Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. V. (toliau – E. V.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteista 51 MGL, tai yra 2 550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties) eurų, dydžio bauda. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant E. V. sumažintą 34 MGL, tai yra 1 700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų, dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant E. V. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2021 m. balandžio 1 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2 dalimi, E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas šeimos automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), registruotas G. V. vardu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

E. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą, ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. 00072821, paėmimą, nuspręsta pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), registruotam E. V. sutuoktinio G. V. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2021 m. kovo 25 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesterio rodmenimis nustatytos 1,86 promilės alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama jo kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar bausmė, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje. Dėl to, šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistosios teigimu, priimdamas sprendimą neatleisti jos nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos bei galimos laiduotojos asmenybę apibūdinančius duomenis, todėl nepagrįstai sprendė, jog laidavimo institutas jos atžvilgiu negali būti taikomas.

5. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismas gali taikyti BK 40 straipsnio nuostatas tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.

6. Ginčo dėl to, kad E. V. nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, savo veiksmais jokios žymios žalos, dėl kurios byloje būtų pareikštas turtinis reikalavimas, nesukėlė, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Tačiau, vien tik šių duomenų visuma nėra pakankama BK 40 straipsnio taikymui ir asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės. Be šių aplinkybių būtina nustatyti ir pakankamą pagrindą manyti, jog kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistąją charakterizuojančią bylos medžiagą, sprendė, kad tokių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepakanka, su kuo, įvertinusi E. V. apeliacinio skundo motyvus, iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija.

7. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali pagrįsti byloje nustatyti administracinių nusižengimų padarymo atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

8. Aptartos teismų praktikos kontekste netenkinant nuteistojo apeliacinio skundo visų pirma pažymėtina, kad vertinamu atveju E. V. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kėlusį realią grėsmę kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, nes automobilį ji vairavo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, daugiau nei keturis kartus viršijantis leidžiamą normą. Bylos duomenimis, E. V., išgėrusi net pusę litro stipraus alkoholinio gėrimo, automobilį vairavo pritrūkusi cigarečių ir siekdama nuvykti iki parduotuvės dar iki jai užsidarant, kas neabejotinai atskleidžia itin cinišką nuteistosios požiūrį į saugumą keliuose ir kitų asmenų, kuriuos savo veiksmais ji galėjo sužaloti, sveikatą ar net gyvybę. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad apklausiama teisiamojo posėdžio metu E. V. nurodė, jog namuose ji vartojo alkoholį švęsdama savo vaiko gimtadienį, tačiau, sprendžiant iš byloje pateiktų duomenų apie jos vaikų gimimo datas, kurios nesutampa su nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo diena, ši E. V. versija atmestina ir leidžia pagrįstai abejoti jos nuoširdumu.

9. Nors E. V. praeityje neteista, tačiau ne kartą bausta administracine tvarka. Kai kurie jai inkriminuotų administracinių nusižengimų buvo susiję su nuteistosios veiksmais šiai apsvaigus nuo alkoholio – rasta namuose su mažamečiu vaiku, kai jai nustatytas 2,07 promilių neblaivumo laipsnis, būdama neblaivi viešbutyje triukšmavo, nesiorientavo aplinkoje. Už administracinius nusižengimus jai paskirtų baudų nuteistoji nemoka, dėl ko, jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ne vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Šių duomenų visuma, įvertinus ir E. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, suponuoja pagrįstą jog nuteistoji yra linkusi nepaisyti teisės aktų reikalavimų, tinkamų išvadų dėl anksčiau padarytų administracinių nusižengimų, ji nepadarė, o jai skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. Kartu tai leidžia teigti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistosios padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, dėl ko, pirmosios instancijos padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad E. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokios praktikos laikomasis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019).

10. Be to, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, pagrįstai manytina, kad E. V. turi alkoholio vartojimo problemų, kurių jokiais aktyviais veiksmais ji nesprendžia. Bylos duomenimis, į psichiatrą UAB „V. L.“ psichikos sveikatos centre ji kreipėsi 2007-2008 metais, kur be kitų nusiskundimų ji buvo konsultuota ir dėl alkoholio vartojimo problemų. 2020 m. vasario 28 d. – kovo 2 d. E. V. buvo gydoma VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, kur jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 110). Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie E. V. inkriminuoti administraciniai nusižengimai buvo padaryti jai apsvaigus nuo alkoholio, skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ji taip pat padarė būdama neblaivi, neabejotina, kad alkoholio vartojimas skatina E. V. neteisėtą elgesį, tačiau nuteistoji ir toliau jokių išvadų iš savo neigiamai vertinamo elgesio nedaro, nesigydo, tokiu būdu kritiškai nevertindama savo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių.

11. Atmetant nuteistosios apeliacinį skundą svarbu ir į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, visuomenėje formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Analizuojamu atveju E. V. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neskatintų jos keisti savo netinkamo elgesio modelio ir pasirinkti socialiai priimtinus, teisėtus veikimo variantus. Tokiu būdu, pagrįstai spręstina, kad nesant užtektinai E. V. teigiamai charakterizuojančių duomenų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl baudžiamojo proceso tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti jos atžvilgiu taikant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.

12. Nenustačius BK 40 straipsnyje nustatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, apeliacinio skundo teiginiai dėl E. V. pasirinkto laiduotojo tinkamumo jokios reikšmės neturi. Ir vis tik, siekiant atsakyti į visus apeliacinio skundo argumentus, šioje vietoje pažymėtina, kad asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

13. Formuojamoje teismų praktikoje pažymima, jog taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-120-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018).

14. Nagrinėjamu atveju E. V. yra brandi asmenybė, turinti didelę gyvenimišką patirtį ir susiformavusių asmeninių vertybių piramidę, augina ir auklėja savo nepilnametį vaiką, todėl E. V. mamos įtaka jos elgesiui galėtų būti labai minimali. Juo labiau, kad E. V. mama kartu su ja negyvena, jų susitikimai nėra dažni, praeityje nuteistosios elgesys taip pat nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu, tačiau jokios teigiamos įtakos atskirai gyvenanti jos mama E. V. elgesiui neturėjo, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju ji galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistosios neteisėto elgesio.

15. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, nuteistosios E. V. apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, 333 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną.