Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. J. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-3693-340/2014 pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“ dėl daikto valdymo pažeidimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Verslo Aljansas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rekreacinė statyba“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamojoje byloje kilo procesinių teisių įgyvendinimo klausimas, susijęs su asmens teise paduoti apeliacinį skundą.

Ieškovas D. J. 2012-01-12 kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ dėl daikto valdymo pažeidimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Verslo Aljansas“, uždaroji akcinė bendrovė „Rekreacinė statyba“, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė „Registrų centras“ (t. 1, b. l. 2-3).

Vilniaus apygardos teismas 2014-08-22 priėmė sprendimą (t. 2, b. l. 169-171), kuriuo ieškovo D. J. ieškinį atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ dėl daikto valdymo pažeidimo atmetė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą yra sudėtinė konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą dalis. Šios teisės (tiek bendrai teisės į teisminę gynybą, tiek teisės į apeliaciją) įgyvendinimo procesinė tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Pagal CPK 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti tik dalyvaujantys toje byloje asmenys. Pagal CPK 37 straipsnį, dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai, kuriais gali būti CPK 56 straipsnyje nurodyti asmenys.

Kaip pirmiau nurodyta, Vilniaus apygardos teismas 2014-09-29 nutartimi atsisakė priimti V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-08-22 teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3693-340/2014, kuriuo ieškovo D. J. ieškinį atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ dėl daikto valdymo pažeidimo atmetė, konstatavęs, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo V. J. nebuvo įtrauktas į šią nagrinėjamą bylą dalyvaujančiu asmeniu, todėl teise į apeliaciją joje naudotis negali. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Dalyvaujančio byloje asmens procesinio statuso turėjimas, kaip jis apibrėžiamas CPK 37 straipsnyje, yra būtina procesinės teisės dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo paduoti apeliacinį skundą, įgyvendinimo sąlyga.

Esminis apelianto atskirojo skundo argumentas, kad po civilinių bylų Nr. 2-1894-819/2012 ir Nr. 2-5926-340/2012 sujungimo (t. 2, b. l. 109-110) sujungtoje byloje jis tapo dalyvaujančiu asmeniu ir šio statuso neprarado net teismui nusprendus abi šias bylas išnagrinėti atskirai, t. y. įgijo trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų statusą byloje, kurioje anksčiau nedalyvavo, nėra teisiškai pagrįstas ir neatitinka teismų praktikos išaiškinimų. Teismų jau buvo pripažinta, kad subjektas, prieš tai neturėjęs jokių procesinių teisių vienoje iš sujungtų bylų, jų negali įgyti daugiau vien dėl bylų sujungimo ir išskyrimo fakto (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-02 nutartis c. b. Nr. 2-1357/2013). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad apeliantas nebuvo apylinkės teisme pradėtos nagrinėti civilinės bylos Nr. 2-1894-819/2012, iškeltos pagal D. J. ieškinį atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ dėl daikto valdymo pažeidimo, dalyviu iki šios bylos Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2012-11-08 nutartimi prijungimo prie Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-5926-340/2012 (t. 2, b. l. 109-110). Remiantis CPK 136 straipsnio nuostatomis, civilinės bylos gali būti sujungiamos, sujungtos išskiriamos, tačiau apeliantas, ginče pagal D. J. ieškinį atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ neturėjęs jokių procesinių teisių, negalėjo įgyti jų daugiau vien dėl bylų sujungimo fakto. Šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas tapo byloje dalyvaujančiu asmeniu ne tik prieš jį prokuroro inicijuoto ginčo apimtyje, bet ir prijungtos, o vėliau išskirtos bylos dalyje. Iš išskirtos bylos pagal D. J. ieškinį dėl daikto valdymo pažeidimo duomenų darytina išvada, kad tokios pačios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Atnaujinęs išskirtos ir buvusios sustabdytos civilinės bylos pagal D. J. ieškinį nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas nesiuntė teismo procesinių dokumentų (teismo nutarties, teismo šaukimų) apeliantui kaip byloje dalyvaujančiam asmeniui (t. 2, b. l. 140-144, 147-153). Tokie pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, kad bylų sujungimas ir išskyrimas paprastai nepraplečia procesinių teisių, nesuponuoja išvados, kad apelianto teisė į tinkamą teisminį procesą, jo neinformavus apie išskirtos bylos pagal D. J. ieškinį nagrinėjimą, buvo pažeistos.

Apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad išskirtoje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ priimtas teismo sprendimas turi įtakos ir jo teisėms, todėl apeliacinis skundas turi būti priimamas, atmetami kaip deklaratyvūs ir faktiškai bei teisiškai nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismas pirmiau išnagrinėtoje byloje įsiteisėjusiu 2013-10-04 teismo sprendimu (Lietuvos apeliacinis teismas 2014-06-20 nutartimi c. b. Nr. 2A-848/2014 paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą) panaikino nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą, esantį I. Š. g. 9, Vilniuje, registraciją Nekilnojamojo turto registre, pripažinęs paveldėjimo teisės liudijimus, kuriais paveldėtas nurodytas namas bei tris namo pirkimo-pardavimo sandorius negaliojančiais, konstatavęs ir tai, kad restitucija natūra negalima. Todėl vien ta aplinkybė, kad apeliantas yra buvęs namo, dėl kurio valdymo pažeidimo kilo ginčas būtent šioje byloje, priešpaskutinis savininkas, sudaręs paskutinį namo 2011-09-14 pirkimo-pardavimo sandorį, kuris teismo pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje pripažintas negaliojančiu, nesudaro prielaidų vertinti, kad jis gali naudotis ir vėliau išnagrinėtoje civilinėje byloje išimtinai dalyvaujantiems asmenims priklausančia procesine teise skųsti priimtą teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui.

Kita vertus, jei apeliantui buvo aktualūs ginče pagal D. J. ieškinį atsakovui UAB „Naujininkų ūkis“ dėl daikto valdymo pažeidimo keliami klausimai, galimai įtakojantys jo teises ir teisėtus interesus, jis turėjo pareigą aiškiai identifikuoti tas materialias teises ar pareigas, kurios galėtų būti jam nustatytos būsimu teismo sprendimu ir teisę įstatymų nustatyta tvarka (CPK 47 str.) įstoti į pradėtą procesą tiek iki bylų sujungimo, tiek ir po bylų išskyrimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tokia procesine teise apeliantas nesinaudojo, vadinasi, būsimo teismo sprendimo galimos įtakos savo paties interesams tuo metu neįžvelgė. Faktas, kad nagrinėjamoje (išskirtoje) byloje ginčas kilo pagal apelianto sūnaus D. J. ieškinį leidžia tikėtinai spręsti, jog apeliantas turėjo žinoti apie išskirtos bylos nagrinėjimo atnaujinimą (t. 2, b. l. 140) bei galėjo teikti prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad apeliacinį procesą siekė inicijuoti ne bylos dalyvis, todėl pagrįstai atsisakė apeliacinį skundą priimti ir jį grąžino (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Atskirojo skundo argumentai pagrindo kitaip išspręsti šį klausimą nesudaro.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.