- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-810-544/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00204-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- E. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-810-544/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo E. M. prašymas dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-598-266/2014 priteistų piniginių lėšų mokėjimo išdėstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu, kurį paliko galioti nepakeistą Panevėžio apygardos teismas 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, nusprendė Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. preliminarų sprendimą pakeisti, ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo ūkininko E. M. 17 499,80 Eur (60 423,32 Lt) skolos, atsakovo ūkininko E. M. priešieškinį atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovo ūkininko E. M. turtui pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo sprendimu apylinkės teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo ūkininko E. M. priteisė 1532,85 Eur (5292,64 Lt) bylinėjimosi išlaidų, ūkininkui E. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 1306,09 Eur (4509,70 Lt) bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ūkininko E. M. į valstybės biudžetą priteisė 454,41 Eur (1569 Lt) žyminio mokesčio ir 73,86 Eur (255,05 Lt) pašto išlaidų.
2015 m. birželio 18 d. Anykščių rajono apylinkės teisme buvo gautas atsakovo E. M. prašymas išdėstyti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo vykdymą, priteistas pinigines lėšas mokant lygiomis dalimis po 1458,30 Eur kas ketvirtį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. Atsakovas nurodė, kad dėl itin prastos finansinės padėties neturi galimybės iš karto sumokėti ieškovui visą 17499,80 Eur sumą. Šiuo metu yra skolingas advokatui už paslaugas, AB Šiaulių bankui už suteiktą kreditą bei moka palūkanas, kito turto, išskyrus kaimo turizmo sodybą, kuriai yra įregistruota hipoteka, neturi, o be to turi grąžinti dalį jam suteiktos paramos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą atsakovo prašymą ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė E. M. prašymą atmesti. Nurodė, jog teismo sprendimo įvykdymas atidedamas ar išdėstomas gali būti tik išskirtiniais atvejais, o vien turtinė atsakovo padėtis nerodo sprendimo išdėstymo būtinumo.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo E. M. prašymą dėl 17499,80 Eur skolos mokėjimo išdėstymo. Nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl sunkios materialinės padėties yra niekuo nepagrįstos, pats atsakovas išleido didelę pinigų sumą apmokėdamas advokato bei eksperto paslaugas, prievolė sumokėti atsakovui pinigines lėšas atsirado žymiai anksčiau, nei buvo priimtas teismo sprendimas. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad jo pajamos yra mažesnės nei praėjusiais metais, negalėjo nurodyti, kokios yra jo mėnesinės pajamos, o nurodytas sprendimo vykdymo išdėstymo laikotarpis yra nepagrįstai ilgas – daugiau nei dveji metai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir jo prašymą patenkinti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo vykdymą išdėstyti prašyme nurodyta tvarka arba kita tvarka, kurią nustatys teismas. Nurodęs faktines aplinkybes ir cituodamas skundžiamą apylinkės teismo nutartį, apeliantas nurodė, kad jo prašymas buvo atmestas nepagrįstai. Pabrėžia, jog teismo motyvas, kad advokatui sumokėta 6722,08 Eur (23210 Lt), yra nepagrįstas, nes paskutinis mokėjimas buvo padarytas beveik prieš metus ir visa sumokėta suma yra 5835,84 Eur (20150 Lt). Ši suma sumokėta per 4 metų bylinėjimosi laikotarpį. Už paskutinių procesinių dokumentų paruošimą advokatui nėra sumokėta, o išlaidų dokumentai į bylą nėra pateikti. Šiuo metu turtinė padėtis pablogėjo tiek, kad neišgali susimokėti advokatui ir yra jam skolingas. Tai, kad anksčiau per keturis metus susimokėjo pirmiau aptartą sumą, nepaneigia jo sunkios padėties, kuri yra teismo sprendimo įvykdymo dieną. Teismo išvada, jog jo turtinė padėtis nėra bloga, yra niekuo nepagrįstas spėjimas. Be to, šiuo metu jis yra skolingas ne tik advokatui, tačiau ir AB Šiaulių bankui už kreditą, moka palūkanas. Vienintelis turtas, kurį turi su žmona, tai minėta kaimo turizmo sodyba bei žemės sklypas, kuriems įregistruota hipoteka. Sukauptų lėšų bankuose neturi, tai matyti iš pateikiamų banko sąskaitų išrašų. Jo, kaip ūkininko, veikla kaimo turizmo srityje nuostolinga. Tai patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos pridėjo prie prašymo, pateikto apylinkės teismui. Per 2014 metus patyrė 2275,54 Eur (7857 Lt) nuostolių. Šiuo metu faktiškai su žmona gyvena iš jos algos, kurios vidurkis yra 593,91 Eur per mėnesį. Be to, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento projektų administravimo skyriaus 2015 m. kovo 25 d. sprendimo matyti, kad jis turi grąžinti dalį suteiktos paramos, t.y. 3085,14 Eur (10652,37 Lt) dėl laiku neapdrausto turto, kurį turėjo apdrausti pagal paramos sutartį. Šie dokumentai patvirtina faktą, kad dėl sunkios turtinės padėties jis negali iš karto sumokėti visos priteistos sumos. Žmona neturi jokio turto, kurį realizavus būtų galima sumokėti skolą, o paties ieškovo deklaruojama metinė apyvarta sudaro 300 001 - 500 000 eurų, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas realiai nedaro įtakos ieškovo ūkinei ir finansinei veiklai, kadangi pagal ieškovo deklaruojamą metinę apyvartą jam priteista sumokėti pinigų suma sudaro tik 4 procentus ieškovo apyvartos. Negana to, nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovas taip pat buvo pažeidęs prievolę, kadangi atliko ne visus sutartus darbus, o jis pats ketina profiliuoti kaimo turizmo sodybos veiklą ir teikti papildomas paslaugas, dėl ko turėtų gauti daugiau pajamų ir tinkamai atsiskaityti su ieškovu per nustatytą laiką. Atsakovas pabrėžia ir tai, jog priteistų piniginių lėšų mokėjimo išdėstymas dalimis atitiktų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principus.
Atskirajame skunde papildomai pabrėžiama ir tai, kad apylinkės teismas nepasisakė nei dėl vieno jo argumento – nepasisakė dėl pridėtų įrodymų, patvirtinančių itin sunkią jo materialinę padėtį, o apsiribojo tik teiginiu, kad nebuvo pateikta pakankamai įrodymų bei duomenų, pagrindžiančių tokią aplinkybę. Jei teismas nesutiko su priteistos sumos išdėstymo laikotarpiu, tai galėjo tenkinti prašymą iš dalies ir sutrumpinti laikotarpį, tačiau tokios galimybės teismas net nesvarstė. Dėl teismo nurodyto galimo ieškovo interesų pažeidimo apeliantas pastabėjo, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nutartimi nustatyta, kad ieškovas primas pažeidė statybos rangos sutarties sąlygas, nes dalies darbų neatliko, pažeidė darbų atlikimo terminą, darbus atliko nekokybiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą ieškovo atstovas advokatas T. P. prašo atsakovo E. M. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimo įvykdymas atidedamas ar išdėstomas gali būti tik išskirtiniais atvejais, o vien turtinė atsakovo padėtis nerodo sprendimo išdėstymo būtinumo. Be to, atsakovo prievolė sumokėti pinigines lėšas ieškovui atsirado dar 2011 m. vasarą ir rudenį, todėl E. M. turėjo pakankamai laiko ir galimybių surinkti prievolės įvykdymui reikiamas sumas, juo labiau, kad nagrinėjant šią civilinę bylą atsakovas patyrė net 6722,08 Eur (23210 Lt) dydžio išlaidas apmokant advokato bei eksperto paslaugas ir žyminį mokestį. Be to, atsakovui nuosavybės teise priklauso didelio ploto viešbutis, kuris gali būti panaudotas sprendimo įvykdymui, o atsakovo nurodoma informacija apie jo gaunamas pajamas galimai neatitinka tikrosios jo finansinės padėties, kadangi jis galimai neapskaito visų gaunamų pajamų. Dar 2013 m. pavasarį pats E. M., duodamas interviu naujienų portalui, nurodė besiruošiantis samdyti darbuotojus ūkio priežiūrai bei maisto ruošimui. Atsiliepime papildomai pabrėžiama ir tai, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką susidariusi situacija nėra išskirtinė, leidžianti taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą, o bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nebuvo sąžiningas ir vengė prievolės įvykdymo. Atsiliepime į atskirąjį skundą papildomai nurodoma ir tai, jog atsakovas net ir pats pripažino, kad pirmosios instancijos teisme, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė didesnę sumą, nei faktiškai patyrė išlaidų. Todėl pateiktu atskiruoju skundu apeliantas akivaizdžiai siekia išvengti prievolės įvykdymo ir tokiais savo veiksmais trukdo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas E. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei priimtu sprendimu visiškai sutinka.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 str. įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai, kartu su CPK 18 str. apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtinais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 str. 1 d., teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą gali atidėti ar jį išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kas, pagal kasacinio teismo praktiką, turėtų būti daroma tik išimtiniais atvejais (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir teisėtų lūkesčių principai bei išieškotojo interesai ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis. Taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-903/2001; 3K-3-495/2004; 3K-3-301/2006 ).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys rodo, kad E. M. ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo sumokėti išties reikšmingą pinigų sumą – 17 499,80 Eur skolos bei 1532,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai bei pabrėždamas šiuo metu sunkią savo finansinę padėtį, teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė išdėstyti 17 499,80 Eur dydžio skolos mokėjimą kas ketvirtį iki 2018 m. birželio 30 d. Iš Anykščių rajono apylinkės teismui pateikto prašymo matyti ir tai, jog atsakovas savo prašyme aptarė tik aplinkybes, kodėl jo finansinė padėtis yra bloga būtent šiuo metu – jis nurodė, kad yra skolingas advokatui už suteiktas paslaugas, AB „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktą kreditą, moka palūkanas, turės grąžinti dalį jam suteiktos paramos, vieninteliam jo ir žmonos turtui (kaimo turizmo sodyba ir žemės sklypai) įregistruota hipoteka, žmonos mėnesinės pajamos pakankamai mažos, o jis pats per 2014 metus patyrė 2275,54 Eur (7857 Lt) nuostolių. Šie duomenys išties leidžia pagrįstai spręsti, kad atsakovo finansinė padėtis nėra itin gera.
Tačiau, nepaisant virš išdėstytų aplinkybių, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsakovo prievolė atsiskaityti su ieškovu atsirado dar 2011 m., kada jis priėmė atliktus darbus. Taigi atsakovas turėjo pakankamai laiko atsiskaityti su ieškovu ar bent pradėti tą daryti. Tačiau apeliantas to nedarė, o į apylinkės teismą su prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą kreipėsi tik po to, kai teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino apeliacinės instancijos teismas. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad E. M. pretenzijas dėl to, kad ieškovas atliko ne visus darbus, pradėjo reikšti tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, o iki tol jis ieškovui nebuvo išreiškęs priekaištų dėl netinkamo darbų atlikimo ar jų neatlikimo. Priešingai, E. M. tvirtinimu, jis pats pašalino praktiškai visus ieškovo atliktų darbų trūkumus, tačiau dėl jų į ieškovą nesikreipė. Per visą civilinės bylos dėl įsiskolinimo priteisimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laikotarpį atsakovas bylinėjimosi išlaidoms išleido daugiau nei 6 tūkstančius eurų, o dalis šių piniginių lėšų buvo sumokėta jau 2014 metais, t.y. tuomet, kai atsakovas, jo teigimu, jau turėjo finansinių sunkumų. Tai leidžia pagrįstai abejoti, ar E. M. finansinė padėtis išties yra tokia sunki, kokią nurodo jis pats. Tokį manymą papildomai sustiprina ir aplinkybė, jog atsakovas, prašydamas išdėstyti apylinkės teismo sprendimu jam priteistą įsiskolinimą, nepateikė išsamių ir objektyvių duomenų apie jo gaunamas pajamas. Iš VSDFV viešai skelbiamų duomenų matyti, kad apeliantas įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą mokėjo tik už laikotarpius nuo 2011 m. birželio 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. bei nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visi aptarti įrodymai patvirtina teismo išvadą, kad apeliantas neįrodė, jog tikroji jo finansinė padėtis ir kitos prašyme nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą taikyti jo atžvilgiu teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutą (CPK 178 str.).
Be to, nepaisant pirmiau aptartų aplinkybių, pabrėžtina ir tai, jog vien sunki atsakovo finansinė padėtis neleidžia automatiškai spręsti, kad sprendimo vykdymas privalo būti išdėstytas. Čia pažymėtina, jog siekiant teismo sprendimo išdėstymo privalo būti pateikiami ir argumentai, leidžiantys pagrįstai spręsti, kad asmens finansinė padėtis gerės ir jis tikrai turės galimybių vykdyti teismo sprendimą nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas ne tik nenurodė išsamių duomenų apie savo tikrąją finansinę padėtį, tačiau nepateikė įrodymų, kad ateityje atsiras realios galimybės dalimis mokėti priteistą sumą. Vien tai, kad atsakovas ketina profiliuoti kaimo turizmo sodybos veiklą, dar neįrodo, jog jo gaunamos lėšos bus pakankamos ieškovui priteistą įsiskolinimą mokėti dalimis – kas ketvirtį po 1458,30 Eur, nes, jei tikėti apeliantu, jo šeimos gaunamos pajamos sudaro kiek daugiau nei 500 Eur per mėnesį, o atsakovas turi dar kitų įsiskolinimų, kuriuos nurodė pateiktuose prašyme ir atskirajame skunde. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas pradėjo vykdyti teismo 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimą – ieškovui sumokėjo nors dalį priteistos sumos, nes nuo aptariamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos praėjo jau keletas mėnesių. Visa tai leidžia teigti, kad apeliantas nededa jokių pastangų įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą. Aplinkybė, kad ieškovo metinė apyvarta pagal viešai internete pateikiamus duomenis yra pakankamai didelė, niekaip nepaneigia pirmiau aptartų duomenų ir apelianto pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą bei neįrodo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teismo sprendimo vykdymo išdėstymą reglamentuojančias teisės normas, įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas, todėl naikinti pagrįstą ir teisėtą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.