- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-19
- Bylos Nr.
- e2-8335-772/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03775-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės E. P., atstovaujančios ir bendraieškovę B. P. atstovui adv. A. D., atsakovui V. P. ir jo atstovui adv. R. G. ir institucijos duodančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančios per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, atstovei I. Š., neatvykus ieškovei E. P. ir bendraieškovei B. P., apie teismo posėdį informuotos tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal bendraieškovės B. P., atstovaujamos ieškovės E. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl bendraieškovei nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, veikiančiai per Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. P. kaip įstatyminė bendraieškovės B. P. atstovė savo vardu, pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-27 sprendimu bendraieškovei nustatytą išlaikymą, kuriuo atsakovas V. P., įsipareigojo nepilnametės dukros išlaikymui mokėti kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur iki jos pilnametystės.
Ieškovė E. P. kaip nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad per laikotarpį nuo anksčiau priimto minėto teismo sprendimo padidėjo minimalios algos dydis, pabrango pragyvenimo lygis bei taipogi padidėjo nepilnamečio vaiko poreikiai. Todėl laiko, kad jau nebepakanka atsakovo pagal minėtą teismo sprendimą nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamos išmokos, kuri padengia nedidelę dalį būtiniausių išlaidų, susijusių su vaiko poreikiais. Laiko, kad iš atsakovo gaunamų vaiko išlaikymui mokomų išmokų jau neužtenka, todėl mano, jog išlaikymo dydis keistinas. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą peržiūrėti anksčiau nustatytą vaiko išlaikymui skirtos išmokos dydį, kaip tai numatyta LR CK 3.201 str.
Ieškovė nurodė, kad bendraieškovės B. P. minimalioms reikmėms per mėnesį reikia apie 550,00 eurų. Vien tik maistui per mėnesį vaikui reikia apie 170,00 eurų. Rūbams ir avalynei reikia vaikui 40,00 eurų mėnesiui. Higienos priemonėms reikia 15,00 Eur per mėnesį, o išlaidos sveikatos priežiūrai per mėnesį yra 15,00 Eur. Ugdymo, lavinimo, mokymosi reikmėms ir kitiems edukaciniams poreikiams (sąsiuviniams, rašymo ir kt. mokyklinėms priemonėms, pratybų sąsiuviniams, kopijavimo paslaugoms, edukacinės literatūros įsigijimui lavinimo tikslais, ekskursijoms, kurias organizuoja mokykla) per mėnesį reikia apie 65,00 eurų. Taip pat kainuoja būsto išlaikymas, būsto komunaliniai mokesčiai ir interneto paslaugos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 30 eurų. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio B. P. turės išvykti mokytis į kitą gyvenamąją vietą, todėl jos išlaikymo išlaidos dar padidės.
LR CK 3.192 str. 1 d. numatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o pagal to paties straipsnio 2 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas gera valia nesutiko padidinti teikiamo išlaikymo bendru sutarimu pakeičiant teismo sprendimą, kuriame buvo nustatytas dabar atsakovo dukros išlaikymui mokomas dydis (LR CK 3.194 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė mano, jog atsakovas turi prisidėti prie dukters B. P. poreikių tenkinimo ir teikti jai išlaikymą po 200 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės (o kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį laikytina LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kitų išlaikytinių, išskyrus nepilnametę dukrą neturi, naujos santuokos nėra sudaręs, tad gali dirbti ir uždirbti materialinių lėšų savo paties ir savo nepilnamečio vaiko kokybiškam pragyvenimui. Atsakovo materialinė padėtis šiuo metu nėra bloga, nes jis gauna atlyginimą už darbą valstybės tarnyboje, todėl bendraieškovės prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo suma, ieškovės manymu, atitiktų jo galimybes teikti vaikui po 200 eurų išlaikymą kiekvieną mėnesį. Ieškovė vaiko poreikiams pagal savo galimybes irgi skirs analogišką sumą ir dar daugiau.
Remdamasi aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasi LR CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.197 str., 3.201 str. 1 d., 6.461 str. 2 d., LR CPK 30 str. 4 d., 83 str. 1 d. 14 p., ieškovė kaip bendraieškovės atstovė teismo prašė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Padidinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-26 sprendimu iš atsakovo V. P. nepilnamečiam vaikui - B. P. priteistą išlaikymą nuo 140,00 eurų iki 200,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
2. Nustatyti ieškovei uzufrukto teisę į bendraieškovės iš atsakovo gaunamas išmokas.
3. Priteisti ieškovei iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė ir bendraieškovė savo reikalavimą atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2019-06-11 nutartimi įtraukė į bylos nagrinėjimą dalinai veiksnią šalių dukrą B. P., pripažindamas ją bendraieškove ir pakeitė ieškovės procesinę padėtį byloje, laikydamas ją bendraieškovės įstatymine atstove (CK 3.157 str.).
Šalies argumentai
Ieškovės, atstovaujančios ir bendraieškovę, atstovas adv. A. D. papildomai paaiškino teismui, kad dukters ir motinos prašymas dėl vaikui reikalingo padidinto išlaikymo yra paremtas realiai padidėjusiomis išlaidomis jo išlaikymui, todėl jai reikalinga ir didesnė tėvo parama. O kadangi dukra lanko bendrojo lavinimo mokyklą užsienyje, tai taip pat susiję su didesnėmis išlaidomis, nes tenka mokėti už daugumą mokymo priemonių. Dukra planuoja baigusi mokyklą mokytis toliau. Ieškovės, atstovaujančios bendraieškovę atstovas nurodė, jog norėdama sudaryti vaikui palankias sąlygas mokslui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, vaiko motina turi daug dirbti, o atsakovo teikiama finansinė parama vaiko išlaikymui šiuo metu yra nepakankama. Be to vaiko motinai tenka rūpintis gyvenamojo būsto išlaikymu, nupirkti būtiniausius namų apstatymo ir apyvokos reikmenis bei kt.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į bylą ir nurodė šiuos atsikirtimus dėl bendraieškovės ieškinio reikalavimų.
Ieškovė vadovaujasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.201 str. normomis, tačiau visiškai nepateikė jokių įrodymų, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis.
Po teismo priimto sprendimo, atsakovo materialinė padėtis pablogėjo. Jis ne tik privalo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai B. P., bet ir mokėti kiekvieną mėnesį įmokas bankui. Po priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovas turėjau visiškai atsiskaityti su buvusia sutuoktine E. P., todėl iš banko privalėjo imti paskolą, kad galėtų atsiskaityti su E. P.. Atsakovas kiekvieną mėnesį bankui moka po 121,00 Eur paskolos ir palūkanų.
Mano, kad E. P. piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis ir reiškia visiškai nepagrįstą ieškinį.
Atsakovas savo atsikirtimus į bendraieškovės ieškinį grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas pakartotojo atsiliepimo atsikirtimus ir prašė teismo ieškinį atmesti.
Institucija, duodanti išvadą byloje pateikė teismui į bylą išvadą ir nurodė šiuos argumentus.
Skyriaus duomenimis šalys turi vieną nepilnametį vaiką B. P., gim. (duomenys neskelbtini).
Nei ieškovės, nei atsakovo šeimos nebuvo įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Kitų išlaikomų asmenų Skyriaus duomenimis šalys neturi.
Skyrius informacijos apie netinkamą vaikų priežiūrą šeimoje nėra gavęs.
Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę j materialinį aprūpinimą, kurį atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus bei įgyti naujus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti būtini vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant j jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, atostogų stovyklas, j gyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų-prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo ( Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė nurodo, kad per laikotarpį nuo minėto teismo sprendimo priėmimo padidėjo vaiko poreikiai. Šiuo metu B. P. būtinųjų poreikių patenkinimui reikia apie 550 Eur per mėnesį, poreikius detalizuoja. Iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur, t. y. mažiau nei pusę vaiko poreikiams reikiamos sumos, kitą dalį įsipareigoja skirti pati.
Skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl poreikių apimties, nes būtent asmeniui gyvenančiam su vaikais, juos auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdienius vaikų poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai.
Įvertinus šioje proceso stadijoje surinktus dokumentus, darytina išvada, kad prašoma padidinti išlaikymo suma iki 200 Eur atitinka nepilnametės B. P. teises ir teisėtus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino teismui, kad bendraieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 430 Eur per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo, vaikas liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, o motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikatą ir jo pasiruošimą dirbti, patenkinti bendraieškovės reikalavimą atsakovui visiškai. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jų tėvams.
Bendraieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.
LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.
Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 -3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.
Iš bylos medžiagos ir dalyvių paaiškinimų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-26 sprendimu, nutraukiant E. P. ir V. P. santuoką, iš tėvo dukters bendraieškovės B. P. išlaikymui priteista po 140,00 Eur periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės (19-30 b. l.). Tėvams nutraukus santuoka buvo susitarta, kad vaiko B. P. gyvenamoji vieta nustatoma su motina E. P. (30 b. l.). Kokios bendraieškovės motinos E. P. gaunamos pajamos per mėnesį duomenų byloje nėra, kadangi ji gyvena ir dirba Islandijoje (55 b. l.). Atsakovas šiuo metu dirba valstybės tarnyboje ir gauną nustatyto dydžio nuolatinį darbo užmokestį (71 b. l.).
Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 2,46 Eur (anksčiau 8,5 Lt) iki 3,16 Eur (anksčiau 10,9 Lt) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 - 5,79 Eur (anksčiau 12-20 litų) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl teismas laiko, kad ieškovės ir bendraieškovės nurodytas dydis dėl dukros maitinimui reikalingų išlaidų yra realus (1-5, 64 b. l.).
Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas ankstesniu teismo sprendimu jau buvo įpareigotas, pagal to meto kainų lygį ir gaunamas pajamas mokėti vaikui būtiną išlaikymą. Dėl to šio teismo 2017-06-26 sprendimu buvo išspręstas atsakovo dukros (bendraieškovės) išlaikymui reikalingų lėšų klausimas, tuo pačiu siekiant užtikrinti, bent minimalius jos poreikius. Tačiau individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis šiandien sąlygoja ir jo išlaikymui reikalinga realų dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Atsakovo dukra šiuo metu dar mokosi Islandijoje bendrojo lavinimo mokykloje, lanko ir norėtų toliau lankyti po pamokų papildomus užsiėmimus, tai yra ne tik siekia įgyti gerą išsilavinimą, bet ir realizuoja savo sugebėjimus (1-5 b. l.). Be to bendraieškovė kaip paauglė turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję ir su papildomomis išlaidomis. Dėl to materialios tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Vaiko motina E. P. ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jai geras sąlygas jos fiziniam ir socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo šiandien teikiamas išlaikymas vaikui jau yra per mažas, tik iš dalies atitinkantis jo minimalius (fiziologinius) poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos skiriamos lėšos vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnės nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė turtinė šalių padėtis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas keisti išlaikymo dydį, nes ankstesnio dydžio teismo nustatytas išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui. Vaiko poreikių pasikeitimas CK 3.201 str. 1 d. prasme, taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau - MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.
Teismas sutinka su Institucijos atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad bendraieškovės B. P. prašomas priteisti iš atsakovo dviejų šimtų eurų mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymas šiandien dar yra per didelis ir būtų pabloginantis atsakovo padėtį. Taip teismas atsižvelgia į tai, jog bendraieškovė reikšdama reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo padidinimo, nutyli ir Islandijoje iš valstybės gaunamą paramą, atsižvelgiant į ieškovės ir bendraieškovės statusą, dėl ko teismui nėra teisinio pagrindo lyginti Islandijoje ir Lietuvos Respublikoje esamo pragyvenimo lygio. Be to bendraieškovės sesuo būdama pilnametė irgi kreipėsi į teismą dėl jai reikalingo išlaikymo iš atsakovo (tėvo) priteisimo, kas taip pat turi įtakos iš dalies tenkinant bendraieškovės ieškinį (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-8322-776/2019). Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovė su bendraieškove išvykdamos iš Lietuvos Respublikos gyventi į Islandiją, turėjo suvokti, kaip jau teismas yra nurodęs ne tik šiose šalyse egzistuojantį skirtingą pragyvenimo lygį, bet ir atsakovo, likusioje Lietuvoje galimybes teikti dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Todėl teismas įvertinęs bylos duomenis laiko, jog dabartinė atsakovo turtinė padėtis (gaunamos pajamos) objektyviai leidžia priteisti iš jo vaiko išlaikymui reikalingą dydį, kuris yra būtinas sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi, tokiu dydžiu pripažįstant 170,00 Eur mėnesinę išmoką.
Remiantis ankščiau paminėtu darytina ir kita išvada, kad bendraieškovės poreikiai per 2 metus nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo, tiek nepakito, jog būtų pagrindas tenkinti jos prašymą visiškai. Nors atsakovas pagal darbo pobūdį gali tikėtis ateityje ir didesnių pajamų, tačiau šiuo metu jos nėra tokios, jog nebūtų pabloginta jo finansinė padėtis. Todėl teismas pripažįsta, kad atsakovo dabartinės pajamos ir bendraieškovės poreikiai leidžia padidinti išlaikymo dydį skirtą dukrai B. P. nuo 140 iki 170 eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tokiu atveju atsakovui pradedant mokėti padidėjusią išmoką, jis irgi neliks be pragyvenimui reikalingų lėšų. Kaip jau teismas yra nurodęs, atsižvelgiant į Islandijoje galiojančią socialinės apsaugos sistemą manytina, kad ir bendraieškovei bus užtikrintos normalios pragyvenimo sąlygos tęsiant mokslą kitoje švietimo įstaigoje.
Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas bendraieškovei.
Todėl teismas šioje byloje iš dalies tenkindamas bendraieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui, priteisia B. P. reikalingą išlaikymą už laikotarpį nuo 2019-06-11 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki pastarosios pilnametystės (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (64 b. l.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo atveju egzistuoja ne tik konstitucinis, bet ir įstatyminis teisinis pagrindas priteisti bendraieškovei didesnį išlaikymo dydį, tačiau jis tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas.
Atskirai pastebėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymo dydis indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal teismo sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz.. darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas.
Kadangi teismas iš dalies (85 proc.) tenkina bendraieškovės B. P. ieškinio reikalavimą atsakovui V. P. dėl padidinto išlaikymo priteisimo, tai ir ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos jai atlygintinos tik iš dalies. Tokiu atveju teismui atlikus šalių patirtų atstovavimo išlaidų perskaičiavimą ir iš ieškovei priklausiančios išlaidų dalies minusavus atsakovui priteistiną 15 proc. dydžio jo išlaidų dalį, ieškovei priteistina likusi 450,00 Eur suma atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 93 str. 2 d.). Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos kitos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė (bendraieškovė) yra atleistos (CPK 96 str. 1 d.). Teismo patirtos pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus šių išlaidų dydžio (CPK 92 str.).
Sprendimas dėl išlaikymo skirto bendraieškovei B. P. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
1. Bendraieškovės B. P. ieškinį atsakovui V. P. tenkinti iš dalies, o likusioje dalyje jos ieškinio reikalavimą atmesti.
2. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-26 sprendimo rezoliucinės dalies 8 punktą ir jį išdėstyti nauja redakcija:
,,8. Priteisti bendraieškovei B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) padidintą išlaikymą po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokomomis iki einamojo mėnesio 25 dienos nuo 2019-06-11 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki vaiko pilnametystės. Padidinta išmoka kasmet indeksuojama vyriausybės nustatyta tvarka. E. P. vaikui skirtas išmokas tvarko uzufrukto teise.“
3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8,00 Eur (aštuonių eurų) žyminį mokestį už vaiko išlaikymui skirtas padidėjusias pinigines lėšas.
4. Priteisti E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 450,00 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų atlyginimui.
5. Sprendimą dėl išlaikymo B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
6. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiam vaikui B. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju bendraieškovė be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus.
7. Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.
8. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus bendraieškovės ieškinį atsakovui iš dalies, jai vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat bendraieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su jos liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2 d.).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.