- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-694-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03149-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“
- Suinteresuotas asmuo
- notarė J
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ skundą dėl notarės J. K. 2020 m. sausio 13 d. rašto „Dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo“ Nr. S-5, suinteresuoti asmenys notarė J. K., uždaroji akcinė bendrovė „Citadele faktoringas ir lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Agrodetalė“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti notarės J. K. 2020 m. sausio 13 d. raštą „Dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo“ Nr. S-5 ir 2019 m. gruodžio 5 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Nurodė, jog notarė 2019 m. gruodžio 5 d. atliko vykdomąjį įrašą, pagal kurį siūloma priverstinai išieškoti skolinį įsipareigojimą kreditorei UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, be kita ko, iš pareiškėjos turto. 2019 m. gruodžio 20 d. pareiškėja pateikė notarei prašymą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, tačiau notarė prašymo netenkinto 2020 m. sausio 13 d. raštu. Pareiškėjos teigimu, prieš atlikdama vykdomąjį įrašą notarė privalėjo pareiškėjai tinkamai išsiųsti pranešimą apie kreditorės reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 4 dalis, Vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Bendras aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-381, 10 punktas). Nurodė, kad notarės pranešimo apie atliktą vykdomąjį įrašą negavo. Pareiškėjos teigimu, jos vadovas nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d. buvo išvykęs į komandiruotes, o pareiškėjos buveinė yra registruota įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu, todėl tikėtina, kad dėl to pareiškėjai nebuvo įteiktas notarės pranešimas. Pažymėjo, kad dėl nurodytos aplinkybės notarė negalėjo įvertinti ir tinkamai įvykdyti CK 4.192 straipsnio 4 dalyje, Bendro aprašo 12 punkte nustatytos pareigos, dėl ko yra pagrindas panaikinti vykdomąjį įrašą. Pareiškėjos teigimu, vykdomasis įrašas negalėjo būti atliktas ir dėl to, jog tarp pareiškėjos ir kreditorės vyksta teisminis ginčas dėl kreditorės reikalavimų pagrįstumo ir dydžio. Kadangi yra pagrįstos abejonės dėl išieškomos skolos dydžio ir dėl skolos egzistavimo fakto, notarė negalėjo atlikti vykdomojo įrašo.
Atsiliepimas
3. Notarė J. K. atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiga informuoti pareiškėją ir įkaito davėjus buvo atlikta tinkamai – įstatymas vykdomųjų įrašų atlikimo atveju nenumato notarui pareigos įsitikinti, kad pranešimai buvo įteikti. Notarės teigimu, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką notaras, išduodamas vykdomąjį įrašą, patikrina tik tai, ar kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis, ir kitų duomenų netikrina (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 49¹ straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 ir 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus pateiktų duomenų vertinimą ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014). Notarė nurodė, kad pagal Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymo atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Specialusis aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144, 12 punktą skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus nurodyto skolos dydžio ir (ar) teisinio pagrindo hipotekai (įkeitimui) patenkinti prieš terminą pagrįstumo nestabdo vykdomojo įrašo atlikimo, o tokie ginčai sprendžiami teisme ieškinio teisenos tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė: 1) nutraukti bylos dalį pagal pareiškėjos UAB „Agrodetalė“ skundo prašymą panaikinti notarės J. K. 2020 m. sausio 13 d. raštą „Dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo“ Nr. S-5; 2) netenkinti pareiškėjos UAB „Agrodetalė“ prašymo panaikinti notarės J. K. 2019 m. gruodžio 5 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Šalies argumentai
5. Teismas nustatė, jog teismine tvarka pareiškėjos pateiktas skundas dėl notaro veiksmų grindžiamas tapačiais argumentais, išdėstytais pareiškėjos 2019 m. gruodžio 20 d. rašte, o ginčo objektas iš esmės yra tik notarės veiksmas atliekant 2019 m. gruodžio 5 d. vykdomąjį įrašą. Pažymėjo, jog savarankiškas skundo prašymo panaikinti notarės 2020 m. sausio 13 d. raštą Nr. S-5 patenkinimas nesukeltų savarankiškų materialiųjų teisinių pasekmių, todėl sprendė, jog atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl prašymo panaikinti notarės nurodytą raštą nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad notarė vykdomąjį įrašą atliko pažeisdama Specialiajame apraše nustatytą pranešimo skolininkui apie hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimą procedūrą. Nustatė, jog Specialiajame apraše nėra įtvirtintos pareigos notarui užtikrinti, kad nurodytas skolininkui adresuotas pranešimas būtų fiziškai įteiktas; priešingai, Specialiojo aprašo 12 punkte aiškiai įtvirtinta, kad „<...> pranešimo su siūlymu sumokėti kreditoriui skolą neįteikimas nestabdo notaro vykdomojo įrašo išdavimo”. Todėl sprendė, kad pagal Specialiojo aprašo 10 ir 12 punktų nuostatas vykdomajam įrašui atlikti pakanka pranešimo skolininkui išsiuntimo Specialiojo aprašo 10 punkte nustatytu būdu ir nurodytu adresu fakto, o kitokių nuostatų Notariato įstatymo 49¹ straipsnyje nėra įtvirtinta.
7. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja pernelyg plačiai aiškina Specialiojo aprašo 12 punkto normą. Nurodė, kad spręsdamas, ar gali atlikti vykdomąjį įrašą, notaras turi pareigą atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į skolininko pateiktus duomenis, jeigu pastarasis tokia teise pasinaudoja, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja tokios suteiktos teisės tinkamai ir teisė aktuose nustatyta tvarka nerealizavo.
8. Teismas, pasisakydamas dėl Vilniaus apygardos teisme 2019 m. spalio 24 d. iškeltos civilinės bylos Nr.e2-946-803/202 pagal ieškovės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsakovams UAB „Agrodetalė“, O. Ž. pareikštą ieškinį dėl 776 710,09 Eur skolos pagal 2018 m. sausio 25 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priteisimo ir dėl ginčo vykdomojo įrašo atlikimo pagal tą pačią 2018 m. sausio 25 d. Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytos piniginės prievolės priverstinio įvykdymo, pažymėjo, jog faktiškai hipotekos (įkeitimo) kreditorė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ reikalavimą, kylantį iš nurodyto sandorio, įgyvendina dviem būdais ir naudodamasi keliomis įmonei priklausančiomis pareiškėjos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis.
9. Pažymėjo, kad jeigu notarei J. K. būtų buvusi žinoma aplinkybė dėl ginčo nagrinėjimo teisme, ji nebūtų buvusi pakankama priežastimi atsisakyti atlikti kreditorės prašytą vykdomąjį įrašą, kadangi pagal teismų praktiką notaras, vykdomųjų įrašų išdavimo (atlikimo) procese, atlieka išimtinai formalų kreditoriaus pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Teismo teigimu, tai, kad skolininko prieštaravimai dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus nurodyto skolos dydžio nestabdo vykdomojo rašto atlikimo, įtvirtinta ir Specialiojo aprašo 12 punkte. Pažymėjo, jog materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju sprendžia tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 1.138 straipsnis), o tuo atveju, jeigu pareiškėja mano, jog kreditorė piktnaudžiauja savo padėtimi ar nepagrįstai pradėjo priverstinį išieškojimą, turi teisę ginčyti kreditorės veiksmus.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantė UAB „Agrodetalė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį ir pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinant notarės 2019 m. gruodžio 5 d. atliktą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 13422). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė Bendrojo ir Specialiojo aprašų nuostatas, kadangi notaras vykdomąjį įrašą atlieka tik išsiuntęs skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos įvykdyti piniginę prievolę kreditoriui ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo (Bendrojo aprašo 10 punktas); notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba atsisako motyvuotai jį atlikti atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis (Bendrojo aprašo 12 punktas). Mano, kad tokios nuostatos pagrindžia aplinkybę, jog notaro pranešimas apie kreditoriaus reikalavimus turi būti tinkamai įteiktas, o notaras turi įsitikinti, jog skolininkas ir kiti suinteresuoti asmenys gavo pranešimą ir turėjo visas galimybes pateikti savo poziciją. Tačiau apylinkės teismas ignoravo tokias aplinkybes ir nepagrįstai formaliai vertino, jog pakanka tik notaro pranešimo skolininkui fakto.
10.2. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atliko formalų vertinimą dėl pareiškėjo direktoriaus komandiruočių laikotarpiu nuo 2019-11-10 iki 2019-12-06, dėl kurių nebuvo gautas notarės pranešimas ir negalėjo pateikti savo pozicijos.
10.3. Teismas neįvertino aplinkybės, jog tarp pareiškėjo ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ vyksta teisminis ginčas dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio. Mano, jog esant pagrįstoms abejonėms dėl išieškomos skolos dydžio bei pačio skolos fakto, notarė negalėjo atlikti vykdomojo įrašo.
Atsiliepimas
11. Suinteresuoti asmenys notarė J. K. ir UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
13. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar notarė, atlikdama vykdomąjį įrašą, nepažeidė teisės aktuose nustatytos pranešimo skolininkui apie hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimą procedūros.
15. Nustatyta, jog notarė J. K. 2019 m. gruodžio 5 d. hipotekos (įkeitimo) kreditorės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ prašymo pagrindu atliko vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjos UAB „Agrodetalė“ ir įkaito davėjų O. Ž., L. Ž., R. Ž. ir UAB „Valų mechaninės dirbtuvės“. Prieš atlikdama vykdomąjį įrašą, notarė 2019 m. lapkričio 13 d. registruotais laiškais hipotekos sandoryje nurodytais adresais išsiuntė pareiškėjai ir įkaito davėjams pranešimus apie kreditorės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ pateiktus duomenis ir siūlymus ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimų išsiuntimo dienos sumokėti kreditorei skolą ir apie tai raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pareiškėja įrodinėja, jog pranešimas įteiktas nebuvo, jai nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo poziciją, todėl notarė negalėjo atlikti vykdomojo įrašo.
16. Notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 49¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir forma. Notariato įstatymo 49¹ straipsnio ir minėto Specialiojo aprašo 10 punkto nuostatos numato, kad prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, notaras išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Pranešimas skolininkui siunčiamas registruotu laišku hipotekos (įkeitimo) sandoryje nurodytu skolininko gyvenamosios vietos (buveinės) adresu.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Specialiojo aprašo 10 punkte nurodytus reikalavimus dėl pranešimo skolininkui siuntimo, sprendžia, jog pakanka pranešimą išsiųsti skolininkui hipotekos (įkeitimo sandoryje) nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu, o pranešimo skolininkui neįteikimas nesustabdo notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu sprendė, jog vykdomajam įrašui atlikti pakanka pranešimo skolininkui išsiuntimo Specialiojo aprašo 10 punkte nustatytu būdu ir nurodytu adresu fakto. Juolab kad, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, pareiškėja neginčija, jog notarė pranešimą išsiuntė laikydamasi Specialiojo aprašo 10 punkte įtvirtintos tvarkos.
18. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, jog dėl su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ vykstančio teisminio ginčo dėl kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio notarė neturėjo teisinio pagrindo atlikti vykdomojo įrašo.
19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su notarės, tiek su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pagal kasacinio teismo praktiką notaras, vykdomųjų įrašų išdavimo (atlikimo) procese, atlieka išimtinai formalų kreditoriaus pateiktų duomenų vertinimą (patikrą) dėl jų atitikties viešojo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014).
20. Kaip teisingai buvo nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3 dalis). Taigi dėl nurodyto notarų veiksmai dėl vykdomųjų įrašų teisėtumo gali būti skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta (ypatingosios teisenos) tvarka tik dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų atitikties Hipotekos registro duomenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 27 punktas). Tuo tarpu išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis).
21. Kiti pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
22. Nustačius, kad pareiškėja teikdama skundą dėl notarės veiksmų nepagrindė aplinkybės, jog notarė pažeidė teisės aktuose įtvirtintą informavimo tvarką, dėl ko negalėjo atlikti vykdomojo įrašo, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Panaikinti ar pakeisti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.