Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-01-19 · Civilinė byla Nr. 2A-205-560/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-19
Bylos Nr.
2A-205-560/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18257-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
V. Č., uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Socialinės Garantijos“
Ieškovas
uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Rizikos Cesija“
Kategorijos
  • 22.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-205-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18257-2013-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.8.; 121.18.; 121.21
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. Č. bei uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Socialinės Garantijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Rizikos Cesija“ ieškinį atsakovams V. Č. ir uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Socialinės Garantijos“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo bei žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UADBB „Rizikos cesija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė uždrausti atsakovams V. Č. ir UADBB „Socialinės Garantijos“ naudoti, perduoti, skelbti informaciją, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis, t.y. informaciją apie ieškovo klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, ieškovo įdirbius, sudaromų ir sudarytų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, bendrovės pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovų solidariai 4 269,14 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2007-11-19 su atsakove V. Č. sudarė darbo sutartį, kurioje atsakovei buvo pavestos brokerio asistentės, vėliau, brokerės darbo funkcijos. Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2013-03-05. Ieškovas nurodė, kad atsakovė V. Č. dar dirbdama pas ieškovą 2013-02-20 įsidarbino pas atsakovą UADBB „Socialinės garantijos“, kurio ūkinė - komercinė veikla yra analogiška ieškovo vykdomai veiklai, išskyrus tarpininkavimą sudarant pensijų kaupimo sutartis. Ieškovo teigimu, atsakovai, veikdami išvien, pradėjo nesąžiningą konkurencinę veiklą ieškovo atžvilgiu, t.y. vykdydami savo veiklą naudojo ieškovo komercines paslaptis, konfidencialią informaciją bei tokiu būdu viliojo ir perviliojo ieškovo klientus. Dirbdami toje pačioje rinkoje atsakovai neteisėtai pasinaudojo ieškovo komercine paslaptimi bei konfidencialia informacija, ieškovo klientų duomenų baze, duomenimis apie ieškovo klientų draudimus, jų galiojimo laiką ir pan. Ieškovo teigimu, jeigu atsakovė V. Č. nebūtų neteisėtai atskleidusi atsakovui UADBB „Socialinės garantijos“ ieškovo komercinių (gamybinių) paslapčių, o atsakovas UADBB „Socialinės garantijos“ nebūtų be ieškovo sutikimo įgijęs šios informacijos bei ėmęsis nesąžiningos konkurencinės veiklos ieškovo atžvilgiu, klientai iki šiol būtų draudęsi tarpininkaujant ieškovui, o ne atsakovui. Atsakovai minėtais savo nesąžiningai veiksmais, disponuodami konfidencialia informacija, perviliojo iš ieškovo klientus. Tokiu būdu atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais padarė žalą ieškovui.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė V. Č. nuo 2011 m. pabaigos iki 2013 m. kovo mėnesio buvo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose, kurių metu su šeima persikėlė gyventi į Jonavą. Kadangi ieškovas nesutiko sudaryti atsakovei sąlygų dirbti nuotoliniu būdu, o į Vilnių atsakovė kiekvieną dieną važinėti neturėjo galimybių, atsakovė priėmė atsakovo UADBB „Socialinės garantijos“ darbo pasiūlymą ir įsidarbino pas jį. Nurodė, kad ieškovas, įrodinėdamas atsakovės atsakomybę, nepagrįstai vadovaujasi Darbo tvarkos taisyklėmis, kadangi jos nenumatė ir nedetalizavo darbuotojo pareigos saugoti ieškovo komercines paslaptis bei nenustatė, kokią informaciją ieškovas laiko savo komercine paslaptimi. Tai pat atsakovai nurodė, kad ieškovas byloje nepateikė pakankamų įrodymų, jog atsakovė buvo supažindinta su pareiga saugoti ieškovo komercinę paslaptį, todėl atsakovės veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti. Atsakovų teigimu, ieškovas nesiimdamas pakankamų priemonių apsaugoti savo konfidencialią informaciją, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, todėl pačiam ieškovui ir tenka su tuo susijusių neigiamų pasekmių rizika. Nurodė, kad pagal draudimo tarpininkavimo rinkoje susiklosčiusią praktiką tokio dalyko kaip tęstinės draudimo tarpininkavimo paslaugų sutartys iš esmės nėra, t.y. kiekvienu atveju draudimo brokeris dirba ad hoc. Taigi pagrindinis būdas draudimo brokerių bendrovėms pritraukti „daugkartinius“ klientus yra naudotis būtent samdomų brokerių asmeninėmis savybėmis ir įdirbiu. Todėl tokių bendrovių klientų ratas faktiškai tėra kiekvieno brokerio įdirbio, asmeninių savybių ir pan. pasekmė. Nurodė, kad praktikoje, klientai susiburia apie konkretų brokerį, todėl natūralu, kad šie klientai seka paskui brokerį, tačiau ne paskui brokerius apjungiančias draudimo brokerių kompanijas. Anot atsakovų, tai patvirtina ir paties ieškovo į bylą pateikti elektroniniai susirašinėjimai. Teigia, kad ieškovo pateikti į bylą elektroniniai laiškai su potencialiais klientais tik patvirtina, kad ieškovas turėjo realias galimybes sąžiningos konkurencijos sąlygomis suteikti tarpininkavimo paslaugas tariamai atsakovės nuviliotiems klientams. Atsakovų teigimu, ieškovas neįrodė visų būtinų civilinei atsakomybei kilti sąlygų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - įpareigojo atsakovus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti nesąžiningos konkurencijos veiksmus bei uždraudė atsakovams naudoti, perduoti, skelbti informaciją, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis, įskaitant bet neapsiribojant informacija apie ieškovo klientus, partnerius, konkurentus, verslo partnerių kontaktus, duomenų bazes, komercinius ryšius, ieškovo sudarytų ir sudaromų sandorių sąlygas, finansinę informaciją, bendrovės pajamas, išlaidas, atsiskaitymų tvarką, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 2 426,30 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 426,30 Lt sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei lygiomis dalimis 6 364,51 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.

Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, jog disponuojant visa atsakovės žinioje buvusia informacija vienu metu, yra labai palengvinama konkurencinė kova dėl klientų pritraukimo ir tai gali suteikti konkuruojančiam ūkio subjektui pranašumą veikiant draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimo srityje. Be to, tokia informacija visa apimtimi paprastai nėra prieinama tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog minėta informacija turi komercinę vertę. Pažymėjo, jog informacija apie draudimo kompanijų mokamų komisinių mokesčių dydžius ieškovui (kainodarą), atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį bei turinį, į tai, kad paprastai įmonės veikiančios bet kurioje ūkinės-komercinės veiklos srityje yra suinteresuotos neatskleisti tretiesiems asmenims tokios informacijos turinio, a priori laikytina komercine paslaptimi, kadangi būtent šios informacijos pagrindu formuojama kainų politika, kurios pagrindu įmonės konkuruoja kainų lygmenyje, taigi ši informacija savaime gali suteikti konkurencinį pranašumą ir laikoma turinčia komercinę vertę. Nurodė, kad ta aplinkybė, jog ieškovo bendrovėje nebuvo patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, negali būti suabsoliutinama, todėl tokio sąrašo nebuvimas nepaneigia minėtos informacijos vertės bei slaptumo.

Teismas laikė, kad informacija nebūtų prieinama tretiesiems asmenims, o ypač konkurentams, ieškovas ėmėsi pakankamų pastangų ją apsaugoti, kadangi visa ši informacija buvo laikoma duomenų saugojimo sistemoje MINTAK BROKERIS 1.9, prie kurios prisijungti galima tik su slaptažodžiu. Teismo vertinimu, tokios duomenų valdymo sistemos įdiegimas įmonėje, užkertant kelią jos paviešinimui ir yra pakankama priemonė informacijos, kuri yra komercinė paslaptis, apsaugai.

Sprendžiant dėl atsakovės V. Č. neteisėtų veiksmų fakto buvimo buvo atsižvelgta į jos elgesį nutraukus darbo sutartį su ieškovu. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė dar nenutraukusi darbo santykių su ieškovu arba iš karto po darbo santykių nutraukimo savanaudiškais tikslais, pasinaudodama ieškovui priklausančia konfidencialia informacija apie klientus ir jų sudaromas sutartis, atlikdama nesąžiningos konkurencijos veiksmus, siekė pervilioti ieškovo klientus draustis tarpininkaujant atsakovo bendrovei, todėl jos veiksmų neteisėtumas yra įrodytas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.246 str.). Tuo pačiu aplinkybė, jog atsakovė veikdama minėtu būdu, taikant protingo ir apdairaus žmogaus kriterijus, negalėjo nesuvokti savo veiksmų neteisėtumo, pripažintina kaip įrodantį atsakovės kaltę (CK 6.248 str.).

Teismas nurodė, jog atsakovo UADBB „Socialinės garantijos“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog nors jis negalėjo nežinoti apie atsakovės atliekamus neteisėtus veiksmus, jis nesiėmė jokių priemonių tokių neteisėtų veiksmų nutraukimui (CK 6.248 str.). Tai, jog atsakovui, kaip atsakovės darbdaviui, buvo žinoma apie atsakovės atliekamus neteisėtus veiksmus, patvirtino byloje esantys įrodymai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovas įgijo teisę į nuostolių (žalos), atsiradusių kaip atsakovų neteisėtų veiksmų padarinys, atlyginimą KĮ 16 str. 1 d. 2 p. bei CK 1.116 str. 3 d. nustatytais pagrindais., tačiau ne visa prašoma apimtimi, o atsižvelgus į kiekvieno asmens, kuris atsisakė ieškovo paslaugų, santykį tiek su ieškovu tiek su atsakovais, taip pat jų draudimo pobūdį, norą ir galimybę apskritai sudaryti draudimo sutartį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas vietoj prašomų 4 269,14 Lt, ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 2 426,30 Lt nuostolių atlyginimą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovai V. Č. ir UADBB „Socialinės Garantijos“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą, klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo ieškinį, pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog būtent konfidencialios informacijos savininkui ar asmeniui, kuriam įstatymų ar kitų teisės aktų pagrindu pavesta rūpintis bendrovės konfidencialios informacijos apsauga, kyla pareiga nustatyti bendrovės komercinių paslapčių apsaugos įgyvendinimo mechanizmą, t.y. išskirti svarbią ir vertingą bendrovės informaciją bendro informacijos srauto kontekste, nustatyti (sudaryti) bendrovės komercinių paslapčių sąrašą, įtraukti ir apibrėžti konfidencialumo pareigą darbo, civilinėse sutartyse ar sudaryti savarankiškas konfidencialumo sutartis su bendrovės darbuotojais, partneriais, klientais, kontrahentais, kitais asmenimis, taip pat įdiegti fizines, organizacines, technologines ir kitokio pobūdžio informacijos apsaugos priemones, atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamai apsaugoti bendrovės komercines paslaptis. Tačiau šiuo atveju, ieškovas iš visos bendrovės informacijos srauto nebuvo išskyręs jam svarbios ir vertingos informacijos, kurią būtų paskelbęs komercine paslaptimi (t.y. kurią būtų paskelbęs saugotina informacija). Sistemos MINTAK BROKER negalima pripažinti komercinių paslapčių saugojimo priemone per se, tuo labiau negalima vertinti kaip komercinių paslapčių sąrašo, kadangi tokio statuso šiai sistemai bei jos turiniui ieškovas nebuvo suteikęs jokiais savo lokaliniais aktais. Sprendime minimose Darbo tvarkos taisyklėse apibrėžiamos darbuotojų pareigos, tačiau jame nenumatyta ir nedetalizuota darbuotojo pareiga saugoti ieškovo komercines paslaptis, tuo labiau konkrečiai nenustatyta, kokią informaciją ieškovas apskritai laiko savo komercine paslaptimi. Be kita ko, byloje nėra informacijos, jog ieškovas apskritai yra supažindinęs atsakovę V. Č. su minėtomis darbo tvarkos taisyklėmis, taigi ir su pareiga saugoti ieškovo komercinę paslaptį. Iš viso to atsakovai daro išvadą, jog teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo pakankamas pastangas savo tariamai komercinei paslapčiai išsaugoti. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovė V. Č. pasinaudojo duomenimis apie ieškovo klientus, nes iš laiškų turinio matyti, jog vienintelė informacija, kuria ji galėjo panaudoti, yra asmenų elektroninio pašto adresai. Tuo tarpu, teismas sprendime konstatavo, jog tik disponavimas minėta informacija pilna apimtimi, t.y. visomis jos sudėtinėmis dalimis, gali suteikti konkuruojančiam ūkio subjektui pranašumą veikiant draudimo tarpininkavimo paslaugų teikimo srityje. Atsakovė negalėjo pasinaudoti informacija apie draudimo sutarčių terminus, nes tokia ieškovės turima informacija buvo per sena ir jokios komercinės vertės nebeturėjo. Pažymi, jog iš laiškų turinio matyti, kad atsakovė tik informuoja laiškų gavėjus apie darbo vietos pasikeitimą ir nurodo, kad, laiškų gavėjams pageidaujant, mielai toliau su šiais asmenimis bendradarbiautų ir tai turėtų būti kvalifikuojami kaip komercinių pasiūlymų bendradarbiauti pateikimas, bet ne kaip nesąžiningos konkurencijos faktas. Nurodo, jog byloje nėra pakankamų įrodymų, kad visi teismo nurodyti asmenys buvo faktiškai pervilioti, kadangi ieškovas į bylą pateikė iš viso 9 elektroninius laiškus. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė V. Č. kokiu nors būdu susisiekė ir teikė konkurencinius pasiūlymus visiems ieškovo nurodytiems 52 asmenims, ieškovas į bylą nepateikė. Maža to, tik 4 iš 9 ieškovo nurodytų pasiūlymų gavėjų yra nurodyti ieškovo ieškinio priede pateiktame tariamai perviliotų klientų sąraše. Apeliantai pateikia nuomonę, jog V. Č. darbo santykiai su UADBB „Socialinės garantijos“ prasidėjo praėjus daugiau nei vienerių metų laikotarpiui nuo jos darbo santykių ieškovo įmonėje faktinio pasibaigimo, kas reiškia kad jai turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Apeliantai skunde pažymi, jog teismas sprendime nepaaiškino, kaip 9 V. Č. elektroninių laiškų išsiuntimas galėjo nulemti tariamą ieškovo 52 klientų perviliojimą į atsakovų bendrovę, todėl negalima teigti, kad tarp jos veiksmų ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nepaneigtinas faktas, jog sprendime nurodyti asmenys draudimo sutarčių su ieškovu galėjo nebesudaryti ne dėl atsakovų veiksmų, bet ir pavyzdžiui dėl kitų brokerių pateiktų galbūt palankesnių pasiūlymų, dėl sprendimo nebedrausti savo turto arba tiesiog atitinkamo turto atsisakymo. Nurodo, jog teismas neteisingai apskaičiavo pritiestiną nuostolių dydį ir iš ieškovo reikalaujamos sumos neatskaitė sąnaudoms tenkančios dalies bei nepagrįstai atskaitė PVM mokesčiui tenkančią dalį. Teigia, jog teismo sprendime konstatuotais įpareigojimais, teismas peržengė aptariamos civilinės bylos nagrinėjimo ribas, t.y. uždraudė atsakovams disponuoti daug didesniu informacijos kiekiu, nei byloje buvo pasisakyta, tarp ko ir informaciją kuri yra viešai prieinama.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad ieškovas pakankamomis priemonėmis saugojo savo konfidencialią informaciją, tuo tarpu atsakovei prieinamos informacijos pobūdis lėmė, jog jos pagalba atsakovams buvo suteikiamas konkurencinis pranašumas ir reali galimybė pervilioti klientus. Tuo tarpu faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo, savaime neturi būti suabsoliutinamas, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikro pobūdžio informacija turi komercinę vertę vien dėl savo turinio ir konkretaus sąrašo nebuvimas nėra esminis dalykas. Pažymi, jog dauguma ieškovo klientų, nurodytų ieškinyje, į UADBB „Rizkos cesija“ „atėjo“ dar prieš atsakovės V. Č. darbo ieškovo įmonėje pradžią, o kitus klientus V. Č. „atiduodavo“ UADBB „Rizikos cesija“ kiti draudimo brokeriai. Užsakymai iš šių klientų nebuvo vienkartinio pobūdžio. Nurodo, jog tarp atsakovų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi ieškovas patyrė žalą būtent dėl jų bendrai tyčia atliktų/atliekamų nesąžiningos konkurencijos, komercinės paslapties atskleidimo bei pasinaudojimo ja veiksmų. Matyti, kad net jei kai kurie ieškovo klientai ir neapsidraudė tarpininkaujant UADBB „Socialinės garantijos“, tačiau ieškovo paslaugų galėjo atsisakyti būtent todėl, kad buvo atlikti neteisėti, nesąžiningos konkurencijos veiksmai – ieškovo klientai galėjo pasijusti nesaugiai todėl, kad jų duomenys buvo pavogti. Pažymi, jog ieškovo negautoms pajamoms apskaičiuoti gali būti taikomas subjektyvusis metodas, kuris grindžiamas skirtumu tarp nukentėjusiojo pelno, gauto iki teisės pažeidimo padarymo ir atitinkamu laikotarpiu po jo. Nurodo, jog atsakovė V. Č. darbo sutartį su ieškovu UADBB „Rizikos cesija“ nutraukė tik 2013-03-05, todėl vienerių metų terminas turėjo baigtis tik 2014-03-05. N. V. Č. buvo motinystės atostogose, tačiau darbo santykiai su ieškovo bendrove nebuvo nutrūkę. Ieškovas pažymi, jog teismui įpareigojus ieškovą nurodyti konkrečią jo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, kiltų grėsmė, jog atsakovai turėtų galimybę susipažinti ir pasinaudoti tokia ieškovo komercine paslaptimi, kuri V. Č. darbo ieškovo bendrovėje metu buvo žinoma, tačiau kurios atsakovė V. Č. galimai nėra pavogusi. Ieškovui nurodžius tikslią komercinę paslaptį sudarančią informaciją, tokią informaciją atsakovai, būdami nesąžiningi, galėtų perduoti kitiems susijusiems ūkio subjektams, draudimo brokeriams ir ja pasinaudoti nesąžiningai konkuruojant su ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą patikslinti, nekeičiant jo iš esmės.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UADBB „Rizikos cesija“ savo veiklą vykdo nuo 2003-05-30 (b.l. 11-16, t.1). Ieškovas UADBB „Rizikos cesija“ 2007-11-19 sudarė su atsakove V. Č. (ankstesnė pavardė S.) darbo sutartį Nr. 15, pagal kurią atsakovė neterminuotam laikotarpiui buvo priimta dirbti ieškovo bendrovėje brokerio asistentės pareigoms, o nuo 2008-03-01 - brokerio pareigoms (b.l. 17-19, t.1). 2011 m. gruodžio mėnesį atsakovė V. Č. išėjo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų (b.l. 113-115, t. 1). Nuo 2013-02-20 atsakovė V. Č. dirbo pas atsakovą UADBB „Socialinės garantijos“ (b.l. 146, t. 1). 2013-03-05 atsakovė V. Č. nutraukė darbo sutartį su ieškovu (b.l. 19, t.1).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad informacija apie draudimo kompanijų mokamų komisinių mokesčių dydžius ieškovui (kainodarą), atsižvelgiant į tokios informacijos pobūdį bei turinį, laikytina komercine paslaptimi, o ieškovo bendrovėje komercinių paslapčių sąrašo nebuvimas nepaneigia minėtos informacijos vertės bei slaptumo ir, kad ieškovas ėmėsi pakankamų pastangų ją apsaugoti, kai tuo tarpu atsakovė nenutraukusi darbo santykių su ieškovu arba iš karto po darbo santykių nutraukimo savanaudiškais tikslais, pasinaudodama ieškovui priklausančia konfidencialia informacija apie klientus ir jų sudaromas sutartis, atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, siekė pervilioti ieškovo klientus draustis tarpininkaujant atsakovo bendrovei, o atsakovas UADBB „Socialinės garantijos“ nesiėmė jokių priemonių tokių neteisėtų veiksmų nutraukimui (CK 6.248 str.). Apeliantai su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Apeliantai nurodo, kad ieškovas iš visos bendrovės informacijos srauto nebuvo išskyręs jam svarbios ir vertingos informacijos, ieškovo įmonėje konkretaus ieškovo komercinės paslapties turinio nežinojo ir nesuprato ne tik atsakovė, bet ir kiti ieškovo įmonės darbuotojai. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, prieštaraujančius sąžiningai konkurencijai, įskaitant informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą perdavimą skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. CK 1.116 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog informacija laikoma komercine paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Iš kasacinio teismo jurisprudencijos, aiškinant ir taikant CK 1.116 straipsnio 1 dalį, kurioje apibrėžiama komercinės (gamybinės) paslapties samprata, darytina išvada, kad informacija, sudaranti komercinę paslaptį, turi būti slapta, ji turi turėti tikrą ar potencialią vertę (naudą), komercinės paslapties subjektas turi imtis priemonių jai apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Dažai“ ir kt. v. UAB „Spaudos dažai“ ir kt., byla Nr. 3K-3-581/2002; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. v. AB „Parex bankas“, byla Nr. 3K-3-499/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis byloje UAB ,,Baldų rojus“ v. G. O., byla Nr. 3K-3-197/2007). Bylos duomenys tvirtina, kad nors ieškovo įmonėje nors ir nebuvo patvirtinto informacijos, kuri laikytina komercine paslaptimi, sąrašo, tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika, jog informacija apie klientus, partnerius, konkurentus, tiekėjus, verslo partnerių kontaktai, duomenų bazės, komerciniai ryšiai, įmonės įdirbis, bendrovės sudaromų sandorių sąlygos, finansinė informacija, bendrovės ir jos padalinių pajamos, išlaidos, atsiskaitymų tvarka ir pan. yra saugoma, o tam tikro pobūdžio informacija turi komercinę vertę vien dėl to savo turinio, kaip tarkim, informacija apie klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-20 nutartis c.v. Nr. 3K-3-499/2006), teisėjų kolegijos laiko, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovė V. Č., dirbdama brokere ieškovo bendrovėje disponavo informacija apie klientus (jų asmens kodais, asmeniniais kontaktais), sutarčių terminais, draudimo sumomis, draudimo įmokomis, komisinių mokesčių dydžiais ir pan., kurios visuma ir disponavimas vienu metu palengvino atsakovų galimybes pritraukti klientus į atsakovo bendrovę, suteikė atsakovo bendrovei konkurencinį pranašumą, dėl ko buvo pagrindas šią informaciją laikyti įmonės komercine paslaptimi. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, informacija apie draudimo bendrovių mokamų komisinių mokesčių dydžius ieškovui, atsižvelgiant į tai, kad įmonės veikiančios bet kurioje ūkinės – komercinės veiklos srityje yra suinteresuotos neatskleisti tretiesiems asmenims tokios informacijos turinio, laikytina komercine paslaptimi, o patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo nebuvimas nepaneigia informacijos vertės ir slaptumo. Be to, nors apeliantai nesutinka, kad ieškovo bendrovė nesiėmė pakankamų pastangų siekiant apsaugoti įmonės slaptą informaciją, o duomenų saugojimo sistemą MINTAK BROKERIS 1.9 negalima pripažinti komercinių paslapčių saugojimo priemone, tačiau prie minėtos sistemos galima prisijungti su slaptažodžiu, kas rodo ieškovo bendrovės siekį apsaugoti informaciją, jos neviešinti ir tokios pastangos yra pakankama priemonė informacijai, kuri yra komercinė paslaptis, apsaugai, ką teisingai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad ieškovo bendrovės Darbo tvarkos taisyklės numato, jog komercinių, technologinių, finansinių duomenų, paslapčių atskleidimas, jos pranešimas konkuruojančiai įmonei, žiniasklaidai, tretiesiems asmenims laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu (14.2.3 p.), su kuriomis atsakovė V. Č. buvo supažindinta UADBB „Rizikos cesija“ įvykusio 2009-09-29 susirinkimo metu (b.l. 61, t. 1), taip pat Draudimo brokerių profesinės etikos kodeksas reglamentuoja draudimo brokerių profesinės etikos pažeidimą (1.4 d.), kurio 3.4. b) ir d) punktuose nustatyta, kad profesiniuose santykiuose su Draudimo brokerių įmonėmis draudimo brokeris privalo saugoti atstovaujamos Draudimo brokerių įmonės komercines paslaptis, įskaitant laikotarpį po darbo ar bendradarbiavimo sutarties su ta draudimo brokerių įmone pasibaigimo; taip pat be atstovaujamos Draudimo brokerių įmonės sutikimo nenaudoti jai priklausančios informacijos savanaudiškiems tikslams. Atsakovė buvo pasirašiusi Draudimo brokerio priesaiką, kuria įsipareigojo, be kita ko, saugoti profesines paslaptis, laikytis Brokerių profesinės etikos kodekso (b.l. 103-108, t.2), taip pat ir LR Draudimo įstatymo 166 str. 10 d. reglamentuota draudimo brokerio pareiga laikytis profesinės etikos kodekso nuostatų. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors ieškovas nėra sudaręs įmonės komercinių paslapčių sąrašo ir nėra aiškiai apibrėžęs, kas sudaro įmonės komercinę paslaptį, tačiau ieškovo bendrovėje informacijos apsaugojimo priemonės, susiklosčiusi praktika, Darbo tvarkos taisyklėse numatymas, jog komercinių, technologinių, finansinių duomenų, paslapčių atskleidimas, jos pranešimas konkuruojančiai įmonei, žiniasklaidai, tretiesiems asmenims laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, taip pat teisės aktuose numatytos draudimo brokerio pareigos saugoti profesines ir komercines paslaptis bei kasacinio teismo suformuota praktiką nagrinėjamu klausimu, leidžia pagrįstai manyti, jog atsakovė buvo įpareigota saugoti bei neatskleisti ieškovo bendrovėje sužinotos konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims ar konkurentams. Aplinkybė, jog minėtos pareigos atsakovė nesilaikė patvirtina ir bylos medžiaga, o būtent atsakovės V. Č. ir ieškovo klientų, ieškovo darbuotojos J. B. ir ieškovo klientų susirašinėjimas dėl galimybės draustis, iš kurių matyti, jog atsakovė V. Č. informuodama apie savo teikiamas kaip brokerės paslaugas, turėjo informaciją apie ieškovo klientų draudimo rūšis, kainas, draudimo laikotarpius, duomenis apie klientus, jų elektroninio paštų adresus (b.l. 23-26, t. 1, 109-113, 178-179, t. 2, 17-30, 36-41, t. 3), kas suteikė atsakovams konkurencinį pranašumą ir galimybę pasiūlyti kitokias (palankesnes) sąlygas ieškovo klientams. Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad atsakovė, vis dar esant nepasibaigusiems darbo santykiams su ieškovo bendrove, kreipėsi į klientus (V. R., K. Č.) nurodydama, jog dirba atsakovo bendrovėje ir siūlė savo, kaip brokerės, paslaugas (b.l. 26, 26,38-39, t.1, b.l. 36,38, t. 2). Teisėjų kolegija nesutinka, jog ir kiti ieškovo bendrovės darbuotojai nežinojo ir nesuprato komercinės paslapties turinio, kadangi iš pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų R. K. ir P. A. paaiškinimų matyti, kad jie aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kas, jų nuomone, yra įmonės komercinės paslaptis, o tai, jog minėti liudytojai neatribojo konfidencialios informacijos nuo komercinės paslapties apimties nesudaro pagrindo manyti, jog įmonės darbuotojai nesuvokė komercinės paslapties turinio. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina atsakovų paaiškinimus, jog draudimų, su kuriais dirbo atsakovė, srityje nagrinėjamu atveju neegzistavo jokia kainodara, kadangi atsakovo bendrovės darbuotojai patvirtino, jog brokeriai gali taikyti nuolaidas savo komisinių sąskaita, kas atsakovei suteikė galimybę ieškovo klientams pasiūlyti nuolaidas atitinkamai įtakojant draudimo kainos dydį (b.l. 36,37, t. 3). Taigi nustatytos aplinkybės ir teisės aktų analizė leidžia daryti, išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog, kaip minėta, atsakovė buvo įsipareigojusi saugoti bei neatskleisti ieškovo bendrovėje sužinotos konfidencialios informacijos konkurentams ar tretiesiems asmenims, tačiau šios pareigos nesilaikydama ji atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, siekė pervilioti ieškovo klientus draustis tarpininkaujant atsakovo bendrovei, o tuo tarpu atsakovas UADBB „Socialinės garantijos“, savo ūkinėje – komercinėje veikloje naudodamas ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją, taip pat pažeidė minėtas įstatymo nuostatas.

Apeliantų teigimu, atsakovės pasisavinti ieškovo komerciniai duomenys jokios komercinės paslapties neturi, kadangi jau buvo pasenę, tačiau iš ieškovo draudėjų ir jų turėtų sutarčių sąrašo matyti, kad daugelis ieškovo klientų kiekvienais metais draudėsi nuo 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m. (b.l. 119-135, t. 2), todėl duomenys būtų turėję potencialią vertę, kadangi atsakovams būtų reikėję pasiūlyti analogišką draudimą ar klientų poreikius atitinkantį draudimų, suderinant naujas draudimo sutarčių kainas.

Apeliantai nurodo, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, kad visi teismo nurodyti asmenys buvo faktiškai pervilioti, kadangi ieškovas į bylą pateikė iš viso 9 elektroninius laiškus, o sprendime nurodyti asmenys draudimo sutarčių su ieškovu galėjo nebesudaryti ne dėl atsakovų veiksmų, bet ir dėl kitų brokerių pateiktų galbūt palankesnių pasiūlymų, dėl sprendimo nebedrausti savo turto arba tiesiog atitinkamo turto atsisakymo. Sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, priežastinio ryšio tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iš esmės daugiausia remiamasi netiesioginiais įrodymais. Į įrodinėjimo specifiką būtina atsižvelgti, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nes priešingu atveju dažnai būtų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesąžiningai konkuruoti ir dėl to gaunant pelną (dėl per aukšto ir neatsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymo)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; ir kt.). Kaip minėta, iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo bendrovės darbuotojos ir ieškovo klientų turinio matyti, jog ieškovo klientai pasinaudojo atsakovo bendrovės pasiūlytais draudimo pasiūlymais (b.l. 27,30,32,35,41,43 t. 1), o kai kurie klientai atsisakė ieškovo bendrovės paslaugų, tačiau įvertinus, kaip minėta, įrodinėjimo specifiką tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nustačius atsakovų nesąžiningus veiksmus laikytina, kad atsakovai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kas galimai galėjo įtakoti ir kitų ieškovo klientų netekimą dėl ieškovo bendrovės patikimumo, prarasto pasitikėjimo, gebėjimu saugoti duomenis apie klientus.

Apeliantų manymu, draudimas atsakovei V. Č. naudoti galimai ieškovo komercinę paslaptį baigėsi 2012 m. lapkričio mėnesį, tačiau vadovaujantis LR Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p., 4 d., numatančia, jog asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė darbo sutartį su ieškovų nutraukė 2013-03-05, todėl vienerių metų terminas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, baigėsi 2014-03-15. Tuo tarpu nors atsakovė buvo motinystės atostogose, tačiau darbo santykiai su ieškovu nebuvo nutrūkę, buvo skaičiuojamas darbo stažas, suteiktos darbo įstatymuose numatytos garantijos, tokios kaip darbo vietos išsaugojimas, todėl nelaikytina, kad atsakovės darbo santykiai nutrūko 2012 metais, jai išėjus motinystės atostogų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad teismas konstatuotais įpareigojimais, peržengė aptariamos civilinės bylos nagrinėjimo ribas, kadangi ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai patikslino ir galutinai suformulavo ieškinio reikalavimus, todėl atsakovai nurodydami, jog pirmosios instancijos teismas uždraudė atsakovams disponuoti daug didesniu informacijos kiekiu, nei byloje buvo pasisakyta, išplėstinai interpretuoja skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį, o atsakovų nurodymas detaliai apibrėžti draudžiamos naudoti, perduoti, skelbti ieškovo komercinę paslaptį sudarančios informacijos turinį laikytinas nepagrįstu ir pertekliniu. Kaip minėta, byloje esant netiesioginiams įrodymams, kurių pagrindu padaryta išvada dėl neteisėto ieškovui bendrovei priklausančios komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimo, atsižvelgiant į galimus objektyvaus ir (arba) subjektyvaus pobūdžio sunkumus įrodinėjant paslapties atskleidimo arba pranešimo detalias aplinkybes, neturi reikšmės tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas pažeidimo padarymo konkretus laikas, tiksli vieta ir būdas, todėl ieškovui nurodant konkrečius savo klientus, kurių neteko dėl nesąžiningos konkurencijos atliktų veiksmų ir dėl kurių buvo nagrinėjama byla, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas peržengė civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

Apeliantai nesutinka su priteistų nuostolių dydžiu, nurodydami, jog teismas nesilaikė savo paties sprendime nurodytų išaiškinimų ir iš ieškovo reikalaujamos sumos neatskaitė sąnaudoms tenkančios dalies, pažymi, kad tiek ieškovo bendrovė, tiek atsakovo bendrovė nėra PVM mokėtojos. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas negautas pajamas, iš jų atėmė pridėtinės vertės mokestį (21 proc.) ir pelno mokestį (15 proc.), t.y. pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodančia, jog negautas pajamas, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, sudaro atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunant ikimokestinį pelną ir tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; ir kt.), iš atsakovų solidariai priteisė 2 426,30 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atskaitė PVM mokesčiui tenkančią dalį, kadangi LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 27 str. 1 d. numato, kad PVM neapmokestinamos visų rūšių draudimo ir perdraudimo paslaugos, išskyrus nurodytąsias šio Įstatymo 46 straipsnyje, taip pat su draudimo ir perdraudimo paslaugomis susijusios paslaugos, kurias teikia draudimo ir perdraudimo tarpininkai. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai ir motyvai dėl minimo atsakovų reikalavimo iš dalies yra pagrįsti ir teisingi, nepakeisdama teismo sprendimo iš esmės, patikslina jo rezoliucinę dalį, nurodant, jog ieškovo nuostolius sudaro 2 935,82 Lt arba 850,27 EUR (3 453,91 Lt - 15 proc. pelno mokesčio) negauto grynojo pelno. Tuo tarpu įvertinus bylos specifiškumą, kurioje prašoma priteisti negautas pajamas dėl nesąžiningos konkurencijos atliktų veiksmų, taip pat tai, kad patys atsakovai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė galimų sąnaudų, atskaičiuotinų iš paskaičiuoto grynojo pelno, dydžio, teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas, nesant nurodytoms ir pagrįstoms pajamų sąnaudų galimiems paskaičiavimams, pagrįstai jų neatskaičiavo.

Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl teismo sprendimo panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.), tačiau jo rezoliucinė dalis dėl aukščiau aptartų motyvų patikslintina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas, sprendžia, kad priteistina iš atsakovų UADBB „Socialinės garantijos“ ir V. Č. ieškovui UADBB „Rizikos cesija“ 2 366,66 Lt arba 685,43 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 88, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant - priteisti ieškovui UADBB „Rizikos cesija“, į.k. 126231645, iš atsakovų V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) UADBB „Socialinės garantijos“, į.k. 125488416, solidariai 850,27 EUR (2935,82 Lt) (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų ir 27 euro centus) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 850,27 EUR sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2013-06-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovui UADBB „Rizikos cesija“ solidariai iš atsakovų V. Č. ir UADBB „Socialinės garantijos“ 685,43 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjai Laima GerasičkinienėJūratė VaranauskaitėDainius Rinkevičius