- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-1027-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski (pran.), Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- G. B.
- Advokatai
- Zita Vizbarienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. B. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A. T. nepilnametės dukters J. T. išlaikymui priteisti 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kol dukra sulauks pilnametystės, taip pat priteisti iš atsakovo 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad 1996-11-06 teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui mokėti 1/6 dalies gaunamų pajamų per mėnesį, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kas mėnesį iki dukters pilnametystės pilnametystės. Nurodė, jog atsakovas nuo 2003 m. kovo mėn. nebemoka išlaikymo dukrai. Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena Amerikoje. Pažymėjo, kad dukros poreikiai padidėjo. Ieškovė nurodė, jog uždirba 270$, šių pinigų neužtenka patenkinti dukters minimalius poreikius
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad sutinka mokėti išlaikymą dukrai 0,4 MGL per mėnesį, išmokant visą sumą 1 kartą per metus, o išlaikymo įsiskolinimą prašo skaičiuoti po 0,4 MGL per mėnesį, įpareigojant išmokėti per ketverius metus. Nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau neįgalumas nėra nustatytas. Augina 8 metų sūnų. Nedirba nuo 2003 metų, pagal profesiją yra operos solistas, todėl susirasti darbą šiais laikais yra sudėtinga. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog įstengtų mokėti 400 Lt dydžio išlaikymą. Turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo dukros išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (t.y. 2008-10-08) iki dukros pilnametystės, atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, jog 1996-11-06 sprendimo priėmimo metu, atsakovui nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas, 4 ūkiniai pastatai, tvartas (b.l. 25-26), žemės sklypas (b.l. 28). Nuo sprendimo priėmimo atsakovas vardu buvo įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1) žemės sklypas, įgytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 20), 2) sodo pastatas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 21), 3)žemės sklypas, įgytas Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 23-24). Ieškovė nekilnojamojo turto registruoto Lietuvoje neturi. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 1996 m. priimto sprendimo pagerėjo, kadangi jis įgijo nekilnojamojo turto. Nustatė, jog atsakovas nedirba nuo 2003 m., tačiau yra darbingo amžiaus vyras, realiai galintis gauti vidutinį darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą dukrai. Ieškovei neįgijus nekilnojamojo turto Lietuvoje, esant nustatytam neįgalumui (b.l.94), teismas padarė išvadą, jog jos turtinė padėtis pablogėjo. Teismas pažymėjo, jog detalus vaiko poreikių paskaičiavimas nebuvo pateiktas, tačiau pripažino, jog augant vaiko poreikiai didėjo. Ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymas neatitinka net minimalių vaiko poreikių, yra per skurdus ir nepakankamas, o visa dukros išlaikymo našta yra nepagrįstai perkelta ant ieškovės pečių. Teismas atsakovo argumentus, kad dukros poreikiai buvo paskaičiuoti Amerikos kainomis, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, jog remiantis orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pateiktoje dukters poreikių lentelėje nurodytiems poreikiams pagrįsti nebuvo surinkta pakankami įrodymų, į tai, kad atsakovas išlaiko dar nepilnametį sūnų, iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą pradedant mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2008-10-08, iki dukra sulauks pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.201 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą ir sumažinti priteistą išlaikymo dydį iki 400 Lt per mėnesį nepilnametei dukrai. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, mano, kad išlaikymo dydis turi būti sumažintas. Nesutinka su teismo išvada, jog nuo 1996 m. atsakovo turtinė padėtis pagerėjo. Nurodė, jog įgytas nekilnojamasis turtas yra vienintelis būstas (duomenys neskelbtini), kur atsakovas su nepilnamečiu sūnumi gyvena. Mano, jog teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog atsakovas šiuo metu yra bedarbis, 2003 m. buvo atleistas iš operos solisto pareigų ir įsidarbinti nėra galimybės. Be to, dėl amžiaus (55m.), sveikatos stovio apeliantui nėra siūloma persikvalifikuoti. Nurodo, jog mokant dukrai 600 Lt išlaikymą, nukentėtų minimalūs nepilnamečio sūnaus (8 m.) poreikiai. Iš nekilnojamojo turto pajamų negauna, taip pat teismas nepagrįstai nustatė, jog apeliantas gali užsidirbti vidutinį darbo užmokestį, kadangi nėra darbo. Pažymi, jog atsakovė savo turtinės padėties pablogėjimą nėra pagrindusi jokiais įrodymais, nepateikė teismui duomenų apie tai, kokį turtą turi, kokias pajamas gauna JAV, taip pat nebuvo pateikti tinkami paskaičiavimai, būtini dukters išlaikymui. Pažymėjo, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga, ji susidariusi ne dėl jo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių, todėl turi būti orientuojamasi į minimalų gyvenimo lygį, šiuo metu esantį 400 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog nuo priimto 1996 m. teismo sprendimo atsakovas įsigijo nekilnojamojo turto. Taip pat apeliantas nurodydamas, jog turi patenkinti minimalius savo sūnaus poreikius, pamiršo apie nepilnametės dukters poreikius. Nuo darbo praradimo praėjo 6 metai, per tokį laiko tarpą atsakovas galėjo persikvalifikuoti. Pažymėjo, jog atsakovas užsiregistravo į darbo biržą tik iškėlus bylą teisme. Nurodė, jog ieškovei nustatytas 40% nedarbingumas, pateikė teismui pažymas, jog uždirba 330$ per mėnesį, tuo tarpu vien tik dukters muzikiniam ugdymui reikia skirti 200$ per mėnesį. Mano, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas sprendimas keistinas dėl netinkamo procesinių teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, ir netinkamu materialinės teisės normų (LR CK 3.192 str.) aiškinimu bei taikymu (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Pagal LR CK 3.201 str. 1,2 d. jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas. Taigi, išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai ir (arba) vaiko poreikių pasikeitimas, arba (bei) aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Tačiau, keičiant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į aukščiau nurodytus išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei kitus minėtus reikalavimus, taip pat į tai, ar vaiko tėvas (motina) turi kitų išlaikytinų vaikų, nepriklausomai nuo to, ar pastariesiems išlaikymas yra priteistas (LR CK 3.198 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevisapusiškai atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Nustatyta, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996-11-06 sprendimu atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui mokėti 1/6 dalies gaunamų pajamų per mėnesį, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL kas mėnesį iki dukters pilnametystės pilnametystės. Apeliantas nuo 2003 m. yra bedarbis (b.l. 16, 19), registruotas darbo biržoje, pagal specialybę yra operos solistas, bet dėl profesijos specifikos neranda darbo. Gyvena iš draugės pajamų, kito pajamų šaltinio neturi (b.l. 119). Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą (b.l. 20-28).
Kaip jau minėta aukščiau, pagal LR CK 3.201 str., reglamentuojantį išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvų turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, neatsižvelgė į tikrąją šalių turtinę padėtį. Nėra pagrindo teigti, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 1996 m. gruodžio 19 d. pagerėjo, o ieškovės pablogėjo, priešingai, atsakovo turtinė padėtis dėl jo darbinės būklės net pablogėjo. Dėl savo darbo specifikos atsakovas neranda tinkamo darbo, dėl jo amžiaus (54 m.) persikvalifikavimas yra problematiškas. Nors turto apimtis padidėjo, tačiau jis neturi pajamų. Ieškovė nurodė, jog dirba. Jos pateikta A. P. pateikta pažyma apie mokamą ieškovei atlyginimą yra nepakankamas įrodymas apie ieškovės gaunamas pajamas, kadangi minėtas asmuo nėra teismui prisiekusi, o gaunamas užmokestis jokiais kitais įrodymais nepatvirtintas. Pateikė dukters išlaikymo išlaidas, kurios siekia apie 3000 Lt per mėnesį, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, išskyrus apie dukters lankomų muzikos pamokų kainą (b.l.17, 93). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė neatskleidė teismui savo tikrosios turtinės padėties, nes nepateikė jokių įrodymų savo turtinei padėčiai pagrįsti, išskyrus dvi pažymas apie gaunamas pajamas, kurių viena kelia abejonių. Ieškovė, nurodydama, kad dukters išlaikymas per mėnesį siekia 3000 Lt, tačiau nenurodė iš ko ji dengė tokias išlaidas, gaudama tik jos nurodomas pajamas. Byloje buvo nustatyta, jog atsakovas turi įsigijęs nekilnojamąjį turtą (b.l. 20-28), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog beveik visas turtas buvo įgytas jam dirbant. Nekilnojamasis turtas įgytas netekus darbo (b.l. 23, 27) yra nedidelės vertės, be to, vidutinė turto rinkos vertė buvo nustatyta 2008 m. kainų pakilimo metu, o tai reiškia, kad esant dabartinei ekonominei situacijai, nekilnojamojo turto vertė objektyviai vertinant yra gerokai mažesnė. Pažymėtina, jog atsakovas taip pat turi nepilnametį sūnų (b.l. 84), kuriam taip pat reikalingas bent minimalių poreikių tenkinimas.
Pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo dydis minimaliems vaiko poreikiams, kurio nereikia įrodinėti, neatsižvelgiant į jo amžių, tenkinti atitinka minimalią mėnesinė algą (MMA), kuri 2009 m. sudaro 800 Lt. Tačiau esant didesniam būtinam išlaikymui, jo dydį reikia įrodinėti. Pagal LR CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje teismas turėjo atsižvelgti į teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog atsakovas nedirba, išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų, ieškovė yra dirbanti. Pažymėtina, jog visą išlaikymo našta negali būti perkeliama vienam iš tėvų. Kolegija, įvertindama tai, kad atsakovas dėl savo sunkios turtinės padėties, sąlygotos objektyvių priežasčių, t.y. jo darbo specifikos, negali susirasti tinkamo darbo ir atitinkamai tinkamai įgyvendinti savo pareigą teikti savo nepilnamečiam vaikui tokio dydžio išlaikymą, kurio pakaktų užtikrinti ne tik būtiniausius vaiko poreikius, tačiau atsižvelgdama į prioritetinius vaiko interesus, jo teisę gauti išlaikymą tokio dydžio, kuris bent minimaliai padėtų užtikrinti jo būtinų, šiuo metu padidėjusių poreikių tenkinimą, sprendžia, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas neatitinka atsakovo turtinės padėties, yra per didelis, todėl mažinamas iki 400 Lt per mėnesį. Toks išlaikymo dydis užtikrins minimalias būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsižvelgiant į abiejų tėvų materialines galimybes, atitiks atsakovo galimybes teikti išlaikymą dukrai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, tiek ieškovė, tiek atsakovas galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymas sumažintinas iki 400 Lt per mėnesį (LR CK 326 str. 1 d. 3 p.).
Patenkinus apeliacinį skundą iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 10,15 Lt, į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.), taip pat priteistina atsakovo sumokėtas 72 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str.). Be to, sumažinus priteistą išlaikymą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, teismo sprendimu priteistą iš atsakovo žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 125,28 Lt (LR CPK 80 str. 1 d . 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 4 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą pakeisti ir šiuo teismo sprendimu priteistą iš atsakovo A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai J. T., gimusiam 1996-11-06, a.k. (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 400 (keturių šimtų) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-10-08) iki dukters J. T. pilnametystės, šis išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimu priteistą valstybei iš atsakovo A. T. žyminį mokestį sumažinti iki 125,28 Lt (vienas šimtas dvidešimt penki litai 28 ct).
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 72 (septyniasdešimt du) litus bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. T. ir 10,15 Lt (dešimt litų 15 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.