Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1078-896/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
2A-1078-896/2020
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00879-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Gudynienė, Tomas Romeika
Atsakovas
V. Z.
Ieškovas
V. Z.
Kategorijos
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1078-896/2020Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00879-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.6.6.1
(S)Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Gudynienės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3063-1106/2020 pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei V. Z. dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta ir vykdymo veiksmų nutraukimo, trečiasis asmuo antstolis A. Š..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė pripažinti, kad prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką K. Z., gimusį (duomenys neskelbtini) d., pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą yra visiškai įvykdyta, priteisti iš atsakovės V. Z. nepagrįstai iš ieškovo išieškotus pinigus ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2019 m. kovo 22 d. banke sužinojo, kad antstolis A. Š. yra areštavęs jo banko sąskaitą ir išieškojęs pinigus. Nuvykęs į antstolio kontorą sužinojo, kad yra vykdomas 13 449,63 Eur dydžio piniginis išieškojimas iš ieškovo atsakovės naudai, tačiau jis nėra skolingas atsakovei. 2009 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, sūnaus K. Z. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, o ieškovas įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui piniginėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį. Po santuokos nutraukimo su atsakove gyveno atskirai tik kelis mėnesius, tačiau teikė išlaikymą sūnui. Vėliau vėl pradėjo gyventi kartu, vedė bendrą ūkį, jis išlaikė šeimą. Vėliau ieškovas ir atsakovė vėl pradėjo gyventi atskirai. Po ieškovo išsikraustymo iš namų sūnus su motina gyveno trumpai ir persikėlė gyventi pas tėvą. Kadangi sūnus gyveno su ieškovu, V. Z. 2015 m. rugsėjo 24 d. parašė atsisakymą nuo materialinio išlaikymo, kurį patvirtino seniūnas. 2016 m. ieškovas kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo iš motinos. V. Z. pasiūlė sudaryti taikos sutartį. 2016 m. birželio 1 d. nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį, kad K. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu, iš motinos priteisiamas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur. V. Z. teikė išlaikymą sūnui nereguliariai ir yra skolinga. Sūnaus gyvenamoji vieta nuo 2016 m. lapkričio 9 d. deklaruota tėvo gyvenamojoje vietoje. Vaikas negyveno su motina ir motina jo neišlaikė, todėl ieškovas nėra skolingas atsakovei išlaikymo nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gegužės 6 d.

3. Atsakovė V. Z. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad sūnaus gyvenamoji vieta su ieškovu deklaruota tik po to, kai 2016 m. birželio 1 d. buvo patvirtinta taikos sutartis. 2015 m. rugsėjo 24 d. atsisakymas yra niekinis ir negalioja, jis buvo išgautas naudojant psichinę prievartą, seniūnas patvirtino tik parašą, atsakovė pasirašė atsisakymą, žinodama, kad jis nesukurs teisinių pasekmių. Ieškovas pagal 2009 m. sprendimą sūnui nėra sumokėjęs nei vieno cento. Priimtas teismo sprendimas negali būti panaikintas ar pakeistas kitu būdu kaip tik teismo sprendimu. V. Z. nedirbo, girtavo. Sūnų visą laiką padėjo išlaikyti mama L. J.. Vėliau, supratusi, kad elgiasi netinkamai, atsakovė kreipėsi į antstolį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, pripažino, kad V. Z. prievolė išlaikyti nepilnametį vaiką K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-123-825/2009 ir jo pagrindu 2016 m. gegužės 20 d. išduotą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų vykdomąjį raštą Nr. 2-123-825, yra visiškai įvykdyta, įpareigojo V. Z. nedelsiant grąžinti V. Z. antstolio A. Š. išieškotą pinigų sumą vykdomojoje byloje Nr. 0110/19/06071, įpareigojo antstolį A. Š. nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0110/19/06071, priteisė iš V. Z. V. Z. 100 Eur žyminį mokestį ir 1 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš V. Z. valstybei 9,80 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad 2009 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123-825/2009 nutraukta V. Z. ir V. Z. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje susitarta, kad sūnaus K. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. Z., o V. Z. įsipareigoja teikti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt iki sūnaus pilnametystės. 2015 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas patvirtino raštą, kuriame nurodyta, kad V. Z. pareiškia, jog atsisako materialinio išlaikymo savo sūnui K. Z. iš vaiko tėvo V. Z. kas mėnesį po 500 Lt. Materialinio išlaikymo atsisako nuo ieškinio pateikimo dienos (2009 m. vasario 10 d.) iki sūnaus pilnametystės. 2016 m. birželio 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1521-336/2016 buvo patvirtinta 2016 m. gegužės 23 d. taikos sutartis, kuria susitarta, kad pakeičiama 2009 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dalis dėl K. Z. gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. K. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. Z., V. Z. įsipareigoja teikti išlaikymą sūnui periodinėmis piniginėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.

6. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, jog šalys po santuokos nutraukimo toliau vedė bendrą ūkį, nenustatė, jog ieškovas, šalims gyvenant kartu, materialiai nesirūpino vaiku, laikė, kad vaiko teisė gauti išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. Sūnus K. Z. teismo posėdžio metu patvirtino ieškovo teiginius, kad šalys po santuokos nutraukimo nuo 2010 m. iki 2015 m. toliau gyveno kaip šeima, kad tėvas tuo metu tenkino jo materialinius ir nematerialinius poreikius. Aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo toliau vedė bendrą šeimos ūkį, patvirtino ir liudytojai. Teismas iš ieškovo banko sąskaitos išrašų nustatė, kad ieškovas nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. dirbo ir gaudavo pastovias pajamas. Banko sąskaitos išrašo duomenimis teismas nustatė, kad ieškovas 2010–2014 m. atliko atsiskaitymus banko kortele įvairiose maisto prekių parduotuvėse, drabužių (tarp jų ir prekių vaikams), avalynės, buities prekių, statybinių medžiagų parduotuvėse. Tai patvirtino ieškovo ir liudytojo K. Z. teiginius, kad ieškovas prisidėjo prie namų ūkio, pirkdavo daiktus sūnui, o kartu paneigė atsakovės teiginius, kad ieškovas, nors ir gyveno kartu bute, tačiau visiškai neprisidėjo prie išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas per mėnesį išgrynindavo pinigų sumas, siekiančias kelis šimtus litų/eurų, kas teismo vertinimu rodo, kad ieškovas atlikdavo pinigines operacijas ir grynaisiais pinigais, todėl ši aplinkybė visų bylos aplinkybių kontekste sudaro pagrindą manyti, kad ieškovas duodavo pinigų sūnui grynaisiais.

7. Teismo vertinimu, liudytojos L. J. parodymus, kad ieškovas 2014 m. jos buvo priimtas gyventi į butą pas dukrą ir jam paskirtas konkretus kambarys ir visi buvo išlaikomi jos su vyru, paneigia kitų liudytojų parodymai ir atsakovės parodymai, rašytiniai įrodymai. Teismas pažymėjo, kad pati atsakovė - liudytojos L. J. dukra, teismui nurodė, jog 2011–2015 m. su ieškovu kartu gyveno, nors ir nevedė bendro ūkio. Liudytojos teiginys, kad K. Z. apsigyveno su ieškovu 2016 m. paneigtas atsakovės, liudytojų K. Z., S. B., I. J. Z. parodymais, kuriais nustatyta, kad K. Z. gyvena su tėvu nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio.

8. Liudytojos L. J. teiginiai apie atsakovės sveikatos būklę, ligos simptomus, t. y. tai, kad ir prieš skyrybas, ir po jų ji po 2-3 kartus per metus gydydavosi ligoninėje, kartais būdavo neadekvati, vartojo daug vaistų, po savaitę gulėdavo lovoje, teismo vertinimu tik sustiprino išvadą, kad ieškovas su atsakove gyveno kaip šeima, nes liudytojos nurodytais ligos paūmėjimo momentais kažkas turėjo rūpintis K. Z. ir tai buvo ieškovas.

9. Vykdomojo rašto pateikimą vykdyti 2019 m., nenustačius jokių objektyvių aplinkybių, teismas vertino kaip sąlygotą kilusio nepasitenkinimo dėl to, kad ieškovas pareikalavo padengti susidariusį išlaikymo sūnui įsiskolinimą, kadangi atsakovė sūnui priteistą išlaikymą teikė nereguliariai. Teismas nurodė, kad atsakovė nesugebėjo teismui paaiškinti, kodėl vykdomąjį raštą pateikė antstoliui praėjus keliems metams ne tik po jo išdavimo, bet ir po to, kai ieškovas tariamai neteikė sūnui priteisto išlaikymo.

10. Teismas sprendė, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno patvirtintas raštas, kad atsakovė atsisako išlaikymo sūnui, neturi prima facie galios ir vertintinas bendrame aplinkybių kontekste. Kitais bylos įrodymais nustačius, kad ieškovas vedė bendrą ūkį su atsakove ir faktiškai prisidėjo prie sūnaus kasdienio išlaikymo, auklėjimo ir jo gerbūvio, šis raštas tik papildomai patvirtina padarytas išvadas. Šio rašto sudarymo aplinkybės, kiek tai susiję su žemės sklypų perleidimo sandorių sudarymu, nevertinamos kaip nesusijusios su įrodinėjimo dalyku.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atsakovė V. Z., atstovaujama advokato A. J., apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti, ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, prijungti VĮ Registrų centras duomenų banko išrašus. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

11.1. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad visą laikotarpį nuo 2009 m. vasario 10 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. teikė teismo nustatytą išlaikymą. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas neturėjo objektyvių galimybių teikti išlaikymo po 500 Lt per mėnesį. 2009 m. jis nedirbo, lėšų neturėjo, duomenų apie 2009 m. pajamas nepateikė. Gyveno su savo motina I. J. Z. (duomenys neskelbtini) g. jos dviejų kambarių bute. Pagal ieškovo pateiktus duomenis: 2010 m. V. Z. uždirbo (duomenys neskelbtini) Lt, arba į mėnesį - po (duomenys neskelbtini)Lt/(duomenys neskelbtini) Eur; 2011 m. uždirbo (duomenys neskelbtini) Lt, arba į mėnesį (duomenys neskelbtini) Lt/(duomenys neskelbtini) Eur; 2012 m. uždirbo (duomenys neskelbtini) Lt, arba į mėnesį (duomenys neskelbtini) Lt/(duomenys neskelbtini) Eur; 2013 m. uždirbo (duomenys neskelbtini) Lt, arba į mėnesį (duomenys neskelbtini) Lt/(duomenys neskelbtini) Eur; 2014 m. uždirbo (duomenys neskelbtini)Lt, arba į mėnesį (duomenys neskelbtini) Lt/(duomenys neskelbtini) Eur. Per 5 metus V. Z. visos pajamos –(duomenys neskelbtini) Lt arba (duomenys neskelbtini) Eur. Tai yra (duomenys neskelbtini) Lt/(duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Įvertinant tai, kad 2009 m. V. Z. neturėjo jokių pajamų, o išlaikymą teikti privalėjo, jo vidutinės mėnesinės pajamos yra žymiai mažesnės nei 100 Eur/mėn. Todėl objektyviai V. Z. neturėjo netgi jokios galimybės teikti 144,80 Eur/mėn išlaikymą, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas - grynaisiais pinigais, prekėmis, rūbais ar maistu. Be to, kaip pripažino pats ieškovas, po santuokos nutraukimo pradėjo statyti gyvenamąjį namą 0,650 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. tam tikro laikotarpio dirbo pagal verslo liudijimą (kalvystės darbai), todėl lėšų reikėjo ir namo statybai, ir atitinkamos įrangos, instrumentų, įrankių, medžiagų įsigijimui.

11.2. Teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad šalys po santuokos nutraukimo toliau vedė bendrą ūkį. Bendro ūkio tam tikru laikotarpiu vedimas dar nereiškia teismo sprendimo privalomo vykdymo. 2009 m. vasario 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad šalys daugiau kaip metus kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, V. Z. išlaikymo vaikui neteikė. Teismas netinkamai įvertino liudytojo E. L. parodymus, iš kurių aišku, kad šalių tikrųjų gyvenimo aplinkybių liudytojas nežino, nes nurodė ieškovo motinos butą, kuriame ieškovas gyveno po santuokos nutraukimo. Teismas liudytojo sūnaus K. Z. parodymus turėjo vertinti ypač kritiškai, kadangi tarp liudytojo tėvų vyksta ginčas dėl išlaikymo teikimo/neteikimo nepilnamečiam sūnui už praeitą laikotarpį, ir šiuo metu sūnus gyvena su tėvu, todėl tėvo poveikis liudytojui sūnui yra akivaizdus, tai patvirtina ir faktas, kad ieškovui „pritrūko“ sūnaus duotų parodymų pirmo posėdžio metu, todėl atsivedė antrą kartą ir vėl prašė apklausti. Teismas 6 fotonuotraukas, kurių nė vienoje nėra užfiksuota, kad kartu būtų V. Z., V. Z. ir jų sūnus K. Z., įvertino kaip įrodymą, kad V. Z. su ieškove vedė bendrą ūkį ir teikė sūnui teismo nustatyto dydžio išlaikymą. Analogiškai įvertino 2010 m. ieškovo duotą sutikimą gydymo įstaigai atlikti tyrimus vaikui, galimą kompiuterio nupirkimą ir 2010 m. lapkričio 8 d. sudarytą internetinių paslaugų užsakymą. Šis užsakymas yra tik užsakymas ir nereiškia, kad V. Z. nors kartą apmokėjo už internetinio ryšio paslaugas. Už šias paslaugas paprastai mokama internetu, pats ieškovas neteigė, kad už internetines paslaugas nors kartą apmokėjo. Ieškovo liudytojų E. L., J. V., A. S., S. B., N. L., A. S. ir I. J. Z. parodymai yra nekonkretūs, gana prieštaringi, pagrįsti jų samprotavimais, kai kurių liudytojų parodymai akivaizdžiai rodo siekį padėti ieškovui. Atsakovės ir jos motinos liudytojos L. J. parodymai nepaneigti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Jos parodymai apie atsakovės ligą ir kad būtent dėl to ji visą laiką rūpinosi dukters šeima ir teikė visokeriopą materialinę paramą, taip pat ir V. Z., kai po skyrybų 2-3 metus gyveno jos bute, patvirtina atsakovės teiginius. Jos parodymai, kad V. Z., neturėjusiam gyvenamosios vietos (kol pasistatė namą), leidusi kelis metus gyventi viename kambaryje, niekuo nepaneigti. Nei atsakovė, nei liudytoja neneigė, kad ieškovas su sūnumi bendravo, kartu leisdavo laisvalaikį, kad tėvas rūpinosi sūnaus sveikata ir mokymusi, kad pasveikindavo atitinkamomis progomis, atnešdavo dovanų, tačiau tai neįrodo priteisto išlaikymo teikimą.

11.3. Teismas sprendime pripažino, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. atsakovės „atsisakymas nuo ieškinio“ nėra juridinę galią turintis dokumentas, tačiau jo išdavimo/surašymo aplinkybes atsisakė vertinti kaip nesusijusias su įrodinėjimo dalyku. Ši teismo pozicija yra visiškai nepagrįsta. 2010 m. birželio 29 d. R. A. išdavė atsakovės V. Z. motinai L. J. įgaliojimą 5 metams tvarkyti dokumentus dėl 2 žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo pagal 2004 m. rugsėjo 13 d. išvadą Nr. 5809, ją atstovauti, sklypą parduoti. Tokiu būdu L. J. sklypą faktiškai nupirko, turėdama tikslą perleisti jį žemės ūkiu besiverčiančiai dukrai – atsakovei. Vykdydama įgaliojimą, L. J. 2011 m. balandžio 20 d. sutartimi Nr. 11/4-14-1 užsakė R. A. priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus. 2011 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-5866 L. J. R. A. žemės sklypus: 0,6535 ha ir 0,2440 ha pardavė ieškovo V. Z. motinai I. J. Z.. Įstatymas ir įgaliojimas sklypus dukrai parduoti draudė, todėl su ieškovo motina buvo sutarta, kad sklypus parduos jai, o ji padovanos V. Z.. Prieš įvykdant susitarimą, ieškovas pradėjo atsakovę šantažuoti, kad jai ji nepasirašys atsisakymo nuo išieškojimo, jo motina sklypo nepadovanos. 2015 m. rugsėjo 24 d. V. Z. pasirašo atsisakymą nuo materialinio išlaikymo, o 2015 m. spalio 6 d. dovanojimo sutartimi Nr. O-3589 I. J. Z. minėtus žemės sklypus padovanoja V. Z.. Teismo posėdyje liudytoja I. J. Z. pripažino, kad sklypais nesinaudojo, pinigų nemokėjo, sklypais naudojosi V. J.. Atsisakymą V. Z. pasirašė žinodama (konsultavo mama), kad jis negaliojantis ir nei teisių, nei pareigų nesukurs, paprasčiausiai buvo patenkintas buvusio sutuoktinio noras. Parašydama raštelį - atsisakymą nuo išlaikymo, atsakovė V. Z. išsaugojo jai motinos V. J. nupirktą žemės sklypą.

11.4. Vykdomasis raštas vykdymui pateiktas įstatymo nustatytu terminu ir tvarka, antstolio veiksmai teisėti, todėl išvestinis teismo sprendimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui antstolio išieškotą įsiskolinimą, iš viso negalėjo būti tenkinamas.

11.5. Atsakovė yra neįgali, serga depresija jau daug metų, todėl, sūnui gyvenant su motina, šeimai ypatingai reikšmingą pagalbą teikė (ir teikia) jos motina.

11.6. Byloje nėra duomenų, kad 2009 m. teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo buvo neteisėtas, todėl sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto teisės normos šiuo atveju yra netaikytinos. Teismui pripažinus, kad atsakovė 2016 m. išduotą teismo vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui priteisimo pateikė vykdyti teisėtai, nėra įstatyminio pagrindo įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui iš jo išieškotas nepilnamečio vaiko išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis lėšas už nagrinėjamą laikotarpį.

Atsiliepimas

12. Ieškovas V. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:

12.1. Atsakovės apeliaciniame skunde pamąstymai, prielaidos yra subjektyvaus pobūdžio ir neparemti įrodymais, o grindžiami daugiau smulkiais liudytojų parodymų pakritikavimais, nuorodomis, kad jie negalėjo atsiminti faktų, kurie buvo prieš 10 metų ar pan.

12.2. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji viena išlaikė vaiką, o tuo pačiu kreditavo ieškovą ir tokiu būdu įgijo reikalavimo teisę. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaiko tėvas nevykdė prievolės vaikui. Kalbos apie tai, kad ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, nedirbo, neturėjo pajamų buvo paneigtos pateiktais rašytiniais įrodymais. Byloje net ir atvirai priešiškai ieškovo atžvilgiu nusiteikusi apeliantės motina L. J. teigė, kad būtent ji visą laiką išlaikė dukrą ir anūką, bei ieškovą. Posėdyje (kovo 4 d. įrašas 2:08:27) apeliantės motina patikslino, kad išlaikė visą šeimą, tiek iki skyrybų, tiek ir po skyrybų, o žentas (ieškovas V. Z.) atvažiuodavo jai padėti prie ūkio, jis atidirbdavo. Jam jokių turtinio pobūdžio pretenzijų nereiškianti, tvirtino, kad žentas vaikui duodavo pinigų ar pirkdavo ką nors.

12.3. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais nustatyta, kad šalys ir po skyrybų gyveno kartu ir V. Z. teikė išlaikymą vaikui bei šeimai. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė dažnai sirgdavo, po 2–3 savaites gydydavosi ligoninėje, gilios depresijos metu savaitėmis nesikeldavo iš lovos namuose, turėjo ir turi didelių problemų dėl atminties praradimo, tačiau net ir esant tokiai situacijai nei vienas iš liudytojų nepasisakė, kad kas nors be ieškovo V. Z. būtų rūpinęsis vaiku tiek finansiškai, tiek ir jį auklėjant ar prižiūrint. Apeliantės liudytoja patvirtino, kad ji tik retkarčiais užeidavo pas dukrą, kas negali užtikrinti pastovų rūpinimąsi nepilnamečiu.

12.4. Ieškovas V. Z. byloje yra pateikęs 2019 m. birželio 14 d. Pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, iš kurios matyti, kad jis dirbo tiek 2009 m., tiek ir vėliau, ir turėjo pajamų pačiam išsilaikyti ir išlaikyti šeimą. Be to, liudytojai patvirtino, kad jis dar papildomai prekiavo turguje, dirbo uošvienės ūkyje, teikė suvirintojo paslaugas. Todėl neįrodytas apeliantės teiginys, kad ieškovas realiai neturėjo pajamų teikti reikiamą išlaikymą vaikui.

12.5. Apeliantės pateikti nauji duomenys prie bylos neprijungtini, kadangi neturi sąsajumo, be to, apeliantė pateikė dokumentus, kuriuos galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, ir nėra jokios naujos aplinkybės, kuri būtų bent kiek turinti įtakos bylos išsprendimui. Byloje šalys pripažino faktą, kad vaikas gyvena tėvo name.

Šalies argumentai

12.6. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad 2009 m. teismas nustatė, kad V. Z. vaikui išlaikymo neteikė ir šis faktas apeliantės nuomone turi prejudicinę reikšmę nagrinėjant dabartinę bylą. 2009 m. šalys santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių sutikimu. Sprendime nėra nurodyta aplinkybė, kad tėvas vaikui nebūtų teikęs išlaikymo iki sprendimo priėmimo dienos. Atvirkščiai, išlaikymas buvo priteistas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Be to, kaip matyti iš 2009 m. sprendimo jame nėra nurodytas jo vykdymo būdas, t. y. šalys galėjo laisvai nustatyti jo vykdymo tvarką. Apeliantės teiginys, kad tėvas dar 2009 m. neteikė vaikui išlaikymo ir tai nustatyta teismo sprendime nėra teisingas.

12.7. Šalims 2016 m. pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, apeliantė nors nereguliariai (su motinos pagalba), bet teikė vaikui išlaikymą, tai patvirtino ir atsakovės motina L. J.. Mokėdama išlaikymą sūnui, ji jokio reikalavimo neva grąžinti vaikui nesumokėtus pinigus nereiškė. Tik 2019 m., kai ieškovas pareikalavo padidinti vaikui teikiamą išlaikymą, t. y. daugiau kaip po 10 metų nuo santuokos nutraukimo, buvo pateiktas vykdomasis dokumentas vykdyti. Atsakovės pasirinktas būdas, parašyti išlaikymo teikimo patvirtinimą buvo įgyvendintas šalims priimtinu būdu. Apeliantės suformuluotas ir surašytas dokumentas neabejotinai buvo jos valios išraiška. V. Z. jos rašyto dokumento užtikrinimui pasirinko patį patikimiausią būdą. Apeliantė dokumentą patvirtino ne tik savo parašu, bet tai papildomai užtvirtino seniūnijoje. Dokumentas surašytas 2015 m. niekad nebuvo atšauktas ar užginčytas. Apeliantę tuo klausimu konsultavo jos motina L. J., organizavusi dokumento surašymą, kuri kaip pati pripažino virš 30 metų yra dirbusi seniūnijose, teisiniuose klausimuose išmananti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui prievolės pripažinimo įvykdyta ir išieškotų lėšų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

15. Atsakovė su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus su informacija apie ieškovo turimą turtą.

16. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog šiais įrodymais iš esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami. Be to, atsakovė turėjo visas galimybes pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nemato sąlygų naujai pateiktiems įrodymams priimti, todėl atsisako priimti ir jų nevertina.

Dėl faktinių aplinkybių

18. Nustatyta, kad V. Z. ir V. Z. yra K. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (t. 1, b.l. 6). Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123-825/2009 patvirtinta V. Z. ir V. Z. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, susitarė, jog vaiko K. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su V. Z., o V. Z. įsipareigojo sūnui teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt (t. 1, b.l. 14). V. Z. 2015 m. rugsėjo 24 d. pasirašė raštelį, kuriame nurodė, jog atsisako materialinio išlaikymo sūnui K. Z. iš vaiko tėvo V. Z. kas mėnesį 500 Lt (144,81 Eur), priteisto Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimu. Taip pat nurodė, kad išlaikymo atsisako nuo 2009 m. vasario 10 d. iki sūnaus pilnametystės. Raštelį pasirašančio asmens parašo tikrumą patvirtino (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas (t. 1, b.l. 13). 2016 m. gegužės 23 d. V. Z. ir V. Z. sudarė taikos sutartį, kuria pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 10 d. sprendimo dalis dėl sūnaus K. Z. gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir tėvų bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir, be kita ko, susitarė, jog K. Z. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu V. Z., V. Z. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui K. Z. periodinėmis išmokomis po 150 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės (t. 1, b.l. 10). Šalių sudaryta taikos sutartis patvirtinta 2016 m. birželio 1 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1521-336/2016 (t. 1, b.l. 11-12). (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2019 m. birželio 17 d. K. Z. charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, kad vaikas į progimnaziją atvyko 2014 m. rugsėjo 1 d., mokėsi 4 metus. K. gyvena su tėčiu. Klausimus dėl K. tekdavo spręsti su tėčiu (t. 1, b.l. 50). R. A. 2010 m. birželio 29 d. įgaliojo L. J. tvarkyti dokumentus dėl žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo pagal 2004 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities išvadą Nr. 5809 (t. 1, b.l. 52). R. A., atstovaujama L. J., 2011 m. balandžio 20 d. sudarė sutartį su UAB „Matininkas“ dėl valstybinių žemės sklypų kadastrinių matavimų (t. 1, b.l. 53). R. A., atstovaujama L. J., 2011 m. lapkričio 17 d. I. J. Z. pardavė du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 54). I. J. Z. 2015 m. spalio 6 d. V. Z. padovanojo du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 55). V. Z. 2010 m. lapkričio 3 d. sudarė interneto paslaugų sutartį adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 113-114). V. Z. 2015 m. rugpjūčio 10 d., kaip K. Z. atstovas, pasirašė paciento sutikimo dėl jo tyrimų ir gydymo bei informacijos apie jį teikimo lape (t. 1, b.l. 115). V. Z. sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuo 2010 m. jis dirbo, gaudavo darbo užmokestį (t. 1, b.l. 119-130). Fotonuotraukose, kurios nurodytos kaip „Šeimos poilsis (duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas ieškovas su sūnumi K., fotonuotraukos data ir laikas 2010 m. gruodžio 20 d. 14 val. 37 min., taip pat atsakovė su sūnumi K., fotonuotraukos data ir laikas 2010 m. gruodžio 20 d. 14 val. 36 min. (t. 1, b.l. 131).

Dėl ginčo esmės

19. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de (duomenys neskelbtini) prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas ir atsakovė nuo 2010 m. iki 2015 m. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Byloje esančių įrodymų visuma, t.y. byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų paaiškinimai, leidžia spręsti, kad šalys minėtu laikotarpiu vedė bendrą ūkį, t.y. dalinosi pajamomis ir išlaidomis, kartu sprendė finansinius klausimus, o taip pat ir kartu išlaikė sūnų.

21. Atsakovės argumentas, kad bendro ūkio vedimas tam tikru laikotarpiu nereiškia teismo sprendimo privalomo vykdymo atmestinas. Kaip jau minėta, bendro ūkio vedimas reiškia dalinimąsi pajamomis ir išlaidomis, finansinių klausimų bendrą sprendimą. Todėl teisiškai nereikšmingomis yra aplinkybės kiek ir kokių pajamų turėjo kiekvienas iš bendrai ūkį vedančių asmenų, kiek kiekvienas iš bendrai ūkį vedančių asmenų galėjo lėšų skirti sau ar kitiems bendro ūkio dalyviams. Bendro ūkio vedimas pasižymi šalių susitarimu bendrai paskirstyti visiems bendro ūkio dalyviams gaunamas pajamas ir planuoti bendras išlaidas.

22. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių leistinų įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateiktos fotonuotraukos, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina šalių bendrą gyvenimą. Nors, kaip teigia atsakovė apeliaciniame skunde, nė vienoje nuotraukoje ieškovė ir atsakovas nėra užfiksuoti kartu, tačiau iš fotonuotraukų, kurios nurodytos kaip „Šeimos poilsis (duomenys neskelbtini)“ ir kuriose užfiksuotas ieškovas su sūnumi K., fotonuotraukos data ir laikas 2010 m. gruodžio 20 d. 14 val. 37 min., taip pat atsakovė su sūnumi K., fotonuotraukos data ir laikas 2010 m. gruodžio 20 d. 14 val. 36 min. (t. 1, b.l. 131) matyti, kad jos darytos vienu metu, tai įrodo fotoaparate nustatyta data, taip pat aplinka, kurioje atskirai nufotografuotos šalys su sūnumi, t.y. ta pati lova, su ta pačia patalyne. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog šalys kartu su sūnumi leido laiką, jų santykiai buvo geri ir kitų įrodymų kontekste fotonuotraukos patvirtina bendrą gyvenimą ir ūkio vedimą.

24. Interneto paslaugų užsakymo sutartis, jos sudarymo laikas, paslaugų teikimo adresas patvirtina ieškovo įrodinėtą aplinkybę, kad 2010 m. jis su atsakove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Priešingu atveju ieškovui nebuvo tikslo sudarinėti interneto paslaugų teikimą butui, kuriame gyvena atsakovė.

25. Atmestini atsakovės argumentai dėl liudytojų, kurių paaiškinimus pirmosios instancijos teismas vertino kaip patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, šališkumo. Priešingai, liudytoja J. V. buvo vaiko K. mokytoja, liudytojos G. Ž. ir N. L. - šalių kaimynės, liudytojas A. S. - buvęs namo bendrijos pirmininkas. Taigi, šie liudytojai, kurie bendrai patvirtino aplinkybes dėl šalių gyvenimo kartu kaip šeima, yra nei giminystės, nei tarnybiniais ryšiais nė su viena iš šalių nesusiję, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie yra šališki, o jų parodymai neatitinkantys tikrovės.

26. Ta aplinkybė, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, jog atsakovė vykdomąjį raštą išsiėmė tik 2016 m. gegužės 20 d., po to kai tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, tame tarpe ir dėl išlaikymo, kurį įsipareigojo teikti atsakovė, kitų įrodymų kontekste, vertinant jų tarpusavio ryšį, rodo, jog išlaikymą ieškovas iki sūnus pradėjo gyventi tik su juo, teikė. Priešingu atveju, ieškovė, tikėtina, būtų vykdomąjį raštą išsiėmusi iš karto vaiko tėvui nevykdant išlaikymo prievolės.

27. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl šantažo, susijusio su žemės sklypais, teisėjų kolegijos vertinimu, neįtikimos, neparemtos kitais byloje esančiais įrodymais. Tai, kad 2015 m. rudenį buvo pasirašytas ir atsakovės raštelis dėl išlaikymo atsisakymo, ir ieškovo motina padovanojo du žemės sklypus atsakovei, rodo šalių bendrų ūkinių ir turtinių reikalų pasibaigimą ir jų tarpusavio išsprendimą, o ne vienos šalies šantažą. Be to, ta aplinkybė, kad sklypai pradžioje buvo įgyti ieškovo motinos vardu, o tik po to padovanoti atsakovei, rodo tarp šalių buvusius pasitikėjimo vienas kitu santykius.

28. Spręsdama dėl raštelio, kuriuo atsakovė atsisakė išlaikymo, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad toks įrodymas vertintinas kitų įrodymų kontekste ir patvirtina ieškovės išreikštą valią, jog ieškovui pretenzijų dėl išlaikymo už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 10 d. neturi.

29. Liudytojos L. J. parodymai pagrįstai atmesti kaip prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad jie neįtikimi, liudytojos paaiškinimai, kad ieškovas 2014 m. buvo priimtas gyventi į butą pas dukrą ir jam suteiktas atskiras kambarys, nelogiški, prieštaraujantys protingumo principams ir paneigti kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. fotonuotraukomis, liudytojų paaiškinimais, atsakovės rašteliu, ieškovo interneto paslaugų užsakymu.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui iš jo išieškotas išlaikymo nepilnamečiui vaikui lėšas, nekvalifikavo teisinio santykio. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, nepagrįstai pateikdama vykdomąjį raštą antstoliui, ir gaudama iš ieškovo išieškotas lėšas, nepagrįstai praturtėjo. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teismui konstatavus, jog ieškovas ginčo laikotarpiu nepilnamečiui vaikui K. išlaikymą teikė, t.y. teismo nustatytą prievolę įvykdė geruoju, konstatuotina, jog prievolė yra įvykdyta, o tarp šalių esantis teisinis santykis pasibaigęs. Atsakovė, gaudama išieškotas lėšas kaip išlaikymą vaikui, neturėjo nei įstatymu, nei sutartimi nustatyto teisinio pagrindo šias lėšas gauti. Todėl teismui pagrįstai nustačius, jog šalys nuo 2010 m. iki 2015 m. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, o ieškovas nuo 2009 m. vasario 10 d. išlaikymą sūnui K. teikė, atsakovė neturėjo pagrindo gauti iš ieškovo lėšas, o pagal nepagrįstai pateiktą vykdomąjį raštą išieškotos lėšos grąžintinos ieškovui. Teismui konstatavus, kad lėšos grąžintinos atsakovei nepagrįstai praturtėjus, atsakovės argumentas, jog teismas nepagrįstai taikė sprendimo vykdymo atgręžimą, atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš apeliantės priteistinos ieškovo patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 25) apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Nijolia IndreikienėVirginija GudynienėTomas Romeika