Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Algirdo Jaliniausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį (1 epizodas ) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (2 epizodas ) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams;

pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (3 epizodas ) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 202 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalies pagrindais bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalies pagrindais paskirta bausmė iš dalies subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams ir 16 MGL dydžio bauda ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 16 MGL dydžio (602,56 Eur) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista M. D., tačiau jos atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteista už tai, kad turėdama tikslą realizuoti, veikdama bendrininkų grupėje kartu su M. D., ne vėliau, kaip 2015 m. vasario 1 d., (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš romų tautybės nepažįstamo vyriškio nusipirkusi spirito neteisėtai gamino skiedinį įpildama į spiritą vandens ir laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), denatūruotą etilo alkoholio skiedinį 0,14 litro, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 34,2 proc., iki M. D., 2015 m. vasario 3 d., apie 14 val., šį skiedinį realizavo parduodama S. L. už 0,60 Eur. Veika kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 1 dalį;

be to, ji, turėdama tikslą realizuoti, veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, ne vėliau, kaip 2015 m. balandžio 25 d., (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš romų tautybės nepažįstamo vyriškio nusipirkusi spirito neteisėtai gamino skiedinį įpildama į spiritą vandens ir laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), denatūruotą etilo alkoholio skiedinį 0,18 litro, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 35,6 proc., iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moteris, 2015 m. balandžio 27 d., apie 12.36 val., šį skiedinį realizavo parduodama G. K. už 0,60 Eur. Veika kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 1 dalį;

be to, ji, turėdama tikslą realizuoti, ne vėliau, kaip 2015 m. gegužės 6 d., (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš romų tautybės nepažįstamo vyriškio nusipirkusi spirito neteisėtai gamino skiedinį įpildama į spiritą vandens ir laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), denatūruotų etilo alkoholio skiedinių 14,8 litrų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija nuo 34,2 proc. iki 91,0 proc., iki 2015 gegužės 8 d., 11.38 val., atliktos kratos metu šiuos denatūruoto etilo alkoholio skiedinius rado ir paėmė policijos pareigūnai. Veika kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 1 dalį;

be to, ji, sistemingai, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 17 d., 19 val., iki 2015 m. balandžio 28 d., 12.25 val., vertėsi uždrausta komercine veikla jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pardavinėdama kontrabandos būdu į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtas cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, o būtent: 2015 m. balandžio 17 d., apie 19 val., parduodama A. S. vieną pakelį cigarečių „NL“ su rusiškomis banderolėmis už 1,50 euro; 2015 m. balandžio 20 d., apie 13.35 val., parduodama R. Š. vieną pakelį cigarečių „NL“ su rusiškomis banderolėmis už 1,50 euro; 2015 m. balandžio 22 d., apie 12 val., parduodama V. S. 11 vnt. cigarečių „NL“ su rusiškomis banderolėmis už 1 eurą; 2015 m. balandžio 23 d., apie 14.17 val., parduodama A. S. vieną pakelį cigarečių „NL“ su rusiškomis banderolėmis už 1,50 euro; 2015 m. balandžio 28 d., apie 12.25 val., parduodama V. S. 11 vnt. cigarečių „NL“ su rusiškomis banderolėmis už 1 eurą, tokiu būdu ji sistemingai vertėsi uždrausta Lietuvos Respublikoje komercine veikla – prekiavo kontrabandos būdu įvežtais tabako gaminiais. Veika kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. K. skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. V. K. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, nuteistoji prašo neskirti jai realios laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju, tokių aplinkybių nenustatyta. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas V. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistosios kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog skirdamas apeliantei bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 dalis). Nusikaltimai padaryti ekonomikai ir verslo tvarkai. Bylos duomenimis V. K. teisiama 8 kartą, nuo 2008 m. vyrauja dominuojantis nusikalstamų veikų modelis (BK 201 straipsnio 1 dalis). Analizuojamu atveju nusikalstamos veikos padarytos ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad V. K. nusikalstamų veikų darymo metu paraleliai bausta ir administracine tvarka už iš esmės analogiškų teisės pažeidimų darymą, kurie pagal savo pobūdį neužtraukė baudžiamosios atsakomybės, t. y. – kontrabandinių cigarečių sistemingą pardavimą ir denatūruoto alkoholio skiedinių laikymą. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apeliantės padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jos poelgis, tai dėsningas jos elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Apeliantė jokių išvadų dėl savo elgesio bei jai skiriamų bausmių nedaro, nesistengia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo būdo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantei realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis) pasiekti nepavyktų. Daryti priešingų išvadų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Vienas iš apeliantės pateikto skundo argumentų yra tai, kad teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal teismų praktiką nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio, vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustačius padarytos nusikalstamos veikos požymius, gavus papildomos informacijos apie galimai vykdomą neteisėtą veiklą buvo imtasi operatyvių priemonių, t. y. stebėta įvykio vieta, surinkti duomenys, atlikta krata, apklausti liudytojai, atlikti specialių žinių reikalaujantys tyrimai, atsižvelgiant į tai buvo pareikšti įtarimai V. K.. Pastaroji pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tokius parodymus davė ir teisme, tačiau toks nuteistosios prisipažinimas sąlygotas išimtinai byloje surinktų įrodymų visumos. Tuo tarpu V. K. deklaruojamas nuoširdus gailėjimasis kelia pagrįstų abejonių. Tai, kad apeliantės požiūris į daromas veikas nėra kritiškas patvirtina ankstesni josios teistumai, bei baustumai administracine tvarka už analogiškų veikų darymą. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog V. K. visiškai neišgyvena dėl padarytų veikų, priešingai, sistemingai jas kartoja ir toliau pažeidinėja teisės aktų reikalavimus. Šios išvados nepaneigia ir V. K. skunde nurodomos aplinkybės dėl paskirtų baudų sumokėjimo. Kaip matyti ir apeliacinės instancijos teisme nuteistoji iš esmės buvo susitelkusi tik vieno tikslo siekimui, t. y., bet kokiomis priemonėmis išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, tuo tarpu vertindama padarytas veikas nurodė, jog: „buvo, kas buvo, tai buvo seniai“ (3 t., b. l. 36). Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėti argumentai iš esmės paneigia galimybę pripažinti V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kas atitinka baudžiamojo įstatymo prasmę ir teismų praktiką. Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingas išvadas nėra teisinio pagrindo.

Šiuo atveju nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas žymiai mažesnes negu straipsnio sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Atsižvelgė, jog nėra nustatyta V. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, jog veika padaryta bendrininkų grupėje. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos BK 63 straipsnio 1, 4 d. numatytais pagrindais jas iš dalies sudedant. Kadangi byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, V. K. nors ir neišreiškė nuoširdaus gailesčio dėl padarytų veikų, tačiau iš esmės prisipažino esanti kalta, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios 1 metų laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytų veikų pobūdžiui ir nuteistosios asmenybei. Be to, paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1, 3 dalimi buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nuosprendžiu V. K. paskirta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 16 MGL dydžio bauda iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 16 MGL dydžio bauda. Akivaizdu, jog analizuojamu atveju buvo pridėta tik nedidelė dalis (3 mėnesiai) skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Taigi, subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

Nuteistosios V. K. apeliacinis skundas buvo grindžiamas ir tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog ji dėl savo sveikatos būklės negali atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, prašo taikyti BK 76 straipsnio nuostatas.

Apeliacinės instancijos teisme, siekiant patikrinti apeliantės keliamą versiją dėl prastos sveikatos būklės buvo atliktas įrodymų tyrimas, teismo posėdyje apklaustas ekspertas Ą. S.. Ekspertas parodė, kad šiai dienai nuteistosios sveikatos būklė yra stabili ir ne tokia sunki, kad patektų į Sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatytą sunkių ir nepagydomų ligų sąrašą, pagal kurį asmuo galėtų būti atleidžiamas nuo realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Susipažinęs su pateiktais medicininiais dokumentais nustatė, kad V. K. diagnozuotos sąnarių, kraujagyslių ligos, išeminė širdies liga su išreikšta stabilia krūtines angina, lėtinis kraujotakos nepakankamumas, hipertnezinė širdies liga. Po 2015 m. balandžio – gegužės mėnesių naujų ligų neatsirado, tik tos pačios ligos tai paūmėja, tai pagerėja. Pastaraisiais metais V. K. būklė lyg ir pagerėjo. Pagrįstų duomenų svarstyti klausimą dėl ekspertizės skyrimo šiuo metu nėra (3 t., b. l. 42-43).

Teisėjų kolegija įvertinusi teismo posėdyje apklausto specialių žinių turinčio asmens paaiškinimus konstatuoja, jog priešingai apeliantės skundo argumentams, šiuo atveju nenustatyta, kad V. K. sirgtų sunkia nepagydoma liga, kuri būtų įrašyta į „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės tvarkos aprašo“ 1 priedo „Sunkių nepagydomų ligų sąrašą“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistajai taikyti BK 76 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo bausmės.

Nors apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teisme taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas ar ji gali pilnai valdyti savo veiksmus, ar pilnai suprato savo veiksmų esmę, tačiau tokie apeliantės skundo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad dar 2015 m. spalio 19 d. prokurorė su pareiškimu kreipėsi į Kauno I teismo psichiatrijos skyrių dėl ambulatorinės teismo psichiatrinės ekspertizės skyrimo V. K. (2 t., b. l. 65-66). 2015 m. spalio 27- lapkričio 17 d. ekspertizės akte Nr. 83TPK-418/2015 konstatuota, kad V. K. nusikaltimo padarymo metu suprato savo daromų nusikalstamų veikų pavojingumą ir galėjo savo veiksmus valdyti, taikyti priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių nereikalinga. Ji po nusikalstamos veikos ir šiuo metu gali suvokti savo veiksmus ir juos valdyti (2 t., b. l. 71-73). Šiai išvadą patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme apklausta ekspertė S. Š., kuri nurodė, kad V. K. dėl psichinės būsenos gali atlikti realią laisvės atėmimo bausmę (2 t. b. l. 181-182).

Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad nuteistoji prašo jos atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju, V. K. formaliai atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytas sąlygas, suteikiančias galimybę svarstyti apeliantei paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Kita vertus, pažymėtina tai, jog net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, teismas, tik įvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių visumą ir nusprendęs, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi teisę (bet ne pareigą) taikyti BK 75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo institute humaniškumo principo reikalavimai derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, be pirmiau minėtų svarbių bausmės individualizavimui aplinkybių, turi įvertinti ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog V. K. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Duomenys apie apeliantės padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, anksčiau taikytą bausmės vykdymo atidėjimą, neleidžia teigti, jog pastaroji laikysis įstatymų ir nebenusikals, jai bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad V. K. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo elgesio kritiškai nevertina, jos antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, ji nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas tik apeliantei realiai atliekant jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.