25628-3, 2013 m. liepos 31 d. serija 1307 Nr. 30218-1, serija 1307 Nr. 30237-1, serija 1307 Nr. 30242-1, 2013 m. rugpjūčio 5 d. serija 1308 Nr. 04344-1, 2013 m. rugpjūčio 5 d. serija 1308 Nr. 04350-1, serija 1308 Nr. 04360-1, serija 1308 Nr. 04370-1, serija 1308 Nr. 04385-1, serija 1308 Nr. 04393-1, 2013 m. rugpjūčio 7 d. serija 1308 Nr. 06274-1, serija 1308 Nr. 06274-2, serija 1308 Nr. 06278-2, serija 1308 Nr. 06290-1, serija 1308 Nr. 06296-1, serija 1308 Nr. 06304-1, serija 1308 Nr. 06304-2, serija 1308 Nr. 06306-1, serija 1308 Nr. 06306-2, serija 1308 Nr. 06312-1, 2013 m. rugpjūčio 9 d. serija 1308 Nr. 08326-1, serija 1308 Nr. 08654-2, 2013 m. rugpjūčio 12 d. serija 1308 Nr. 11192-2, serija 1308 Nr. 11193-2, serija 1308 Nr. 11198-2, serija 1308 Nr. 11199-2, serija 1308 Nr. 11206-2, serija 1308 Nr. 11207-2, serija 1308 Nr. 11212-2, serija 1308 Nr. 11214-1, serija 1308 Nr. 11219-1, serija 1308 Nr. 11221-1, serija 1308 Nr. 11224-1, serija 1308 Nr. 11226-1, serija 1308 Nr. 11230-1, serija 1308 Nr. 11232-1, serija 1308 Nr. 11237-1, serija 1308 Nr. 11240-1, 2013 m. rugsėjo 4 d. serija 1309 Nr. 03323-2, serija 1309 Nr. 03323-3, serija 1309 Nr. 03402-2, serija 1309 Nr. 03420-2, serija 1309 Nr. 03424-2, 2013 m. spalio 4 d. serija 1310 Nr. 003635-1, serija 1310 Nr. 03641-1, serija 1310 Nr. 03645-1, serija 1310 Nr. 03647-1, serija 1310 Nr. 03649-2, serija 1310 Nr. 03656-2, serija 1310 Nr. 03658-2, serija 1310 Nr. 03661-2, serija 1310 Nr. 03663-2, 2013 m. spalio 23 d. serija 1310 Nr. 22309-1, serija 1310 Nr. 22312-1, serija 1310 Nr. 22316-1, serija 1310 Nr. 22320-1, serija 1310 Nr. 22321-1, 2013 m. lapkričio 11 d. serija 1311 Nr. 10422-2, serija 1311 Nr. 10428-2, serija 1311 Nr. 10429-2, serija 1311 Nr. 10433-2, serija 1311 Nr. 10434-2, serija 1311 Nr. 10442-1, serija 1311 Nr. 10443-1, serija 1311 Nr. 10451-1, 2013 m. lapkričio 13 d. serija 1311 Nr. 12334-1, serija 1311 Nr. 12335-1, serija 1311 Nr. 12349-2, 2013 m. lapkričio 15 d. serija 1311 Nr. 14452-2, serija 1311 Nr. 14462-2, serija 1311 Nr. 14474-2, serija 1311 Nr. 14483-1, serija 1311 Nr. 14490-1, 2013 m. lapkričio 25 d. serija 1311 Nr. 24369-2, serija 1311 Nr. 24373-3, serija 1311 Nr. 24384-3, ir apie ūkines operacijas dėl 114 104 Eur (393 978,29 Lt) apmokėjimo už šiuos maisto produktus, todėl šios ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į ŽŪB „D.“ apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „D.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus.

2. Be to, G. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas ŽŪB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), pirmininku, kuris pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, siekdamas išvengti 46 629,83 Eur (161 003,48 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiam vyriausiajam buhalteriui E. D. nepateikė duomenų apie laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. iš G. A. IĮ, UAB „L.“, UAB „B.“ ir J. Z., R. S., J. A., R. G., B. M., A. M., R. S., UAB „J.“, R. G., UAB „T.“, G. Ž. IĮ, L. L. kom. įm., L. S. IĮ, L. P., UAB „S.“, UAB „M.“, A. D., A. M., UAB „Sm.“, S. M., A. S., UAB „A.“, UAB „Jp.“, M. A. gautas 222 046,83 Eur (766 683,29 Lt) pajamas už parduotus gaminius, kurių neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir dėl to neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kad jeigu už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė perduodama arba paslauga suteikiama, 2013 m. sausio-gruodžio mėnesio PVM deklaracijose, veikdamas per ŽŪB „D.“ vyriausiąjį buhalterį E. D., nesuvokusį G. B. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2014 m. sausio 26 d. įrašė žinomus neteisingus duomenis apie ŽŪB „D.“ turtą, apmokestinamus tiekimus, pardavimo PVM ir nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų iš viso už 222 046,83 Eur (766 683,29 Lt) bei pardavimo PVM iš viso už 46 629,83 Eur (161 003,48 Lt) bei nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2014 m. sausio 26 d. elektroniniu būdu jas pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos Joniškio poskyriui (toliau – VMI), veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokiantį ŽŪB „D.“ vyriausiąjį buhalterį E. D.:

2.1. 2013 m. vasario 25 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų sausio mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 10 218,75 Eur (35 283,30 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 2 145,94 Eur (7 409,50 Lt), tokiu būdu išvengiant 2145,94 Eur (7 409,50 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2013 m. vasario 25 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI,

2.2. 2013 m. kovo 25 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų vasario mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 11 500,75 Eur (39 709,79 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 2 415,12 Eur (8 338,93 Lt), tokiu būdu išvengiant 2 415,12 Eur (7 409,50 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2013 m. kovo 25 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI,

2.3. 2013 m. gegužės 23 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų kovo mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 14 719,17 Eur (50 822,35 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 3 091,04 Eur (10 672,74 Lt), tokiu būdu išvengiant 3 091,04 Eur (10 672,74 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2013 m. gegužės 23 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI,

2.4. 2013 m. gegužės 23 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų balandžio mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 9 864,43 Eur (34 059,90 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 2 071,54 Eur (7 152,61 Lt), tokiu būdu išvengiant 2 071,54 Eur (7 152,61 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2013 m. gegužės 23 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI,

2.5. 2013 m. birželio 25 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų gegužės mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 34 090,98 Eur (117 709,33 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 7 159,11 Eur (24 718,98 Lt), tokiu būdu išvengiant 7 159,11 Eur (24 718,98 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2013 m. birželio 25 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI,

2.6. 2013 m. liepos 17 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų birželio mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 45 046,97 Eur (155 538,18 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 9 459,82 Eur (32 662,87 Lt), tokiu būdu išvengiant 9 459,82 Eur (32 662,87 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2013 m. liepos 17 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI,

2.7. 2013 m. rugpjūčio 26 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų liepos mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 40 282,32 Eur (139 086,79 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 8 459,29 Eur (29 208,24 Lt), tokiu būdu išvengiant 8 459,29 Eur (29 208,24 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2013 m. rugpjūčio 26 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI,

2.8. 2013 m. rugsėjo 23 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų rugpjūčio mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 15 357,68 Eur (53 027,00 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 3 225,16 Eur (11 135,83 Lt), tokiu būdu išvengiant 3 225,16 Eur (11 135,83 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2013 m. rugsėjo 23 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI,

2.9. 2013 m. spalio 23 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų rugsėjo mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 14 434,72 Eur (49 840,20 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 3 031,32 Eur (10 466,54 Lt), tokiu būdu išvengiant 3 031,32 Eur (10 466,54 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2013 m. spalio 23 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI,

2.10. 2013 m. lapkričio 22 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų spalio mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 10 439,62 Eur (36 045,92 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 2 192,29 Eur (7 569,54 Lt), tokiu būdu išvengiant 2 192,29 Eur (7 569,54 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2013 m. lapkričio 22 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI,

2.11. 2013 m. gruodžio 18 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų lapkričio mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 13 357,10 Eur (46 119,40 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 2 804,98 Eur (9 685,03 Lt), tokiu būdu išvengiant 2 804,98 Eur (9 685,03 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2013 m. gruodžio 18 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI,

2.12. 2014 m. sausio 26 d. PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2013 metų gruodžio mėn. 11 eilutėje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų už 2 734,34 Eur (9 441,13 Lt), 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ nedeklaravo pardavimo PVM už 574,22 Eur (1 982,67 Lt), tokiu būdu išvengiant 574,22 Eur (1 982,67 Lt) pridėtinės vertės mokesčio, ir 2014 m. sausio 26 d. šią deklaraciją elektroninio deklaravimo būdu pateikė VMI.

3. E. D. nuteistas už tai, kad jis, G. B. organizavus, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. G. B., būdamas ŽŪB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), pirmininku, kuris pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. tyčia organizavo apgaulingą ŽŪB „D.“ apskaitos tvarkymą, o ŽŪB „D.“ vyriausiasis buhalteris E. D., kuris pagal BAĮ 11 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, G. B. nurodymu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. tyčia apgaulingai tvarkė ŽŪB „D.“ apskaitą, bendrais veiksmais siekdami tyčia išvengti dalies ŽŪB „D.“ parduotos produkcijos įtraukimo į įmonės apskaitą ir pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, pažeidžiant BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais,

Šalies argumentai

3.1. G. B. davė nurodymus E. D. į ŽŪB „D.“ apskaitą neįtraukti ūkinių operacijų dėl maisto produktų iš viso už 13 671,71 Eur (47 205,68 Lt) pardavimo G. A. IĮ ir pagal 33 PVM sąskaitas faktūras: J. Z., R. S., J. A., R. G., B. M., A. M., R. S., UAB „J.“, R. G., UAB „T.“, G. Ž. IĮ, L. L. komercinei įmonei, L. S. IĮ, L. P., UAB „S.“, UAB „M.“, A. D., A. M., UAB „Sm.“, S. M., A. S., UAB „A.“, UAB „Jp.“, M. A. ir ūkinių operacijų dėl 13 671,71 Eur (47 205,68 Lt) apmokėjimo už parduotą produkciją, todėl šios 2013 m. sausio 7 d. – 2013 m. gruodžio 4 d. ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į ŽŪB „D.“ apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „D.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus:

3.2. tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 7 d., ŽŪB „D.“ pirmininkas G. B. organizavo apgaulingą ŽŪB „D.“ apskaitos tvarkymą, duodamas nurodymus ŽŪB „D.“ vyriausiajam buhalteriui E. D. į ŽŪB „D.“ apskaitą neįtraukti ūkinių operacijų dėl nenustatyto kiekio maisto produktų iš viso už 10 388,83 Eur (35 870,55 Lt) pardavimo G. A. IĮ ir ūkinių operacijų dėl 10 388,83 Eur (35 870,55 Lt), apmokėjimo už šiuos maisto produktus bei kontroliuoti G. A. IĮ atsiskaitymą už šios į apskaitą neįtrauktos produkcijos pardavimą, vadybininkui M. B., nesuvokiančiam jų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, perduodant ŽŪB „D.“ vedamus neoficialius pirkėjų skolų registrus vykdyti G. A. IĮ apmokėjimo kontrolę už į apskaitą neįtrauktos šios produkcijos pardavimą, E. D. vykdant G. B. nurodymus, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis vyriausiasis buhalteris E. D. į ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl nenustatyto kiekio maisto produktų iš viso už 10 388,83 Eur (35 870,55 Lt) pardavimo G. A. IĮ iš viso pagal 68 PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. sausio 7 d. Nr. 130106210-1, 2013 m. sausio 8 d. Nr. 130107308-1, 2013 m. sausio 10 d. Nr. 130109435-1, 2013 m. sausio 14 d. Nr. 130113070-1, 2013 m. sausio 15 d. Nr. 130114297-1, 2013 m. sausio 21 d. Nr. 130120229-1, 2013 m. sausio 22 d. Nr. 130121240-1, 2013 m. sausio 25 d. Nr. 130124307-1, 2013 m. sausio 28 d. Nr. 130127179-1, 2013 m. sausio 29 d. Nr. 130128223-1, 2013 m. vasario 4 d. Nr. 130203177-1, 2013 m. vasario 5 d. Nr. 130204268-1, 2013 m. vasario 7 d. Nr. 130206218-1, 2013 m. vasario 8 d. Nr. 130207346-1, 2013 m. vasario 11 d. Nr. 130210192-1, 2013 m. vasario 12 d. Nr. 130211300-1, 2013 m. vasario 14 d. Nr. 130213345-1, 2013 m. vasario 15 d. Nr. 130214306-1, 2013 m. vasario 18 d. Nr. 130217189-1, 2013 m. vasario 19 d. Nr. 130218268-1, 2013 m. vasario 20 d. Nr. 130219355-1, 2013 m. vasario 22 d. Nr. 130221495-1, 2013 m. vasario 25 d. Nr. 130224386-1, 2013 m. vasario 27 d. Nr. 130226330-1, 2013 m. kovo 4 d. Nr. 130303145-1, 2013 m. kovo 5 d. Nr. 130304240-1, 2013 m. kovo 6 d. Nr. 130305337-1, 2013 m. kovo 8 d. Nr. 130307271-1, 2013 m. kovo 13 d. Nr. 130312241-1, 2013 m. kovo 14 d. Nr. 130313254-1, 2013 m. kovo 15 d. Nr. 130314543-1, 2013 m. kovo 18 d. Nr. 130317132-1, 2013 m. kovo 25 d. Nr. 130324186-1, 2013 m. kovo 27 d. Nr. 130326461-1, 2013 m. kovo 29 d. Nr. 130328421-1, 2013 m. balandžio 8 d. Nr. 130407221-1, 2013 m. balandžio 9 d. Nr. 130408347-1, 2013 m. balandžio 11 d. Nr. 130410567-1, 2013 m. balandžio 15 d. Nr. 130414191-1, 2013 m. balandžio 17 d. Nr. 130416376-1, 2013 m. balandžio 18 d. Nr. 130417375-1, 2013 m. gegužės 6 d. Nr. 130505283-1, 2013 m. gegužės 7 d. Nr. 130506315-1, 2013 m. gegužės 9 d. Nr. 130508318-1, 2013 m. gegužės 13 d. Nr. 130512295-1, 2013 m. gegužės 15 d. Nr. 130514475-1, 2013 m. gegužės 17 d. Nr. 130516366-1, 2013 m. gegužės 20 d. Nr. 130519284-1, 2013 m. gegužės 21 d. Nr. 130520280-1, 2013 m. birželio 17 d. Nr. 130616123-1, 2013 m. birželio 19 d. Nr. 130618460-1, 2013 m. birželio 20 d. Nr. 130619523-1, 2013 m. birželio 21 d. Nr. 130620549-1, 2013 m. birželio 26 d. Nr. 130625241-1, 2013 m. liepos 16 d. Nr. 130715293-1, 2013 m. liepos 18 d. Nr. 130717319-1, 2013 m. liepos 19 d. Nr. 130718396-1, 2013 m. liepos 22 d. Nr. 130721270-1, 2013 m. liepos 24 d. Nr. 130723225-1, 2013 m. liepos 25 d. Nr. 130724322-1, 2013 m. liepos 26 d. Nr. 130725410-1, 2013 m. liepos 29 d. Nr. 130728326-1, 2013 m. liepos 30 d. Nr. 130729270-1, 2013 m. liepos 31 d. Nr. 130730332-1, 2013 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 130801414-1, 2013 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 130804282-1, 2013 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 130806374-1, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 131203347-1,

3.3. tęsiant nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 7 d. ŽŪB „D.“ vyriausiasis buhalteris E. D., vykdydamas G. B. nurodymus, elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) M. B. į elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini) siuntė pirkėjų skolų registrus, pagal kuriuos M. B., nesuvokdamas nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kontroliavo G. A. IĮ apmokėjimą už šios į apskaitą neįtrauktos produkcijos pardavimą, ko pasėkoje E. D. į ŽŪB „D.“ apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 10 388,83 Eur (35 870,55 Lt) G. A. IĮ apmokėjimo už šiuos maisto produktus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „D.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus,

3.4. tęsiant nusikalstamą veiką, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 13 d. ŽŪB „D.“ pirmininkas G. B. organizavo apgaulingą ŽŪB „D.“ apskaitos tvarkymą, duodamas nurodymus ŽŪB „D.“ vyriausiajam buhalteriui E. D. į ŽŪB „D.“ apskaitą neįtraukti ūkinių operacijų dėl 1067,63 kg maisto produktų ir 120 litrų alaus pardavimo pagal 33 PVM sąskaitas faktūras ir ūkinių operacijų dėl 3 282,88 Eur (11 335,13 Lt) apmokėjimo už šiuos maisto produktus bei kontroliuoti atsiskaitymą už šios į apskaitą neįtrauktos produkcijos pardavimą, E. D. vykdant G. B. nurodymus, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis vyriausiasis buhalteris E. D. į ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl 1067,63 kg maisto produktų ir 120 litrų alaus iš viso 3 282,88 Eur (11 335,13 Lt) pardavimo J. Z., R. S., J. A., R. G., B. M., A. M., R. S., UAB „J.“, R. G., UAB „T.“, G. Ž. IĮ, L. L. komercinei įmonei, L. S. IĮ, L. P., UAB „S.“, UAB „M.“, A. D., A. M., UAB „Sm.“, S. M., A. S., UAB „A.“, UAB „Jp.“, M. A. pagal 33 PVM sąskaitas faktūras: 2013 m. lapkričio 13 d.: 1311 Nr. 12539-2, 2013 m. lapkričio 28 d.: 1311 Nr. 27354-2, 2013 m. lapkričio 29 d.: 1311 Nr. 28425-1, 1311 Nr. 28411-1, 1311 Nr. 28444-1, 1311 Nr. 28444-3, 2013 m. gruodžio 2 d.: 1312 Nr. 01215-1, 1312 Nr. 01457-2, 1312 Nr. 01457-3, 1312 Nr. 01156-1, 1312 Nr. 01458-1, Nr. 123-1, 1312 Nr. 01540-1, 1312 Nr. 01594-1, 1312 Nr. 01594-2, 1312 Nr. 01577-1, 1312 Nr. 01300-2, 1312 Nr. 01490-2, 1312 Nr. 01377-1, 1312 Nr. 01005-2, 1312 Nr. 01526-1, 1312 Nr. 01479-1, 1312 Nr. 01315-1, 1312 Nr. 01340-1, 1312 Nr. 01343-1, 1312 Nr. 01344-1, 1312 Nr. 01486-1, 1312 Nr. 01276-2, 1312 Nr. 01396-2, 1312 Nr. 01401-2, 1312 Nr. 01114-1, 1312 Nr. 01117-1, 1312 Nr. 01121-1, ir ūkinių operacijų dėl 3 282,88 Eur (11 335,13 Lt) apmokėjimo už šiuos maisto produktus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti ŽŪB „D.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013 metus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistieji G. B. ir E. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir juos išteisinti.

4.1. Skunde nurodoma, kad dėl kaltinimo formuluočių neaiškumo buvo pažeista kaltinamųjų teisė žinoti, kuo jie kaltinami (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis). Dėl neaiškių ir prieštaringų kaltinimo formuluočių kaltinamieji G. B. ir E. D. negalėjo suprasti, kokių konkrečiai veiksmų padarymu jie yra kaltinami, dėl to byloje surašytas kaltinamasis aktas, net ir prokurorei pakeitus prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, jis iš esmės neatitinka kaltinamajam aktui keliamų reikalavimų, numatytų BPK 219 straipsnyje. Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, trukdė bylą nagrinėti teisme, tačiau teismas nekonstatavo šių trūkumų, jų nepašalino, į nuosprendį tiesiog perkėlė prokurorės 2020 m. rugsėjo 18 d. prašyme pakeisti kaltinimą nurodytą kaltinimą.

4.1.1. Tiek 2020 m. rugsėjo 18 d. prokuratūros prašyme pakeisti kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą, tiek skundžiamame nuosprendyje kaltinime G. B. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nėra konkrečiai nurodoma, kodėl jam inkriminuojama, kad jis organizavo apgaulingos apskaitos tvarkymą ir davė nurodymus vyr. buhalteriui E. D. neįtraukti tam tikrų pardavimų ir gautų pajamų į apskaitą. Nenurodoma nei kada, nei kokiu būdu, nei kokiomis aplinkybėmis jis tai darė. Kaltinime E. D. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat nėra nurodyta, kokius konkrečiai nurodymus, kada, kokiomis aplinkybės jis gavo iš G. B.. Dėl to kaltinamieji buvo priversti spėlioti, kuriame iš daugybės byloje esančių dokumentų yra duomenys, sudarę pagrindą prokurorui suformuluoti tokį kaltinimą, tačiau tokių duomenų nerado, tokių duomenų nenurodė ir teismas. Visa tai tik prielaidos.

4.1.2. G. B. kaltinamas, kad jis, kaip ŽŪB „D.“ pirmininkas, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, tačiau G. B. pagal savo pareigas nebuvo niekaip susijęs su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Kaltinimas itin neinformatyvus, todėl belieka tik spėlioti, kaip konkrečiai pasireiškė minėtos veikos įvykdymo aplinkybės, kokiu būdu G. B. apgaulingai tvarkė apskaitą, kokių veiksmų jis ėmėsi, kad nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokė vyr. buhalteris E. D..

4.1.3. Kaltinimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį akivaizdžiai prieštarauja kaltinimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ? kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad G. B. ir E. D. veikė bendrai neįtraukdami į apskaitą pardavimų G. A. IĮ ir pagal 33 PVM sąskaitas faktūras (t. y. J. Z., R. S. ir kitiems nurodytiems gavėjams), o kaltinime pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nurodoma, kad G. B. vyr. buhalteriui E. D. nepateikė duomenų apie šiuos pardavimus.

4.2. Skunde teigiama, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes įrodymus vertino taip, kaip juos pateikė valstybinis kaltintojas, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, nei realiai yra, ignoravo kaltinamųjų teikiamus argumentus bei juos patvirtinančius įrodymus. Nuosprendis neatitinka BPK 302 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.6, 3.1.7, 3.1.8. punktų reikalavimų.

4.2.1. G. B. ir E. D. neigė jiems pareikštus kaltinimus dėl ūkinių operacijų neįtraukimo į ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą ir išsamiai paaiškino apie pardavimų organizavimą, t. y. bendrovėje naudojant apskaitos programą A. bei esant nepriklausomai saugos tarnybai, neįmanoma realizuoti neapskaitytos produkcijos, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ŽŪB „D.“ buvo pardavinėjama produkcija be PVM sąskaitų faktūrų. ŽŪB „D.“ naudojama apskaitos programa A. užtikrina ūkinių operacijų atsekamumą nuo žaliavos patekimo į įmonę iki realizavimo ir pajamų gavimo. Apskaitos programoje A. nebuvo ir negalėjo būti jokių dviejų duomenų bazių, kaip nurodo teismas, nes tai viena duomenų bazė, kurioje yra atskiri apskaitos ir valdymo moduliai pagal operacijas: pirkimas ir, pardavimas. Pardavimai pereina taip pat per kelis modulius: užsakymai, išankstinės sąskaitos, PVM sąskaitos ir kt. Kaltinime nurodytos visos „PVM sąskaitos faktūros“ su atitinkama numeracija, yra bendrovės veiklos vidinei kontrolei naudojami dokumentai, kuriais į programą A. įvedami produkcijos užsakymai, vėliau užsakymo vykdymo eigoje šie dokumentai transformuojasi arba į PVM sąskaitą faktūrą, arba naudojami kaip prekių lydimasis dokumentas (pvz., krovinio važtaraštis) pirkėjams, kuriems PVM sąskaita faktūra nereikalinga ir produkcija perkama už grynus pinigus (tiek įmonės darbuotojai, tiek kiti nuolatiniai klientai). Prekių (paslaugų) tiekimas (teikimas) fiziniam asmeniui (gyventojui), kuris nėra apmokestinamasis asmuo, PVM sąskaita faktūra neįforminamas. ŽŪB „D.“ nuolatiniams klientams ir darbuotojams realizuojamai produkcijai darydavo įvairaus dydžio nuolaidas, dažniausiai 21 procento, nes tokio dydžio skaičiavimas apskaitos programoje buvo patogiausias. Tokiu būdu būdavo realizuojama produkcija su pakavimo, ženklinimo trūkumais. Visais atvejais produkcijos realizavimas ir už ją gautos pajamos atsispindi apskaitos programoje A., o nuo gautų pajamų skaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis. Teisme apklausta specialistė I. S. nepagrįstai teigė, kad ŽŪB „D.“ pajamos yra apskaitomos, taigi ir pridėtinės vertės mokestis skaičiuojamas, tik nuo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Iš tiesų, pridėtinės vertės mokestis buvo skaičiuojamas iš suvestinės ataskaitos (Ataskaitos-Dokumentai-Pardavimai, PVM), kurioje buvo informacija apie pardavimus išrašant PVM sąskaitas faktūras ir pardavimus per kasos aparatus, ši ataskaita sutikrinama su suvestine ataskaita (Ataskaitos-Buhalterinės ataskaitos-Mokėtino PVM sąskaitos apyvarta), ir visi šie duomenys buvo apskaitos sistemoje A.. Fiziškai surinkti visų PVM sąskaitų faktūrų ir kasos čekių informaciją be apskaitos sistemos neįmanoma, nes per mėnesį šių pirminių apskaitos dokumentų būdavo daugiau nei 10 000 įrašų.

4.2.2. ŽŪB „D.“ vykdė mažmeninę prekybą, PVM sąskaitas faktūras išrašydavo kliento pageidavimu, atsiskaitymai buvo vykdomi tiek pavedimais, tiek pagal kasos pajamų orderius, tiek pagal įmonėje buvusius du kasos aparatus (buhalterijoje ir prekybos kioske prie įmonės vartų). Klientai prekes užsisakydavo ir be PVM sąskaitų faktūrų, kas yra natūralu produkcijos nenaudojant oficialioje veikloje, o naudojant tik asmeninėms reikmėms. Nuolatiniams klientams tokia galimybė būdavo suteikta, jiems buvo parduodama produkcija tiek atsiskaitant grynais pinigais iš karto, tiek vėliau. ŽŪB „D.“ darbuotojai produkcijos pirkdavo didesniais kiekiais, išsinešdavo ne tik maišeliais, bet veždavosi ir automobiliais. Iš šios bylos medžiagos paaiškėjo, kad galimai kai kurie klientai (G. A. IĮ, UAB „B.“, UAB „L.“), kuriems produkcija buvo parduodama su nuolaida ne pagal PVM sąskaitas faktūras, o pagal minėtus prekes lydinčius dokumentus, kurios jie negalėjo perparduoti (nors faktiškai tai darė). Tačiau šių įmonių veikloje nustatyti pažeidimai nereiškia, kad ŽŪB „D.“ produkcijos pardavimų ir gautų pinigų neapskaitė, nesumokėjo PVM.

4.2.3. Teismas netinkamai įvertino liudytojų D. K., Z. Č., R. Š. parodymus. Šie liudytojai patvirtino, kad ŽŪB „D.“ produkcija buvo išvežama su PVM sąskaitomis faktūromis ir su „baltais“ lapais, t. y. dokumentais, kurie nuosprendyje įvardijami kaip PVM sąskaitos faktūros, bet be PVM sąskaitoms faktūroms būdingos numeracijos ir spalvos. „Balti“ lapai buvo naudojami kaip krovinį lydintys dokumentai, kad vairuotojai pagal juos parveždavo pinigus (bet, jie nenurodo, kad pinigus perduodavo G. B. ar E. D.). Be to, Z. Č. nurodė, kad ji į programą įtraukdavo visas sąskaitas, ir neoficialias. Tačiau teismas šiems parodymams suteikė neteisingą prasmę.

4.2.4. Nei ŽŪB „D.“ pirmininkas G. B., nei vyr. buhalteris E. D. tiesiogiai nedirbo nei su vienu iš kaltinimuose nurodytų klientų. Užsakymus priiminėjo vadybininkai, jie buvo atsakingi už atsiskaitymų už parduotą produkciją kontroliavimą. E. D., kaip vyr. buhalteris, per apskaitos programą A. sekdavo, ar yra gauti pinigai už parduotą produkciją. Su ŽŪB „D.“ klientu G. A. IĮ dirbo vadybininkas M. B., todėl vyr. buhalteris E. D. jam ir siuntė skolų registrus, lygiai taip pat buvo dirbama ir su kitais vadybininkais.

4.2.5. 2013 m. gruodžio 4 d. kratos metu E. D. darbo vietoje rasti dokumentai, byloje ir nuosprendyje įvardijami kaip 33 PVM sąskaitos faktūros, ir yra parduodamos produkcijos lydimieji dokumentai, o ne ŽŪB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, t. y. PVM sąskaitos faktūros. Prie šių dokumentų esantis vairuotojo R. Š. sąrašas patvirtina, kad jis pagal 7 tokius dokumentus 2013 m. gruodžio 2 d. parvežė pinigus, kiti dokumentai greičiausiai buvo išrašyti ŽŪB „D.“ darbuotojams. E. D. paaiškino, kad darbuotojams tokie dokumentai būdavo išrašomi programoje A. įrašytų atsitiktinių klientų vardu, kad jie galėtų išeiti pro apsaugą. Pagal šiuos dokumentus gautų pinigų nespėjo įnešti į kasą, nes E. D. nebuvo darbe. Pinigus „sumušus į kasos aparatą“, dokumentai būtų buvę sunaikinti, nes jie nėra apskaitos dokumentai.

4.2.6. Teismas nepagrįstai sureikšmino E. D. parodymus, duotus 2017 m. lapkričio 10 d. Nors minėtos apklausos metu E. D. pripažino, kad ŽŪB „D.“ buvo vedama neoficiali apskaita, buvo parduodama neapskaityta produkcija, E. D. paneigė šiuo parodymus bei motyvuotai paaiškino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus ? norėdamas neprarasti „žaliosios kortos“ norėjo laikinai išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas (toliau ? JAV), o tam reikėjo gauti tyrėjo leidimą. Tyrėjas sutiko duoti leidimą tik tuomet, jei E. D. pasirašys tyrėjui reikalingus parodymus. Tyrėjas siūlė E. D. pripažinti kaltę ir pažadėjo jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti jį atleidžiant nuo atsakomybės pagal laidavimą. Būtent todėl į bylą pateiktas E. D. motinos prašymas perduoti jai sūnų pagal laidavimą. Neturėdamas kitos išeities ir būdamas neviltyje, E. D. pasirašė tyrėjo surašytą apklausos protokolą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. D. išvykimo į JAV sutapimą su 2017 m. lapkričio 10 d. apklausa. Baudžiamoji byla E. D. atžvilgiu nebuvo nutraukta, dėl prašymo perduoti E. D. pagal laidavimą nebuvo priimtas joks sprendimas. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį, 301 straipsnio 1 dalį prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai neturi įrodomosios reikšmės teismui priimant nuosprendį. Įtariamojo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui, užfiksuotiems duomenims negali būti suteikta išskirtinė reikšmė.

4.2.7. Nors nei vienas byloje apklaustas ŽŪB „D.“ darbuotojas nenurodė, kad jie galėjo įsigyti brokuotos produkcijos su 21 procento nuolaida, byloje nebuvo apklausti visi bendrovės darbuotojai. Apklausti darbuotojai, kurie dirba su užsakymais ir realizavimu, galbūt vengė pasakyti, kad tokia galimybė jiems buvo numatyta, manydami, kad tokiais parodymais pakenks bendrovei ar kaltinamiesiems.

4.2.8. Byloje nėra jokių duomenų, kad G. B. ir E. D. būtų susiję su ŽŪB „D.“ produkcijos pardavimu UAB „B.“ ir UAB „L.“. Produkcijos užsakymo sistema veikė taip, kaip nurodė ne vienas byloje apklaustas liudytojas ? pardavimų vadybininkai priimdavo užsakymus, juos suvesdavo į A. programą, persiųsdavo realizacijos skyriui, toliau į sandėlius, pakavimui, taigi visas procesas fiksuojamas programoje A.. Produkcija iš sandėlio išvažiuodavo tik su PVM sąskaita faktūra arba su krovinį lydinčiu dokumentu. Visa išvežama produkcija buvo registruojama nepriklausomos saugos tarnybos. Šiame procese nei G. B., nei E. D. nedalyvavo. Ir kriminalinės žvalgybos vykdytomis priemonėmis nebuvo užfiksuota jokių pokalbių, susitikimų ar kitokių veiksmų, kurie duotų pagrindą spręsti, kad G. B. užsiėmė produkcijos pardavinėjimu UAB „B.“ ir UAB „L.“, gavo iš šių įmonių 222 046,83 Eur, ir jų neapskaitė ŽŪB „D.“ buhalterinėje apskaitoje. Kaltinimai, kad G. B. nepateikė E. D. duomenų apie ūkines operacijas dėl pardavimų UAB „B.“, UAB „L.“, yra nepagrįsti, neįrodyti ir nelogiški, nes G. B. tokių operacijų nevykdė.

4.2.9. Nuosprendyje kaip apgaulingos apskaitos įrodymas pateikiami 2013 m. gruodžio 4 d. kratos metu ŽŪB „D.“ Realizacijos skyriuje po rašomuoju stalu rasti juodraštiniai užrašai, tarp kurių buvo 87 PVM sąskaitos faktūros dėl produkcijos pardavimo UAB „L.“, t. y. „balti“ lapai, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jie nebuvo įtrauktos į ŽŪB „D.“ apskaitą. Vien tai, kad dokumentai buvo rasti tarp juodraščių, reiškia, kad produkcija pagal juos iš ŽŪB „D.“ teritorijos neišvažiavo, nes vadinamosios „baltos“ sąskaitos buvo naudojamos kaip krovinį lydintis dokumentas, kai neišrašomos PVM sąskaitos faktūros. Be dokumentų jokia produkcija iš ŽŪB „D.“ teritorijos neišvažiuodavo, tai užtikrindavo nepriklausoma saugos tarnyba. 32 iš 87 dokumentų ištrynimas gali reikšti tik tai, kad jie iš užsakymų lapų tranformavosi į PVM sąskaitas faktūras. Klaidingas išvadas teismas galėjo padaryti todėl, kad kratos metu surinkti įvairūs juodraščiai pateikiami kaip oficialūs dokumentai, ir nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo detaliai įsigilinta į ŽŪB „D.“ naudotos apskaitos programos A. dokumentų formas ir turinį.

4.2.10. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, ŽŪB „D.“ nebuvo sukurta jokia sistema, siekiant dalį parduotos produkcijos parduoti be apskaitos dokumentų. Apskaitos programoje A., kurioje, kaip jau minėta, atsispindėjo visa įmonės veikla nuo žaliavos įsigijimo iki jos realizavimo. Ūkinės finansinės veiklos tyrimus atlikusios specialistės neatsakė, kokios spragos/trūkumai ŽŪB „D.“ naudojamoje apskaitos sistemoje A. galėjo sudaryti galimybę įsigyti, pagaminti ir realizuoti produkciją apeinant apskaitą. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apskaitos programa A. leido vesti neoficialią apskaitą. Įvairius duomenis iš programos A. traukė ir juos interpretavo FNTT tyrėjas A. K., ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusi specialistė I. S. nurodė, kad buhalterinės apskaitos duomenis tyrė tyrėjas, o specialistai atliko tyrimus pagal tyrėjo pateiktus dokumentus. Iš to seka, kad duomenis iš ŽŪB „D.“ naudotos programos A., kuri visa buvo nukopijuota ir paimta, atrinkinėjo ir į ikiteisminio tyrimo medžiagą dėjo bei ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialistams teikė FNTT tyrėjai. Kyla klausimas, ar tyrėjai kompetentingi dirbti su šia programa, vertinti jos įrašus. Nepaneigta, kad tyrėjas padarė klaidų vertindamas programos A. duomenis.

4.2.11. Net ir tuo atveju, jei ŽŪB „D.“ veikloje ūkinių operacijų (pardavimų) apskaitymui buvo naudojami neoficialūs dokumentai (nuosprendyje minimos „baltos sąskaitos“, „balti lapai“ ir pan.), tai nėra buhalterinės apskaitos pažeidimas, nes visos šios ūkinės operacijos pateko į registrus, pinigai buvo apskaityti per kasą. Ne kiekvienos ūkinės operacijos dokumentų surašymas laikytinas buhalterinės apskaitos tvarkymu, t. y. veikla, susijusi su šių operacijų registravimu, grupavimu ir apibendrinimo sistema. Buhalterinės apskaitos procesas baigiamas sudarant finansinę atskaitomybę ir tokia buhalterinė apskaita, kaip ūkinių operacijų registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, teikia informaciją apie įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. ŽŪB „D.“ už 2013 metus deklaravo apmokestinamųjų sandorių (tiekimų) už beveik 35 mln. litų, t. y. už daugiau kaip 10 mln. Eur, todėl kaltinimai neapskaičius pardavimų už 7 mln. litų (daugiau nei 2 mln. Eur) ir taip išvengus 46 629,83 Eur pridėtinės vertės mokesčio, sudaro tik menką dalį, apie 2 procentus sumokėto pridėtinės vertės mokesčio. Tokios menkos mokesčių sumos vengimas būtų visiškai nelogiškas. Byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kad G. B. ir E. D. turėjo tyčią ar ėmėsi kokių nors bendrų veiksmų, kad ŽŪB „D.“ išvengtų tokio dydžio mokesčio.

4.2.12. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad G. B. būtų davęs kokius nors nurodymus E. D. ar jie būtų susitarę neįtraukti į ŽŪB „D.“ apskaitą kaltinime nurodytų pardavimų G. A. IĮ ir pagal 33 PVM sąskaitas faktūras. Taip pat nėra įrodymų, kad G. B. galėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą (vykdyti pardavimus su UAB „B. ir UAB „L.“) E. D. nesuvokiant. Teismas tokius kaltinimus pagrindė selektyviu ir paviršutinišku byloje surinktų įrodymų vertinimu.

4.2.13. Pažymima, kad bendrovę kasmet tikrindavo VMI, po kelis kartus atlikdama operatyvinius patikrinimus, buvo atliekami nešališki auditai, bet esminių pastabų dėl įmonės veiklos organizavimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo nebūdavo. Maždaug prieš metus iki 2013 m. gruodžio 4 d. kratos, FNTT buvo paėmusi visus bendrovės apskaitos dokumentus, dokumentai buvo grąžinti be jokių pranešimų apie galimus pažeidimus. Tai rodo, kad G. B. savo, kaip ŽŪB „D.“ pirmininko, funkcijas, ir E. D. savo, kaip vyr. buhalterio, funkcijas atliko tinkamai.

4.2.14. Aplinkybę, kad kaltinimai dėl neapskaitytos produkcijos pardavimo pagrįstas netinkamu apskaitos duomenų vertinimu ir prielaidomis, patvirtina G. B. pareikštas kaltinimas. Tam, kad pagrįsti neva neapskaitytus produkcijos pardavimus, be jokio pagrindo, grynai paskaičiavus matematiškai, buvo nurodytas ne mažesnis kaip 34 124 kg, tikslus kiekis nenustatytas, produkcijos pirkimas iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų tiekėjų, nes, logiška, tam, kad parduoti produkciją, ją iš kažko reikia pagaminti. Tačiau nelikus 34 124 kg žaliavos pirkimo, taip ir liko neaišku, iš ko galėjo būti pagaminta neva neapskaityta realizuota produkcija. Šis klausimas nebūtų kilęs, jei patikrinimas ŽŪB „D.“ būtų buvęs atliktas nuosekliai, t. y. nuo gamybinio proceso pradžios iki pabaigos, nuo žaliavų įsigijimo iki gaminių realizavimo. Atliekant ūkinės finansinės veiklos tyrimus šioje byloje nebuvo imti duomenys apie žaliavų ir pagamintos produkcijos likučius, per atitinkamą laikotarpį pagamintos ir parduotos produkcijos kiekius, duomenys iš visų ŽŪB „D.“ naudojamų kasos aparatų (ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo vertinami tik vieno kasos aparato duomenys), saugos tarnybos duomenys apie į įmonę įvežamą ir išvežamą produkciją ir pan. Jei būtų buvęs atliktas toks kompleksinis patikrinimas, būtų aišku, kad ŽŪB „D.“ nėra ir negali būti neapskaitytos produkcijos, kad visi pardavimai yra apskaityti, kad visos pajamos (tiek gautos pavedimais, tiek sumokėtos grynais pinigais pagal pinigų priėmimo kvitus ar per kasos aparatus) atitinka įsigytos žaliavos, pagamintos ir realizuotos produkcijos kiekius. Jei ŽŪB „D.“ klientai G. A. IĮ, UAB „B.“ ir UAB „L.“ įsigytos produkcijos neįsitraukė į savo apskaitą, dėl to nėra pagrindo kaltinti ŽŪB „D.“ pirmininką G. B. ir vyr. buhalterį E. D.. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nuosprendyje cituojamų nutarimų matyti, kad ŽŪB „D.“ klientai nereabilituojančiais pagrindais buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės mainais už kaltės pripažinimą ir priskaičiuotų mokesčių sumokėjimą, tačiau tai neįrodo G. B. ir E. D. kaltės dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Šalies argumentai

4.2.15. Nesant įrodymų, kad ŽŪB „D.“ 2013 m. buvo prekiaujama neapskaityta produkcija, nėra pagrindo teigti, kad PVM deklaracijose buvo nurodyti neteisingi duomenys, kad G. B. turėjo tyčią pasirašyti ir VMI pateikti PVM deklaracijas su neteisingais duomenimis.

4.2.16. Teismas neanalizavo ir nevertino specialisto išvadų sąlygiškumo (prasideda žodžiu „Jeigu“). Specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas, ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas, taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. Ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusios specialistės nesprendė, kaip vyko kaltinime nurodytos operacijos, ar jos faktiškai įvyko ar ne, nes tai ne jų kompetencija, todėl ir pateiktos išvados yra sąlyginės. Specialistės netyrė ŽŪB „D.“ buhalterinės apskaitos duomenų kompleksiškai, t. y. nuo gamybinio proceso pradžios iki pabaigos, nuo žaliavų įsigijimo iki produkcijos realizavimo, neėmė duomenų apie žaliavų ir pagamintos produkcijos likučius, per atitinkamą laikotarpį pagamintos ir parduotos produkcijos kiekius.

4.2.17. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

Šalies argumentai

5. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji bei jų gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinamasis aktas turi esminių trūkumų, skunde taip pat keliamas įrodymų vertinimo klausimas bei nusikalstamų veikų kvalifikavo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį klausimai.

Dėl kaltinamojo akto

7. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad kaltinimas neaiškus ir tai sutrukdė nuteistiesiems pasiruoši gynybai, kad G. B. ir E. D. nesuprato, kuo yra kaltinami. Visų pirma, kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, t. y. jame nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, duomenys apie įtariamuosius, aprašyta nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, bei padariniai, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, išvardyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, baudžiamąją atsakomybę numatantys BK straipsniai ir jų dalys, įtariamųjų pozicija dėl jiems pareikštų įtarimų (34 t., b. l. 60–206). Antra, teisiamajame posėdyje G. B. ir E. D. patvirtino, kad kaltinimą suprato (34 t., b. l. 33–34). Prokurorei 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikus prašymą pakeisti kaltinimą buvo padaryta pertrauka ir leista baudžiamojon atsakomybėn traukiamiems asmenims, jų gynėjams susipažinti su pateiktu prašymu bei pasiruošti gynybai (38 t., b. l. 33–42, 43–44), jų baigiamosios kalbos išklausytos tik 2020 m. lapkričio 4 d. (38 t., b. l. 95–105), taigi nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos BPK 255, 256 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios baudžiamosios bylos nagrinėjo teisme ribos. Atsižvelgiant į tai, kad pakeistame kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte (tik sumažinta be apskaitos dokumentų parduotos produkcijos vertė bei atitinkamai perskaičiuotas išvengto pridėtinės vertės mokesčio dydis), kad dėl šių pakeitimų nepakito veikos kvalifikacija, kad G. B. ir E. D. viso proceso metu nepripažino kaltės (prokurorei pateiktus kaltinimą nepakito kaltinamųjų pozicija), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo suvaržytos nuteistųjų teisės žinoti, kuo jie yra kaltinami ir pasirengti gynybai.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį

8. BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 69 punktas).

9. BAĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privalu įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu. Pagal BAĮ 12 straipsnio 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Tai reiškia, kad analizuojant asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus turi būti įmanoma nustatyti realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-689/2020, 39 punktas). Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą baudžiamoji atsakomybė nustatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 67 punktas).

10. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad nuo 2011 m. liepos 19 d. iki 2014 m. gegužės 19 d. ŽŪB „D.“ vadovu buvo G. B. (25 t., b. l. 1–4, 10–11), o E. D. nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2014 m. sausio 10 d. dirbo ŽŪB „D.“ vyriausiuoju buhalteriu (23 t., b. l. 170–172). Nors BAĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovai yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70-719/2021, 7 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 68 ir 70 punktai), todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad G. B. nėra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl negali atsakyti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nustačius, kad vadovas pateikia buhalteriui melagingus duomenis arba sąmoningai nepateikia duomenų, tada jis laikomas BK 222 straipsnyje nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 68 punktas), taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. B. nepateikė visų buhalterinės apskaitos dokumentų vyr. buhalteriui, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

11. Teisėjų kolegija, susipažinus su apeliacinio skundo argumentais bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis atitinka BPK 302, 304–307 straipsnių reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. B. ir E. D. kaltais dėl jiems pareikštų kaltinimų. Nors nagrinėjamu atveju nuteistieji, jų gynėja turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, tai nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesuteikė išskirtinės reikšmės prokurorės pateiktiems įrodymams. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad nė vienam iš byloje esančių įrodymų nebuvo suteikta išskirtinė įrodomoji reikšmė, teismas išsamiai išanalizavo visus, tiek G. B. ir E. D. kaltinančius, tiek juos teisinančius bylos įrodymus ir savo išvadas pagrindė byloje surinktų bei teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad teisiamajame posėdyje E. D. davė parodymus, kurie iš esmės skyrėsi nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino žinojęs apie apgaulingą ŽŪB „D.“ buhalteriją, o teisme tai neigė), pagrįstai vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu pagarsino 2017 m. lapkričio 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui E. D. duotus parodymus (33 t., b. l. 21–23). Nors kaltinamojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą, jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31-511/2018, 10.8 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti nurodomi apkaltinamajame nuosprendyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2012 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2012). Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodydamas E. D. 2017 m. lapkričio 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus E. D. parodymus nepažeidė jokių BPK nuostatų. Pastebėtina ir tai, kad pats E. D. teisiamajame posėdyje pripažino, kad apklausos metu jam nebuvo daroma neteisėtas poveikis, jis nebuvo verčiamas duoti parodymus prieš save. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti jog šiems E. D. parodymams nebuvo suteikta išskirtinė reikšmė, jie buvo analizuojami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

13. Suprantama, kad įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais konstatuota, kad ŽŪB „D.“ klientai: G. A. IĮ bei UAB „B.“ 2013 m. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, savaime nereiškia, kad ir ŽŪB „D.“ apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, tačiau sprendžiant klausimą ar ŽŪB „D.“ vadovas ir vyr. buhalteris padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, negalima ignoruoti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. IĮ savininkas ir vadovas G. A. pripažintas kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nes jis laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukė ūkinių operacijų dėl nenustatyto kiekio maisto produktų įsigijimo iš ŽŪB „D.“ už 10 388,83 Eur (35 870,52 Lt) sumą, bei VMI pateikė deklaracijas, žinodamas, kad jose įrašyti neteisingi duomenys apie įmonės turtą (35 t., b. l. 5–32) bei Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, kuria nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00538-13 ir UAB „B.“ direktorius G. M. ir Ž. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. lapkričio 21 d. apskaitos dokumentais nepagrindė 31 224,459 kg mėsos gaminių įsigijimo iš ŽŪB „D.“ ir į buhalterinę apskaitą neįrašė 94 271,68 Eur (325 499,35 Lt), kuri buvo sumokėta už šiuos įsigytus mėsos gaminius (8 t., b. l. 121–131). Būtina šiuos duomenis vertinti kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

14. G. B. ir E. D. nuteisti už apgaulingą paskaitos tvarkymą įvertinus ne vien tik trijų buvusių ŽŪB „D.“ darbuotojų parodymus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme D. K., Z. Č. ir R. Š. patvirtino, kad 2013 m. ŽŪB „D.“ buvo vykdoma dviguba apskaita, dalis produkcijos buvo parduodama be apskaitos dokumentų, įvykdytų ūkinių operacijų neįtraukiant į buhalterinę apskaitą. Parduodant prekes be apskaitos dokumentų būdavo pildomi balti lapai, kurių turinys toks pats kaip ir įprastų PVM sąskaitų faktūrų, tik skyrėsi serijos numeris – oficialių PVM sąskaitų faktūrų serija yra „DEL“, o neoficialių – keturių skaičių kombinacija (pirmieji du skaičiai žymi metus, o kiti du ? mėnesį). Bendrovės buhalterijoje atsispindėjo tik PVM sąskaitos faktūros, atspausdintos ant spalvotų lapų, su serijos numeriu „DEL“ (30 t., b. l. 75–80, 82–86, 175–177; 35 t., b. l. 48–54; 36 t., b. l. 36–38). Netikėti šių liudytojų parodymai teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: atlikus kratą ŽŪB „D.“ patalpose (realizacijos sandėlyje ir buhalterijoje) buvo rastos 204 PVM sąskaitos faktūros, atitinkančios liudytojų apibūdinimą, t. y. atspausdintos ant balto popieriaus lapo, su serijos numeriu, susidedančiu iš keturių skaičių (13 t., b. l. 110–113; 14 t., b. l. 135–137, 140–143, 144–154, 155–157, 158–160, 161–164, 167–175; 18 t., b. l. 22–108). Tyrimo metu nustatyta, kad E. D. iš oficialaus darbinio elektroninio pašto reguliariai ŽŪB „D.“ vadybininkui M. B. elektroniniu paštu siuntė duomenis apie pirkėjų skolas, prisegtus dokumentus pavadindamas „M.balti“ (14 t., b. l. 15–134; 18 t., b. l. 1–14). E. D. negalėjo teisme paaiškinti, kodėl siunčiamų dokumentų pavadinime minimas žodis „balti“, nors tokių laiškų išsiuntė net devyniolika.

15. Kaip liudytoja apklausta UAB „L.“ direktorė L. L. patvirtino, kad pagal susitarimą jos vadovaujama įmonė dalį produkcijos iš ŽŪB „D.“ pirkdavo be apskaitos dokumentų. Užsakant prekes telefonu būdavo nurodomi du skaičiai, pavyzdžiui, buvo sakoma: „dešrelių 3 plius 7“, pagal pirmąjį skaičių užsakytos prekės būdavo vežamos pagal PVM sąskaitas faktūras, šie duomenys įtraukiami į buhalterinę apskaitą, o pagal antrąjį skaičių pristatytos prekės nebūdavo įtraukiamos į apskaitą, tuomet prekės buvo vežamos pagal baltus lapus (15 t., b. l. 157–161; 36 t., b. l. 168–170). Šiuos liudytojos L. L. parodymus patvirtino ir kitos UAB „L.“ darbuotojos : A. Š., S. T., I. V., J. B., kurios nagrinėjamoje byloje buvo apklaustos liudytojomis (15 t., b. l. 181–183, 190–192; 16 t., b. l. 3–5, 6–7, 167–69, 70, 71–72, 83–87; 17 t., b. l. 131–133, 135–137; 36 t., 62–65, 125–130, 153–156), kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuoti duomenys apie tai, kad UAB „L.“ darbuotojai, užsakydami prekes iš ŽŪB „D.“, naudojo L. L. nurodytas frazes (9 t. – 12 t.) bei specialisto išvada Nr. 5-4/27 (27 t., b. l. 79–101). Kratos metu ŽŪB „D.“ realizacijos sandėlyje buvo rastos 87 PVM sąskaitos faktūros, atspausdintos ant baltų lapų, kuriuose teigiama, kad ŽŪB „D.“ pardavė maisto produktus UAB „L.“ (14 t., b. l. 167–175). Palyginus šiuos duomenis su UAB „L.“ vadovės L. L. sąsiuvinyje esančiais įrašais apie neapskaitytus prekių įsigijimus iš ŽŪB „D.“ nustatyta, kad iš 87 rastų PVM sąskaitų faktūrų net 62 atsispindi neoficialioje UAB „L.“ apskaitoje (sutampa data ir suma) (15 t., b. l. 9–10, 28–38; 18 t., b. l. 109–120). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „L.“ vadovės sąsiuvinyje fiksuotos ūkinės operacijos tik nuo 2013 m. rugpjūčio 9 d., natūralu, kad įvykdyti pirkimai iki nurodytos datos neatsispindi šiame sąsiuvinyje. Specialistė, įvertinusi ŽŪB „D.“ ir UAB „L.“ buhalterinius duomenis nustatė, kad ūkinės operacijos pagal 87 PVM sąskaitas faktūras nebuvo įtrauktos nei į ŽŪB „D.“, nei į UAB „L.“ buhalterinę apskaitą, nors, įvertinus UAB „L.“ vadovės bei buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų parodymus, kratos metu rasto sąsiuvinio bei apskaitininkės vesto neoficialios apskaitos registro duomenis, akivaizdu, kad šios ūkinės operacijos įvyko (16 t., b. l. 88–192; 17 t., b. l. 3–58). Taigi byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad ŽŪB „D.“ pardavė 87 PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes UAB „L.“, bet įvykusių ūkinių operacijų neįtraukė į savo buhalterinę apskaitą.

16. Liudytoju apklaustas UAB „B.“ direktorius G. M. pripažino, kad Ž. R. jam yra minėjęs, kad įmonės finansinė padėtis sudėtinga, todėl pasiūlė vykdyti prekybą be dokumentų. Jis tam neprieštaravo, tačiau duomenų kam, kiek ir kokios produkcijos buvo įsigyta be apskaitos dokumentų, jis nežino, nes tuo nesidomėjo (1 t., b. l. 34–36; 6 t., b. l. 171–173, 179–181; 7 t., b. l. 193–195; 8 t., b. l. 134–135; 36 t., b. l. 3–6). UAB „B.“ vadybininkas bei vienas iš bendrovės akcininkų Ž. R. patvirtino, kad 2013 m. UAB „B.“ be apskaitos dokumentų pirko maisto produktų iš ŽŪB „D.“, įsigytų prekių neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Paaiškino, kad užsakant prekes telefonu nurodžius, kad užsakomas prekes „rašytų prie 7“, „vežtų kaip krovinį“, tai reiškė, kad prekės perkamos be sąskaitų faktūrų, jos nebus apskaitytos, o jei minimas skaičius „20“, tuomet su PVM sąskaitomis faktūromis, kurios atsispindėdavo oficialioje bendrovės apskaitoje. Už įsigytą produkciją, kuri nebuvo įtraukta į apskaitą, jis atsiskaitydavo grynais pinigais, juos nunešdamas kasininkei, E. D., o jei nieko nebūdavo, tuomet pinigus atiduodavo direktoriui G. B.. Dėl savęs vedė apskaitą, kurioje atsispindėdavo prekių įsigijimai iš ŽŪB „D.“ (8 t., b. l. 175–180; 36 t., b. l. 3–6). Kratos metu Ž. R. automobilyje buvo rasta 16 ŽŪB „D.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, atspausdintų ant baltų lapų, bei sąsiuvinis, kurio 15-ame lape pažymėta, kada ir už kiek įsigyta prekių iš ŽŪB „D.“ (6 t., 142, 143–168; 8 t., b. l. 10–14, 17–19). Kriminalinės žvalgybos duomenys patvirtina, kad UAB „B.“ vadybininkas Ž. R., užsakydamas prekes iš ŽŪB „D.“ naudojo tokios frazes kaip „prie 7“, „šitas su 20“, „tvarkingai“ (2 t., b. l. 14–32, 33–150; 3 t.–5 t.; 6 t., b. l. 1–113). Palyginusi, ar telefoniniuose pokalbiuose minimi prekių užsakymai atsispindi ŽŪB „D.“ ir UAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje, specialistė patvirtino, kad UAB „B.“ vadybininkui pasakius: „tvarkingai“, „prie 20“ – įmonės apskaitoje buvo duomenys, patvirtinantys užsakytų prekių pristatymą bei atsiskaitymą su pardavėju. Jei užsakant prekes minimas skaičius „7“ arba prašoma vežti „kaip krovinį“, tuomet buhalterinėje apskaitoje nėra šias ūkines operacijas patvirtinančių duomenų (6 t., b. l. 128–168). Taigi sistemiškai įvertinus liudytojų G. M., Ž. R. parodymus kartu su duomenimis, užfiksuotais kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, kratų protokoluose bei kratos metų rastų daiktų apžiūros protokoluose, taip pat specialisto išvada, kurios teisingumą teismo posėdyje patvirtino pati išvadą pateikusi specialistė, daroma išvada, kad visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, jog ŽŪB „D.“ be apskaitos dokumentų pardavė 31 224,459 kg maisto produktų už 94 271,12 Eur sumą UAB „B.“, šios ūkinės operacijos nebuvo įtrauktos į ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą.

17. Be jau minėto Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio (35 t., b. l. 5–32), aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. ŽŪB „D.“ pagal 68 PVM sąskaitas faktūras pardavė prekes G. A. IĮ iš viso už 10 388,83 Eur sumą, patvirtina kriminalinės žvalgybos duomenys, iš kurių matyti, kad tiriamuoju laikotarpiu G. A. 63 kartus skambino ŽŪB „D.“ ir užsakė įvairių maisto produktų (9 t.–12 t.), tačiau G. A. IĮ buhalterinėje apskaitoje buvo rasta tik viena PVM sąskaita faktūra, patvirtinanti 229,98 Lt (66,61 Eur) vertės prekių įsigijimą iš ŽŪB „D.“ (13 t., b. l. 74). 2013 m. gruodžio 4 d. Šiaulių VMI pareigūnai ir FNTT pareigūnai, atlikę G. A. IĮ sandėlyje esančių prekių patikrinimą, rado daug daugiau prekių, įsigytų iš ŽŪB „D.“, nei nurodyta rastoje PVM sąskaitoje faktūroje. Baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-300/2019 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-03052-2013-4) apklausta G. A. IĮ sandėlininkė B. Š. nurodė, negali būti, kad prekės iš ŽŪB „D.“ buvo pirktos tik vieną kartą. Aplinkybę, kad G. A. IĮ prekes iš ŽŪB „D.“ pirko daugiau nei vieną kartą, patvirtina ir ŽŪB „D.“ vyr. buhalterio E. D. siųsti elektroniniai laiškai (13 t., b. l. 93–101; 14 t., b. l. 15–134). Juos išanalizavus nustatyta, kad ŽŪB „D.“ buhalteris reguliariai siųsdavo vadybininkui, dirbusiam su G. A. IĮ užsakymais, ataskaitas apie „juodąją“ buhalteriją, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 7 d. iki 2013 m. gruodžio 4 d. įvykusias 67 ūkinės operacijas be apskaitos dokumentų, kurios nebuvo įtrauktos į ŽŪB „D.“ buhalteriją (27 t., b. l. 118–129). Išanalizavusi ŽŪB „D.“ buhalterinės apskaitos duomenis specialistė nustatė, kad bendrovės apskaitoje nėra apskaityta ir ta viena PVM sąskaita faktūra, kuri buvo rasta per kratą G. A. IĮ patalpose, taigi iš viso į apskaita nebuvo įtraukti duomenys apie 68 ūkinės operacijas, kurių metu parduota prekių už 10 388,83 Eur sumą G. A. IĮ (13 t., b. l. 1–52; 37 t., b. l. 11–155). Atsižvelgiant į tai, kad pats E. D. ŽŪB „D.“ vadybininkui siuntė duomenis apie G. A. IĮ skolas, kad jis, kaip vyr. buhalteris, būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą (BAĮ 11 straipsnio 1 dalį), į apskaitą neįtraukė įvykusių ūkinių operacijų (prekių pardavimo iš viso už 10 388,83 Eur sumą G. A. IĮ), visa tai rodo, kad jis vykdė apgaulingą apskaitą, todėl E. D. kartu su G. B. pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

18. Pažymėtina, kad ŽŪB „D.“ buhalterijoje, t. y. vyr. buhalterio E. D. darbo vietoje buvo rastos 33 baltos PVM sąskaitos faktūros, kurių serijos numerį sudaro keturi skaičiai (13 t., b. l. 110–118) ir kurios nėra apskaitytos ŽŪB „D.“ buhalterijoje (18 t., b. l. 140–146, 147–182). Nors šiose sąskaitose kaip pirkėjai nurodyti asmenys buvo apklausti, tačiau nė vienas iš jų nepatvirtino, kad pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras pirko prekių iš ŽŪB „D.“ (29 t., b. l. 16–17, 22–23, 29–31, 32, 34–36, 37, 43–49, 50–62, 66–72, 73–80, 81–87, 88, 89, 90–99, 100, 101–112, 113, 114–123, 124–130, 131–136; 36 t., b. l. 62–65, 88–91), priešingai, A. S. patvirtino, kad 2013 m. gruodžio 2 d. ji negalėjo pirkti jokių prekių iš ŽŪB „D.“, nes tuo metu ji jau nebevykdė ūkinės komercinės veiklos (29 t., b. l. 124–130; 36 t., b. l. 125–130). Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė nuteistųjų versiją, kad ŽŪB „D.“ buhalterijoje rastos 33 PVM sąskaitos faktūros yra tik vidaus dokumentai, pagal kuriuos darbuotojai su nuolaida įsigydavo ŽŪB „D.“ produkcijos, nes nė vienas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme apklaustas darbuotojas nepatvirtino pirkęs produkcijos tiesiai iš sandėlio. Nuteistieji taip pat nenurodė nė vieno darbuotojo, kurį būtų galima papildomai apklausti, jog šis patvirtintų jų teiginius, kad šiose PVM sąskaitose nurodytas prekes įsigijo įmonės darbuotojai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekių kiekis itin didelis, pavyzdžiui, 432 kg kiaulienos karkos, tai yra tokio kiekio darbuotojas negalėtų išsinešti per apsaugos postą. Kratos metu E. D. kabinete rasta įmautė su 7 baltomis PVM sąskaitomis faktūromis, rašteliu bei pinigais iš esmės patvirtina liudytojo R. Š. parodymus, kad jis pagal šias sąskaitas faktūras pristatė prekes ir paėmė pinigus (pinigų priėmimo kvito klientui neišrašė), ant lapelio ranka pažymėjo, kiek pinigų paėmė, o gautus pinigus kartu su rašteliu sudėjo į įmautę ir viską, kaip įprasta, paliko buhalterijoje (36 t., b. l. 36–38), taigi šio liudytojo parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes įsigijo ne bendrovės darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas argumentuotai nurodė, kad nesivadovauja nuteistųjų parodymais, kad buhalterijoje kartu su 33 PVM sąskaitomis faktūromis rasti pinigai būtų buvę „įnešti į kasą“ ir teisės aktų nustatyta tvarka apskaityti, tačiau tai nebuvo padaryta, nes krata pradėta anksti ryte (7.30 val.), o dieną prieš tai E. D. nebuvo darbe. Didžioji dalis rastų baltų PVM sąskaitų faktūrų buvo išrašytos dar lapkričio mėnesį, o krata atlikta tik 2013 m. gruodžio 4 d. (trečiadienis), taigi net ir tuo atveju, jei antradienį (2013 m. gruodžio 3 d.) E. D. nebuvo darbe, jis turėjo galimybę 2013 m. lapkričio mėnesį įvykusias ūkines operacijas (prekių pardavimus) įtraukti į apskaitą, tačiau to nepadarė. Be to, ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą tvarkė ne vien tik vyr. buhalteris E. D., bet ir kitos buhalterės, kurios turėjo teisę naudotis buhalterijoje esančiu kasos aparatu, tačiau jos buhalterijoje buvusių grynųjų pinigų „neįnešė į kasą“.

19. Sutiktina, kad specialisto išvados yra sąlyginės (nes vartojamas žodis „jei“), tačiau specialisto išvados sąlygiškumas neduoda pagrindo teigti apie jos neišsamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2012), tai nereiškia, jog jos nepatikimos ir jomis negalima remtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246/2013). Be to, specialistė I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme išsamiai nurodė, kaip ji nustatė atliktas ūkines operacijas, kurios nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą (27 t., b. l. 134–140; 37 t., b. l. 179–186; 39 t., b. l. 72–79), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šios specialistės išvadomis, kad į buhalterinę apskaitą neįtraukus prekių pardavimų G. A. IĮ už 10 388,83 Eur, pagal 33 PVM sąskaitas faktūras už 3232,88 Eur sumą, UAB „B.“ už 94 271,12 Eur ir UAB „L.“ už 114 104 Eur, negalima iš dalies nustatyti ŽŪB „D.“ turto už 2013 m.

20. Byloje esančių įrodymų visuma paneigia nuteistųjų teiginius, kad dėl bendrovėje naudojamos buhalterinė apskaitos programos A. iš esmės neįmanoma buhalterinę apskaitą vykdyti apgaulingai, nes ji užtikrina ūkinių operacijų atsekamumą nuo žaliavos patekimo į bendrovę iki produkcijos realizavimo, nes, kaip minėta, trys asmenys, 2013 m. dirbę ŽŪB „D.“, patvirtino, kad bendrovėje buvo vykdoma dviguba apskaita. Nors teismo posėdyje apklausta liudytoja Z. Č. teigė, kad ji į programą įtraukdavo visas išrašytas PVM sąskaitas faktūras, net ir „baltas“, tačiau analizuojant buhalterinės apskaitos programą A. nustatyta, kad tam tikros ūkinės operacijos buvo ištrintos (13 t., b. l. 114–118), tai paneigia nuteistųjų teiginius, kad į programą įvestų duomenų negalima koreguoti. Be to, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad buhalterinė apskaitos programa A. taip pat buvo naudojama ir kitoje įmonėje (t. y. UAB „L.“), kurioje buhalterinė apskaita taip pat buvo vedama apgaulingai, t. y. į apskaitą neįtraukiant visų ūkinių operacijų (15 t., b. l. 9–10, 14–27, 28–38, 151–152, 153–154, 155–156, 157–161; 16 t., b. l. 83–37; 17 t., b. l. 3–58, 65–66). Įvertinusi visumą nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys paneigia nuteistųjų versiją, kad dėl bendrovėje naudojamos buhalterinė apskaitos programos A. neįmanoma buhalterinę apskaitą vykdyti apgaulingai.

21. Nors G. B. ir E. D. asmeniškai nepriėminėdavo užsakymų, tai nepaneigia, kad jų kaltės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, nes, kaip minėta, jie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą. Įvertinus, kiek bendrovės darbuotojų buvo įtraukta į šį procesą (sandėlininkai, vairuotojai), be apskaitos dokumentų parduotos produkcijos kiekius, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio masto nusikalstamą veiką nebuvo įmanoma vykdyti be vadovo ir vyr. buhalterio žinios. Nors baudžiamojo proceso metu nebuvo nustatyta, kada G. B. ir E. D. susitarė apgaulingai vykdyti buhalterinę apskaitą, kada ir kokius nurodymus G. B. davė vyr. buhalteriui, susijusius su ūkinių operacijų neįtraukimu į ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą, teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį, susitarimo ribas, apie tyčios turinį bendrininkaujant, sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir tai, kad veikia bendrai atlikdami tam tikras užduotis. Tiek susitarimo apimtis, tiek būtinų kiekvieno jų konkrečių veiksmų pobūdis, siekiant bendro tikslo – apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir taip sumažinti mokėtą pridėtinės vertės mokestį – jiems buvo aiškus. Be kiekvieno iš jų pastangų ir indėlio į bendrą nusikalstamą sumanymą, nebūtų įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, kiekvieno jų veiksmai buvo būtini siekiant išvengti mokesčių mokėjimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad konstatuojant, kad veiką padarė keli asmenys veikdami kartu, pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017, 9.2 punktas).

22. Atsakydama į nuteistųjų apeliacinio skundo argumentą, kad nustatytas išvengtų mokesčių dydis yra itin nedidelis, vos 2 procentai ŽŪB „D.“ sumokėtų mokesčių, teisėjų kolegija pažymi, kad į buhalterinę apskaitą neįtraukus visų ūkinių operacijų ir atitinkamai PVM deklaracijose nurodžius neteisingus duomenis apie bendrovės turtą buvo išvengta 46 629,83 Eur pridėtinės vertės mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą. Veikos kvalifikacijai neturi įtakos tai, kad ši suma nėra didelė pačiai įmonei, kad tais pačiais finansiniais metais bendrovė sumokėjo žymiai daugiau mokesčių nei išvengė.

23. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas taip pat atsako už buhalterio surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 70 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. B. žinojo, kad į ŽŪB „D.“ buhalterinę apskaitą nėra įtrauktos visos įvykusios ūkinės operacijos, kad PVM deklaracijose, kurios buvo pateiktos VMI, nurodyti neteisingi duomenys apie bendrovės turtą, tačiau vis vien, jo pavedimu (nes tik G. B. galėjo suteikti vyr. buhalteriui E. D. prisijungimus prie VMI sistemos), E. D. pasirašė ir pateikė mokesčių administratoriui, todėl daroma išvada, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino G. B. kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vyr. buhalteris E. D. žinojo tik apie dalį įvykusių ūkinių operacijų, kurios nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Taigi G. B. nepateikus visų buhalterinių duomenų vyr. buhalteriui, būtent juridinio asmens vadovas yra atsakingas už neteisingų duomenų pateikimą apie ŽŪB „D.“ turtą.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį, todėl nuteistųjų G. B. ir E. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistųjų G. B. ir E. D. apeliacinį skundą.

Teisėjai Vidmantas Mylė Laisvydas Zederštremas Virginija Žindulienė