Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo B. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo B. S. teismo posėdyje nedalyvavo, jam skirti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir įteikti tėvui B. S., kuris atvykęs į teismą procesinius dokumentus grąžino ir raštu nurodė, kad jo sūnus B. S. nuo 2003 m. yra dingęs be žinios. Teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-240/2016 Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 18 d. nutartimi kaltinamajam B. S. kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą, paskelbta kaltinamojo B. S. paieška. Nepavykus nustatyti B. S. buvimo vietos, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Remiantis šiais duomenimis, teismas konstatuoja, kad B. S. buvimo vieta nėra žinoma nuo 2002 m., tačiau nesant duomenų, kad teismo sprendimu jis būtų pripažintas nežinia kur esančiu, suinteresuotam asmeniui skirti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas buvo įteikti, siunčiant paštu paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu ir viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Laikytina, kad apie posėdžio datą, laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui B. S. pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą nustatytu terminu nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas, terminas atnaujinamas.

Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo M. S. motina N. S. mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas į notarų biurą nesikreipė, tą patvirtina Testamentų registro išrašas. Iš Testamentų registro išrašų matyti, kad N. S. tėvai P. M. (miręs (duomenys neskelbtini) d.) ir R. M. (mirusi (duomenys neskelbtini) buvo sudarę oficialiuosius testamentus, kurie patvirtinti ir saugomi Kauno miesto 14-ajame notarų biure. Iš Kauno miesto 14-ojo notarų biuro gautų duomenų nustatyta, kad R. M. 2009 m. lapkričio 13 d. testamentu savo turtą paliko trims testamentiniams įpėdiniams: sutuoktiniui P. M., dukteriai N. S. ir vaikaitei N. Š.. Iš Nekilnojamojo turto registro 2019 m. lapkričio 13 d. duomenų nustatyta, kad R. M. vardu įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenys patvirtina, kad po R. M. (mirusios (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė visi testamentiniai įpėdiniai: sutuoktinis P. M. (miręs (duomenys neskelbtini) d.), duktė N. S. (mirusi (duomenys neskelbtini).) ir vaikaitė N. Š..

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad N. S., mirusios (duomenys neskelbtini) pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjas M. S. ir B. S. (gimęs (duomenys neskelbtini).). B. S., jo tėvo teigimu, yra dingęs be žinios nuo 2003 metų, tačiau oficialiais duomenimis šios aplinkybės nepatvirtintos. Teismui nėra pateikta duomenų apie tai, kad N. S. sūnus B. S. (gimęs (duomenys neskelbtini), būtų teismine tvarka pripažintas mirusiu ar nežinia kur esančiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011).

Aukščiau nurodyti duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo mama N. S. buvo priėmusi palikimą po jos mamos R. M. mirties, (duomenys neskelbtini) pateikusi notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įvertinus nekilnojamojo turto registro duomenis ir R. M. testamente nurodytus testamentinius įpėdinius, matyti, kad N. S. priėmus palikimą po jos motinos R. M. mirties, pareiškėjui atsirado teisė paveldėti dalį turto, kuri R. M. testamentu palikta pareiškėjo motinai. Pareiškėjas teigia, kad šios aplinkybės jam tapo žinomos tik po to, kai po senelio P. M. mirties (2018 m. gruodžio 20 d.) buvo pradėta jo paveldėjimo byla. Teisę paveldėti testamentu jo motinai paliktą turtą pareiškėjas gali realizuoti tik tuo atveju, jei bus atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos N. S. mirties. Byloje nėra duomenų apie tai, kad R. M. testamento turinys pareiškėjui buvo žinomas anksčiau.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti mirusios motinos palikimą. Pareiškėjui po jo senelio P. M. mirties tapo žinomos aplinkybės, jog mama priėmė palikimą po R. M. mirties. Pareiškėjas paaiškino, kad sužinojęs šias aplinkybes iš karto kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir pateikė teismui pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėjas kitu būdu negali įgyvendinti savo teisės paveldėti po jo mamos mirties. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atliko visus būtinus veiksmus savo teisės į palikimą įgyvendinimui.

Teismo nustatyti duomenys yra pakankami išvadai, kad pareiškėjui atnaujinus terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjas yra vienintelis mirusios N. S. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, išreiškęs valią priimti palikimą po jos mirties. Įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas pareikšti savo valią dėl palikimo priėmimo praleistas keletą mėnesių, šio termino atnaujinimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia. Teisme negauta prieštaravimų dėl pareiškėjo teisės paveldėti ir dėl įstatyme numatyto praleisto termino atnaujinimo pareiškėjui priimti palikimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kiti asmenys išreiškė savo valią paveldėti po N. S. mirties atsiradusį palikimą. Nustačius šias aplinkybes, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Atnaujinus terminą bus apgintos pareiškėjo kaip įstatyminio įpėdinio teisės priimti palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą terminą priimti pagal įstatymą palikimą, atsiradusį po jo mamos N. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.