Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Ž. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-9592-2023 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 23206068605) dalyje dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-9592-2023 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) J. Ž. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį 200 eurų bauda, už tai, kad ji 2023 m. balandžio 30 d. 13.04 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 2,57 prom., naudodamasi telefonu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), sunkiai dėstydama žodžius ir mintis kvietė policiją dėl neaiškių priežasčių, kai policijos pagalba jai nebuvo reikalinga.

Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iškvietė priešgaisrines apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ar kitas specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus (specialiųjų tarnybų iškvietimą). Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys įrodo, kad pareiškėja iškvietė policiją žinodama, kad jokia policijos pagalba jai yra nereikalinga, atvykus policijos pareigūnams buvo nustatyta, kad pareiškėjai jokia policijos pagalba yra nereikalinga ir, kad tai yra melagingas pranešimas. Taip pat pati pareiškėja atvykus policijos pareigūnams nurodė, kad neatsimena, jog būtų kvietusi policiją ir, kad jokia pagalba jai yra nereikalinga, kas akivaizdžiai leidžia spręsti apie tai, kad ji iš anksto kviesdama policiją žinojo, kad jokia pagalba yra nereikalinga. Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai individualizavo nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kuri nėra per griežta. Pareigūnas, skirdamas nuobaudą pilnai atsižvelgė į pareiškėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi protingumo, proporcingumo principais. Pareiškėjai buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda, todėl jos sumažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat Pareiškėjos byloje ir skunde pateiktuose motyvuose nėra nustatyta ir nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, Institucija prašo Pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą (b. l. 9–10).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga užtraukia baudą nuo 200 iki 2000 eurų.

Byloje nustatyta, kad J. Ž. 2023 m. balandžio 30 d. 13.04 val. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas 2,57 prom., naudodamasi telefonu, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini), sunkiai dėstydama žodžius ir mintis kvietė policiją dėl neaiškių priežasčių, kai policijos pagalba jai nebuvo reikalinga.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad tokiais veiksmais J. Ž. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, J. Ž. už administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali 200 eurų bauda.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjos kaltės nėra, iš skundo turinio matyti, kad skundu prašoma, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti švelnesnę nuobaudą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Prašymą sušvelninti paskirtą nuobaudą pareiškėja iš esmės grindžia tuo, kad ji šiuo metu nedirba ir neprisimena, jog kvietė policijos pareigūnus. Šiuo atveju pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja šiuo metu nedirba ir negauna su darbo santykiais susijusių pajamų nesudaro pagrindo sušvelninti jai paskirtą nuobaudą. Pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių ji objektyviai negalėtų susirasti darbą ir dirbti, gauti pastovias pajamas. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėja negauna jokių kitų pajamų. Teismas pažymi, kad išskirtine aplinkybe nelaikytina ir pareiškėjos J. Ž. nurodoma aplinkybė, jog ji neprisimena kvietusi policijos pareigūnų pagalbą. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėja nusižengimą padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusižengimo padarymui, taigi ši aplinkybė buvo pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Byloje pareiškėja J. Ž. taip pat nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai ją charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti švelninama jai paskirta nuobauda. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nustatytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, rodančiomis, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos skyrimas J. Ž. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams ir nesuteikia jokio teisinio pagrindo J. Ž. netaikyti nuobaudos ar ją sušvelninti.

Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-39-1073/2019).

Administracinė nuobauda J. Ž. tinkamai individualizuota, jai paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 200 eurų dydžio bauda, todėl nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti J. Ž. skundą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. P. 2023 m. gegužės 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-9592-2023 (ROIK 23206068605) palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos (ROIK 23206068605) medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.