Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių raj., Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - aukštasis, dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, sargu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. E. 2013-01-20 apie 15.36 val. Kaune, pakilime link kelio A5 Kaunas -Marijampolė - Suvalkai vairuodamas automobili „RENAULT S 100.80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas nuo Raudondvario pl. link kelio A5 Kaunas – Marijampolė - Suvalkai, pažeidė Keliu eismo taisyklių 16, 133 punktų reikalavimus tuo, kad vairuodamas transporto priemonę neturėjo privalomosios techninės apžiūros dokumento, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio būklę ir transporto priemonės krovinį, meteorologines sąlygas (esant kelio dangai padengtai sniegu), eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo D. D., galine dalį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio „FORD GALAXY“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo T. S. galinę dalį, dėl ko sužalojo prie automobilio „VW PASSAT“ buvusią vairuotoją D. D., padarydamas jai sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis R. E. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad autoįvykį jis padarė, tačiau nepripažįsta savo kaltės dėl nukentėjusiosios sužalojimo. Paaiškino, kad 2013-01-20 važiavo Raudondvario pl. I eismo juosta ir suko į dešinę pusę. Buvo slidu. Besukant automobilis išslydo į II juostą ir susidūrė su prieš tai susidūrusiais automobiliais. Po įvykio įjungė avarinę signalizaciją, išlipo iš automobilio pažiūrėti kokie nuostoliai ir tada į jo automobilį atsitrenkė dar vienas automobilis. Iš šio automobilio išlipo vairuotojas, su kuriuo bekalbant atvyko policijos pareigūnai. Nematė, kur buvo nukentėjusioji tuo metu, kai atsitrenkė į jos automobilį. Po kiek laiko atvyko medikai. Manė, kad jie atvyko pas tuos vairuotojus, kurių automobiliai jau prieš jį buvo susidūrę. Aplink sužalotų žmonių nematė. Nukentėjusioji galėjo būti sužalota prieš tai įvykusios avarijos metu. Tik ikiteisminio tyrimo metu sužinojo, kad buvo sužalotas žmogus. Policijos pareigūnai tikrino blaivumą, surašė protokolą. Civilinį ieškinį „proto ribose“ sutinka atlyginti, jeigu bus įrodyta, kad jis sužalojo žmogų, t.y. sutinka atlyginti 500 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos. Mano, kad nukentėjusioji buvo sužalota ne dėl jo veiksmų. Jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, padangos geros. Automobilį buvo pasiskolinęs iš draugo. Nepatikrino, ar automobilis buvo draustas.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. E. kaltu prisipažino tik iš dalies, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusioji D. D. parodė, kad ji jau buvo susidūrusi su kitu automobiliu, kai į jos automobilį įvažiavo kaltinamojo automobilis. Toje sankryžoje buvo labai slidu. Sukant nepavyko sustoti iki II juostoje stovėjusio automobilio. Susidūrus su minėtu automobiliu, iš jo išlipo du žmonės, dar du liko sėdėti automobilyje. Apžiūrėjo automobilių apgadinimus. Tada sėdo į jos automobilį, kur pildė įvykio deklaraciją. Išlipo iš automobilio, nes norėjo persėsti į vyro automobilį. Jai beeinant į jos automobilį atsitrenkė krovininis automobilis ir ją nubloškė. Tada iš kito automobilio išlipo moteris pažiūrėti. Ji tuo metu buvo sąmoninga. Tada ją įkėlė į automobilį. O E. išlipo iš savo automobilio, tačiau prie jos net nepriėjo. Jis klausė jos vyro, ar viskas gerai. Ji buvo sužalota E. automobiliui atsitrenkus į jos automobilį. Buvo sužalota jos kairė pusė, daugiausiai nukentėjo kairės kojos šlaunis. Po dviejų dienų ji kreipėsi į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo tęsimo. Ji patyrė didelius skausmus, buvo hematoma, negalėjo ilgai sėdėti. Palaiko civilinį ieškinį. Su kaltinamuoju susitikę nebuvo. Jis jai neskambino, net po įvykio jis prie jos priėjęs nebuvo. Jos vyras matė, kai krovininis automobilis nubloškė ją. Be to, tai matė ir žmonės iš pirmojo automobilio. Dėl sužalojimo kas savaitę eidavo pas šeimos gydytoją. Visa tai truko apie 1,5 mėn. Be to, jai buvo atlikta operacija. Palaiko savo civilinį ieškinį.

Specialistas D. T. parodė, kad po įvykio nukentėjusiajai buvo nustatyta poodinė kraujosruva. Kraujosruva buvo labai didelę, vos ne per visą šlaunį. 25 d. pulpuojant kraujosruva buvo kieta. Tai rodo, kad buvo hematoma ir giliuose sluoksniuose. Sumušimui sugyti reikėjo ilgesnio laikui. Žmogui sėdint gali skaudėti sumuštą vietą. Nustatant sužalojimo sunkumą, buvo atsižvelgta į sužalojimą, jo pobūdį. Audinių anatominio vientisumo pažeidimo nebuvo. Buvo sutrikdyta judėjimo funkcija. Audinių vientisumo pažeidimas neturi nieko bendro su gydymo trukme. Nėra nieko bendro tarp nukentėjusiajai atliktos operacijos ir hematomos gijimo. Tvirtina savo duotą išvadą.

Liudytojas T. S. parodė, kad 2013-01-20 dalyvavo eismo įvykyje. Tuo metu, kai kaltinamasis atsitrenkė į nukentėjusiąją jis sėdėjo savo automobilyje ir ketino važiuoti, tačiau staiga pajuto trenksmą į automobilį . Tada jis išlipo ir pamatė, kad guli nukentėjusioji. Mano, kad ji tuo metu galėjo išlipinėti iš automobilio. Nukentėjusioji negalėjo atsikelti, gulėjo ant asfalto. Buvo iškviesti medikai. Jis važiavo iš Jurbarko į Vilnių. Toje sankryžoje negalėjo pasukti, stabdė ir atsitrenkė į kitą automobilį „BMW X5“. Tada jiems bepildant deklaracijas, paskambino jam žmona ir pasakė, kad kažkas atsitrenkė ir į jų automobilio galą. Jis išlipo ir nuėjo prie automobilio. Nukentėjusioji vairavo automobilį, kuris atsitrenkė į jo automobilį. Tada jis atsisėdo į nukentėjusiosios automobilį ir jie užpildė deklaracijas. Po smūgio į jo automobilį nukentėjusioji jautėsi gerai. Nukentėjusiajai D. D. atsitrenkus į jo automobilį nukentėjo jo automobilio bamperis, farkopas, nukentėjusiajai – priekinis žibintas. Nežino, ar nukentėjusioji galėjo važiuoti toliau savo automobiliu po to, kai atsitrenkė į jo automobilį. Nematė to momento, kai buvo smūgis. Po susidūrimo nukentėjusioji gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies gal 10 min. Jai pasidarė šalta, todėl jie ją užklojo ir įsodino į automobilį. Neprisimena, kur tuo metu buvo sunkvežimio vairuotojas, kai nukentėjusioji gulėjo.

Liudytoja R. S. parodė, kad tą dieną važiavo iš Jurbarko. Buvo labai slidu. Besukant jie atsitrenkė į priešais stovintį automobilį. Jos vyras sėdėjo aname automobilyje ir pildė deklaraciją, kai į jų automobilį atsitrenkė D. automobilis. Po to vyras nuėjo pildyti deklaracijos su Dobile į jos automobilį. Atvyko jos vyras. Po kiek laiko vėl pajuto smūgį į galą ir išgirdo gatvėje klyksmą. Ji išlipo iš automobilio ir pamatė, kad nukentėjusioji sėdėjo ant kelio. Dar buvo sustojęs iš priekio važiuojantis automobilis. Vaikai sužaloti nebuvo, nes jie sėdėjo kėdutėse. Ji taip pat nebuvo sužalota. Patvirtina, kad po to, kai nukentėjusiosios automobilis atsitrenkė į jų automobilį, nukentėjusioji buvo priėjusi prie jų ir ji nebuvo sužalota. Kai D. D. buvo sužalota, ji sėdėjo automobilyje. Nukentėjusioji prie savo automobilio sėdėjo apie 5 min., t.y. iki tol, kol jie ją įkėlė į automobilį. Ji nebuvo nublokšta į priešpriešinę eismo juostą. Ji buvo kažkur durelių atstumu nuo savo automobilio. Kai jie pildė deklaracijas, nukentėjusiosios vyras sėdėjo automobilyje. Nežino, ar nukentėjusiosios vyras vis dar sėdėjo automobilyje, kai ji buvo nublokšta.

Liudytoja A. D. parodė, kad yra nukentėjusiosios šeimos gydytoja jau 2-3 metus. D. D. buvo apžiūrėta skubios pagalbos centre ir jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nurodytos rekomendacijos. Kitą dieną ji turėjo kreiptis į šeimos gydytoją. Jai apžiūrėjus nukentėjusiąją buvo nustatytas kairės šlaunies sumušimas. Matėsi hematoma ir pulpuojant sąnarį buvo rasti skausmingi taškai. Dėl skausmo ir judėjimo funkcijos apribojimo jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nukentėjusioji į gydymosi įstaigą atvyko 21 d. Tai yra užfiksuota kortelėje, apžiūroje, Sodros sistemoje. Kadangi nedarbingumo pažymėjimas 21 d. jau buvo išduotas, tai jie išdavė jį nuo 22 d. Paaiškino, kad pacientui nedarbingumo pažymėjimas išduodamas, įvertinus jo būklę, išsakytus nusiskundimus.

Iš Kelių eismo įvykio vietos plano, fotonuotraukos matyti, kad eismo įvykyje, įvykusiame 2013-01-20, susidūrė automobiliai (b.l. 4-7).

Iš VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G695/13(02) matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai D. D. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 37-38).

Pagal LR BK 281 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d. būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-38/2008). Toks priežastinio ryšio sampratos traktavimas atspindi vieną iš priežastinio ryšio teorijų – adekvataus priežastingumo teoriją. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia teorija teismas vadovaujasi, jis turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 str. numatytus padarinius, priežastis. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 str. numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G695/13(02) nurodyta, kad LSMUL VšĮ (duomenys neskelbtini) D. D. diagnozuotas kairės šlaunies sumušimas su hematoma, padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis autoavarijos metu ją sužalojant kaip pėsčiąją bei suduodant smūgį atsikišusiomis automobilio dalimis į kairės šlaunies išorinį paviršių. Jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 37-38).

Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi žmogaus sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 16, 133 punktų pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 16 punktą motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktą, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis R. E. nesilaikė.

Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti šiuo atveju, KET 133 punkto pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Kaltinamasis R. E. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu R. E. vairuojamas automobilis nebūtų atsitrenkęs į kitą automobilį.

Nors kaltinamasis R. E. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d., tačiau tokius jo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltinimą. Teismo nuomone, nors nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. E. ir neprisipažino sužalojęs nukentėjusiąją, tačiau jo parodymai yra nenuoseklūs, visiškai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei paaiškinime dėl eismo įvykio, kur jis kaltę pripažino visiškai, t.y. pripažino, kad dėl jo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo buvo sužalota D. D.. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo tyrėjo atliekama apklausa turi specifinę įrodomąją reikšmę, jos metu gautais parodymais teismas gali remtis priimdamas nuosprendį. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo gauti, apklausiant kaltinamąjį R. E. praėjus nedaug laiko po įvykio, jį apklaususiai tyrėjai nekilo įtarimo dėl jo būsenos, parodymus jis dėstė išsamiai. Be to, iš byloje esančio paaiškinimo dėl eismo įvykio matyti, kad kaltinamasis R. E. jau įvykio dieną duodamas parodymus žinojo ir nurodė, kad eismo įvykio metu buvo sužalota moteris, kuriai buvo sumušta koja.

Teismas, atsižvelgęs į automobilių padėtis po įvykio, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, vertindamas įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, mano, kad kaltinamojo R. E. veika atitinka LR BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamasis R. E. kaltas ir baustinas.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam R. E. skyrimo, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nusikaltimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis LR BK 54 str. -61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo R. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. E. nenumatė, kad dėl jo veikos (LR BK 281 str. 1 d.) gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (LR BK 16 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. E. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. vairuodamas transporto priemonę neturėjo privalomosios techninės apžiūros dokumento, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio būklę ir transporto priemonės krovinį, meteorologines sąlygas (esant kelio dangai padengtai sniegu), eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, todėl atsitrenkė į priekyje stovėjusio automobilio galine dalį, ko pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta D. D. sveikata.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgai į tai, kad kaltinamasis R. E. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str., 16 str.), anksčiau neteistas (1 t., b.l. 76), ne kartą baustas administracine tvarka, dažniausiai už KET pažeidimus, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b.l. 77-88). Iš to teismas sprendžia, kad R. E. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, todėl bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str. 2 d.), jam skirtina LR BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė-bauda.

Kaltinamajam R. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (LR BPK 139 str. 3 d., 307 str. 1 d. 6 p.) (1 t., b.l. 73, 74).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

LR BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. LR BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis R. E. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Kaip matyti iš bylos medžiagos jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, paskutinį kartą buvo baustas už tai, kad vairavo automobilį, kuriame neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir nesuvaldęs automobilio kliudė ta pačia kryptimi važiavusius tris automobilius. Vadinasi, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje priimtų taisyklių, todėl siekiant sulaikyti kaltinamąjį, jam skirtinas draudimas naudotis specialiąja teise (LR BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 68 str.) – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams. Siekiant priversti R. E. laikytis įstatymų ir užkirsti jam kelią daryti naujas nusikalstamas veikas naudojantis teise vairuoti transporto priemones, vien bausmės-baudos paskyrimas nebus pakankamai efektyvus.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios D. D. naudai (1 t., b.l. 106-108).

LR CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sužalota nukentėjusioji patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t.y. jai padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. E., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota moteris. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t.y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

Nukentėjusioji D. D. parodė, kad dėl R. E. padarytos nusikalstamos veikos jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. konstatuotas kairės šlaunies sumušimas su hematona. Ji patyrė didelį išgąstį iškilus dar didesnei grėsmei jos gyvybei, kuomet nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo nublokšta į priešpriešinio eismo juostos važiuojamąją dalį, kurioje eismas buvo gan intensyvus ir tiktai laimingo atsitiktinumo dėk jos nepervažiavo priešpriešine kryptimi važiavę automobiliai, t.y. įvykio metu jie važiavo tokiu atstumu ir greičiu, kad suspėjo sustabdyti. Viso to pasėkoje ji pusantro mėnesio buvo nedarbinga, jai maudė visą kūną, ypač sužalotą koją. Koja buvo sutinusi tiek, kad negalėjo apsirengti šiltesnio rūbo, kas kėlė nepatogumus. Net ir ramiai gulėti buvo sunku, nes gulint, sėdint negalėjo pakeisti kūno padėties. Be to, negalėjo sportuoti, pramogauti, susikaupti kokiems nors darbams. Sumažėjo bendravimo galimybės. Ilgą laiką šlubčiojo, dėl ko aplinkiniai ją smalsiai apžiūrinėdavo, todėl jautęsi nepatogiai. Apie šešis mėnesius naudojo vaistus. Be to, ligi šiol nesaugiai jaučiasi matydama arčiau jos manevruojančius automobilius.

Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nesunkiai sužalotas žmogus, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė D. D. prašė priteisti 500 Lt turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro gydymo ir sveikatos atstatymo išlaidos bei kelionės išlaidos iki gydytojo. Paaiškino, kad kvitų, patvirtinančių patirtas išlaidas, neišsaugojo, tačiau vaistams išleido 300 Lt. O kelionės išlaidas sudaro 200 Lt, nes atstumas nuo jos namų iki gydymo įstaigos yra apie 15 km. Kaltinamasis sutiko su 500 Lt turtinės žalos atlyginimu, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Dėl proceso išlaidų.

LR BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti ir iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusioji D. D. prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b.l. 109, 2 t., b.l. 46) ir pateikė Pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad advokatui Ramūnui Gudašiui už teisines paslaugas: atstovavimą byloje, dokumento surašymą viso buvo sumokėta 1500 Lt. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo R. E..

Be to, LR BPK 103 str. 1 p. nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Bylos nagrinėjimo teisme metu į posėdį buvo pakviestas liudyti liudytojas T. S., po ko, jis pateikė teismui prašymą dėl kelionės išlaidų apmokėjimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojui iš teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos (2 t., b.l. 38), todėl jos priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) civilinio ieškinio.

VSDFV byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2479,40 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 114-116), kuriame nurodyta, kad VSDFV 2013-03-05 gavo apdraustosios D. D. prašymą dėl ligos pašalpos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos skyrimo. Apdraustoji nukentėjo 2013-01-20 eismo įvykio metu Kaune, pakeliui į darbą.

VSDFV, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 114-5114) 6 str. 4 d. 2 p. ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (Žin., 2004, Nr. 44-1448) 10.2, 31 p., D. D. įvykusį lengvą nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudiminiu įvykiu ir už laikotarpį nuo 2013-01-20 iki 2013-02-15 išmokėjo 2479,40 Lt ligos pašalpą.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. juridiniai arba fiziniai asmenys dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (LR CK 6.290 str. 3 d.). Kadangi byloje nustatyta, kad dėl nukentėjusiosios D. D. sužalojimo yra atsakingas kaltinamasis R. E., todėl VSDFV yra pripažintina civiliniu ieškovu ir jos patirta 2479,40 Lt žala priteistina iš kaltinamojo VSDFV naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d., LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.,

nusprendžia:

R. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti jį 30 (trisdešimties) MGL dydžio, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt bauda

Taikyti R. E. baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo 3000 (tris tūkstančius) Lt neturtinės žalos ir 500 Lt (penkis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai.

Priteisti iš R. E. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiosios D. D. naudai.

Priteisti iš R. E. 235,09 Lt (du šimtus trisdešimt penkis litus 09 ct) išlaidų, susijusių su liudytojo atvykimu į teisiamuosius posėdžius valstybės naudai.

VSDFV civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. E. 2478,40 Lt (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus 40 ct) žalos atlyginimo VSDFV naudai.

R. E. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.