- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2-527-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00454-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Laima Ribokaitė (pirm.), Romualda Janovičienė, Aldona Tilindienė
- Suinteresuotas asmuo
- SAS S.L.M.I., SAS S
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- bankrutuojanti "MULTIMODAL SOLUTIONS"
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens SAS S.L.M.I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Multimodal Solutions“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Multimodal Solutions“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Atisa“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 15 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 27 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2021 m. rugsėjo 10 d. ir 2021 m. spalio 19 d. nutartimis.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo SAS S.L.M.I. 2022 m. sausio 10 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties dalis, kuria patvirtintas VMI prie FM finansinis reikalavimas, o byla dėl šio reikalavimo tvirtinimo išskirta į atskirą bylą.
4. Kreditorė VMI prie FM 2022 m. kovo 17 d. pareiškimu prašė patvirtinti patikslintą (sumažintą) finansinį reikalavimą dėl 19 405,65 Eur, kurį sudaro: gyventojų pajamų mokestis – 1 487,74 Eur, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – 177,66 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 15 315,77 Eur, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai – 2 419,11 Eur, vykdomieji dokumentai – 5,37 Eur.
5. Nurodė, kad 2021 m. birželio 29 d. kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu įtraukti į kreditorių sąrašą ir patvirtinti 48 153,35 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį bankroto bylos iškėlimo dieną (2021 m. birželio 15 d.) sudarė: gyventojų pajamų mokestis – 1 487,74 Eur, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – 171,36 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 44 069,77 Eur, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai – 2 419,11 Eur, vykdomieji dokumentai – 5,37 Eur. Per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą bendrovė laiku nepateikė Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijų, dėl to buvo išsiųsti priminimai pateikti deklaracijas ar kitokius dokumentus. Bendrovei PVM deklaracijų nepateikus, PVM prievolės nustatymas bendrovei buvo įformintas 2020 m. rugpjūčio 4 d. Mokestinės prievolės apskaičiavimo mokesčių administratoriaus iniciatyva Nr. 9.51-467-102173 ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. Mokestinės prievolės apskaičiavimo mokesčių administratoriaus iniciatyva Nr. 9.51-467-104776. Mokesčių administratoriaus iniciatyva suformuotos PVM prievolės už mokestinius laikotarpius nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. dėl 14 377 Eur ir nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. dėl 14 377 Eur pagal 2020 m. birželio 2 d. patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. 2022 m. kovo 15 d. nemokumo administratorei pateikus PVM deklaracijas (pakeitė pakaitines deklaracijas už 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d., 2020 m. birželio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d. laikotarpius, bendrovės mokestinė nepriemoka sumažėjo ir sudaro 19 405,65 Eur: gyventojų pajamų mokestis pagal 2021 m. kovo 4 d. pateiktą deklaraciją už 2020 m. gegužės mėn. – 1 487,74 Eur, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – 177,66 Eur (mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 31 d.), pridėtinės vertės mokestis pagal 2020 m. birželio 2 d. pateiktą patikslintą deklaraciją už 2020 metų balandžio mėn. – 15 335 Eur, iš jų įskaityta 19,23 Eur, likusi suma – 15 315,77 Eur, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai – 2 419,11 Eur (867,51 Eur mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 31 d., 775,80 Eur mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. birželio 30 d., 775,80 Eur mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 31 d.), 5,37 Eur skola pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. vykdomąjį dokumentą.
6. Suinteresuotas asmuo SAS S.L.M.I. prašė netvirtinti VMI prie FM finansinio reikalavimo; įpareigoti nemokumo administratorę pateikti PVM deklaracijas už mokestinius laikotarpius nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 29 d., kitus laikotarpius; įpareigoti VMI nustatyti mokestinę nepriemoką pagal PVM deklaracijas už mokestinius laikotarpius nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 29 d., kitus laikotarpius. Nurodė, kad VMI prie FM reikalavimai yra neteisingi, nes mokestinė prievolė apskaičiuota mokesčių administratoriaus iniciatyva. Mokestinę prievolę mokesčių administratorius nustatė pagal paskutinius prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos to paties mokesčio deklaracijos, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mokėtiną mokesčio sumą, duomenis. Be to, remiamasi klaidinga 2020 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 315 be vadovo parašo. 2020 m. birželio 2 d. patikslintoje deklaracijoje už 2020 metų balandžio mėn. yra išgalvoti skaičiai, kurie nepagrįsti UAB „Multimodal Solutions“ veiklos dokumentais. Tvirtinti galutinio VMI prie FM reikalavimo nėra galimybių, nes nemokumo administratorė nėra patikslinusi PVM deklaracijų pagal nulinį tarifą.
7. Nemokumo administratorė MB „Atisa“ prašė klausimą dėl VMI prie FM kreditorinio reikalavimo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negali patvirtinti ar paneigti mokestinės prievolės, nes jai perduota tik dalis įmonės dokumentų, kurie prieštarauja vieni kitiems (pvz., įmonės vadovas yra pateikęs dvi skirtingas sąskaitas, kurių viena – su PVM, o kita – be PVM). UAB „Multimodal Solutions“ PVM prievolė įforminta 2020 m. rugpjūčio 4 d. Mokestinės prievolės apskaičiavimo mokesčių administratoriaus iniciatyva Nr. 9.51-467-102173 ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. Mokestinės prievolės apskaičiavimo mokesčių administratoriaus iniciatyva Nr. 9.51-467-104776. Juridinio asmens dalyviai neteikė patikslintų deklaracijų ar kitokių dokumentų. Nemokumo administratorei perduota tik dalis dokumentų, iš kurių negalima nustatyti įmonės veiklos ir juolab įmonės mokestinių prievolių, bei pateikti patikslintas deklaracijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi patvirtino patikslintą VMI prie FM finansinį reikalavimą dėl 19 405,65 Eur sumos: gyventojų pajamų mokestis – 1 487,74 Eur, gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – 177,66 Eur, pridėtinės vertės mokestis – 15 315,77 Eur, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai – 2 419,11 Eur, vykdomieji dokumentai – 5,37 Eur.
9. Teismas nustatė, kad bendrovės apskaitą tvarkančio asmens įgaliotas asmuo I. V. per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą 2020 m. birželio 2 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. dėl 15 335 Eur, patikslinant 2020 m. gegužės 25 d. pateiktą pirminę PVM deklaraciją ir 2021 m. kovo 4 d. mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. 1 487,74 Eur suma.
10. Teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovas J. R. J. C. privalėjo užtikrinti buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos informacijos tinkamumą, ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 1 d. turėjo pareigą pateikti akcininkui SAS S.L.M.I. patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį (bendrovė 2021 m. balandžio 9 d. valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centras pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.).
11. Kreditorė VMI prie FM su 2022 m. kovo 23 d. prašymu pateikė dokumentus, kuriais remdamasi apskaičiavo mokesčius bei pateikė apskaičiavimo paaiškinimą. Suinteresuotas asmuo SAS S.L.M.I. prašymus dėl dokumentų pareikalavimo reiškė iki VMI prie FM 2022 m. kovo 23 d. rašto su papildomais dokumentais gavimo. Gavus dokumentus, jokių argumentų dėl nesutikimo su dokumentais neteikė. Iš suinteresuoto asmens SAS S.L.M.I. 2022 m. kovo 21 d. rašto galima suprasti, kad jis nesutinka su PVM skaičiavimu, nes buvo įtraukta 2020 m. balandžio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 315. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad PVM deklaracijose turi būti taikomas nulinis tarifas, tačiau šio teiginio tinkamai nepagrindė. Suinteresuotas asmuo pateikė dvi skirtingas sąskaitas, vieną – su nuliniu PVM, kitą – su 3 833,80 Eur PVM. Dokumentai, kurie pagrįstų nulinio PVM taikymą, nepateikti, nulinio PVM taikymo teisinis pagrindas – nenurodytas. Mokesčių administratorius yra apskaičiavęs 15 315,77 Eur PVM, todėl galima manyti, jog yra ginčijama šio mokesčio dalis.
12. Teismas, remdamasis tuo, kad suinteresuoto asmens argumentai nepagrindžia PVM skaičiavimo neteisingumo, nutarė patvirtinti VMI prie FM finansinį reikalavimą 2022 m. kovo 23 d. prašyme nurodyta apimtimi.
III. Atskirojo skundo argumentai
13. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo SAS S.L.M.I. prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties dalį dėl pridėtinės vertės mokesčio pripažinimo finansiniu reikalavimu ir šį klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo; įpareigoti VMI prie FM pateikti informaciją dėl suinteresuoto asmens Prancūzijos Respublikoje sumokėto pridėtinės vertės mokesčio; įpareigoti nemokumo administratorę MB „Atisa“ pateikti BUAB „Multimodal Solutions“ deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. be pridėtinės vertės mokesčio. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
13.1. Suinteresuotas asmuo pateikė paaiškinimus ir dokumentus, kad yra klaidingai PVM apmokestinti sandoriai. Tai pagrindžia pateikiami įrodymai (sąskaitos, pardavimo sutartys, pažymos apie transporto priemonių išregistravimą, važtaraščiai dėl automobilių išvežimo). Šie dokumentai įrodo, kad automobiliai buvo parduoti be PVM, išregistruoti iš VĮ „Regitra“, paliko Lietuvos Respublikos teritoriją.
13.2. Pridėtinės vertės mokestis buvo sumokėtas Prancūzijos mokesčių administratoriui. Tai patvirtina pateikiama deklaracija, jos 17 pozicija (2 psl.) – sumokėta 17 672 Eur PVM. Esant faktui, kad PVM yra sumokėtas Prancūzijos mokesčių administratoriui, negalima reikalauti sumokėti šį mokestį antrą kartą, dabar jau Lietuvos mokesčių administratoriui..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria BUAB „Multimodal Solutions“ bankroto byloje patvirtintas kreditorės VMI prie FM finansinis reikalavimas, apskaičiuotas pagal PVM mokesčio skolą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimas.
Dėl naujų įrodymų
17. Apeliantas SAS S.L.M.I. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2020 m. balandžio 17 d. sąskaitas Nr. 313, 314, 315, 316 dėl automobilių pardavimo, 2020 m. balandžio 17 d. pardavimo sutartis, pažymas apie transporto priemonių išregistravimą, CMR važtaraščius dėl automobilių išvežimo, PVM deklaraciją Nr. 3310 - CA3, pateiktą 2020 m. gegužės mėn.; 2022 m. gegužės 4 d. pateikė PVM deklaracijos Nr. 3310 - CA3 vertimą į lietuvių kalbą.
18. Pažymėtina tai, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.
19. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu. Kasacinis teismas yra išskyręs tam tikrus kriterijus, kurie turi būti įvertinti sprendžiant, ar yra pagrindas naujiems įrodymams priimti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas SAS S.L.M.I., teikdamas naujus įrodymus, nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių prašomų priimti įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti. Jau nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas pagal jos priėmimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją, pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, suinteresuoto asmens tik apeliacinės instancijos teikiamų įrodymų netyrė ir nevertino.
21. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, suinteresuoto asmens apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.
Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
22. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1-2 dalys).
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, yra reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga. Kreditoriaus pareikštų reikalavimų pirminį patikrinimą atlieka bankrutuojančios bendrovės administratorius pagal kreditoriaus bei bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
24. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino kreditorės VMI prie FM patikslintą (sumažintą) 19 405,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Multimodal Solutions“ bankroto byloje.
26. Apeliantas SAS S.L.M.I., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl pridėtinės vertės mokesčio ir jo delspinigių (17 734,88 Eur) pripažinimo kreditorės VMI prie FM finansiniu reikalavimu, atskirąjį skundą motyvuoja iš esmės vieninteliu argumentu – kad sandoriai buvo klaidingai apmokestinti PVM, nes šis mokestis buvo sumokėtas Prancūzijos mokesčių administratoriui, todėl negali būti reikalaujama sumokėti jį antrą kartą dabar jau Lietuvos mokesčių administratoriui. Anot apelianto, BUAB „Multimodal Solutions“ nemokumo administratorius privalo patikslinti PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. ir nurodyti duomenis be PVM.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje reglamentuotos mokesčių mokėtojo pareigos: mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 punktas), teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais (4 punktas), laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (5 punktas). Pagal MAĮ 104¹ straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją.
28. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotą mokestį).
29. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 85 straipsnio 1 dalį, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.
30. Nustatydamas mokestinę prievolę, mokesčių administratorius vadovaujasi Mokestinės prievolės nustatymo mokesčių administratoriaus iniciatyva taisyklėmis, kurios patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 „Dėl Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 7, 8 punktuose įtvirtinta, kad mokestinę prievolę mokesčių administratorius nustato pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos to paties mokesčio deklaracijos, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mokėtiną mokesčio sumą, duomenis. Pagal Taisyklių 11 punktą, mokesčių administratoriui nustačius mokestinę prievolę, laikoma, kad ši prievolė deklaruota paskutinę atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyto mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną.
31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės BUAB „Multimodal Solutions“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą 2020 m. birželio 2 d. pateikė patikslintą PVM deklaraciją (FR0600) už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. dėl 15 335 Eur, patikslindamas 2020 m. gegužės 25 d. pateiktą pirminę PVM deklaraciją. Kadangi atsakovė per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą laiku neteikė PVM deklaracijų, jai buvo išsiųsti priminimai pateikti deklaracijas ar kitokius dokumentus: 2020 m. liepos 1 d. priminimas Nr. 9.50-466-142063 pateikti mokestinio laikotarpio nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. PVM deklaraciją; 2020 m. liepos 31 d. priminimas Nr. 9.50-466-154103 pateikti mokestinio laikotarpio nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. PVM deklaraciją; 2020 m. rugpjūčio 28 d. priminimas Nr. 9.50-466-159367 pateikti mokestinio laikotarpio nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 29 d. PVM deklaraciją. Atsakovei PVM deklaracijų nepateikus, PVM prievolė nustatyta ir įforminta 2020 m. rugpjūčio 4 d. Mokestinės prievolės apskaičiavimu mokesčių administratoriaus iniciatyva Nr. 9.51-467-102173 ir 2020-08-14 Mokestinės prievolės apskaičiavimu mokesčių administratoriaus iniciatyva Nr. 9.51-467-104776. Mokesčių administratoriaus iniciatyva buvo suformuotos PVM prievolės už mokestinius laikotarpius nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. dėl 14 377 Eur ir nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. dėl 14 377 Eur, vadovaujantis atsakovės pateikta 2020 m. birželio 2 d. patikslinta PVM deklaracija už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo per VMI Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą 2021 m. kovo 4 d. pateikė bendrovės mėnesinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPM313), kurioje nurodyta 1 487,74 Eur suma už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Nemokumo administratorius 2022 m. kovo 15 d. pateikė PVM deklaracijas (pakeitė pakaitines deklaracijas už laikotarpius 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d., 2020 m. birželio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.).
32. Po nemokumo administratoriaus PVM deklaracijų pateikimo atsakovės skola Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams bankroto bylos iškėlimo dieną – 19 405,65 Eur: gyventojų pajamų mokestis – 1 487,74 Eur (susidarė pagal 2021 m. kovo 4 d. pateiktą deklaraciją už 2020 m. gegužės mėn.), gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai – 177,66 Eur (mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 31 d.), pridėtinės vertės mokestis – 15 335 Eur (susidarė pagal 2020 m. birželio 2 d. pateiktą patikslintą deklaraciją už 2020 metų balandžio mėn.), iš jų – 19,23 Eur įskaityta, likusi suma – 15 315,77 Eur, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai – 2 419,11 Eur (867,51 Eur mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 31 d., 775,80 Eur mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. birželio 30 d., 775,80 Eur mokėjimo terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 31 d.), skola pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. vykdomąjį dokumentą – 5,37 Eur.
33. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, suinteresuotas asmuo (apeliantas) teigė, kad 2020 m. birželio 2 d. pateiktoje patikslintoje deklaracijoje (FR0600) už 2020 m. balandžio mėn. yra išgalvoti skaičiai, kurie nėra pagrįsti BUAB „Multimodal Solutions“ veiklos dokumentais.
34. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai. BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.
35. Nagrinėjamu atveju bendrovės vadovas J. R. J. C. (nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2021 m. liepos 7 d.) buvo atsakingas už apskaitos organizavimą bendrovėje ir teisingų duomenų bei dokumentų buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui pateikimą. Vadovas privalėjo užtikrinti buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos informacijos tinkamumą, objektyvumą, išsamumą, deklaracijų laiku pateikimą ir kt. Akcentuotina ir tai, kad ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 1 d. bendrovės vadovas turėjo pareigą pateikti bendrovės akcininkui SAS S.L.M.I. finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį patvirtinti (bendrovė 2021 m. balandžio 9 d. valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d.). Taigi suinteresuotas asmuo (apeliantas) iki 2021 m. balandžio 1 d. susipažino (turėjo susipažinti) su bendrovės veiklos dokumentais, tvirtino finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį ir turėjo galimybę, esant netikslumams ar pasikeitus tam tikroms aplinkybėms (pvz., klaidingai apmokestinus sandorius PVM ar sumokėjus PVM kitos valstybės mokesčių administratoriui), pateikti patikslintą PVM deklaraciją už 2020 m. balandžio mėn., tačiau to nepadarė. Kreditorė VMI prie FM procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neturi duomenų apie bendrovės apskaitą tvarkiusio asmens pateiktų deklaracijų klaidingumą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad kreditorės VMI prie FM finansinis reikalavimas, apskaičiuotas pagal 2020 m. birželio 2 d. patikslintą PVM deklaraciją, yra nepagrįstas.
36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotas asmuo (apeliantas) pirmosios instancijos teisme reiškė prašymus įpareigoti nemokumo administratorių pateikti patikslintas PVM deklaracijas už mokestinius laikotarpius nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 29 d. bei kitus laikotarpius; įpareigoti VMI prie FM nustatyti atsakovės BUAB „Multimodal Solutions“ mokestinę nepriemoką pagal PVM deklaracijas už mokestinius laikotarpius nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 29 d. bei kitus laikotarpius. Jau nurodyta, kad nemokumo administratorius 2022 m. kovo 15 d. pateikė PVM deklaracijas (pakeitė pakaitines deklaracijas už laikotarpius 2020 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gegužės 31 d., 2020 m. birželio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.), dėl to bendrovės mokestinės nepriemoka sumažėjo ir kreditorė VMI prie FM 2022 m. kovo 18 d. pateikė prašymą patvirtinti patikslintą (sumažintą) finansinį reikalavimą – 19 405,65 Eur.
37. Pažymėtina ir tai, kad suinteresuotas asmuo (apeliantas), nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesirėmė argumentais, jog apskaičiuotas PVM buvo sumokėtas Prancūzijos mokesčių administratoriui, pirmosios instancijos teismui neteikė tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Ši aplinkybė nurodyta tik atskirajame skunde. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas gali būti tik tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes, jau nurodyta, dėl apskųsto teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo sprendžiama vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apelianto (suinteresuoto asmens) atskirojo skundo argumentai dėl PVM sumokėjimo Prancūzijos mokesčių administratoriui nenagrinėjami.
38. Kartu nurodytina tai, kad kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje kreditorių finansinių reikalavimų įmonių bankroto procese tvirtinimo klausimu, išaiškinta, jog kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami ir tokius reikalavimus tvirtinanti (tikslinanti) teismo nutartis priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-308/2013; kt.). Taigi kreditorės VMI prie FM finansinis reikalavimas gali būti tikslinamas iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Nemokumo administratoriui pateikus patikslintas deklaracijas, mokesčių administratoriaus apskaičiuotos mokestinės prievolės ir delspinigiai galėtų būti perskaičiuojami (tikslinami). Tačiau šiuo atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad suinteresuotas asmuo (apeliantas) būtų kreipęsis į atsakovės BUAB „Multimodal Solutions“ nemokumo administratorių, pateikdamas jam dokumentus (įrodymus), reikšmingus bendrovės mokestinei prievolei teisingai nustatyti (pvz., kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus), kurie būtų pagrindas tikslinti pateiktą PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., o nemokumo administratorius būtų atsisakęs tai padaryti.
39. Iš atsakovės nemokumo administratoriaus pateikto atsiliepimo dėl kreditorės VMI prie FM finansinio reikalavimo, taip pat atsakovės bankroto byloje Nr. eB2-757-580/2022 esančių duomenų matyti, kad nemokumo administratoriui yra perduota tik dalis bendrovės dokumentų, iš kurių administratorius negali nustatyti bendrovės mokestinių prievolių ir pateikti patikslintų deklaracijų už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. Be to, pagal nemokumo administratoriaus pateiktus duomenis administratoriui perduoti bendrovės dokumentai prieštarauja vieni kitiems (pvz., įmonės vadovas yra pateikęs 2 skirtingas sąskaitas – viena sąskaita išrašyta su PVM, o kita – be PVM). Nemokumo administratorius, neturėdamas visų bendrovės dokumentų, neturi galimybės pateikti mokesčių administratoriui patikslintų deklaracijų. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto (suinteresuoto asmens) prašymas įpareigoti nemokumo administratorių pateikti BUAB „Multimodal Solutions“ deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. be PVM yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl procesinės bylos baigties
41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, teisingai juos įvertino, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas dėl kreditorės VMI prie FM finansinio reikalavimo BUAB „Multimodal Solutions“ bankroto byloje patvirtinimo. Nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.