Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

– pagal BK 201 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (viena para), kurį V. L. praleido laikinai sulaikytas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis, saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje, yra konfiskuoti. 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 2 000 pakelių cigarečių „Fest“, 1 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, 3 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, 1 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, 1 215,32 litro naminių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės) 6 talpyklose, saugomų VSAT Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje, yra konfiskuoti ir sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką laikė akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, kurios nepaženklintos nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolėmis ir kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1 papunkčio reikalavimus, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, Žin., 2007, Nr. 83-3410 (2007 m. liepos 26 d.) redakcija), ir 3.1.2 papunkčio reikalavimus, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymo Nr. 4-759, Žin., 2013, Nr. 92-4590 (2013 m. rugpjūčio 31 d.) redakcija), V. L., ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 3 d., laikė garaže, Plungėje, (duomenys neskelbtini), 3 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, kurių vertė 12 482 Eur, ir 1 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių vertė 5 349 Eur, ir šios cigaretės nebuvo paženklintos 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) 5 punkte nustatyta tvarka, t. y. finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis. Paskui, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 3 d., likusią dalį, t. y. 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių vertė 1 782 Eur, 2 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurių vertė 7 132 Eur, 1 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, kurių vertė 3 567 Eur, ir kurios nebuvo paženklintos 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 22 d. nutarimo Nr. 510 redakcija, paskelbta TAR 2019 m. gegužės 28 d., i. k. 2019-08455) 5 punkte nustatyta tvarka, t. y. finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, laikė garažų bendrijos (duomenys neskelbtini), Plungėje, (duomenys neskelbtini) Visų šių cigarečių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 30 312 Eur. Po to tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 3 d. 18.30 val., iš garažo, esančio garažų bendrijos (duomenys neskelbtini), Plungėje, į automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasikrovęs 500 pakelių cigarečių „NZ Gold“, 500 pakelių cigarečių „Fest“ ir 1 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“, pasikėsino pergabenti į garažą Plungėje, (duomenys neskelbtini), tačiau šios veikos nebaigė, nes 2020 m. rugsėjo 3 d. 18.30 val. šias cigaretes prie garažų bendrijos (duomenys neskelbtini), Plungėje, (duomenys neskelbtini), stovėjusio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė VSAT Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnai. Šie V. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, jis, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai įgijo naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), o būtent: ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 3 d. 18.30 val., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijęs 32 vnt. 25 litrų talpos plastikinių talpyklų ir 39 vnt. 10 litrų talpos plastikinių talpyklų, kuriose iš viso buvo 1 233,07 litro naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), kurių tūrinė etilo alkoholio procentinė koncentracija yra 47,7–56,6 proc., ir laikė 27 vnt. 25 litrų plastikinių talpyklų ir 38 vnt. 10 litrų plastikinių talpyklų, iš viso 1 092,230 litro naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), garažų masyvo (duomenys neskelbtini), Plungėje, (duomenys neskelbtini), o 5 vnt. 25 litrų plastikinių talpyklų ir 1 vnt. 10 litrų plastikinę talpyklą, iš viso 140,840 litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų (naminės degtinės), laikė garaže Plungėje, (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2020 m. rugsėjo 3 d. juos surado ir paėmė VSAT pareigūnai. Šie V. L. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 201 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtosios 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nustatyti ne trumpesnę nei vienerių metų nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį bei ilgesnį ar net maksimalų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

3.1. Skunde nurodė, kad apygardos teismas nuosprendyje nustatė, jog BK 75 straipsnio nuostatos jam negali būti taikomos, kadangi toks bausmės skyrimo variantas neatitiktų bausmės paskirties (BK 41 straipsnis). Teismo sprendimas netaikyti dalinio bausmės vykdymo atidėjimo grindžiamas argumentais, kuriais motyvuotas laisvės atėmimo bausmės skyrimas – už panašias veikas jis jau buvo teistas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiais, išvadų dėl ankstesnių nusikaltimų nedaro, anksčiau jam jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, naują nusikalstamą veiką padarė dar neišnykus teistumui, būdamas pripažintas recidyvistu padarė analogiškus nusikaltimus kaip ir anksčiau.

3.2. BK 75 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. BK 75 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas neužkerta kelio taikyti bausmės dalies vykdymo atidėjimo instituto ir tais atvejais, kai padaromi keli tyčiniai nusikaltimai, praeityje teistam ir turinčiam neišnykusį teistumą, ar asmeniui, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl teismai laikosi pozicijos, jog, esant galimybei, būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Apygardos teismas, nusprendęs netaikyti dalinio bausmės vykdymo atidėjimo, esminę reikšmę suteikė vien jo ankstesniems teistumams, o tai lėmė netinkamą BK 75 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų taikymą.

3.4. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir aplinkybes, kurios kaip tik patvirtina esant galimybę taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų. Aplinkybė, jog jis įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 15 000 Eur, tikėdamasis, jog jam gali būti paskirta bauda, nuosprendyje pripažinta ne tik kaltės pripažinimo bei gailesčio patvirtinimu, bet ir savo padėties supratimu. Apeliantas pabrėžia, kad nors ir buvo pripažintas recidyvistu, tačiau pavojingu recidyvistu niekada nebuvo pripažintas. Niekada nebuvo teistas už nusikalstamas veikas žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui. Šios aplinkybės rodo nedidelį jo asmens pavojingumą. Net ir ankstesni teistumai nerodo didelio jo polinkio nusikalsti. Jis yra 50 metų amžiaus, tačiau anksčiau teisiamas buvo tik laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2013 m. Veikoms padaryti įtakos turėjo gaunamos nedidelės pajamos ir skurdi finansinė padėtis, staiga kilęs noras pasipelnyti. Jis dirba, išlaiko nepilnametį sūnų. Reikšminga ir tai, kad nusikaltimo dalykas nebuvo realizuotas, todėl valstybei bei verslui nekilo neigiamų ekonominių padarinių.

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

4.1. Atsiliepime nurodė, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį. Priimdamas sprendimą iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 3 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo turi būti įvertinta nuteistojo asmenybė bei kitos reikšmingos aplinkybės.

4.2. Atsiliepime teigiama, kad jei V. L. nebūtų buvęs sulaikytas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jis neabejotinai būtų tęsęs šią savo neteisėtą veiką bei realizavęs tyrimo metu sulaikytas prekes. Taigi apelianto nurodyta aplinkybė, kad šiomis nusikalstamomis veikomis realiai jokia žala nebuvo padaryta, nes nusikalstamos veikos dalykas nebuvo realizuotas, negali būti pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

4.4. Apelianto skundo motyvai, kad ankstesni teistumai dar neįrodo jo polinkio nusikalsti, o veikoms padaryti turėjo įtakos jo sunki finansinė padėtis, nėra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, prokurorės manymu, būtent ankstesni V. L. teistumai bei naujai padarytos analogiškos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, rodo jo neigiamą vertybinę orientaciją bei susiformavusį polinkį nusikalsti. Skunde nurodyti teiginiai dėl nusikalstamų veikų padarymo paskatų rodo, kad išeitį iš sunkios gyvenimo situacijos nuteistasis randa tik darydamas nusikalstamas veikas. Visi šie duomenys nuteistąjį apibūdina neigiamai ir leidžia daryti išvadą, kad V. L. nėra linkęs keistis ir paisyti įstatymų, o nuo nusikalstamų veiksmų jo nesulaiko net ankstesni teistumai, esama šeiminė padėtis ar turimas darbas, todėl prokurorė daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik V. L. atlikus visą jam teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. L. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Skunde keliamas klausimas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, prašoma iš dalies atidėti V. L. paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistasis su jam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, tačiau ginčija apygardos teismo sprendimą netaikyti jam BK 75 straipsnio nuostatų, todėl teisėjų kolegija vertina tik apelianto skunde keliamus klausimus.

6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

7. Teismų praktikoje išaiškinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnio nuostatų) taikymas galimas tik tuomet, kai, be BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį. Teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe: apsvarstyti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus būdus savo tikslams pasiekti) galima be realaus laisvės atėmimo arba atlikus tik dalį bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-53-697/2021).

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi V. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei jo asmenybę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė įstatymą ir nepagrįstai netaikė V. L. dalinio paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, apygardos teismas V. L. skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 2 dalyje, – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Paskirtas bausmes teismas subendrino apėmimo būdu, subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę pagal BK 64¹ straipsnį sumažino vienu trečdaliu ir nustatė galutinę 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Svarstydamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bendraisiais bausmės tikslais. Apygardos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas pripažintas recidyvistu. Įvertino aplinkybę, kad nuteistasis iki sprendimo priėmimo (tikėdamasis), kad jam bus paskirta bauda) į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 15 000 Eur. Visgi nurodęs, kad V. L. vėl nusikalto ir padarė analogiškus nusikaltimus kaip ir anksčiau, apygardos teismas konstatavo, kad ankstesni teistumai nuteistajam neturėjo reikšmingos įtakos, todėl dalinis paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas neatitiks bausmės paskirties. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apygardos teismo išvada, jog esminę reikšmę netaikyti V. L. BK 75 straipsnio nuostatų turėjo aplinkybė, jog, būdamas teistas praeityje V. L. vėl nusikalto.

9. BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama arba atliekama tik jos dalis, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019).

10. Viena iš pagrindinių sąlygų atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra pakankamas pagrindas teismui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba atlikus tik dalį paskirtos bausmės. Šis įstatymo reikalavimas yra ateities prognozė, tikėtinumas, kad asmuo daugiau nenusikals ir nepadarys žalos įstatymų besilaikantiems kitiems visuomenės nariams. Tokia ateities prognozė daroma remiantis nuteistojo praeityje buvusiais ir dabartiniais įvykiais, jo elgesiu, gyvenimo būdu ir kitomis aplinkybėmis. Visų pirma tai buvę asmens teistumai ir administraciniai nusižengimai. Laikotarpyje nuo 2011 m. iki 2013 m. V. L. buvo teistas už BK 199² straipsnyje ir BK 201 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, už šiuos nusikaltimus jam jau buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko. V. L., atlikęs laisvės atėmimo bausmę (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi V. L. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos), dar neišnykus teistumui, pripažinus jį recidyvistu, vėl nusikalto ir padarė analogiškus nusikaltimus. Esant tokiai situacijai visiškas bausmės vykdymo atidėjimas negalėtų būti taikomas, bet dalinis bausmės vykdymo atidėjimas, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti itin efektyvus.

11. Nors V. L. praeityje buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau jo atžvilgiu nė karto nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Be to 2013 m. tris nusikalstamas veikas V. L. padarė iki pirmojo nuosprendžio priėmimo (dėl 2013 m. balandžio 5 d. padarytų nusikalstamų veikų nuosprendis priimtas 2013 m. gruodžio 30 d., dėl 2013 m. rugsėjo 3 d. padarytų nusikalstamų veikų nuosprendis priimtas 2013 m. lapkričio 5 d., o dėl 2013 m. rugsėjo 3 d. padarytos nusikalstamos veikos (papirkimas) nuosprendis priimtas 2013 m. rugsėjo 11 d.), o tai rodo, kad priėmus nuosprendžius ir paskyrus bausmes jis nedarė naujų nusikalstamų veikų iki šioje byloje nustatytų nusikaltimų. Teigiamai vertinamas ir V. L. elgesys, kai jis savanoriškai į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 15 000 Eur, nes tai atskleidžia nuteistojo savo neteisėtų veiksmų pripažinimą, pavojingumo supratimą, gailėjimąsi ir pasiryžimą keisti savo elgesį. Svarbu ir tai, kad jis yra nuteistas už ekonominio pobūdžio nusikaltimą, o ilgalaikis įkalinimas tokius nusikaltimus padariusiems asmenims nėra pati tinkamiausia bausmė. V. L. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka – jis dirba, turi nepilnametį sūnų, kuriuo rūpinasi, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertina savo elgesį ir ankstesnį gyvenimo būdą. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. L. izoliavimas nuo visuomenės visam paskirtos bausmės laikotarpiui – 2 metams 8 mėnesiams – turės didesnį neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę.

12. Teisėjų kolegija mano, kad šiuo atveju V. L. tikslinga nustatyti mažesnį nei įstatyme numatytas vidurkis nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminą. Teisėjų kolegija atsižvelgia ne tik į pirmosios instancijos teismo nustatytas veikos padarymo faktines aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, bet ir į bausmės tikslus, į tai, kad paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės turi sukurti kaltininkui pasekmes, kad jis realiai įvertintų padarytą nusikalstamą veiką ir žalą, bei ateityje darytų tinkamas išvadas. Taikant dalinį bausmės vykdymo atidėjimą, kolegijos nuomone, šie tikslai bus pasiekti, išlaikant proporciją tarp nubaudimo ir prevencijos, atgrasant ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas, nesuardant nuteistojo socialinių ryšių, ilgam laikui nenutraukiant darbinių santykių. Dalinis bausmės vykdymo atidėjimas nereiškia, kad nuteistasis išvengs bausmės, o dalies bausmės įvykdymas ir likusios neatliktos bausmės atidėjimas, paskiriant papildomus įpareigojimus, bus veiksmingi ir padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas nuteistajam V. L. paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant iš dalies ir nustatant, jog po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalis yra 9 mėnesiai laisvės atėmimo, o atlikus bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant kelias BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Nuteistajam skiriamos BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos, atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir ribojančios nuteistojo elgesį, bet neužkertančios galimybės dirbti ir rūpintis šeima. Taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, nuteistajam atlikus bausmės dalį ir žinant, kad nevykdant įpareigojimų tolesnis bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti likusią paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų. Taigi Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo V. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3, 4 dalimis, V. L. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti 9 (devynių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Atlikus 9 mėnesių bausmės dalį, likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 8 punktu įpareigoti nuteistąjį V. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

– tęsti darbą;

– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.