- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- 1-124-598/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-68041-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
- 2.1.15Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė, sekretoriaujant Sidonai Valatkevičienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovui advokatui Valentinui Giriūnui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. B. gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, aukštesnysis išsilavinimas, išsiskyręs, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. 2015 m. gruodžio 11 d apie 18 val. 50 min. kelyje(duomenys neskelbtini) 37,850 km., (duomenys neskelbtini) k. ribose, (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A6 AVANT valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai...“, KET 14 punkto reikalavimą, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę ... neblaiviems...“ KET 127 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtu sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, KET 119 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“, nevykdydamas šių reikalavimų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu Mitsubishi Colt valst. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. K.. Eismo įvykio metu automobilio Mitsubishi Colt vairuotojai R. K. padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos pilve, kairiame dilbyje, plėšinės žaizdos kaktoje, dešiniame kelyje, dešinėje čiurnoje, dešinio kelio sąnario kapsulės pažeidimas, kaklinių 2,3,7 ir juosmens 2-o slankstelių lūžis, atviras dešinio šokikaulio išnirimas bei atviras dešinės išorinės kulkšnies lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, automobilio Mitsubishi Colt keleiviui L. K. padarytas dešinio raktikaulio išnirimas, žaizda kaktos dešinėje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas teisme, E. B. kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2015-12-11 apie 19 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Maždaug ties buvusiu baru „(duomenys neskelbtini)“ įvyko autoįvykis. Jis vairavo jam priklausantį automobilį Audi A6. Buvo tamsu, krito šlapdriba, kelio danga buvo šlapia, greitis 70-80 km/h. Priekyje važiavo barstytuvas. Išsigandęs barstytuvo išsikišusio peilio, automobilį stabdė, tuomet automobilį sumėtė ir jis išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su automobiliu Mitsubishi Colt. Abu automobiliai sudužo. Įvykio metu buvo neblaivus. Po įvykio nukentėjusius lankė ligoninėje. Savo elgesį vertina labai blogai. Civilinius ieškinius pripažįsta, tik prašo teismo jei yra galimybė mažinti neturinės žalos dydį. Turi nepilnametę dukrą, kuriai geranoriškai teikia išlaikymą, jo pajamos 500 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-11 vežė sūnų į (duomenys neskelbtini) Buvo tamsu, smarkiai krito šlapdriba, kelias per daug slidus nebuvo, matomumas apie 20 metrų į priekį. Jos vairuojama transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Buvo prisisegusi saugos diržu. Važiavo apie 60-70 km/h greičiu, važiavo 4-ta pavara. Susidūrimo išvengti neturėjo galimybės, tik spėjo pamatyti šviesas ir iš karto neteko sąmonės. Dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu gydėsi Kauno klinikose, Ukmergės ligoninės slaugos skyriuje. (b.l. 46-47).
Nukentėjusysis L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad mama R. K. savo nuosavybėje turi automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris prieš eismo įvykį buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2015-12-11 apie 18.20 valandą kartu su mama išvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Važiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį. Automobilį vairavo mama, jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, abu buvo prisisegę saugos diržus, abu buvo blaivūs. Važiavo keliu (duomenys neskelbtiniu) nuo (duomenys neskelbtini) m. link (duomenys neskelbtini) m., buvo tamsus paros metas, buvo šlapdriba, transporto priemonių intensyvumas nebuvo didelis. Neprivažiavus dar (duomenys neskelbtini) miesto, pamatė, kad iš priešpriešinės eismo juostos išvažiavo į jų eismo juostą automobilis, kuris kaktomuša trenkėsi į mamos vairuojamą automobilį. Jis pats asmeniškai nepastebėjo, kad minėtas automobilis būtų lenkęs priekyje jo važiavusią transporto priemonę. Mama tuo metu važiavo apie 80 km/h greičiu. Ar mama automobilį stabdė, ar ne - pasakyti negali. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, bei buvo sužalota mama ir jis pats. Pravažiuojančio automobilio vairuotojas iškvietė greitąją pagalbą, ji atvykusi tiek jį, tiek mamą iš karto pristatė į Kauno klinikas. Jam buvo diagnozuota: išniręs raktikaulis, dešinės kojos sumušimas, nubrozdinimai veide. Po apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Mama dėl patirtų sužalojimų: abiejų kojų kaulų lūžimo, slankstelio lūžimo, galvos traumos gydoma Kauno klinikose. Mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas Audi A6 Avant vairuotojas, kadangi jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su mamos vairuojamu automobiliu. Išvengti mašinų susidūrimo nebuvo galimybės, nes šis automobilis įvažiavo į jų eismo juostą, kai tarp automobilių buvo mažas atstumas. (b.l 63-64).
Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2015-12-11 apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti kelyje (duomenys neskelbtini) 37,850 km., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu sninga, kelio danga padengta šlapiu sniegu. Automobilis Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekine dalimi eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) priekiu nukreiptas į kairės pusės (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini)) kelkraštį. Už automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1,5 m. atstumu eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) stovi automobilis Mitsubishi Colt valst. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi nukreiptas į (duomenys neskelbtini) miesto pusę. (b.l. 5-15).
Specialisto išvada Nr. G 148/2016(02) nustatoma, kad R. K. konstatuota lengvas galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos pilve, kairiame dilbyje, plėštinės žaizdos kaktoje, dešiniame kelyje, dešinėje čiurnoje, dešinio kelio sąnario kapsulės pažeidimas, kaklinių 2,3,7 ir juosmens 2-o slankstelių lūžis, atviras dešinio šokikaulio išnirimas bei atviras dešinės išorinės kulkšnies lūžis, plėštinės kaktos, dešinio kelio žaizdos, dešinio kelio sąnario kapsulės pažeidimas, kaklinių 2,3,7, juosmeninio 2-o slankstelių, kairio blauzdikaulio proksimalinės dalies, atviro dešinio išorinio kulkšnelio lūžiai, atviras dešinio šokikaulio lūžimas vertinant kiekvieną atskirai, tiek sužalojimų visumą, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti konstatuoti sužalojimai, tiek vertinat atskirai, tiek jų visumą atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 57-58)
Specialisto išvada Nr. G111/2016(02) nustatoma, kad L. K. konstatuota dešinio raktikaulio išnirimas, žaizda kaktos dešinėje. Sužalojimas vertinamas visumoje kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio išnirimo L. K. sveikata sutrikdyta daugiau nei 10 d. laikotarpiui. (b.l. 70-71)
Specialisto išvada Nr. T-A 10246/15(01) nustatoma, kad E. B. kraujyje rasta 2,10% (promilės) etilo alkoholio (b.l. 32).
Specialisto išvada Nr. T-A 10081/15(01) nustatoma, kad R. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu E. B. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 2 d. Aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, tuo sukeldama autoįvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kaltinamasis neneigia, kad automobilį vairavo neblaivus, elgėsi neatsakingai ir sukėlė autoįvykį, kad dėl jo neatsakingo elgesio buvo sužaloti du asmenys. Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad nukentėjusiems R. K. ir L. K. sužalojimai buvo padaryti eismo įvykio pasėkoje, ir šios pasekmės yra susijusios priežastiniame ryšyje su E. B. padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu.
Kaltinamasis E. B. anksčiau neteistas (1 t. b.l.87), administracine tvarka nebaustas (1 t. b.l.88), prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, padarytas nusikaltimas yra neatsargus (LR BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam E. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog E. B. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, nesiekdamas nusikalstamų padarinių, kaltininko asmenybę – dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamojo E. B. neteisėtų veiksmų pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato baudą, areštą arba laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, E. B. skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas pasekmes, į tai, jog atsiprašė nukentėjusiųjų, domėjosi jų gydymosi procesu. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant kaltinamajam sankcijoje numatytą baudos bausmę mažesnę, nei įstatyme numatytas galimos skirti baudos vidurkis.
Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką E. B. padarė būdamas neblaivus, vairuodamas jam priklausantį automobilį, taip pat į tai, jog jo padaryti KET pažeidimai būtų itin šiurkštūs, taip pat atsižvelgęs į tai, kad E. B. ankščiau administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas, daro išvadą, kad kaltinamajam BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones taikytina minimaliam laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai L. K. ir R. K. šioje byloje pareiškė ieškinį dėl jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškovas L. K. prašo priteisti subsidiariai iš civilinių atsakovų AB Lietuvos draudimo ir E. B. 100,00 Eur turtinės žalos, 2000,00 Eur neturtinės žalos, iš E. B. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 100,00 Eur. R. K. prašo priteisti subsidiariai iš civilinių atsakovų AB Lietuvos draudimo ir E. B. 4500,00 Eur neturtinės žalos, 795,85 Eur turtinės žalos, iš E. B. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 200,00 Eur ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-600/2002; Nr. 3K-3-351/2011 kt.). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.
Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiems buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Tai reiškia, kad E. B. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo E. B. civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas”. Draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams R. K. 2 757,68 Eur (tame tarpe 2500,00 Eur neturtinės žalos, 178,52 Eur gydymo išlaidų ir 79,16 Eur negautų pajamų), R. K. 487,00 dėl automobilio sunaikinimo, o L. K. – 2 000,00 Eur neturtinės žalos.
Kaltinamasis L. K. ir R. K. ieškinį dėl turtinės žalos pripažino visiškai ir jis tenkintinas, priteistina iš Evaldo B. L. K. naudai 100,00 Eur turtinei žalai atlyginti, R. K. naudai 795,85 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis L. K. civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje taip pat prašo atlyginti 2000,00 Eur neturtinę žalą. Draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajam 2000,00 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji R. K. civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje prašo atlyginti 4500,00 Eur neturtinę žalą. Draudimo bendrovė išmokėjo 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-16/2004).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad L. K. yra padaryta neturtinė žala, kadangi jis nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – E. B. padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą. Analogiškai kaltais E. B. veiksmais padaryti sužalojimai ir R. K..
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio nukentėjusysis L. K. buvo nedarbingas, R. K. gydosi ir šiuo metu. Abu nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, gydėsi, buvo taikoma ambulatorinė reabilitacija. Tačiau konkretesnių duomenų apie savo sveikatos būklę šiuo metu, nukentėjusieji teisminio nagrinėjimo metu nepateikė, L. K. tęsia karinę tarnybą. Tačiau byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam L. K. nustatyti sunkūs liekamieji reiškiniai.
Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą autoįvykio metu neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 579 Eur iki 2896 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). AB „Lietuvos draudimas“ atlygino L. K. 2000,00 Eur, o R. K. 2500,00 Eur neturtinę žalą. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Jokių konkrečių situacijos išskirtinių aplinkybių civiliniai ieškovai šiuo atveju nenurodė. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų per eismo įvykį patirtus sužalojimus bei įvertinus jų patirtus nepatogumus, į tai, kad žala buvo padaryta iš neatsargumo, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį neturtinės žalos atlyginimo draudikas, teismas sprendžia, kad neturtinė žala šiuo atveju priteistina civiliniams ieškovams iš E. B.: L. K. priteistina 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš šios sumos išskaičius draudiko išmokėtą sumą 2000,00 Eur, priteistina 500,00 Eur; atitinkamai R. K. turėtų būti priteistina 3500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš šios sumos išskaičius draudiko išmokėtą sumą 2500,00 Eur, iš viso priteistina 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad teisinio išsilavinimo neturintiems nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams reikėjo pasinaudojant advokato pagalba realizuoti savo teisę reikalauti, kad būtų teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, pateikti ieškininius reikalavimus, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos, nes yra pagrįstos.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
E. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir nubausti 30 MGL bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 20 MGL baudą.
Atimti E. B. teisę vairuoti transporto priemonę 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-12-11 iki 2015-12-13.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
L. K., a. k(duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 795,85 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 85 ct) turtinei žalai atlyginti, 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.