Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1571-259/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrochema“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1. Teismas nepagrįstai patenkino ieškinį, nes jis pareikštas netinkamam atsakovui – ieškinys turėjo būti pareikštas ūkininkui A. J.. Atsakovas skolos neginčija, tačiau dėl nuostolingų metų ūkis patyrė finansinių nuostolių, todėl nebuvo galimybės atsiskaityti su ieškove. Priteistos skolos mokėjimas turėtų būti išdėstytas, nes nuėmus ir pridavus derlių su ieškove bus atsiskaityta iš gautų už derlių pajamų.

9.2. Teismas nepagrįstai priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas, nes iš fizinio asmens priteistinos tik 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

9.3. Teismo priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną yra akivaizdžiai per dideli, neprotingi ir nesąžiningi, siekiantys net 18 proc. metinių palūkanų, todėl turėjo būti sumažinti iki 5 procentų metinių palūkanų. Sutartis sudaryta prisijungimo būdu, atsakovas, būdamas silpnesniąja šalimi, buvo privertas pasirašyti Sutartį joje numatytomis sąlygomis. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad dėl laiku nesumokėtos skolos patiria kokius nors nuostolius.

11. Ieškovės atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Ūkininkas yra fizinis asmuo, neturintis juridinio asmens statuso, todėl ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.

11.2. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

11.3. Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų apie savo finansinę padėtį, todėl nėra pagrindo spręsti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Motyvuojamoji dalis

11.4. Atsakovas Sutartį sudarė verslo poreikiams tenkinti, yra laikytinas verslininku, todėl iš jo pagrįstai priteistos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos.

11.5. Abi Sutarties šalys yra verslininkai, atsakovas turėjo galimybę pasirinkti kitą tiekėją, tačiau sudarė Sutartį su ieškove joje nustatytomis sąlygomis. Delspinigių dydis, palyginus su bendra įsiskolinimo suma, yra labai nedidelis, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Sutartyje numatyti delspinigiai laikytini iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Analizuojamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal tarp šalių 2017 m. liepos 17 d. sudarytą Pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas neneigia 138 207,51 Eur įsiskolinimo ieškovei, kurį priteisė pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad skolą galės sumokėti tik tada, kai bus nuimtas ir priduotas derlius. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, jog Sutartyje nustatyti delspinigiai už laiku nesumokėtą skolą turėtų būti sumažinti, be to, pirmosios instancijos teismo priteistas procesinių palūkanų dydis esąs neteisingas. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl argumentų, susijusių su atsakovo netinkamumu

14. Pasak apelianto, ieškinys turėjo būti reiškiamas ne A. J., kaip fiziniam asmeniui, bet ūkininkui A. J., su kuriuo ir buvo sudaryta Sutartis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad šiuo atveju ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

15. Byloje nustatyta, kad 2017 m. liepos 17 d. Pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp ieškovės UAB ,,Agrochema“ ir ūkininko A. J.. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ūkininku yra laikomas fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. To paties įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Iš paminėtų įstatyminių nuostatų akivaizdu, kad ūkininkas nėra atskiras juridinis asmuo, kuris kokiu nors būdu būtų atskirtas nuo fizinio asmens statuso. Ūkininkas yra tas pats fizinis asmuo, kuris, vykdydamas savo ūkinę veiklą, įgyvendina savo teises ir pareigas bei privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, vien tai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su reikalavimu dėl skolos priteisimo, savo procesiniuose dokumentuose įvardindama atsakovą neįrašė jo ūkininko statuso, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui.

Dėl teismo sprendimo išdėstymo ar atidėjimo

16. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad neturėjo galimybių apmokėti už pateiktas prekes ne dėl savo kaltės, o dėl prasto derliaus ir ūkio nuostolingų finansinių metų, todėl teismo sprendimo vykdymas turėtų būti išdėstytas arba atidėtas. Atsakovas nurodo, kad neturi finansinių galimybių iš karto sumokėti visą skolą, nes pajamas generuos tik nuėmus ir pridavus derlių.

17. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo yra aktualūs Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad skolininkui nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

18. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

19. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui būtų teikęs prašymą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, be to, nepateikti jokie atsakovo finansinę padėtį pagrindžiantys duomenys (CPK 12, 178 straipsniai). Toks prašymas taip pat nesuformuluotas ir apeliaciniame skunde. Vien deklaratyvūs atsakovo teiginiai apie sunkią finansinę padėtį nesudaro pagrindo išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą. Pažymėtina, kad tokį prašymą atsakovas turi teisę pateikti sprendimą priėmusiam teismui.

Dėl delspinigių sumažinimo

20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė sutartyje numatytus 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Tokio dydžio delspinigiai, apelianto įsitikinimu, yra akivaizdžiai per dideli, neprotingi ir nesąžiningi, todėl turėjo būti sumažinti.

21. CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką bei pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 226 straipsnis). Kaip jau pažymėta, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimas). Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

22. Analizuojamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų reiškęs kokius nors reikalavimus ar prašymus, susijusius su priteistinų delspinigių mažinimu, ar nurodęs kokius nors argumentus dėl sutartinių delspinigių nepagrįsto dydžio. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis, nepasisako dėl atsakovo argumentų, susijusių su delspinigių dydžiu (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų dydžio

23. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, teigdamas, kad iš jo, kaip fizinio asmens, galėjo būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

24. Atsakovo prievolė mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra kilusi iš sutarties, kurią jis buvo sudaręs kaip ūkininkas. CK 2.4 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Apeliaciniame skunde atsakovas neneigia, kad verčiasi ūkine komercine veikla, iš tos veiklos siekia pelno. Tik formaliai teigdamas, jog iš fizinio asmens priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos, atsakovas nepateikia jokių detalesnių argumentų tokiam teiginiui pagrįsti. Vadinasi, atsakovas, kaip verslininkas, turi mokėti CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek proceso teisės normas, teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Remiantis tokia išvada, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.