- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- e2-643-567/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00372-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Valų mechaninės dirbtuvės“ ieškinį atsakovėms likviduojamai dėl bankroto mažajai bendrijai „Auto pirkliai“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Urbo bankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S. ir A. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Valų mechaninės dirbtuvės“ (toliau – ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ADMI LT“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. kovo 30 d. LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ ir atsakovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos (toliau – LMB) „Auto pirkliai“ sudarytą paskolos sutartį Nr. VA-AP 2020-03.30; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 7 d. ieškovės LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“, atsakovės LMB „Auto pirkliai“ ir atsakovės UAB „Urbo bankas“ sudarytą piniginių prievolių subordinavimo sutartį Nr. LOAN_290478; 3) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės LMB „Auto pirkliai“ ieškovei LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ 365 000 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ 2025 m. gegužės 12 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir atsakovės LMB „Auto pirkliai“ sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo. Atsakovė UAB „Urbo bankas“ 2025 m. gegužės 12 d. taip pat pateikė sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. 2025 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą priteisti 2 552 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. 2025 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą priteisti 2 952,40 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 23 d. nutartimi netenkino trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, A. S. ir A. B. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovei ieškinį atsiėmus, o atsakovėms su tuo sutikus. Nei ieškovė, nei atsakovės neprašė bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei pritarė ieškinio atsiėmimui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad būtent pačių trečiųjų asmenų iniciatyva jie buvo įtraukti į civilinės bylos nagrinėjimą, nors trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms nagrinėta civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Byloje buvo sprendžiama dėl ieškovės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuos sudarė buvę ieškovės vadovai – tretieji asmenys. Byloje nustatytos aplinkybės galėjo turėti įtakos, sprendžiant dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl buvo tenkinti trečiųjų asmenų prašymai dėl jų įtraukimo į bylą.
7. Aplinkybė, kad bylos baigtis galėjo turėti tik netiesioginę įtaką trečiųjų asmenų teisinei padėčiai, lemia, jog šiems tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. CPK 47 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Taigi, aptartas įstatyminis reglamentavimas nelemia poreikio ginčo šalims, šiuo atveju ieškovei ir atsakovėms, derinti (gauti sutikimą) ieškinio atsiėmimo galimybių ir pagrindų su dalyvaujančiais byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
8. Teismas, vertindamas trečiųjų asmenų procesines pozicijas, priėjo išvadą, kad jie iš esmės palaikė atsakovių atsikirtimus į ieškinį. Ginčo eigoje atsakovės išreiškė pritarimą ieškovės ieškinio atsiėmimui ir nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylą baigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Šalių procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, nenustatyta, kad ieškovė, atsakovės ar tretieji asmenys būtų piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis, siekė vilkinti bylos nagrinėjimą ar prisidėjo prie bylinėjimosi išlaidų didinimo. Ieškovė ir atsakovės siekė ginčą išspręsti taikiai, dėl to prašė teismo ieškinį palikti nenagrinėtą.
9. Nors trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės inicijuotos civilinės bylos (priežastinis ryšys), tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nelemia trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, esant nustatytoms aplinkybėms. Tretieji asmenys savo iniciatyva siekė įstoti į civilinę bylą, kurios baigtis neturėjo tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms, jie palaikė atsakovių poziciją, kurios siekė išspręsti ginčą su ieškove taikiai, nedidinant bylinėjimosi išlaidų. Byloje nenustatyta aplinkybių dėl bylos šalių netinkamo procesinio elgesio, todėl teismas nutarė netenkinti trečiųjų asmenų prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šias išlaidas palikti patiems tretiesiems asmenims, kurie šiame procese veikė savo rizika.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovės LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ administravimui skirtų lėšų pirmosios instancijos teisme patirtų 2 952,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Skundžiama nutartis prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje nurodoma, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepaisant to, kurios šalies ar paties trečiojo asmens ar teismo iniciatyva jie buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-1075/2024).
10.2. Teismo išvados dėl nagrinėtos bylos įtakos trečiųjų asmenų materialiosioms teisėms ir pareigoms yra prieštaringos. Teismas patenkino trečiųjų asmenų prašymus ir įtraukė trečiuosius asmenis į bylos nagrinėjimą, todėl akivaizdu, jog teismas pripažino, jog byla ir jos baigtis gali turėti įtakos (tiesioginės ar netiesioginės) trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.
10.3. Aplinkybė, kad tretieji asmenys palaikė atsakovių poziciją ir atsakovės siekė ginčą išspręsti taikiai, nedidinant bylinėjimosi išlaidų, nereiškia, jog tretieji asmenys atsisakė teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Ieškovė galėjo taikiai susitarti ir su trečiaisiais asmenimis, tačiau to nepadarė. Atsakovių pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų negali būti tapatinama su trečiųjų asmenų interesais gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10.4. Šios bylos ginčo dalykas buvo sandorių pripažinimas negaliojančiais, tačiau ginčijami sandoriai nebuvo pripažinti negaliojančiais. Atsakovė LMB „Auto pirkliai“ neneigė prievolės ieškovei egzistavimo, tačiau, kaip ir tretieji asmenys, nesutiko su ieškovės reikalavimu pripažinti paskolos sutartį negaliojančia. Taigi, ieškinio atsiėmimo nenulėmė ieškinio pripažinimas, todėl tai reiškia, kad ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai. Taigi, trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys (priežastinis ryšys) tenka ieškovei. Tai ir nustatė pirmosios instancijos teismas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
11.1. Apelianto bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė paties apelianto noras dalyvauti bylos nagrinėjime, nors jo dalyvavimas nebuvo būtinas, pagrįstas ar reikalingas. Apeliantas savo iniciatyva įstodamas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, prisiėmė visą su bylinėjimosi išlaidų patyrimu susijusią riziką ir pasekmes.
11.2. Bylos šalys nuosekliai siekė išspręsti ir išsprendė ginčą taikiai bei sumažino tikimybę padidėti savo ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidoms. Bylos inicijavimas savaime nelemia apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bylos šalys nereikalavo jų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas būtų nesąžiningas ir pažeistų bylos šalių interesus.
11.3. Dalis apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų yra susijusios su kito trečiojo asmens A. S. pareikštu savarankišku reikalavimu, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2025 m. kovo 13 d. nutartimi. Taigi, dalies apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė ne ieškovė.
12. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Ieškovės nemokumo administratorė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-620-803/2025 dėl LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ bankroto pripažinimo tyčiniu teikė prašymą sustabdyti bylą iki šios bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais išnagrinėjimą, nurodydama, jog šioje byloje nustatyti faktai bus reikšmingi tyčinio bankroto byloje. A. S. ir A. B. yra buvę LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ vadovai, tačiau ieškovė jų neįtraukė trečiaisiais asmenimis į nagrinėjamą bylą, todėl iškilo būtinybė pateikti savarankiškus prašymus, kuriuos teismas tenkino.
12.2. Tretieji asmenys nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl teismas turėjo tenkinti jų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria, ieškinį palikus nenagrinėtą, netenkintas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiško reikalavimo, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
14. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 18 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-317-803/2025) iškėlė LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „ADMI LT“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 30 d.
15. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. sausio 16 d. priimtas LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ nemokumo administratorės pareiškimas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, atsakingais asmenimis už tyčinį bankrotą pripažįstant suinteresuotus asmenis A. S. ir A. B. (civilinė byla Nr. eB2-620-803/2025).
Žemesnės instancijos teismas
16. Suinteresuoti asmenys A. S. ir A. B. atsiliepimuose į LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad faktiniu bendrovės vadovu buvo O. Ž. ir jie nėra atsakingi už tyčinį bendrovės bankrotą.
17. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-767-1012/2025 2024 m. balandžio 12 d. buvo priimtas ieškovės LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ ieškinys: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. kovo 30 d. LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ ir atsakovės LMB „Auto pirkliai“ sudarytą paskolos sutartį Nr. VA-AP 2020-03.30; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. sausio 7 d. ieškovės LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“, atsakovės LMB „Auto pirkliai“ ir atsakovės UAB „Urbo bankas“ sudarytą piniginių prievolių subordinavimo sutartį Nr. LOAN_290478; 3) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės LMB „Auto pirkliai“ ieškovei LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ 365 000 Eur ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas; 5) liudytojais apklausti A. S. ir A. B. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės ir jos kreditorių interesus, bendrovei sandorių sudarymo metu faktiškai vadovavo O. Ž., o bylai reikšmingas aplinkybes galės paaiškinti liudytojais prašomi apklausti A. S. ir A. B.
18. Atsakovė UAB „Urbo bankas“ 2024 m. gegužės 20 d. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovės LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ ieškinį atmesti.
19. 2024 m. gegužės 26 d. LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ nemokumo administratorė pateikė prašymą sustabdyti bylą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-767-1012/2025, kurioje nagrinėjami reikalavimai yra susiję su paskolos sutarties, kaip nesąžiningo, nuostolingo, ekonomiškai nenaudingo, reikšmingai pabloginusio LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ finansinę padėtį ir pažeidžiančio jos kreditorių interesus sandorio pripažinimu negaliojančiu. Ieškinys nurodytoje byloje grindžiamas ir paskolos sutarties šalių – LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ faktinio vadovo O. Ž. ir LMB „Auto pirkliai“ vienintelio nario ir direktoriaus V. Ž, nesąžiningumu, sudarant paskolos sutartį LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ nuostolingomis sąlygomis apie tai žinojus (turėjus žinoti). Kartu šioje byloje bus neišvengiamai nagrinėjamas ir O. Ž. faktinio vadovavimo LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ klausimas.
20. 2024 m. birželio 11 d. A. S. ir A. B. pateikė prašymus įtraukti juos į Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-767-1012/2025 trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Nurodė, kad apie nagrinėjamą bylą sužinojo iš bylos dėl LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bylos baigtis gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms, sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 17 d. rezoliucijomis įtraukė į bylą A. S. ir A. B. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.
21. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos (dabar Nr. eB2-620-803/2025) dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimą iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-767-1012/2025. Teismas nurodė, kad civilinės bylos Nr. e2-767-1012/2025 išnagrinėjimo rezultatas ir joje nustatytos aplinkybės turės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingo už jį asmens nustatymo.
22. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. 2024 m. liepos 30 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ ieškinį ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
23. Atsakovė LMB „Auto pirkliai“ 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė tripliką, prašydama LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ ieškinį atmesti.
24. Atsakovė UAB „Urbo bankas“ 2024 m. rugsėjo 13 d. pateikė tripliką, prašydama LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ ieškinį atmesti.
25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikė tripliką, prašydamas bylą pagal LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
26. 2024 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio metu ginčo šalys nurodė, kad nori pabandyti ginčą pagal LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ ieškinį išspręsti taikiai, todėl teismo posėdis buvo atidėtas, siekiant sudaryti šalims galimybes pasiekti taikų ginčo sprendimą.
27. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1445-803/2025 iškėlė LMB „Auto pirkliai“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Valdsita“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 20 d.
28. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1445-803/2025 patvirtino LMB „Auto pirkliai“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ finansinį reikalavimą, kildinamą iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-767-1012/2025 ginčijamos 2020 m. kovo 30 d. LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ ir atsakovės LMB „Auto pirkliai“ sudarytos paskolos sutarties Nr. VA-AP 2020-03.30. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gegužės 29 d.
29. Ieškovė LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ 2025 m. gegužės 12 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir atsakovės LMB „Auto pirkliai“ sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo. Ieškovė nurodė, kad šalys po paruošiamųjų dokumento pateikimo pradėjo vesti derybas dėl taikaus ginčo išsprendimo. Derybų proceso eigoje, pasikeitus atsakovės LMB „Auto pirkliai“ teisiniam statusui ir atsakovės nemokumo administratorei atlikus dokumentų ir finansinių duomenų patikrinimą bei pripažinus atsakovės vykdytiną prievolę ieškovei dėl 365 000 Eur ir ieškovei pareiškus finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, buvo iš esmės išspręstas nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas. Kadangi ginčas išspręstas taikiai, šalys geranoriškai susitarė nereikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
30. UAB „Urbo bankas“ 2025 m. gegužės 12 d. taip pat pateikė sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo ir neprašė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
31. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. 2025 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą priteisti 2 552 Eur bylinėjimosi išlaidas.
32. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. B. 2025 m. gegužės 21 d. pateikė prašymą priteisti 2 952,40 Eur bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.
33. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino ieškovės LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškovės ieškinį atsakovėms LMB „Auto pirkliai“ ir UAB „Urbo bankas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S. ir A. B., paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nagrinės kita nutartimi.
34. 2025 m. rugpjūčio 5 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 24 d. nutartis dėl teisinio statuso likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo nustatymo LMB „Auto pirkliai“.
35. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-620-803/2025 pripažino LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ bankrotą tyčiniu ir nustatė atsakingą asmenį O. Ž. Ši nutartis nėra įsiteisėjusi (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškinį palikus nenagrinėtą po ieškinio atsiėmimo atsakovėms sutikus
36. Pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bylinėjimosi išlaidas paskirstyti yra įpareigotas procesinį sprendimą dėl ginčo esmės priimantis teismas. Tokia pati procesinė pareiga saisto ir teismą, priimantį nutartį, kuria konkreti byla yra užbaigiama nepriėmus teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės. Pastaruoju atveju bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstomos pagal CPK 94 nuostatas (priežasties teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021).
37. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
38. Pažymėtina, kad ir CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nepagrįstų ar nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).
39. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, instituto paskirtis – sudaryti sąlygas savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę bylas spręsti ekonomiškai ir operatyviai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, procese dalyvauja tam, kad galėtų išdėstyti savo poziciją (reikšti atsikirtimus) byloje, nuo kurios baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį tokiems asmenims suteiktos lygios procesinės teisės ir pareigos kaip ir bylos šalims, išskyrus teises ir pareigas, susijusias su ginčo dalyku, kurios priskirtos tik šalims.
40. Pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis dalyvaujantį byloje asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019).
41. Pagal kasacinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidų atlyginimui lemiamą reikšmę turi procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017). Tais atvejais, kai konstatuotina, kad šalies bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl jos pačios veiksmų ir jai kylančios atsakomybės dėl pradėto proceso, bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023).
42. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalių įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas turi taikyti bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
43. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais ir aptarta priežasties teorija, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų našta šioje civilinėje byloje, ją užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (ieškovei atsiėmus ieškinį), tenka pačiam trečiajam asmeniui, kuris savo iniciatyva pateikė prašymą dėl jo įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad ieškovės pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nėra tiesiogiai susijęs su trečiojo asmens A. B. materialiosioms teisėmis ir pareigomis bei nekeičia šio trečiojo asmens padėties, atsižvelgiant į tai, jog ieškinys nebuvo grindžiamas jokiais A. B. neteisėtais veiksmais. Priešingai, ieškinyje sandorių neteisėtumas buvo grindžiamas, be kita ko, faktinio bendrovės vadovo O. Ž. veiksmais. Ieškinys buvo paduotas po to, kai A. B. tyčinio bankroto byloje pateikė atsiliepimą, kuriame faktiniu bendrovės vadovu ir atsakingu už sprendimų priėmimą nurodė O. Ž.
44. Taigi, jau ieškinio pateikimo stadijoje ieškovė neprašė įtraukti A. B. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o prašė jį apklausti, kaip liudytoją, siekiant paliudyti faktinio vadovavimo bendrovei aplinkybes. Aplinkybę, kad apeliantas savo rizika įstojo bylą trečiuoju asmeniu, patvirtina ir tai, jog jis procesiniuose dokumentuose bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, t. y. apeliantas nemanė, jog bylos išsprendimas gali turėti kokios nors įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms.
45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad jo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės nepagrįsto ieškinio pateikimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė ieškinį atsiėmė, nes jos reikalavimai bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo patenkinti, t. y. atsakovės LMB „Auto pirkliai“ bankroto byloje patvirtinus ieškovės finansinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, su kuo atsakovės sutiko ir, kaip ir ieškovė, neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš priešingos šalies. Taigi, vien tai, kad ieškovė inicijavo bylą ir vėliau atsiėmė ieškinį, nes jos materialieji reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, nereiškia, jog ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas ir sudarė pagrindą trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atsiradimui. Priešingai, tiek ieškovės, tiek atsakovių elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, nes šalys ginčą iš esmės išsprendė taikiai, siekiant nedidinti nei šalių, nei trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį ir trečiojo asmens elgesį (norą dalyvauti byloje, kurios išsprendimas nėra susijęs su jo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis), nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir priežastis, dėl kurių susidarė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. B. bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, kad trečiojo asmens veiksmai (savo iniciatyva pageidavimas įstoti į bylą, kurioje sprendžiamas klausimas neturėjo įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms) lėmė jo patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atsiradimą, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš ieškovei administravimui skirtų lėšų neatitinka dalyvaujančių byloje asmenų interesų pusiausvyros bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
48. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
49. Apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 išaiškino, kad CPK 98 straipsnio 1 dalis neužkerta kelio šaliai su advokatu susitarti dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo termino atidėjimo ir atitinkamai teismui spręsti dėl tokių išlaidų atlyginimo priteisimo teismo sprendimu (nutartimi). Tuo atveju, kai atstovavimo išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, o teismui nurodytu terminu yra pateikiamas dokumentas, patvirtinantis šalies susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, nustatant priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas, nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą, t. y. nuo šios datos skaičiuojamas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį.
51. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. Atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas.
52. Ieškovė LUAB „Valų mechaninės dirbtuvės“ pateikė prašymą priteisti iš trečiojo asmens A. B. 605 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 2025 m. sausio 22 d. atstovavimo sutartį, 2025 m. rugsėjo 22 d. pažymą apie suteiktas teisines paslaugas, 2025 m. rugsėjo 19 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą ir 2025 m. rugsėjo 22 d. susitarimą dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sumokėti 605 Eur advokatui ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.
53. Taigi, ieškovės 2025 m. rugsėjo 22 d. susitarimas dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas patvirtina, kad ieškovė su advokatu susitarė dėl advokato suteiktos pagalbos išlaidų apmokėjimo ateityje, t. y. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Toks susitarimas ir kiti nurodyti įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų susidarymą atitinka minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl sprendžiamas klausimas dėl išlaidų, kurių mokėjimas atidėtas, ieškovei priteisimo iš trečiojo asmens. Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis priimama 2025 m. rugsėjo 25 d., todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą taikytinas 2025 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 2 337,70 Eur. Maksimalus dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 935,08 Eur (0,4 x 2 337,70 Eur) (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Ieškovės apeliacinės instancijos teisme susidariusių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis nemažinamas. Taigi, ieškovei iš apelianto priteisiamas 605 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Valų mechaninės dirbtuvės (juridinio asmens kodas 302684639) iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, A. B. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešių šimtų penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.