Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8335-772/2019 pagal bendraieškovės B. P., atstovaujamos ieškovės E. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl bendraieškovei nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančiai per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis 2 dalis). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

13. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

14. Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo teisėtumo, pagrįstumo

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. sprendimu bendraieškovei B. P. buvo nustatytas išlaikymas, kuriuo atsakovas V. P. įsipareigojo nepilnametės dukros išlaikymui mokėti kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur iki jos pilnametystės. Sprendimo priėmimo metu atsakovui išmokėtas darbo užmokestis buvo per 520 Eur. Ieškovės pateiktais duomenis jos gaunamos pajamos tuo metu buvo apie 650 Eur kas mėnesį. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė dukters B. P. išlaikymui prašė priteisti po 200 Eur periodinėmis išmokomis. Ieškovė pateikė vaiko poreikių skaičiavimą. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad mergaitė karate treniruočių jau nebelankė, todėl paskaičiavime nurodytos išlaidos, susijusios su karate priemonėmis ir treniruotėmis, nebebuvo reikalingos. Teismas nenustatė, kad šalių duktė B. P. turėtų specialiųjų būtinųjų poreikių, susijusių su jos sveikata ir pan., todėl teismo vertinimu mergaitės poreikiai buvo vidutiniai, vidutinės paaugliško amžiaus mergaitės poreikiai. Teismas vertindamas, kad atsakovas dirbo, buvo statutinis valstybės tarnautojas, gavo nuolatines pajamas, kurios buvo apie 520 Eur, sprendė, kad atsakovo turtinės padėties ir vaiko poreikių balanso kriterijų atitiko 140 Eur periodinės išmokos. ( Civilinė byla Nr. 2-374-1031/2017).

16. 2019 m. liepos 19 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad bendraieškovės B. P. minimalioms reikmėms per mėnesį reikia apie 550,00 Eur. Vien tik maistui per mėnesį vaikui reikia apie 170,00 Eur. Rūbams ir avalynei reikia vaikui 40,00 Eur mėnesiui. Higienos priemonėms reikia 15,00 Eur per mėnesį, o išlaidos sveikatos priežiūrai per mėnesį yra 15,00 Eur. Ugdymo, lavinimo, mokymosi reikmėms ir kitiems edukaciniams poreikiams (sąsiuviniams, rašymo ir kt. mokyklinėms priemonėms, pratybų sąsiuviniams, kopijavimo paslaugoms, edukacinės literatūros įsigijimui lavinimo tikslais, ekskursijoms, kurias organizuoja mokykla) per mėnesį reikia apie 65,00 Eur. Taip pat kainuoja būsto išlaikymas, būsto komunaliniai mokesčiai ir interneto paslaugos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 30 Eur. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio B. P. turėjo išvykti mokytis į kitą gyvenamąją vietą, todėl jos išlaikymo išlaidos dar padidėjo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo V. P. gaunamos nuolatinės pajamos yra apie 794 Eur per mėnesį (71 b. l.). Duomenų apie ieškovės E. P. gaunamas pajamas ar išmokas byloje nėra.

Dėl nepilnamečio vaiko procesinės padėties

17. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 11 d. nutartimi nepagrįstai įtraukė į bylos nagrinėjimą bendraieškove B. P., neteisingai išaiškino CPK normas, pažeidė CPK reikalavimus. Atsakovo vertinimu byloje nėra duomenų, kad B. P. pripažinus ieškove byloje, ji yra tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jos niekas neatstovavo teisme. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais.

18. Tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus atitinkamai, nepilnamečiai vaikai turi teisę į išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Ši prievolė yra iki vaikas taps pilnametis ir kiekvienas iš tėvų privalo šią prievolę vykdyti. Jeigu tėvai ar vienas iš jų prievolės nevykdo, tai atsiranda vaiko teisė į pažeistos teisės teisminį gynimą. Ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį teisme. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį ieškinį pareiškia vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas) arba valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija. Teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialinio teisinio santykio dalyviai, o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Kai yra pagrindas išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko, kurio teisė gauti išlaikymą pažeidžiama, procesinė padėtis yra ieškovas, o išlaikymo pareigų nevykdančių tėvų ar vieno jų – atsakovai (-as). Negaunantis išlaikymo vaikas, pvz. santuokos nutraukimo byloje nėra trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais. Dėl išlaikymo priteisimo, nepilnamečio vaiko ieškovo reikalavimas, yra savarankiškas reikalavimas abiem, ar kiekvienam iš tėvų. Tėvų ginčas dėl vaiko išlaikymo vyksta dėl išlaikymo vaikui teikimo ir sąlygų, bet išlaikymas, kaip toks priklauso ir turi būti teikiamas vaikui, o ne jiems patiems.

19. Nepilnamečio vaiko, kaip specifinio subjekto šeimos bylose, dalyvavimo teismo posėdyje klausimas sprendžiamas pagal bendrąsias proceso teisės nuostatas, tačiau atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir specialias vaiko dalyvavimo teismo posėdyje taisykles. CPK 38 straipsnio 2 dalis dėl nepilnamečio vaiko įtraukimo dalyvauti į bylą yra įgyvendinama nepilnametį vaiką, kurio vardu ir interesais pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo jam priteisimo, ieškinyje nurodant ieškovu, o priimant teismo sprendimą dėl reikalavimo priteisti jam išlaikymą – teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant, kaip yra išspręstas šis ieškovo nepilnamečio vaiko reikalavimas – patenkinamas visiškai ar iš dalies arba atmetamas. Ieškovo nepilnamečio vaiko dalyvavimo teismo posėdyje klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad CPK 38 straipsnis reglamentuoja bendrąsias taisykles, kurios taikomos visais atvejais, kai bylose dalyvauja ieškovais įtraukti nepilnamečiai asmenys. Kai šeimos bylose nagrinėjamas ieškovo nepilnamečio vaiko ieškinys, kurį pareiškė jo vardu veikiantys atstovai (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, CPK 38 straipsnio 2 ir 4 dalys), tai ieškovo nepilnamečio vaiko dalyvavimo teismo posėdyje klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į CPK 380 straipsnį. Jis reglamentuoja vaiko kaip ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje klausimą. Tačiau nėra pagrindo kiekvienu atveju ieškovus nepilnamečius vaikus būtinai kviesti dalyvauti teismo posėdžiuose. Įgyvendinant CPK 380 straipsnio nuostatas, svarbu gauti ir įvertinti informaciją bei ieškovo nepilnamečio vaiko dėl išlaikymo priteisimo nuomonę šiuo klausimu. Nuomonė pareiškiama tiesiogiai teismui, bet ji gali būti pateikta per atstovus – tėvus, globėjus, vaikų teises įgyvendinančias institucijas. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą procesinių teisės normų aiškinimą, konkrečias aplinkybes, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įtraukė nepilnametę B. P. bendraieškove. Apelianto argumentai konkrečiu atveju nedaro teismo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo

20. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ).

21. Nustatant, ar yra pagrindas pakeisti išlaikymo sumą, reikia įvertinti du kriterijus, pirma – tėvų pasikeitusią finansinę padėtį, antra – ar pasikeitė vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnis).

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu bendraieškovei B. P. buvo nustatytas išlaikymas, kuriuo atsakovas V. P. įsipareigojo nepilnametės dukros išlaikymui mokėti kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 140 Eur iki jos pilnametystės. Ieškovė E. P. pareiškė prašymą padidinti priteistą išlaikymą iki 200 Eur dėl išaugusių vaiko poreikių.

23. Apeliantas V. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padidinti priteistą išlaikymo dydį. Apeliantas nurodo, jog buvo pažeisti CK 3.201 str. reikalavimai, kadangi teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pasak apelianto, E. P. nepateikė teismui jokių įrodymų apie jos turtinę padėtį ir duomenų, kad po Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. priimto sprendimo pablogėjo E. P. padėtis. Neva iš pateiktų duomenų matyti, jog atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi.

24. Nesutiktina su apelianto argumentais, esą jo turtinė padėtis yra pablogėjusi. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 26 d. priimto sprendimo metu atsakovui išmokėtas darbo užmokestis buvo per 520 Eur. Argumentuodamas savo finansinės padėties pablogėjimą atsakovas nurodo, kad po teismo priimto sprendimo, jis ne tik privalo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai B. P., bet ir mokėti kiekvieną mėnesį įmokas bankui, kadangi po priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovas turėjo visiškai atsiskaityti su buvusia sutuoktine E. P. ir tuo tikslu iš banko ėmė paskolą, už kurią kiekvieną mėnesį bankui moka po 121 Eur paskolos ir palūkanų.

25. Iš minėtos civilinės bylos Nr. 2-374-1031/2017, kaip minėta priteistas iš atsakovo išlaikymas po 140 Eur ir 535,00 Eur kompensacija už atsakovui V. P. priteistą automobilį. Bylos duomenimis nustatyta (43 b. l.), kad atsakovas V. P. 2017 m. lapkričio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį 2 400 Eur sumai, kredito sutarties paskirtis – būsto remontas.

26. Apelianto argumentai, kad ieškovo turtinę padėtį sunkina naujų kreditinių įsipareigojimų atsiradimas, neteikia pagrindo konstatuoti esminio turtinės padėties pasikeitimo (pablogėjimo). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

27. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo V. P. gaunamos nuolatinės pajamos šiuo metu yra apie 794 Eur per mėnesį (71 b. l.), tuo tarpu 2017 m. sprendimo priėmimo metu apelianto darbo užmokestis buvo 520 Eur, todėl teismas daro išvadą, kad apelianto darbo užmokestis padidėjo didesne suma, nei kad jo mokamos kredito įmokos. Teismas atkreipia dėmesį dar ir į tai, kad apelianto V. P. pateiktame kredito grąžinimo ir/ar palūkanų mokėjimo grafike (41 b. l.) nurodyta, kad paskutinė įmoka numatyta 2019 m. lapkričio 7 d., tuo tarpu išlaikymas turės būti mokamas iki B. P. pilnametystės. Atsižvelgus į tai nėra pagrindo vertinti apelianto įsipareigojimus kredito įstaigai kaip esminį turtinės padėties pablogėjimą.

28. Pirmosios instancijos teismas sumažino prašomą ieškovės priteistį sumą nuo 200 Eur iki 170 Eur motyvuodamas tuo, kad bendraieškovė reikšdama reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo padidinimo, nutylėjo apie Islandijoje iš valstybės gaunamą paramą, atsižvelgiant į ieškovės ir bendraieškovės statusą, dėl ko teismo vertinimu teismui nėra teisinio pagrindo lyginti Islandijoje ir Lietuvos Respublikoje esamo pragyvenimo lygio. Be to atsižvelgė į tai, kad bendraieškovės sesuo būdama pilnametė irgi kreipėsi į teismą dėl jai reikalingo išlaikymo iš atsakovo (tėvo) priteisimo, kas taip pat turi įtakos, kad teismas iš dalies tenkino bendraieškovės ieškinį. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė su bendraieškove išvykdamos iš Lietuvos Respublikos gyventi į Islandiją, turėjo suvokti, apie šalyse egzistuojantį skirtingą pragyvenimo lygį, bet ir atsakovo, likusioje Lietuvoje galimybes teikti dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl teismas, apeliacinio teismo vertinimu, pagrįstai įvertinęs bylos duomenis sprendė, kad dabartinė atsakovo turtinė padėtis (gaunamos pajamos) objektyviai leidžia priteisti iš jo vaiko išlaikymui reikalingą 170,00 Eur dydį, kuris yra būtinas sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi.

29. LITEKO duomenimis atsakovui yra pareikštas I. P. ieškinys kuriuo prašoma iš atsakovo V. P. priteisti išlaikymą po 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų. Civilinėje byloje Nr. e2-8332-776/2019 nagrinėjamoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose sprendimas dar nėra priimtas.

30. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pasikeitusių aplinkybių dėl reikalingos didesnės sumos išlaikymui, vaiko poreikių pasikeitimo, bei neįvertino atsakovo V. P. turtinės padėties pasikeitimo, jo galimybių teikti didesnį išlaikymą nepilnametei dukrai. Taip pat, kad visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi pareigą teikti paramą ir pilnametei dukrai, dėl ko jau yra pareikštas ieškinys.

31. Prioritetas visais atvejais teiktinas nepilnamečio vaiko interesams. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko bendram lavinimui, laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017 m. priteistas 140 Eur išlaikymas nebeatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Šiuo metu vaikui yra 16 m., jis yra paauglys ir natūralu, kad vaikui sparčiai augant jo poreikiai didėja. Ieškovė E. P. nurodė, kad nepilnametės B. P. būtinųjų poreikių patenkinimui reikia apie 550 Eur per mėnesį, šiuos poreikius ji detalizuoja. Ieškovė nurodo, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio B. P. turės išvykti mokytis į kitą miestelį, ten ji turės gyventi mokyklos bendrabutyje, todėl jos išlaikymo išlaidos dar padidės. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodo, kad neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui gyvenančiam su vaikais, juos auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdienius vaikų poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai.

32. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bendraieškovės poreikiai per 2 metus nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo, tiek nepakito, jog būtų pagrindas tenkinti jos prašymą visiškai, t.y. padidinti išlaikymą iki 200 Eur. Teismas įvertino tai, kad nors atsakovas pagal darbo pobūdį gali tikėtis ateityje ir didesnių pajamų, tačiau šiuo metu jos nėra tokios, jog nebūtų pabloginta jo finansinė padėtis. Todėl teismas pripažino, kad atsakovo dabartinės pajamos ir bendraieškovės poreikiai leidžia padidinti išlaikymo dydį skirtą dukrai B. P. nuo 140 iki 170 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

33. Įvertinus visumą byloje ištirtų aplinkybių yra pagrindo iš dalies sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovė kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo padidinimo nepateikė visų duomenų dėl jos finansinės padėties, gaunamų pajamų į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, nors ieškovės pareiga yra įrodyti padidėjusius vaiko poreikius, pasikeitusias aplinkybes ir pan. ( CPK 178 straipsnis). Tačiau įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir spręsti, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismo padidintos priteistinos mokamomis periodinėmis išmokomis sumos skirtumas nėra didelis, nėra neproporcingas. CK 3.201 straipsnis, kaip minėta numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi ir atsakovas pasikeitus, pablogėjus turtinei padėčiai turi tokią pat teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo.

Dėl teismo šališkumo

34. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas, nereikalaudamas ieškovei pateikti duomenų apie jos turtinę padėtį, gaunamas pajamas, parodė savo šališkumą ieškovei ir akivaizdų jos palaikymą. Apeliantas teigia, kad vienas iš pagrindų naikinti teismo sprendimą yra tai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 65 straipsnyje įtvirtinti šie teisėjo nušalinimo pagrindai: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme arba šioje byloje dalyvavo kaip liudytojas, ekspertas, prokuroras, valstybės ar savivaldybės institucijos atstovas; 7) jeigu jis šioje byloje vykdė teisminę mediaciją arba vykdė mediaciją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. CPK 66 straipsnyje numatyta, kad be šio Kodekso 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

36. CPK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje duomenų apie pareikštą nušalinimą teisėjui nėra.

37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas rinko ir vertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą nėra savarankiškas teisėjo nušalinimo pagrindas, o kitų pagrindų teisėjui nušalinti nėra. ( CPK 65, 68 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pareiškė prašymą priteisti 20 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir 400 Eur atstovavimo išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė nepateikė duomenų dėl patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.