Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-09-29 · Civilinė byla Nr. e2-26226-545/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
e2-26226-545/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20611-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Bražinskienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
J. R.-K.
Kategorijos
  • 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-26226-545/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20611-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, ieškinį atsakovui J. R.-K. dėl žalos atlyginimo, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 5149,99 Eur žalos atlyginimą, 225,75 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-07-18 apie 6 val. 7 min. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas, vairuodamas transporto priemonę Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino transporto priemonę Toyota Yaris Hybrid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovas žalą patyrusiam asmeniui išmokėjo 5003,00 Eur dydžio draudimo išmoką ir 146,99 Eur dydžio draudimo išmoką už pakaitinį automobilį, viso 5149,99 Eur. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymų suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę, atsakovui 2019-08-12 ir 2019-08-20 siuntė pretenzijas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas žalą būtų atlyginęs.

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu šis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Bylos duomenimis nustatyta, jog žala atsirado dėl atsakovo, neturėjusio teisės vairuoti transporto priemonės, veiksmų. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atlygines ieškovui žalą patyrusiam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5149,99 Eur žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263 straipsnis, CK 6.1015 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl ikiteisminių kompensacinių palūkanų priteisimo.

Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017). Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo laikotarpį iki ieškinio teisme priėmimo (t. y. bylos iškėlimo) dienos. Toks kompensuojamųjų palūkanų apskaičiavimo būdas pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017). Ieškovas prašo jo naudai iš atsakovo priteisti iš 225,75 Eur kompensacines ikiteismines palūkanas už laikotarpį nuo 2019-08-20 iki 2020-07-20, vadovaujantis CK 6.210 str. 2 d. taikant 5 proc. dydžio metinę palūkanų normą, nuo 5149,99 Eur neatlygintos žalos sumos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad atsakovas neatlygino ieškovui žalos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 225,75 Eur kompensacinės ikiteisminės palūkanos už laikotarpį nuo 2019-08-20 iki 2020-07-20.

Dėl procesinių palūkanų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolės grąžinti ieškovui jo išmokėtą draudimo išmoką, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 5375,74 Eur (5149,99 Eur + 225,75 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2020-07-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 121,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 121,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas, –

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. R.-K., į. k. (duomenys neskelbtini) 5149,99 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt devynis Eur 99 ct) dydžio žalos atlyginimą, 225,75 Eur (du šimtus dvidešimt penkis Eur 75 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu už akių priteistos 5375,74 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-22) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 121,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Rima Bražinskienė