Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo įstatyminei atstovei M. B. ir atstovui advokato padėjėjui Dainiui Domikui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. įstatyminės atstovės M. B. ieškinį atsakovui K. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismą kreipėsi ieškovo L. B. įstatyminė atstovė M. B. (toliau – ieškovė) prašydama pakeisti 2012 m. birželio 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-685-367/2012 patvirtintą taikos sutartimi pirmą punktą, pagal kurį atsakovas K. J. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. B. po 270 Lt (78.19 Eur) ir priteisti iš atsakovo K. J. po 200 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiui vaikui L. B. išlaikyti, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų valdytoja uzufrukto teise paskirti vaiko mamą - M. B. Ieškovės naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas E. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jo mama. Nežino iš ko gyvena atsakovas, tik girdėjo, kad tvarko autotechniką. Jis dirba ūkyje, padeda mamai. Iš ūkio gautos pajamos skirstomos per pusę. Ūkyje tvarkosi su karvėmis, šiuo metu nėra registruotas darbo biržoje. Iš viso žemės yra 20 hektarų, kuri priklauso mamai, sesei ir broliui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad nepilnametis L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra M. B. ir K. J. sūnus. 2012 m. birželio 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-685-367-2012 nutartimi patvirtino ieškovės ir atsakovo taikos sutartį, pagal kurios pirmą punktą atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. B. periodinėmis išmokomis po 270 Lt (78,19 Eur) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant M. B.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010).

Iš ieškovės, liudytojo E. A. paaiškinimų bei teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė yra ūkininkė, įsteigusi ekologinį ūkį. Iš ūkio jos pajamas sudaro gaunamas užmokestis už parduotą žalią pieną, kitos pajamos iš ūkio tenka jos sūnui E. A., kuris jai padeda ūkyje. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad 2018 metais, laikotarpiu nuo sausio iki lapkričio mėnesio (imtinai), ieškovė už parduotą žalią pieną vidutiniškai per mėnesį uždirbo 251,25 Eur ((64,93 Eur + 30,92 Eur + 85,26 Eur + 156,82 Eur + 502,55 Eur + 502,29 Eur + 680,74 Eur + 471,30 Eur + 321,13 Eur + 270,85 Eur + 179,24 Eur) / 11 = 251,25 Eur). Ieškovė taip pat dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „ČIA MARKET“ kasininke, kur jos mėnesinis darbo užmokestis siekia apie 500 Eur (bruto). Be to, ieškovė nors ir nenurodo, tačiau galima daryti prielaidą, kad nuo 2019-01-01 gauna 50,00 Eur išmoką už vaiką iš valstybės. Taigi, atmetus atsakovo mokamą 78,19 Eur išlaikymą vaikui, ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 663 Eur. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruota viena transporto priemonė – „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašų matyti, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (su priklausiniais), unikalus Nr. 7793-7004-5015, esantis Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Pilsūdų k., Šilalės g. 29; žemės sklypas, unikalus Nr. 7743-0003-0039, esantis Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Jakutiškės k.; ½ žemės sklypo, unikalus Nr. 7743-0003-0032, esančio Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Jakutiškės k.; ½ žemės sklypo, unikalus Nr. 7743-0003-0068, esančio Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Pavarčio k.; žemės sklypas, unikalus Nr. 7743-0004-0200, esantis Tauragės r. sav. Skaudvilės sen., Pilsūdų k., Šilalės g. 29; žemės sklypas, unikalus Nr. 7743-0004-0201, esantis Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Pilsūdų k.; žemės sklypas, unikalus Nr. 7743-0004-0002, esantis Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Pilsūdų k; taip pat panaudos teise naudojasi žemės sklypu, unikalus Nr. 7743-0003-0112, esančiu Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Beresniškės k.; žemės sklypu, unikalus Nr. 7743-0003-0140, esančiu Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Jakutiškės k.; žemės sklypu, unikalus Nr. 7743-0003-0139, esančiu Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Jakutiškės k.; žemės sklypu, unikalus Nr.7743-0003-0138, esančiu Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Jakutiškės k.; ½ žemės sklypo, unikalus Nr. 7743-0003-0032, esančiu Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Jakutiškės k.; ½ žemės sklypo, unikalus Nr. 7743-0003-0068, esančiu Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Pavarčio k.

Tuo tarpu atsakovas nuo 2019-02-11 pardėjo vykdyti individualią veiklą. Kokias pajamas iš šios veiklos gauna atsakovas, teismas duomenų neturi, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu sūnaus išlaikymui neprieštaravo mokėti kas mėnesį po 150 Eur, spręstina, jog atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei buvo 2012 m. birželio 11 d., nustatant mokėtiną išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui. Atsakovui su sutuoktine R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (su priklausiniais), unikalus Nr. 7798-3008-0014, esantis Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Adakavo k., Dainų g. 10; žemės sklypas, unikalus Nr. 7701-0006-0069, esantis Tauragės r. sav., Skaudvilė sen., Adakavo k., Dainų g. 10; taip pat asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 7701-0006-0070, esantis Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Adakavo k. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašo apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš kelių transporto priemonių registro matyti, kad atsakovo vardu yra registruotas automobilis „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, ir automobilis „BMW 525D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl dirbti gali.

Iš teismui pateiktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių apie šalių turtinę padėtį, matyti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, jos pajamos yra didesnės. Kita vertus, nors atsakovo finansinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės, byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl, atsižvelgdamas į atsakovo amžių, teismas laiko, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.

Šalių sūnui yra 13 metų, jis yra mokyklinio amžiaus, jam yra nustatytas vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, ir savaime suprantama, kad vaikui augant, jo poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Ieškinyje nurodoma, kad vaiko minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį vaikui reikia skirti 557 Eur. Iš teismui pateiktų kvitų bei kitų įrodymų apie patiriamas išlaidas vaikui, matyti, kad tam tikros prekės ar paslaugos nėra skirtos vien vaiko poreikiams tenkinti, be to, dalis jų nelaikytinos būtinomis. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė kiekvieną dieną sūnų nuveža bei parsiveža iš mokyklos, tačiau teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad sūnus į mokyklą važinėja viešuoju transportu, o nuvežamas motinos tik tuo atveju, kai jis pats to paprašo arba esant reikalui. Teismo vertinimu vaiko gyvybės draudimas bei interneto paslauga nėra būtina vaiko minimalių poreikių užtikrinimui. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus mokykloje mokosi pagal specialią ugdymo programą. Teismas atkreipia dėmesį, kad sūnui teikiama papildoma pedagogų pagalba yra nemokama, kas reiškia, jog ši aplinkybė nustatant teiktino vaikui išlaikymo dydį neturi absoliučiai jokios reikšmės. Pažymėtina, jog ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, pažymėtina, jog ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvoje ekonominė situacija pasikeitusi (nuo 2012 metų gerokai padidėjęs minimalus darbo užmokestis, pasikeitęs kainų santykis), vaikui paaugus jo poreikiai išaugo, todėl yra pagrįstas ieškovės aiškinimas, kad sūnaus išlaikymui reikalinga didesnė pinigų sumą nei 2012 metais (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.

Atsakovas nurodo, kad ieškovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei jo, todėl turi didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Teismas pažymi, kad ši atsakovo nurodyta aplinkybė, nesudaro pagrindo nepadidinti išlaikymo, teiktino nepilnamečiui vaikui dydžio. Nors ieškovė gauna didesnes pajamas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. sūnus gyvena kartu su motina, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą patenkinti vaikų poreikius. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002). Lietuvoje šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 430 Eur per mėnesį. Atsakovo teikiamas išlaikymas sūnui nesudaro nei pusės orientacinio teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Todėl atsižvelgiant į dabartinę atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį, vaiko poreikius ir į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad yra pagrindas padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo padidinimas iki 180 Eur kas mėnesį atitiks nepilnamečio vaiko minimalius poreikius bei jo tėvų turtinę padėtį. Todėl ieškovės prašoma priteisti suma mažintina iki 180 Eur, o likusi ieškinio dalis atmestina.

Keistinas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-06-11 teismo nutartimi nustatytas atsakovo K. J. teikiamo išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui L. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį padidinant, ir priteisiant iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio L. B., gim. 2005-10-21, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovo įstatyminė atstovė M. B. (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalis 1 punktas).

Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, kadangi išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis), o kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja.

Dėl galimybės atsakovui teikti vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį teismas vertina, kad jį teikdamas atsakovas negalėtų patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Sutinkamai su LR CPK 178 str.1d. ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas turi realią galimybę mokėti po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jos pilnametystės.

Bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, CPK 93 straipsnio nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas tenkindamas ieškinį iš dalies ir padidindamas atsakovo teikiamą išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis iki 180 Eur padidina išlaikymą 101,81 Eur. Iš atsakovo K. J. valstybei priteistina 27,48 Eur (101,81 x 12 mėn. x3 proc x75proc. =27,48 Eur) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1p., 7d.).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, tarp šalių paskirstytinos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi buvo patenkinta 90 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 180 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas byloje patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 30 Eur (10 procentų) bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovo naudai priteista 30 Eur suma įskaitytina į priteistiną iš atsakovo ieškovės naudai 180 Eur sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai viso priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-685-367/2012 patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punkto nuostatą, ir iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečio sūnaus L. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-11-21 (ieškinio padavimo teismui dienos), iki sūnaus L. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovo įstatyminę atstovę M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,48 Eur ( dvidešimt septynis eurus 48 ct) žyminio mokesčio valstybei, įpareigojant sumokėti šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminės atstovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.