- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-259-1042/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4480-1079/2023, kuria nutarta atmesti ieškovo prašymą išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4480-1079/2023 atmetė ieškovo J. V. ieškinį atsakovei UAB „A.“ dėl nepagrįsto žalos priteisimo ir priteisė iš ieškovo J. V. atsakovei UAB „A.“ 22990,82 Eur žalos atlyginimą ir 4965,55 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-91-357/2024, be kita ko, ieškovo J. V. ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš J. V. UAB „A.“ regreso tvarka 6000,00 Eur žalos atlyginimą. Priteisė iš UAB „A.“ J. V. 939,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Ieškovas J. V. pateikė teismui prašymą išdėstyti 6000,00 Eur žalos atlyginimo mokėjimą trejų metų laikotarpiui, mokant kasmetines įmokas po 2000 Eur. Teigė, kad jo finansinė situacija yra sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi ieškovo J. V. prašymą atmetė.
5. Teismas sprendė, kad sprendimo vykdymo išdėstymas skolininko prašomam laikotarpiui suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkui, sumenkintų patį teismo sprendimą ir pažeistų išieškotojos interesus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl skolininko įvykdytos nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas žmogus, dėl kurio UAB „A.“ priteista nukentėjusiajam atlyginti 22990,82 Eur. Teismo vertinimu, skolininkas neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra išimtinė situacija, dėl kurios būtina išdėstyti 6000,00 Eur žalos mokėjimą net trejų metų laikotarpiui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas J. V. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo finansinę padėtį, atsakovės finansinė padėtis yra gera ir teismo sprendimo išdėstymas nesukeltų atsakovei finansinių sunkumų.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „A.“ atsiliepimu prašo ieškovo J. V. atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pažymėjo, kad ieškovas turi objektyvias galimybes gauti pajamas, yra sveikas ir darbingas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas nuosavybės teise valdo dvi transporto priemones, nekilnojamąjį turtą ir gali realizuoti turto dalį bei padengti įsiskolinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą išdėstyti 6000,00 Eur žalos atlyginimo mokėjimą trejų metų laikotarpiui.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šia įstatymo nuostata numatyta teisė teismui nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo klausimą, išdėstant mokėjimus per tam tikrą laiką, būtina vadovautis abiejų šalių lygiateisiškumo principu, atsižvelgti tiek į skolininko, tiek į kreditoriaus interesus.
11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, ir į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teismas taip pat turi įvertinti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymėta, kad asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022 42 punktą).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas grįsdamas savo prašymą dėl žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo bloga turtine padėtimi pateikė teismui tik mažą dalį jo finansinę padėtį parodančių duomenų. Pažymėtina, kad turtinę padėtį apibūdina ne tik išrašas iš vieno banko sąskaitos, tačiau ir kiti galimi duomenys: informacija iš kitų kredito įstaigų, duomenys iš kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą registruojančių registrų ir panašūs duomenys. Ieškovas neteikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti realią jo turtinę padėtį. Apeliantas taip pat nepateikė teismui duomenų, kad netolimoje ateityje jo turtinė padėtis žymiai pagerės. Be to, apeliantas nebuvo aktyvus ir nepateikė teismui duomenų, kad po Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 13 d. nutarties priėmimo jis atlygino atsakovei bent dalį priteistos sumos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas tai, jog apeliantas nepateikė teismui objektyvių duomenų apie savo sveikatą, sprendžia, jog gaudamas nepakankamas pajamas, jis turi galimybę ieškoti kito darbo bei siekti operatyviai atsiskaityti su atsakove.
14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
16. Atmetus ieškovo atskirąjį skundą, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
17. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. gegužės 21 d. gautas atsakovės UAB „A.“ atstovo prašymas priteisti iš apelianto 1185,80 Eur advokato pagalbos išlaidas.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį ir apimtį, į tai, jog atsakovės atsiliepimo turinys iš esmės atitinka atsakovės atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis turinį, įvertindamas atsakovės atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas tokiam procesiniam dokumentui paruošti ir suteiktų advokato paslaugų kompleksiškumą, rekomendacijų kriterijus bei rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokestį už advokato teikiamą tokio pobūdžio pagalbą (šiuo atveju apie 844,12 Eur), sprendžia, jog atsakovės turėtos advokato pagalbos išlaidos mažintinos nuo 1185,80 Eur iki 800,00 Eur. Teismas pažymi, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš apelianto J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.