Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-22 · Civilinė byla Nr. 2A-147-186/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-22
Bylos Nr.
2A-147-186/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00611-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „ALGINSTA“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „GreenWorks Industry“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-147-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00611-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALGINSTA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-612-661/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALGINSTA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GreenWorks Industry“ dėl avanso ir nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Alginsta“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės UAB „GreenWorks Industry“ 43 918,52 Lt (12 719,68 Eur) sumokėto avanso, 140 322,70 Lt (40 640,26 Eur) nuostolių atlyginimą, 8,20 procento dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad 2013 m. liepos 29 d. sudarė su atsakove pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ir pristatyti į statybos vietą surenkamą stiklo plastiko stogą, skirtą skystų trąšų sandėliavimo talpos uždengimui. Ieškovei pradėjus stogo montavimo darbus paaiškėjo, kad pirkimo–pardavimo sutarties dokumentuose deklaruotos stogo charakteristikos neatitiko realių pagaminto stogo parametrų, todėl ieškovė sprendė, kad atsakovės pristatytos stogo dangos trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas ir 2013 m. lapkričio 14 d. informavo atsakovę apie vienašalį pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą bei pareikalavo grąžinti sumokėtą 43 918,52 Lt avansą. Kadangi ieškovė dėl atsakovės kaltės negalėjo laiku pabaigti objekto, užsakovė – UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB ieškovei pareiškė pretenzijas. Generalinės rangos sutartyje su užsakove buvo numatyta 1 000 Lt bauda už kiekvieną uždelstą dieną nuo darbų vykdymo grafiko, nes griežti sutarties vykdymo terminai užsakovei buvo ypač svarbūs (užsakovė planavo statomame objekte sandėliuoti skystas trąšas). Ieškovė po derybų su užsakove susitarė, kad statybų pabaigimo terminas pratęsiamas iki 2014 m. balandžio 7 dienos, o už darbų vėlavimą ieškovė įsipareigojo sumokėti užsakovei 110 000 Lt dydžio baudą. Taigi saugyklos statybos darbų laiku neatlikus dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė 110 000 Lt nuostolių. Be to, iš atsakovės priteistinas 15 242,47 Lt nuostolių atlyginimas dėl netinkamai pagaminto stogo montavimo darbų, ir 15 080,23 Lt išlaidų už demontavimo darbus.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 12 762 Eur sumokėto avanso, 8 811,25 Eur išlaidų už montavimo ir išmontavimo darbus bei 8,20 procento dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 1 213,82 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 1 674,82 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai pasirinko savo, kaip pirkėjos, teisių gynimo būdą – sutarties nutraukimą, kadangi jai buvo pristatyta netinkamos kokybės prekė, kuri neatitiko šalių sutarties sąlygų. Šią aplinkybę patvirtino teismo ekspertizės išvados, kurių atsakovė leistinais įrodymais nepaneigė. Teismas taip pat pripažino, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog ieškovė patyrė 15 242,47 Lt dydžio nuostolių dėl netinkamai pagaminto stogo montavimo darbų ir turėjo 15 080,23 Lt išlaidų dėl stogo demontavimo. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir 110 000 Lt nuostolių, kuriuos ji sumokėjo kaip baudą (netesybas) dėl laiku nebaigtų vykdyti statybos darbų (CK 6.247 straipsnis) ir šios ieškinio dalies netenkino. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau negali leisti nukentėjusiai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji realiai patyrė minėtus nuostolius ir sumokėjo baudą. Be to, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog tik dėl atsakovės kaltės vėlavo įvykdyti savo įsipareigojimus užsakovei. 2013 m. liepos 24 d. generaline rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti užsakovei įvairius trąšų sandėliavimo rezervuaro statybos ir rangos darbus. Liudytojai (V. M. ir A. N.) nurodė, kad 2013 m. rudenį skysto azoto trąšų sandėliavimo rezervuare buvo atliekami bandymai vandeniu rezervuaro sandarumui patikrinti, tačiau bandymas vandeniu nepavyko, kadangi buvo užfiksuota defektų, t. y. buvo nustatytas rezervuaro nesandarumas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovė savo įsipareigojimų užsakovei negalėjo įvykdyti ne tik dėl to, kad laiku nebuvo sumontuotas rezervuaro stogas, bet dėl kitų statybos darbų, nesusijusių su rezervuaro stogo įrengimu. 2014 m. birželio 18 d. atliekant rezervuaro bandymus vandeniu buvo pastebėtas vandens pratekėjimas, o sėkmingas rezervuaro išbandymas jį užpilant vandeniu pavyko tik 2014 m. birželio 21 d., t. y. praėjus net 8 mėnesiams nuo tada kai nepavyko sumontuoti ginčo stogo. Taigi nekokybiško stogo pateikimas ieškovei nebuvo vienintelė vėlavimo priežastis, dėl ko ieškovė negalėjo laiku įvykdyti savo įsipareigojimų užsakovei. Be to, darbų atlikimo vėlavimo priežastis buvo ne tik stogas, bet ir gerbūvio sutvarkymas. Statybos žurnalai patvirtino, kad užsakovės objekte ieškovė dirbo iki 2014 m. birželio pabaigos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „ALGINSTA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 31 858,20 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – šį reikalavimą patenkinti, perskirstyti pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas nepagrįstai nepriteisė dėl atsakovės kaltės ieškovės patirtų 31 858,20 Eur (110 000 Lt) nuostolių, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl ko, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji realiai sumokėjo baudą ir patyrė prašomus atlyginti nuostolius. 2014 m. liepos 29 d. ieškovės ir užsakovės UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB tarpusavio skolos užskaitos aktas patvirtina, kad ieškovė vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu sumokėjo užsakovei 31 858,20 Eur (110 000 Lt) baudą.Jeigu atsakovė būtų pristačiusi tinkamos kokybės prekę, ieškovė būtų ją laiku sumontavusi ir perdavusi darbus užsakovei. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė laiku neįvykdė įsipareigojimų užsakovei ne tik dėl to, kad laiku nebuvo sumontuotas rezervuaro stogas, bet ir dėl to, kad laiku nebuvo atlikti kiti statybos darbai. Tarp atsakovės sutarties pažeidimo (netinkamo rezervuaro stogo pagaminimo) ir ieškovės negalėjimo laiku įvykdyti generalinės rangos sutartį yra tiesioginis priežastinis ryšys. Užsakovės raštas dėl 2013 m. liepos 24 d. generalinės rangos sutarties vykdymo ir netesybų taikymo patvirtina, kad užsakovė ieškovei pareiškė reikalavimą dėl baudos vien dėl to, kad laiku nebuvo sumontuotas rezervuaro stogas. Statybos darbai, tokie kaip gerbūvio sutvarkymas, neturėjo įtakos rezervuaro naudojimui ir nebuvo pagrindas netesybų taikymui.Tuo atveju, jeigu ir būtų daroma prielaida, kad pavėluotą ieškovės įsipareigojimų įvykdymą užsakovei lėmė ne vien tik atsakovės elgesys, tai nesudarytų pagrindo visiškai atmesti ieškovės reikalavimą dėl 31 858,20 Eur (110 000 Lt) nuostolių, patirtų sumokėjus užsakovui baudą, atlyginimo. Konstatavus ir kreditorės kaltės dėl žalos atsiradimo buvimą, teismas turėtų diskreciją spręsti, ar kreditoriaus kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. nagrinėjamoje byloje sudarytų pagrindą sumažinti skolininko atsakomybę. Teismas netinkamai aiškino ir taikė mišrios kaltės principą įtvirtinančias teisės normas.Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl nuostolių atlyginimo, bet ne dėl baudos taikymo. Netesybų dydis galėtų būti kvestionuojamas tik tuo atveju, jeigu būtų sprendžiamas atsakomybės taikymo ieškovei klausimas ir jos apimtis. Be to, netesybų suma negalėtų būti mažinama, nes ji jau yra sumokėta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Galimybė pradėti naudoti rezervuarą 2013 metų pabaigoje užsakovei buvo esminė sutarties sąlyga, ir negalėdama rezervuaru pasinaudoti ji patyrė didelius nuostolius, kuriuos netesybos kompensavo tik iš dalies. Ieškovės sumokėtos netesybos atliko kompensacinę funkciją, todėl ieškovei turi būti priteista visa jos faktiškai patirtų nuostolių suma.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „GreenWorks Industry“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:Ieškovė vėlavo atlikti darbus užsakovei UAB „Linas Agro“ Grūdų centrui KŪB dėl savo, o ne atsakovės kaltės, todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir apeliantės patirtų nuostolių. Ieškovė ir užsakovė generalinės rangos sutartimi numatė, kad darbų atlikimo terminas yra 2013 m. lapkričio 1 d., o statinio registracija ir pridavimas — 2013 m. lapkričio 30 d. Atsakovė stogą pristatė 2013 m. spalio mėn., tačiau statybos žurnalas Nr. 1, patvirtina, kad ieškovė dar 2013 m. lapkričio mėn. atliko ir kitus statybų darbus (pamatų betonavimą, vandentiekio vamzdžio tiesimus, darbus, susijusius su grindimis, segmentine tvora, laiptų aikštele, automatinių vartų montavimą, atveriamų varų įrengimą, cisternų aptarnavimą ir kt.). Taigi netinkamos kokybės stogo perdavimas nebuvo vienintelė priežastis, kodėl ieškovei nepavyko įvykdyti savo įsipareigojimų užsakovei.Teismas priteisė ieškovei tiesioginius nuostolius – 8 811,25 Eur išlaidų dėl netinkamai pagaminto stogo montavimo ir demontavimo darbų. Akivaizdu, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartinę prievolę ne dėl tyčios ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo), todėl visiškai natūralu, jog atsakovė negalėjo ir neturėjo numatyti ieškovės tariamai atsiradusių nuostolių, t. y. baudos, kurią neva ji sumokėjo užsakovei. Įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu (CK 6.258 straipsnio 4 dalis). Atsakovė tokių nuostolių atsiradimo sutarties sudarymo metu negalėjo numatyti, todėl teismas pagrįstai priteisė tik tiesioginius numatomus nuostolius. Ieškovė papildomu susitarimu su užsakove ne tik sutiko savanoriškai užsakovei sumokėti 110 000 Lt (31 858,20 Eur) nuostolių, tačiau net nesistengė, kad šie nuostoliai būtų mažesni, negu nustatyta generalinės rangos sutarties 13.2.8. punkte. Ieškovė nesiėmė jokių priemonių nuostoliams sumažinti, priešingai, savo noru prisiėmė įsipareigojimą ir leido užsakovei pasipelnyti iš netesybų, kurios nebuvo nukreiptos į minimalų nuostolių atlyginimą. Vadinasi 2014 m. liepos 29 d. ieškovės ir užsakovės UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB tarpusavio skolos užskaitos aktas buvo sudarytas išimtinai ieškovės rizika.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai pagal byloje esančius įrodymus ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, ar teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ar tinkamai aiškino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas. CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis bei CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatos lemia, kad pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. „revisio prioris instantiae“) nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, todėl pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas galimas tik pagal tuos teisinius bei faktinius aspektus, kuriuos skunde nurodo apeliantas. Šioje byloje neapeliuojama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas apeliantės reikalavimas dėl sumokėto 12 719,68 Eur (43 918,52 Lt) avanso ir 8 811,25 Eur (30 423,48 Lt) tiesioginių nuostolių atlyginimo priteisimo. Apeliantės netenkina ta teismo sprendimo dalis, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 31 858,20 Eur (110 000 Lt) nuostolių atlyginimo priteisimo. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) viešo intereso apeliacinio skundo ribų peržengimui, įvertina apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nuostolių atlyginimo už pateiktą netinkamos kokybės prekę pagal pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančių teisės normų taikymu ir bylos įrodymų įvertinimu (CPK 320 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

Apeliantė (ieškovė) UAB „ALGINSTA“ atsakovės UAB „GreenWorks Industry“ neteisėtus veiksmus siejo su netinkamos kokybės prekės pagal pirkimo–pardavimo sutartį pateikimu, kas, apeliantės įsitikinimu, lėmė nuostolių – apeliantės sumokėtos baudos jos užsakovei UAB „Linas Agro“ Grūdų centrui KŪB, atsiradimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė (pirkėja) ir atsakovė UAB „GreenWorks Industry“ (pardavėja) 2013 m. liepos 29 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį kuria atsakovė įsipareigojo parduoti ir pristatyti į statybos vietą prekę – skystų trąšų KAS sandėliavimo talpos uždengimą – save laikantį stiklo plastiko stogą, kurio kaina 146 395,06 Lt (1.1. punktas, priedas Nr. 1). Apeliantė 2013 m. liepos 31 d. sumokėjo atsakovei 43 918,52 Lt avansą. Tačiau apeliantės netenkino parduotos prekės kokybė: 2013 m. spalio 29 d. defektiniame akte, pasirašytame abiejų ginčo šalių nurodyta, kad stogo montažas ir naudojimas pagal paskirtį yra neįmanomas, o 2013 m. lapkričio 14 d. pranešimu apeliantė informavo atsakovę apie pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą bei pareikalavo sugrąžinti sumokėtą avansą. Atsakovė 2013 m. lapkričio 26 d. pranešimu informavo apeliantę, kad jos nuomone, grąžinti avanso nėra pagrindo, ir kad ji laiko sutartį įvykdyta tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje atliktos teismo ekspertizės Nr. 2/16 išvadas, sprendė, kad atsakovė (pardavėja) apeliantei pateikė nekokybišką prekę. Apeliacinės instancijos teisme paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados ir jų pagrindu patenkinti apeliantės reikalavimai (priteista avanso suma ir stogo dangos montavimo / demontavimo kaštai) nėra ginčijami, tačiau apeliantė įrodinėja, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (netinkamos kokybės prekės pateikimo), t. y. pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo, ji patyrė ir daugiau nuostolių, kuriuos sudaro 31 858,20 Eur (110 000 Lt) bauda, sumokėta apeliantės sutartinių santykių kontrahentei – UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB.Apeliantė (rangovė) ir UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB (užsakovė) 2013 m. liepos 24 d. sudarė generalinės rangos sutartį Nr. 2013/07/24, kuria sutartyje nustatytomis sąlygomis rangovė savo jėgomis ir rizika įsipareigojo atlikti užsakovei, skysto azoto trąšų sandėliavimo rezervuaro, Žibuoklių, g. 14, Kėdainiuose, įrangos tiekimo (stogas, kaupykla, siurbliai, vamzdynas) ir statybos-montavimo darbus bei perduoti darbų rezultatą užsakovei sutartyje ir jos prieduose nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (1.3. punktas). Generalinės rangos sutarties šalys nustatė, kad įrangos kaina yra šios sutarties priede Nr. 1; statybos darbų kaina yra šios sutarties priede Nr. 2; PVM (21 proc.) visi šios sutarties priedai yra neatsiejama sutarties dalis (2.1. punktas), o 3.1. sutarties punktas reglamentuoja, kad pagal priedą Nr. 1 bendra įrangos ir jos montavimo suma – 653 280,52 Lt + PVM (21 proc.) ir 137 188,91 Lt, iš viso 790 469,43 Lt. Generalinės rangos sutarties šalys taip pat nustatė, kad statybos-montavimo darbai pabaigiami ne vėliau, kaip iki 2013 m. lapkričio 1 d., o statinio teisinė registracija ir pridavimas ne vėliau kaip iki 2013 m. lapkričio 30 d. (5.2. punktas). Apeliantė (rangovė), be kita ko, įsipareigojo: uždelsusi tinkamai ir laiku atlikti darbus pagal sutartį, mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą atlikti darbus dieną (13.2.1. punktas); su užsakove suderintu laiku nepašalinusi trūkumų, nustatytų per garantinį terminą, mokėti 1 000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną ir atlyginti užsakovės dėl to turėtus nuostolius (13.2.2. punktas); visiškai atsakyti už subrangovų atliktus darbus (13.2.4. punktas); visas baudas mokėti pagal kiekvieną punktą atskirai ir sumuoti (13.2.5. punktas); nepagrįstai atsilikus nuo kalendorinio statybos montavimo darbų vykdymo grafiko daugiau kaip 10 darbo dienų mokėti užsakovei 1 000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną, tiek laiko kiek vėlavimas bus daugiau kaip 10 darbo dienų (13.2.6. punktas); baudos išskaičiuoti iš pateiktų apmokėti atliktą darbų aktų sumos (13.2.7. punktas); visų sumokėtų baudų suma neturi viršyti 7,5 procento kontrakto sumos (13.2.8. punktas). 2013 m. gruodžio 1 d. apeliantė ir UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB (užsakovė) pasirašė priedą Nr. 4 prie generalinės rangos sutartį Nr. 2013/07/24, kuria apeliantė (rangovė) įsipareigojo užsakovei sumokėti 110 000 Lt baudą, kaip kompensaciją už pratęstą statybos darbų užbaigimo terminą (1. punktas); numatė, kad bauda pripažįstama tokiomis dalimis: 31 000 Lt baudos dalis pripažįstama 2013 m. gruodžio 31 d. (1.1. punktas); 79 000 Lt baudos dalis pripažįstama 2014 m. sausio 31 d. (1.2. punktas), o taip pat nustatė, kad bauda turi būti sumokėta iki 2014 m. gegužės 7 d., rangovei nesumokėjus baudos, šią sumą užsakovė išskaičiuoja iš 2014 m. gegužės 7 d. užsakovės pagal rangos sutartį mokėtinų lėšų (3 punktas). Aptariamu sutarties priedu Nr. 4, generalinės rangos sutarties šalys, be kita ko, nustatė, kad nuo šio priedo pasirašymo dienos nustoja galioti sutarties 13.1.1., 13.2.1.,13.2.6 ir 13.2.8 punktai (2 punktas). 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 000523, 31 000 Lt baudos daliai, o 2014 m. sausio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 000524, 79 000 Lt baudos daliai. Byloje pateiktas 2014 m. liepos 29 d. tarpusavio skolų užskaitymo suvestinė, patvirtinanti, kad UAB „Linas Agro“ Grūdų centras KŪB skolas pagal sąskaitas faktūras (tame tarpe ir Nr. 000523, 000524) užskaitė pagal priešpriešinį reikalavimą.

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų ir atlygintinos žalos

Taigi apeliantę (ieškovę) ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai. Byloje nustačius, kad atsakovė pardavė sutartyje aptartų kokybės reikalavimų neatitinkančią prekę, konstatuotinas sudarytos ieškovės ir atsakovės sutarties sąlygų pažeidimas, reiškiantis, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinę prievolę. Pagal CK 6.256 straipsnio 2 dalį asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Paminėtina, kad šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje (7.2. punktas) atsakovė tiesiogiai įsipareigojo atlyginti visus ieškovės nuostolius, kurių priežastis – prekės kokybės trūkumai. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jam iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką ir tais atvejais, kai sutartinių prievolių tinkamas įvykdymas tampa suvaržytas ne dėl priežasčių, priklausančių nuo pačios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovė yra įmonė, nenugalimos jėgos aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos, šalių sudarytoje sutartyje dėl kaltės kitaip, nei nustato CK 6.256 straipsnio 4 dalis, taip pat nesusitarta. Dėl to atsakovės kaltės nustatymo klausimas šioje byloje teisinės reikšmės neturi. Jau minėta, kad apeliantės patirtų nuostolių dalies faktą šioje byloje patvirtina 2013 m. liepos 24 d. generalinė rangos sutartis Nr. 2013/07/24 ir jos priedas Nr. 4, sąskaitos faktūros Nr. 000523, 000524 ir 2014 m. liepos 29 d. tarpusavio skolų užskaitymo suvestinė. Teisėjų kolegija, paminėtus dokumentus įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos kontekste, sprendžia, kad apeliantės prašomų atlyginti nuostolių dėl baudos sumokėjimo faktas šioje byloje nustatytas (CPK 185 straipsnis). Be to, be apeliantės neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo, turi būti nustatyta ir dar viena sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu / neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo / neveikimo) rezultatu. Taigi ir ši atsakomybės sąlyga lemia civilinės atsakomybės ribas.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-531/2013).Atsakovė neigia priežastinio ryšio tarp jos padaryto sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ir apeliantės prašomų atlyginti nuostolių egzistavimą, bei teigia, kad statybos žurnalo įrašai patvirtina, jog apeliantė vėlavo atlikti ir kitus statybų rangos darbus (pamatų betonavimą, vandentiekio vamzdžio tiesimus, darbus, susijusius su grindimis, segmentine tvora, laiptų aikštele, automatinių vartų montavimą, atveriamų vartų įrengimą, cisternų aptarnavimą ir kt.), be to, trūkumai buvo užfiksuoti ir dėl pastatyto rezervuaro nesandarumo, taigi netinkamos kokybės stogo pardavimas nebuvo priežastis, lėmusi apeliantės rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl minėto atsakovės argumento, atkreipia dėmesį, kad CK 6.247 straipsnis, apibrėžiantis priežastinį ryšį kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nereikalauja, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Priežastiniam ryšiui konstatuoti užtenka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir nevienintelė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-597-421/2015;).Teisėjų kolegija, įvertinusi 2013 m. liepos 24 d. generalinės rangos sutarties objektą, detalizuotą šios sutarties 1.1. – 1. 4. punktuose, ir užsakovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos specifiką bei galimą jos sezoniškumą, sutinka su apeliantės argumentais, kad užsakovei buvo itin aktualus skysto azoto trąšų sandėliavimo rezervuaro pastatymas ir perdavimas naudotis nustatytu terminu – iki 2013 m. lapkričio 1 d. (sutarties 5.1. – 5.5. punktas). Tikėtiną išvadą, kad statybos (rangos) darbai, išimtinai susiję tik su gerbūvio sutvarkymu galėjo lemti kitokio masto prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių taikymą apeliantės atžvilgiu, leidžia padaryti ir generalinės rangos sutarties nuostatos, reglamentuojančios šalių atsakomybę. Antai 13.2.1. punktas nustatė, kad uždelsusi tinkamai ir laiku atlikti darbus pagal sutartį, rangovė įsipareigojo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų kainos už kiekvieną uždelstą atlikti darbus dieną. Tuo tarpu nepagrįstai atsilikusi nuo kalendorinio statybos montavimo darbų vykdymo grafiko daugiau kaip 10 darbo dienų, apeliantė įsipareigojo mokėti užsakovei 1 000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą dieną, tiek laiko kiek vėlavimas bus daugiau kaip 10 darbo dienų (13.2.6. punktas). Aktualu ir tai, kad, perdavus apeliantei netinkamos kokybės prekę (stogą), pastaroji taip pat neturėjo galimybės savalaikiai patikrinti viso rezervuaro sandarumo bei savo prievolę įvykdyti laiku (teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintame 2015 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuoti liudytojų parodymai, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės netinkamas prievolės vykdymas laikytinas pakankama priežastimi, lėmusia ieškovės nuostolius (CPK 185 straipsnis).

Dėl atlygintinos žalos dydžio

CK 6.259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos ir tais atvejais, kai skolininkas pagal įstatymus arba sutartį atsako už prievolės neįvykdymą ar netinkamą jos įvykdymą nepaisant jo kaltės (CK 6.259 straipsnio 3 dalis). Dėl to sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-575/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015).Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad: apeliantė vėlavo atlikti ir kitus, rangos sutartimi sulygtus darbus; bandymo vandeniu metu buvo užfiksuota ir paties rezervuaro defektų (vandens prasisunkimas), nesusijusių su stogo kokybės trūkumais (teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintas 2015 m. kovo 4 d. teismo posėdžio protokolo garso įrašas) suponuoja išvadą, kad esama ir pačios apeliantės veiksmų (netinkamo veikimo), prisidėjusio prie žalos atsiradimo. Be to, byloje nustatytos ir tokios faktinės aplinkybės, kaip generalinės rangos sutarties priedo Nr. 4, kuriuo apeliantė sutiko dėl mokėtinos 110 000 Lt baudos dydžio (1 punktas) ir, kuriuo, be kita ko, panaikinta 13.2.8 punkto nuostata, ribojusi apeliantės atsakomybės apimtį iki 7,5 procento kontrakto sumos (2 punktas), sudarymas 2013 m. gruodžio 1 d., t. y. jau esant paaiškėjusiems stogo kokybės trūkumams, sudaro pagrindą spręsti dėl atlygintinos žalos mažinimo abipusės kaltės pagrindu (CK 6.259 straipsnis).Tai nustačius akivaizdu, kad sumokėtos baudos suma, sulygta jau po netinkamos kokybės daikto nustatymo, negali būti lemianti, apskaičiuojant apeliantei padarytos žalos dydį. Šiuo atveju vertinant, kokią nuostolių dalį turi atlyginti atsakovė (skolininkė), o kuri tenka pačiai apeliantei (kreditorei), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės įsipareigojimo pateikti įrangą, (reikalingą rangos sutarties įgyvendinimui), netinkamas įvykdymas įvertintas pirmiau aptartos 2013 m. liepos 24 d. generalinės rangos sutarties 13.2.8 punkto nuostatos, nustačiusios, kad visa sumokėtų rangovės baudų suma neturi viršyti 7,5 procento kontrakto sumos ir 2.1. bei 3.1. nuostatų, susijusių su įrangos ir jos montavimu kaina, kontekste. Todėl nuostolių už netinkamos kokybės įrangą atlyginimo dydis sietinas su kontrakto suma, nustatyta už įrangą ir sumontavimą bei iš pradžių sulygtu maksimaliu baudos dydžiu (generalinės rangos sutarties 2.1., 3.1., 13.2.8. punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent tokia suma 59 285,21 Lt / 17 170 Eur (790 469,43 Lt x 7,5 proc.) atitiktų atsakovės atsakomybės mažinimo ir šalių atsakomybės padalijimo proporcingumo reikalavimus (CK 6.259 straipsnis).Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė skolininko civilinę atsakomybę ir jos mažinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeistinas, apeliantei iš atsakovės priteisiant nuostolių atlyginimo sumą sumažintą iki 17 170 Eur, o kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, o taip pat išsprendžia bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme klausimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė iš viso prašė priteisti iš atsakovės 53 360 Eur, o jos reikalavimas patenkintas iš dalies (38 743,25 Eur sumai), laikytina, kad pirmosios instancijos teisme patenkinta 73 procentai apeliantės reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teisme turėtos abiejų šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų dalims.Pagrįstomis ir apeliantei priteistinomis iš atsakovės bylinėjimosi išlaidomis pirmiausia laikytinos žyminio mokesčio ir ekspertizės atlikimo išlaidos – 2 857 Eur (1 357 Eur + 1 500 Eur) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantei priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio už advokato teisinę pagalbą, atsižvelgdamas į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliais dydžius (tuo metu galiojusią aktualią rekomendacijų redakciją), pagrįstai suskaičiavo, kad apeliantės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1 645 Eur. Įvertinęs atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas pagal tą patį pirmiau aptartą apskaičiavimo reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad taip pat egzistuoja pagrindas sumažinti atsakovės atstovavimo išlaidas iki 2 812 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju apeliantei iš atsakovės priteistina 3 286 Eur (4 502 Eur x 73 proc.), o atsakovei iš apeliantės priteistina 759 Eur (2 812 Eur x 27 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.Už apeliacinio skundo padavimą apeliantė sumokėjo 694 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 605 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo parengimu (2016 m. liepos 29 d. sąskaita faktūra Nr. 1671VM, 2016 m. rugpjūčio 24 d. mokėjimo pavedimas). Byloje taip pat pateikti įrodymai (2016 m. liepos 29 d. sąskaita faktūra Nr. 002978, 2016 m. rugsėjo 1 d. vietinio mokėjimo Nr. 233 kopija), patvirtinantys, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 678,81 Eur teisinės pagalbos išlaidų.Apeliaciniame skunde apeliantė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 31 858,20 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teisme pakeitus ginčijamą sprendimo dalį ir priteisus 17 170 Eur nuostolių atlyginimo sumą, todėl laikytina, kad buvo patenkinta 54 procentai apeliacinio skundo reikalavimų.Tokiu atveju ieškovei, kurios apeliacinis skundas patenkintas iš dalies priteisiama 701 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma, ((694 Eur + 605 Eur) x 54 proc.). Atsakovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme priteistina 312 Eur (678,81 Eur x 46 proc.) suma.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ALGINSTA“ (juridinio asmens kodas 124134717) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GreenWorks Industry“ (juridinio asmens kodas 301743974) 12 762 Eur (dvylika tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt du eurus) sumokėto avanso; 8 811,25 Eur (aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus vienuolika eurų ir dvidešimt penkis euro centus) išlaidų, susijusių su (iš)montavimo darbais; 17 170 Eur (septyniolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt eurų) nuostolių atlyginimą ir 8,20 (aštuonis ir dvidešimt šimtųjų) procento dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 38 743,25 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir dvidešimt penkių euro centų sumos) nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. kovo 14 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ALGINSTA“ (juridinio asmens kodas 124134717) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GreenWorks Industry“ (juridinio asmens kodas 301743974) 3 286 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GreenWorks Industry“ (juridinio asmens kodas 301743974) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALGINSTA“ (juridinio asmens kodas 124134717) iš 759 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „ALGINSTA“ iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos grąžinta 2 500 Eur permoka už ekspertizės atlikimą, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ALGINSTA“ (juridinio asmens kodas 124134717) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GreenWorks Industry“ (juridinio asmens kodas 301743974) 701 Eur (septyni šimtai vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GreenWorks Industry“ (juridinio asmens kodas 301743974) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ALGINSTA“ (juridinio asmens kodas 124134717) iš 312 Eur (tris šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasEgidijus Žironas