Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovės žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Geodeziniai matavimai atlikti LKS-94 koordinačių sistemoje. Žemės sklypo kadastrinių matavimų Nekilnojamojo turto registre kadastro duomenų nustatymo data – 2006 m. gruodžio 19 d. Atsakovo A. A. G. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2015 metais (kadastriniai matavimai atlikti valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje), Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2016 m. kovo 14 d., įregistravimo pagrindas 2016 m. sausio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Kai A. A. G. 2016 metais Nekilnojamojo turto registre įregistravo savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, Nekilnojamojo turto registre atsirado žyma apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2016 m. vasario 3 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymima, kad atsakovo A. A. G. žemės sklypo planas yra teisingas, o žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (ieškovės I. J.), (duomenys neskelbtini) planai yra taisytini. Ieškovė 2018 metais užsakė savo žemės sklypo geodezinius matavimus, kuriuos atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas M. G.. Žemės sklypas pamatuotas vadovaujantis žemės sklypo planu, registro pažymėjimu, matavimais vietoje. Atlikus geodezinius matavimus, buvo nustatyta, kad ieškovės sklypo ribos nesiderina su atsakovų V. K., G. V., V. L. žemės sklypais, kuriems kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje. Šių kaimyninių sklypų ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos kaip taisytinos. Nustatyta, kad 6 ir 1 taškuose ieškovės žemės sklypas persidengia su atsakovės V. L. žemės sklypu. Persidengimo plotas 6 ir 1 taškuose yra 0,0002 ha, o 1 ir 2 taškuose ieškovės žemės sklypas persidengia su atsakovo A. A. G. žemės sklypu nuo 0,48 m iki 0,65 m, šiuose taškuose persidengimo plotas – 0,0015 ha. Atliekant kadastrinius matavimus, kaimyninių sklypų savininkai buvo kviečiami dalyvauti ieškovės žemės sklypo ribų ženklinime. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašė tik atsakovė V. L., kiti atsakovai A. A. G., G. V. ir V. K. pasirašyti atsisakė dėl ieškovės 2017 m. gegužės 11 d. pareikšto negatorinio ieškinio dėl trukdymo naudotis žeme.

MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą 2018 m. rugsėjo 27 d. pateikė NŽT Jonavos skyriui, kuris 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad patikrinus ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustatė, jog pažeista Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų) 32.1.2.2.2 punkto nuostata, numatanti, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 m, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 m. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų NŽT generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3.

Žemės savininkų ginčą patvirtina žemės sklypų savininkų veiksmai, kurie pasireiškia atsisakymu pasirašyti ant žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo akto dėl 2017 metais ieškovės pareikšto negatorinio ieškinio, kurį vėliau ieškovė atsiėmė, tačiau nesutarimai dėl žemės sklypų ribų tarp gretimų žemės sklypų savininkų liko neišspręsti ir dėl to nuolat kyla tarpusavio ginčai. Patį ginčo faktą tarp šalių įrodo ir ieškovės kreipimasis į teismą. Tai, kad ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, patvirtina atliktų kadastrinių matavimų duomenys, MB „(duomenys neskelbtini)“ matininko teikti paaiškinimai, situacijos schema. Iš šių dokumentų yra matomi aiškūs ribų neatitikimai su kaimyniniais sklypais, t. y. ribos pagal dokumentus nesutampa. Šiuo atveju ginčas kyla dėl to, kad atsakovo A. A. G. kadastrinių matavimų bylos duomenys prieštarauja ieškovės kadastrinių matavimų bylos duomenims. Atsakovo A. A. G. žemės sklypo kadastrinių duomenų byla NŽT 2016 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta ir žemės sklypo duomenys yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, todėl pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo) 3 straipsnį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi esami dokumentai prieštarauja vieni kitiems, todėl yra teisinis pagrindas žemės sklypo ribą nustatyti teismo sprendimu. Tokia ieškovės pozicija grindžiama remiantis MB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metais nustatytais kadastrinių matavimų duomenimis. Žemės sklypo planas patvirtina, kad sklypų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nesutampa (ribos persidengia). MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtos kadastrinių duomenų bylos aiškinamajame rašte paaiškinta, kad atsakovo A. A. G. žemės sklypo koordinatė X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini) keičia ieškovės žemės sklypo konfigūraciją. Pagal ieškovės sklypo planą, parengtą 2006 m. gruodžio 11 d., nebuvo lūžio taško (lūžio taškas vietovėje nėra pažymėtas riboženkliu ir neatitinka vietovėje stovinčios tvoros) sklypo riba buvo nustatyta tiesia linija nuo taško 1 iki taško 2 plane. Manytina, jog ši aplinkybė sąlygojo neteisingą ribos tarp ieškovės ir atsakovo A. A. G. žemės sklypų nustatymą. Atsakovo žemės sklypo ribos buvo nustatinėjamos vadovaujantis faktiškai naudojama riba, todėl darytina išvada, jog dėl pirminių matavimų metu padarytos klaidos, sudarant sklypų planus, atsakovo A. A. G. įregistruoti kadastriniai matavimai nėra teisingi, kas sudaro pagrindą juos nuginčyti. Tai, jog planai yra parengti su sistemine klaida, savo 2017 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodžiusi ir NŽT: „J. K. įmonė 2015 m. liepos 13 d. atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavos m. ribos posūkio taškų koordinačių neatitikimą ir pripažino, kad planai parengti su sistemine klaida“. Aplinkybė, kad atsakovas A. A. G., pirmasis atlikęs savo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos įregistravęs nekilnojamojo turto registre, negali būti laikoma priežastimi ribos tarp sklypų nustatymui. Ieškovės žemės sklypui 2018 metais atlikti kadastriniai matavimai negali turėti mažiau teisinės reikšmės nei atsakovo. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties gali būti nustatinėjamos iš naujo. MB „(duomenys neskelbtini)“, atlikusi kadastrinius matavimus, nustatė, kad žemės sklypų persidengimas yra 1 ir 2 taške, šiuose taškuose žemės sklypai persidengia 0,0015 ha, taip pat 6 ir 1 taške, šiuose taškuose žemės sklypai persidengia 0,0002 ha. Atlikti matavimai leidžia teigti, kad ribų neatitikimai su kaimyniniais sklypais yra ryškūs. Dėl nustatytų ir aukščiau įvardintų neatitikimų ieškovei ne tik neįmanoma įregistruoti kadastrinių matavimų, bet tuo pačiu tai reiškia, kad atsakovas A. A. G. ir atsakovė V. L. naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jiems priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o tuo tarpu ieškovė – mažesniu, tokiu būdu yra pažeidžiama ieškovės teisė į nuosavybę bei užkertamas kelias įregistruoti kadastrinius matavimus, kuriuos ieškovei atliko MB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovė nori nustatyti žemės sklypo ribas pagal kvalifikuotai atliktus kadastrinius matavimus, kad būtų galima tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir, kad tarp žemės sklypų savininkų nebekiltų tarpusavio ginčai. Ieškovės žemės sklypo ribos suformuotos laikantis linijų atstumų ir atitinka registruotą plotą, įrašytą nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu ieškovės žemės sklypas būtų atstatomas pagal matmenis ir plotą į jo vietą, nes dabar žemės sklypas neatitinka faktinio buvimo vietovėje.

Ieškovė I. J. 2021 m. gruodžio 1 d. pateikė patikslintą ieškininį reikalavimą, kuriuo nekeisdama ieškinio pagrindo, atsižvelgdama į tai, kad po liudytojo M. G. paaiškinimų paaiškėjo klaida, nepažymint vienos koordinatės MB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštame jos žemės sklypo plane, t. y. neatžymėta viena koordinatė Nr. 7, kuria remiantis formuluojamas ieškinio reikalavimas – dalykas, M. G. ištaisius klaidą plane, nurodant plano sudarymo datą 2021 m. lapkričio 15 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsniu, patikslina ieškinio dalyką ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio 1 dalimi, prašo:

1. panaikinti atsakovo A. A. G. J. K. įmonės atliktus atsakovui A. A. G. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje, 2015 metais atliktus kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, įskaitant 2015 m. liepos 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir žemės sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje);

2. nustatyti ieškovės I. J. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, ribas pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 15 d. parengtą žemės sklypo plano papildymą sekančiai:

2.1. ieškovei I. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, ir atsakovui A. A. G. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, bendrą ribą, einančią tarp taškų (koordinačių) 1 ir 2 pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 15 d. parengtą žemės sklypo plano papildymą;

2.2. ieškovei I. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, ir atsakovei V. K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, bendrą ribą, einančią tarp taškų (koordinačių) 3,4,5 pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 15 d. parengtą žemės sklypo plano papildymą;

2.3. ieškovei I. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, ir atsakovui G. V. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, bendrą ribą, einančią tarp taškų (koordinačių) 5 ir 6 pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 15 d. parengtą žemės sklypo plano papildymą;

2.4. ieškovei I. J. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, ir atsakovams V. L. ir V. L. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, bendrą ribą, einančią tarp taškų (koordinačių) Nr. 6,7,1 pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 15 d. parengtą žemės sklypo plano papildymą.

3. priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0559 ha žemės sklypas, kuris įgytas (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iki valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo paruoštas namų valdos žemės sklypo ribų planas, kuris patvirtina, kad sklypo ribos buvo suderintos su ieškovės mama J. M., tai patvirtina ieškovės mamos J. M., kurios teisų perėmėja yra ieškovė, parašas.

Atsakovui G. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0596 ha žemės sklypas, kurį atsakovas įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu iš savo tėvo V. V. bei (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš J. S.. J. S. 235/596 dalis žemės sklypo įgijo (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o V. V. 361/596 dalis žemės sklypo įgijo (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovui priklausančio žemės sklypo ribų planas buvo suderintas su gretutinių sklypų savininkais, tame tarpe ir ieškovės mama J. M..

Atsakovui A. A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurį atsakovas įgijo (duomenys neskelbtini), sudarydamas valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prie valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas, kuris buvo suderintas su ieškovės motina J. M., kurios parašas yra plane.

Atsakovas A. A. G. 2015 m. atliko jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje. 2015 m. liepos mėn. 13 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų aktas, ieškovė nors buvo informuota apie žemės sklypo ribų ženklinimą, neatvyko. 2016 m. sausio 18 d. NŽT teritorinio skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal J. K. įmonės matininko J. K. 2015 m. liepos 28 d. parengtą žemės sklypo duomenų bylą ir šis sprendimas 2016 m. kovo 14 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, todėl pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnį, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis numato, kad žemės sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 12 punktas nustato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Atsakovo A. A. G. žemės sklypas yra suformuotas administraciniu aktu, kuris yra administracinis individualus aktas ir patvirtina, kad atsakovui A. A. G. nustatant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Jonava, kadastrinius duomenis ir sudarant kadastrinių matavimų bylą, teisės aktai nebuvo pažeisti, nes buvo priimtas NŽT sprendimas, kuriais šie duomenys buvo patvirtinti.

Ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovo A. A. G., J. K. įmonės atliktus atsakovui A. A. G. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (kadastrinių matavimų bylą, įskaitant 2015 m. liepos 13 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje) atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šių atliktų matavimų teisingumą patvirtina NŽT 2016 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei NŽT 2016 m. vasario 3 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadastriniai matavimai atitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo faktinę ribą, atsakovų žemės sklypų ribos yra aiškios ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Atsakovų A. A. G., V. K. ir G. V. žemės sklypų ribos su ieškove I. J. yra aiškios ir nustatytos pagal nuo seno sklypus skiriančias tvoras. Atsakovai pareiškia, kad sklypų faktinės ribos, kurias nustato tarp sklypų esančios tvoros, niekada keistos nebuvo. Tai patvirtina NŽT Jonavos skyriaus 2017 m. gegužės 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad sklypus skiria senos tvoros. Atsakovams priklausančių nuosavybės teise žemės sklypų ribos su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu buvo nustatytos bendru susitarimu tarp atsakovų ir ieškovės mamos J. M.. Ieškovė yra savo mamos J. M. teisių perėmėja, kadangi nuosavybės teises įgijo (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, todėl ieškovei, kaip J. M. teisių perėmėjai, visi susitarimai su atsakovais yra privalomi. Atsižvelgiant, į tai, kad faktinės žemės sklypo ribos yra nusistovėjusios, esančios tvoros buvo ir yra pastatytos dar iki šalys sudarė valstybines žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, tai patvirtina pateikiami žemės sklypų planai, todėl ieškovės reikalavimas keisti žemės sklypų ribas, kaip nepagrįstas atmestinas.

Ieškovės reikalavimai nustatyti ieškovei I. J. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, ribas su atsakovais pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo planą M 1:500 yra nepagrįstas ir atmestinas.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2 punktas nustato, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 m. Ieškovės pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą žemės sklypo planas M 1:500 neatitinka nurodytų nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, kadangi koordinačių skirtumas yra didesnis negu 0,1 m ir todėl ieškovės pateiktas žemės sklypo planas negali būti pripažintas tinkamu.

Ieškovės ginčijami kadastrinių matavimų metu gauti kadastriniai duomenys ir kadastrinė byla ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukelia, toks ieškovės reikalavimas negali būti savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo teisme objektas. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką civilinė byla dalyje dėl ieškovės reikalavimų panaikinti A. A. G. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastrinių matavimų bylą ir žemės sklypų pažymėjimą kadastro žemėlapyje nutrauktina.

Atsakovų žemės sklypų ribos yra aiškios ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, nes žemės sklypo riba yra nustatyta pagal faktinį nusistovėjusį žemės sklypų naudojimą pagal esamas senas tvoras. 2015 m. liepos mėn. 13 d. A. A. G., priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte nurodyta, kad žemės sklypo ribų posūkio taškai Nr. 3, 4, 5, 6 – tvora, Nr. 2 – pastato kampas, Nr. 7 – atraminė betono sienutė. Atsakovai nurodo, kad žemės sklypų faktinės ribos, kurias nustato tarp sklypų esančios tvoros, niekada keistos nebuvo. Tai patvirtina ir pateiktas NŽT Jonavos skyriaus 2017 m. gegužės 26 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad sklypus skiria senos tvoros. Atsakovams priklausančių nuosavybės teise žemės sklypų ribos su ieškovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu buvo nustatytos bendru susitarimu tarp atsakovų ir ieškovės mamos J. M.. Ieškovė yra savo mamos J. M. teisių perėmėja. Atsižvelgiant, į tai, kad faktinės žemės sklypo ribos yra nusistovėjusios, esančios tvoros buvo ir yra pastatytos dar iki šalys sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį ir tai patvirtina pateikiami žemės sklypų planai, todėl ieškovės reikalavimas keisti žemės sklypų ribas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Ieškovės reikalavimas nustatyti sklypo ribas pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą 2021 m. lapkričio mėn. 15 d. plano papildymą atmestinas. 2021 m. lapkričio 15 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtas žemės sklypo planas M 1:500, pagal kurį ieškovė prašo teismo nustatyti ribas, neatitinka faktinio nusistovėjusio žemės sklypų ribų naudojimo, nes 1-2, 5-6, 6-1 taškuose žemės sklypo ribos nustatytos ne pagal esančias tvoras, todėl šiuo planu siekiama pakeisti faktines žemės sklypo ribas. Parengtame MB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo plane skiriasi ieškovės žemės sklypo kraštinės nuo ieškovės 2006 m. gruodžio 12 d. J. K. įmonės parengto plano, o taip plane nurodytos sklypo linijos tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų skiriasi nuo faktinio linijų ilgio tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų. Iš patikrinimo akto matyti, kad sklypo linijų ilgis skiriasi ir nuo sklypo linijų ilgio tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų ir nuo pateikto MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 15 d. plano, o būtent, 2017 m. gegužės 26 d. buvo atliktas žemės sklypo naudojimo patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, linijos ilgis tarp sklypo ribų posūkio taškų 1-2 yra 29,10 m, tuo tarpu MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 15 d. plane sklypo linijos ilgis tarp 1-2 taško yra 29,81 m (J. K. įmonės 2006 m. gruodžio 2 d. plane 29,82 m). Ieškovės sklypo linijos ilgis tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų 2-3 buvo nustatytas 20,35 m, o MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 15 d. plane 20,65 m (J. K. įmonės 2006 m. gruodžio 2 d. plane 20,66 m). Ieškovės sklypo linijos ilgis tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų 3-4 4-5, 5-6 buvo nustatytas 29,10 m, o MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 15 d. plane 29,08 m (J. K. įmonės 2006 m. gruodžio 2 d. plane 29,08 m). Ieškovės sklypo linijos ilgis tarp žemės sklypo ribų posūkio taškų 6-7, 7-1 buvo nustatytas 20,50 m, o MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 15 d. plane 20,65 m (J. K. įmonės 2006 m. gruodžio 2 d. plane 20,66 m). Tai patvirtina, kad ieškovės pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 15 d. planas neatitinka faktinio ieškovės žemės sklypo naudojimo. Tai patvirtina ir priešieškinio reikalavimo pagrįstumą, kad 2007 m. birželio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės I. J. mamai J. M. buvo parduotas didesnis negu J. M. faktiškai naudojamas žemės sklypas.

Ieškovė neatsižvelgia į tai, kad ieškovės I. J. ir V. L., V. L. žemės sklypus skirianti riba (6-7-1 taškai) pagal žemės sklypų savininkų dokumentus yra faktinės ir teisinės neatitikties. NŽT Jonavos skyrius 2017 m. gegužės 26 d. atliko žemės sklypų Nr. 25, 152, 4, ir 22 naudojimo patikrinimą ir pažymėjo, kad tarp ieškovės žemės sklypo ribos ir atsakovų žemės sklypų, stovi senos statybos tvoros, kurių vieta nebuvo keičiama. Pagal NŽT Jonavos skyriaus patikrinimo aktą ieškovės sklypo linijos ilgis plane tarp 1-2 taško yra 29,82 m, o nustatyta 29,10 m, skirtumas sudaro 0,72 m. Kadangi 1 taškas yra bendras ieškovės sklypo su sklypu Nr. 113, pagal matininką MB „(duomenys neskelbtini)“ šių sklypų persidengimas sudaro 0,14 m. Linijos ilgis tarp 6-7-1 taškų (tai ieškovės sklypo bendra riba su sklypų Nr. 113) pagal ieškovės planą yra 21,41 m, nustatyta 20,50 m. Atliktas 2017 m. gegužės 26 d. naudojimo patikrinimo aktas dar kartą patvirtina, kad šių dviejų sklypų savininkų dokumentuose yra faktinės ir teisinės neatitikties.

Šią situaciją sąlygojo tai, kad matininkus prižiūrintys valdininkai į esančią problemą net nesigilino, neišnagrinėjo privatizuojant žemės sklypus padarytos klaidos. Šie du žemės sklypai buvo privatizuoti ne pagal faktinį sklypų dydį, o pagal klaidingai paruoštus ir patvirtintus NŽT Jonavos skyriaus vedėjos žemės sklypų planus. Šiuo atveju NŽT Jonavos skyriaus atsakingi darbuotojai ir jų klaidos neturi būti taisomos V. L. ir V. L. sąskaita. Ieškovei atsisakius juos pašalinti iš atsakovų, prašo teismą, ieškinio 2.4 punkte išdėstytą reikalavimą atmesti visa apimtimi, kaip nenagrinėtiną teismine tvarka, nesant ginčo.

(duomenys neskelbtini) buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp J. M. ir Lietuvos Respublikos valstybės ir šia sutartimi J. M. buvo parduota 0,0613 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši sutartis pripažintina iš dalies negaliojančia, kadangi sudarant šią sutartį buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės sklypų pardavimą. J. M. naudojamas žemės sklypas namų valdos techninės apskaitos byloje buvo pažymėtas 0,06 ha. Tai, kad ieškovės naudojamas žemės sklypas tiek iki valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tiek po valstybinės žemės sklypo sutarties sudarymo, nebuvo 0,0613 ha, o buvo 0,06 ha patvirtina byloje esantys įrodymai.

Byloje pateiktas namų valdos techninės apskaitos bylos žemės sklypo planas, kuriame nurodomas žemės sklypo plotas 0,06 ha. Jonavos rajono valdybos 1992 m. liepos 7 d. potvarkyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ieškovės tėvui P. M. buvo nutarta parduoti naudojamą 0,06 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Jonava. P. M. (duomenys neskelbtini) prašyme dėl valstybinės žemės pardavimo, iš valstybės prašoma parduoti 0,06 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje, taip pat (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nurodyta, jog J. M., kaip P. M. sutuoktinė, paveldi medinį apmūrytą gyvenamąjį namą su dviem priestatais ir mansarda, esančiais (duomenys neskelbtini), Jonava, kurie yra 0,06 ha žemės sklype.

2015 m. liepos 28 d. matininkas J. K. paaiškinime nurodė, kad 2015 m. liepos 13 d. atliekant atsakovo A. A. G., žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatė, kad 1994 m. atliekant atsakovo sklypo kadastrinius matavimus buvo padaryta klaida, t. y. žemės sklypo posūkio taškas, esantis už ieškovės ūkinio pastato, yra nustatytas 0,45 m už tvoros. Tarp atsakovo ir ieškovės žemės sklypų dar 1993-1994 m. buvo pastatyta tvora, todėl 1994 m., atliekant atsakovo A. A. G., žemės sklypo kadastrinius matavimus, riba turėjo būti nustatoma pagal tvorą. Tačiau pagal atsakovo A. A. G., žemės sklypo 1994 m. planą, jo ir ieškovės žemės sklypų bendra riba nustatyta 0,45 m už tvoros. Ieškovei 2006 m. atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo perimtos atsakovo A. A. G., žemės sklypo 1994 m. koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, t. y. ieškovės ir atsakovo A. A. G., žemės sklypų bendra riba buvo nustatyta ne pagal esamą tvorą, bet 0,45 m už tvoros. Byloje tarp šalių ginčo nėra, kad bylos šalys tiek iki valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo, tiek po šių sutarčių sudarymo naudojosi faktiškai žemės sklypais, kurių ribas nustatė pastatytos tvoros.

Iš V. R. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) paruošto ieškovei I. J. priklausančio žemės sklypo ploto pagal faktiškai naudojamas ribas plano matyti, kad ieškovės faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas yra 0,0601 ha. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovės mamai J. M. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytos klaidos, ruošiant žemės sklypo planą, buvo parduotas didesnis žemės sklypas, negu J. M. šiuo sklypu naudojosi, tai yra sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis dalyje, kuria J. M. parduota didesnė žemės sklypo dalis, negu J. M. naudojamas žemės sklypas, pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia atsakovų A. A. G., V. K., G. V. teises, nes neteisėto sandorio pagrindu ieškovė prašo keisti ieškovės ir atsakovų faktines nusistovėjusias sklypų ribas, dėl ko atsakovams sumažės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų plotai.

2007 m. birželio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta remiantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas parduodamo naudojamo ir suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Jonavoje, dydis 0,0613 ha ir ribos. Kauno apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) įsakymu NR. (duomenys neskelbtini) nutarė parduoti J. M. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis 0,0613 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Minėtu įsakymu įskaityta 1992 m. už 0,06 ha žemės sumokėtus 17,34 Lt valstybinės vienkartinėmis išmokomis ir nustatė, kad žemės pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaroma, kai asmuo už 0,0013 ha žemės sumokės 249,60 Lt. Šie teisės aktai naikintini dalyje, kuria nuspręsta J. M. parduoti didesnį žemės sklypo plotą, negu faktiškai naudojamas, kadangi tai patvirtina pateikiamas prie priešieškinio V. R. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) paruoštas žemės sklypo ploto pagal faktiškai naudojamas ribas planas, iš kurio matyti, kad ieškovės faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas buvo ir yra 0,0601 ha. Šie teisės aktai priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų taisyklių 2.1 p., nes parduotas ne faktiškai naudojamas žemės sklypo plotas, o parduotas žemės sklypo plotas, kuris buvo klaidingai apskaičiuotas.

2022 m. sausio 5 d. atsakovai A. A. G., V. K., G. V. pateikė teismui prašymą atnaujinti V. K., A. A. G. ir G. V. terminą ginčyti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje dydžio ir ribų pardavimo sąlygų patvirtinimo“ ir Kauno apskrities Viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymą NR. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Jonavoje“.

Atsakovai apie tai, kad yra priimti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje dydžio ir ribų pardavimo sąlygų patvirtinimo“ ir Kauno apskrities Viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymas NR. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Jonavoje pardavimo“ dalį, kuria nutarta parduoti J. M. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis didesnį žemės sklypo kadastro Nr. 4610/0014:152, sužinojo tik jau po nagrinėjamos civilinės bylos užvedimo. Ieškovė prie ieškinio nurodytų administracinių teisės aktų nebuvo pateikusi. Atsakovų atstovė minėtų aktų kopijas gavo susipažinusi su šiais aktais NŽT Jonavos skyriuje.

Atsakovų nuomone, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnyje numatytas terminas atnaujintinas, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbi priežastis yra tai, kad atsakovai apie priimtus administracinius aktus nežinojo. Atsakovai nebuvo kviečiami 2006 m. lapkričio 20 d. surašant ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, kurio buvo perimtos koordinatės ir nustatytas žemės sklypo dydis 0,0613 ha. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad atsakovai nebuvo informuoti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog valstybinio turto perleidimas yra viešas interesas, atsakovams atnaujintinas terminas.

Priešieškinio reikalavimas dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia yra išvestinis, nes neatsiejamai susijęs su administracinių aktų priėmimu, kurie sudaro pagrindą pasirašyti pirkimo – pardavimo sutartį. Civiliniai santykiai susiklostė priėmus administracinius aktus, kurie sudarę pagrindą sutarčiai pasirašyti, laikytini esminiais, pirminiais ginčo pobūdį lemiančiais veiksniais. Reikalavimo dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo reikalavimo panaikinti pardavimą lėmusius teisės aktus. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas, per kurį gali būti skundžiami administraciniai aktai, tačiau atsakovai šį terminą yra praleidę ir neprašo jo atnaujinti. Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip dešimt metų. Šiuo atveju administraciniai aktai yra priimti 2007 metais, t. y. praėjus daugiau kaip dešimčiai metų nuo pateikto reikalavimo juos panaikinti. Net jei ir būtų pateiktas prašymas atnaujinti praleistą 1 mėnesio terminą, ieškovės manymu, termino atnaujinimas nesuderinamas su tokiais pamatiniais teisinės valstybės principais, kaip teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo bei civilinių santykių stabilumo principais.

Teisės aktai nedraudė parduoti namų valdos žemės sklypą didesnio ploto, nei jis yra pažymėtas techninės apskaitos bylos žemės sklypo plane. Kauno apskrities viršininkas, parduodamas ieškovės mamai žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrįstai vadovavosi žemės sklypo dydžiu ir ribomis, nustatytomis žemės sklypo plane M 1:500, sudarytame galiojančių ir Nekilnojamojo turto registro įregistruotų kadastrinių matavimų pagrindu. Kauno apskrities viršininkas, neviršydamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje ir Taisyklių 5 punkte nustatyto maksimalaus namų valdos žemės sklypo dydžio – 0,3 ha, pardavė J. M. 0,0613 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, 2007 m. birželio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties dalis, Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko 2007 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dalys nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių namų valdų žemės sklypų pardavimo sąlygas ir tvarką, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo ir nėra CK 6.145 straipsnyje numatytų pagrindų taikyti restituciją.

Ieškovės žemės sklypui yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas yra 0,0613 ha. Duomenų, kad šio sklypo plotas yra pasikeitęs šioje byloje nėra. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0613 ha plotas yra teisingas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nurodyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai, plotas ir kt., nustatomi nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo metu, todėl tik ieškovei atlikus pakartotinius žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, naudojant tikslesnius matavimo prietaisus, nei buvo naudojami matuojant sklypą 2006 m., ir juos įregistravus teisės aktų nustatyta tvarka, būtų galimybė vertinti žemės sklypo ploto pasikeitimus. Esant galiojantiems ieškovės žemės sklypo kadastriniams matavimams negalima paneigti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo ploto – 0,0613 ha, vadovaujantis V. R. individualios įmonės 2019 m. spalio 28 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planu M 1:500, sudarytu neatliekant žemės sklypo kadastrinių matavimų. Atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pakartotinius kadastrinius matavimus ir nustačius, jog sklypo plotas sumažėjo neleistinoje ploto paklaidoje, nėra pagrindo naikinti pirkimo – pardavimo sutarties dalies ir atsakovų ginčijamų administracinių aktų dalių, nes vadovaujantis Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, 3 punktu, sklypo savininkui valstybė, atsiradusį žemės sklypo ploto skirtumą kompensuoja pinigais. Nagrinėjamoje byloje atsakovai priešieškinyje suformulavo tiek civilinio, tiek administracinio teisinio pobūdžio reikalavimus, todėl vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, jie yra praleidę vieno mėnesio terminą Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dalims apskųsti. Terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo praėjo daugiau kaip dešimt metų (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis). Atsakovai prašo panaikinti 2007 m. priimtus administracinius aktus, nuo kurių priėmimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki atsakovų kreipimosi į teismą su priešieškiniu dienos (2019 m. lapkričio 5 d.) praėjo daugiau nei 11 metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, atsakovų reikalavimai panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kauno apskrities viršininko 2007 m. balandžio 13 d. įsakymo dalis turėtų būti atmetami. Nepanaikinus administracinių aktų turėtų likti ir galioti 2007 m. birželio 27 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis.

Remtis MB „(duomenys neskelbtini)“ matininko M. G. atliktu darbu negalima, nes jo atliktos žemės sklypo ribos nėra oficialiai pripažintas dokumentas. Atvirkščiai, ieškovės pateiktu NŽT Jonavos skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog ieškovės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos kaip taisytinos. Priimtas NŽT sprendimas nėra apskųstas. Visi specialistai, atlikę planavimą, vadovavosi tuo metu galiojusiomis koordinačių sistemomis ir tuo metu įprastais matavimo prietaisais. Per ne mažą laiko tarpą pasikeitė tiek prietaisai, tiek ir atskaitos taškai, naudojamos koordinačių sistemos, tačiau ieškovės deklaruojama 0,002 ha paklaida tarp jų sklypų atitinka leistinas paklaidos normas. Turi būti pakeistos ne realiai esančios sklypų ribos (kurios apibrėžtos tvoromis ir niekad nekito), bet neteisingai nubraižyti planai. Valstybė, savivaldybė už savo institucijų darbuotojų neveikimą arba netinkamą pareigų vykdymą atsakomybės negali perkelti privatiems asmenims ieškovei papildomai privatizuoti žemės sklypą neįsitikinus, kad tokio sklypo realiai nėra. Valstybei kurios valdžios institucijos nesilaiko savo vidinių taisyklių ir procedūrų, turi prisiimti savo klaidas, kurias neturi būti taisomos V. L. ir kitų kaimynų sąskaita. Jis neprieštarauja, kad ieškovė savo lėšomis perkeltų juos skiriančią tvorą pagal pateiktą ieškovės planą.

Ieškovė I. J. teismo posėdyje pilnai palaikė savo ieškinį ir patikslinto ieškinio reikalavimus ir juose nurodytas aplinkybes. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad jos tėvai gavo 6 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Jonava, ir 1950 m. pasistatė namą. Tėvams gavus žemės sklypą, buvo nurodyta jį aptverti iš keturių pusių medine tvora ir ją nudažyti žalia spalva. Kai Vyriausybė leido, tėvai išsipirko 6 arus žemės, o po to Vyriausybė leido išsipirkti papildomos žemės, todėl jos mama J. M. parašė prašymus ir išsipirko 0,0613 ha žemės. Papildoma žemė buvo prie jos tėvų žemės sklypo. Ši laisva žemė buvo apie 50 cm pločio, žemė prasidėjo nuo šaligatvio ir tęsėsi per visą jos žemės sklypo ir V. L. žemės sklypo ilgį. Ši laisva žemė buvo atribota jos žemės sklypo tvora ir A. A. G. sklypo tvora. Dabar tą žemę, kuri tęsėsi per jos ir V. L. sklypų ilgį iki kaimyno M. žemės sklypo, pasiėmė A. A. G., kuris tverdamas tvorą, pastūmė tvorą į jos sklypo pusę. A. A. G. šią tvorą tvėrė dar jos mamai J. M. esant gyvai. Iš jos tėvų tvertos tvoros nuo A. A. G. pusės yra likę tik apie 6 metrus tinklo 1,5 aukščio ir metalinis masyvus stulpas, kurį A. A. G. pastūmė į jos žemės sklypą, tverdamas tvorą. V. K. ir G. V. pakeitė tvoras naujomis dar jos mamai J. M. esant gyvai, V. K. užtvėrė tinklo tvorą, o G. V. užtvėrė medinę tvorą. Jie abu tverdami tvorą užėmė dalį jai priklausančio sklypo dalį.

Po mamos mirties, ji paveldėjo sodybą (duomenys neskelbtini), Jonavoje, tai buvo prieš 13 metų. 2018 m. ji užsakė kadastrinius matavimus, kuriuos padarė M. G.. Šis matininkas jai pasakė, kad jos žemės sklypas yra 0,0594 ha, o kita žemė yra pas kaimynus, kurie turi atiduoti jai tą žemę, bet jie neatidavė. M. G. sukalė riboženklius ir tie riboženkliai yra kaimynų žemės sklypuose, nes tiek V. K., tiek G. V., tverdami tvoras užėmė jos žemės sklypą. Jos mamai J. M. I. L. 2006 m. padarė kadastrinius matavimus ir jai tada jau kilo įtarimas, kad tėvų žemės sklypo tvora yra paslinkta ant mamos J. M. alyvų kamieno, o to niekada nebuvo. Tačiau jos mama nenorėjo šio dalyko aiškintis. Taip pat ji mamos klausė, ar ji kaimynams atidavė savo tvoras, bet ji pasakė, kad neatidavė. Nuo V. L. pusės ji pati su sūnumi užtvėrė naują tvorą, įkaldama į senų stulpų vietą naujus asbestinius stulpus. V. L. visą šį tvoros remontą matė. Taip pat ji su sūnumi užtvėrė tinklo tvorą pagal gyvatvorę, kurią užsodino valstybė, kai buvo vykdoma (duomenys neskelbtini) gatvės renovacija. Iki renovacijos jos namų žemės sklypas buvo didesnis į ilgį ir ji mano, kad žemės sklypas tęsėsi per visą dabartinį šaligatvį iki gatvės, po rekonstrukcijos jos žemės sklypas sumažėjo į ilgį, tačiau niekur plane nepažymėta, kiek šis sklypas sumažėjo. Po renovacijos valstybė nuo šaligatvio pusės pastatė sienelę.

Kai A. A. G. tvėrė tvorą, jis pastūmė metalinį stulpą, esantį ties jos ūkiniu pastatu, į jos sklypo pusę, taip pat užėmė jos betono sienelę, kuri yra įvažiuojant į jos sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, iškreivino savo sklypą ir taip užėmė jos žemę. Ekspertas G. K. ir liudytojas M. G. jai pasakė, kad jos žemė yra pas A. A. G.. Dabartiniu metu jos žemės sklypas yra 0,0594 ha, nors tėvai išsipirko 0,0613 ha, o A.A. G. išsipirko 0,1397 ha, o faktiškai turi 0,1411 ha. Kaimynai, tverdami tvoras, užėmė jos žemę, todėl kaimynų žemės sklypai yra padidėję. Kai kaimynai užsitvėrė tvoras, jos mama ir ji negalėjo naudotis visu sklypu, o visu sklypu naudojosi tol, kol buvo tėvų tverta tvora.

Z. G. jam pasakė, kad jos sklypas yra teisingas. Šiais žodžiais buvo galima tikėti iki 2021 m. gruodžio mėnesio. Kai N. L. pateikė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus viskas atsistojo į savo vietas. Kai žemėtvarkos darbuotojas pagal pavedimą 2017 m. gegužės mėnesį atliko matavimus su 50 m liniuote, tai šiame akte figūruoja planas ir faktas. Šis matavimas atliktas nesąžiningai, nes parašyta, kad nepažeidžiama ir neužimama savavališkai žemė. Žemėtvarkos darbuotojas nesiaiškino ir nenorėjo pripažinti savo klaidos. MB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas, kaip ir numato kadastro nuostatai, faktiškai nustatęs sklypo duomenis ir pateikęs ieškovės žemės sklypo planą tvirtinti žemėtvarkos tarnybai, kuri jo nepatvirtino ir atmetė, nenukreipė ieškovės į administracinį teismą, ieškovė šia teise nepasinaudojo, kad šis klausimas būtų išnagrinėtas. Dėl klaidų ir jų rizikos neatsakingi eiliniai piliečiai, o valdininkai, kuriems pavesta atlikti šias pareigas ir nei vienas advokatas neužsiminė apie žemėtvarkos tarnybą. 1997 m. jų sklypas patvirtintas ir atlikti kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje, tarp sklypų Nr. 113 ir Nr. 25 yra didelė klaida.

Faktinis ir juridinis ribų neatitikimas yra ir jam priklausančiame žemės sklype, nes faktiškai žemės sklypas yra 0,0753 ha, o pagal planą 0,0775 ha. Atlikti sklypo Nr. 26 matavimai ir ten nustatyta, kad faktinis žemės sklypo plotas didesnis, o teisinis – mažesnis.

Šioje vietoje jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir tuo metu sklypas priklausė Z. ir P. J., buvo aptvertas tvoromis. Po J. mirties jis su žmona vėl grįžo gyventi į tą pačią vietą, sklypas likęs toks pats, iš visų pusių tvoros buvo nepakeistos. Jis prisimena, kad 1972 m. ar 1973 m., kai dar J(duomenys neskelbtini), Jonava, sklype gyveno N. B., tuo metu jis perlipo tik vieną tvorą, skyrusią J. M. ir N. B. sklypus.

Priešieškinyje minimas tik savivaldybės administracijos įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo, tačiau administracijos direktorius, gavęs iš vedėjos R. A. sprendimą dėl ieškovės žemės ploto, juo remiantis priminėjo įsakymą, tai kodėl neminimas šis sprendimas, kurį pateikė R. A., o būtent nuo šio sprendimo ir reikia pradėti.

Tvora, skirianti I. J. ir jų žemės sklypą, ties I. J. ūkiniu pastatu yra išlikusi sena ir tverta ieškovės tėvų, o jie apie 1991 m. pakeitė tik tą tvoros dalį, kuri yra ties įvažiavimu į sklypą, nes ten tvora buvo negraži, sukrypusi, tinklas supuvęs, o jie sutvarkė tvorą, pastatydami ją toje pačioje vietoje, metalinį tinklą įdėdami į rėmus, o tvorą užsukdami link savo namo, nes tuo metu visur buvo daržai. Metalinį didelį stulpą ties I. J. ūkiniu pastatu jie rado įsigydami namą, šio stulpo niekas nejudino, niekam jis netrukdė ir tas stulpas yra I. J. sklype.

Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės platinimo visiems sumažėjo žemės sklypo plotas ir visi turi dokumentus, kuriuose užbraukta ir nurodyta, kiek sumažėjo plotas. Valstybė padarė bordiūrus ir šoninius įvažiavimus į sklypus. Ekspertas negerai išmatavo žemės sklypus, neapžiūrėjo kitų sklypų, bet jis pasakė, kad pas I. J. niekada nebuvo tų 0,0013 ha. Kai I. J. gavo palikimą, tada pradėjo kilti konfliktai dėl žemės sklypo ribų.

Dėl ieškovės reiškiamo prašymo patvirtinti MB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą 2021 m. planą prašė jį atmesti, nes ieškovė neįrodinėja, kad jos ribos nėra aiškios ir byloje nėra tokių dokumentų. MB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas matavimus atliko nuo namo kampų, sudarydamas tiek 2018 m. planą, tiek 2021 m. planą. Matininkas neturėjo atsakovų žemės sklypų ribų planų, o 2006 m. atliekant ieškovės I. J. žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo perimtos gretimų žemės sklypų ribos. 2018 m. plane nurodomas ieškovės žemės sklypo plotas 0,0613 ha, o 2021 m. plane jau nurodoma 0,615 ha. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė šiuo planu nori pakeisti faktinę žemės sklypų ribų vietą. 2017 m. NŽT Jonavos skyrius atliko faktinį aplinkybių patikrinimą, kurio metu nustatė, kad atsakovų sklypus skiriančios ribos senos tvoros, sklypai naudojami pagal ribų vietą. Patvirtinus MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. planą, būtų pažeistos gretimų sklypų savininkų teisės, nes šis planas orientuotas tik į I. J. sklypo planą. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės numato, kad atliekant kadastrinius matavimus, jei yra tvoros, skiriančios sklypus, tai net nereikia kalti riboženklių, o tvora yra riba. Tai ir buvo padaryta atliekant A. A. G. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus. Liudytojas M. G. teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovės ir atsakovo A. A. G. sklypus skirianti tvora yra bendroje riboje su ieškovės I. J. sklypu ir neįlenda į ieškovės I. J. sklypą, tvora yra ribose, todėl bendra jų riba nustatyta teisingai.

Ekspertas, atlikdamas ekspertizę ir žemės sklypų matavimų patikrą, visiškai nesivadovavo punktais, nuo kurių buvo atlikti pirminiai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje, o be jokio teisinio pagrindo ir prieštaraudamas teisės aktams atliko matavimus nuo namų kampų, o taip matuojant jokio tikslumo negalima gauti. Eksperto išvada netiksli, nes prieštarauja teisės aktams. Eksperto atlikti matavimai nuo namo kampų yra netikslūs, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis dviem namams buvo atliktos rekonstrukcijos.

NŽT neturi jokių duomenų apie laisvą žemę, buvusią tarp ieškovės I. J. ir A. A. G. žemės sklypų. Ieškovei techninėje byloje įrašytas 0,006 ha plotas nebuvo pamatuotas tiksliai, nes tais metais tiksliai niekas nepamatavo, todėl ir buvo galima įsigyti didesnį plotą žemės. Kai padarė kadastrinius matavimus ir nustatė, kad yra 0,0613 ha žemės, todėl ir buvo leista tokį plotą išsipirkti J. M..

I. L., darydama I. J. mamos J. M. žemės sklypo kadastrinius matavimus, perkėlė koordinatę už ūkinio pastato 45 cm į A. A. G. pusę, tačiau ji negali pasakyti, ar dėl to padidėjo I. J. dabar priklausantis žemės sklypo plotas. Ši koordinatė neturėjo įtakos A. A. G. žemės sklypo dydžiui, nes buvo atlikti A. A. G. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje ir šie matavimai buvo įregistruoti ir nurodomas turimas plotas 0,1397 ha. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje transformuojamos koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę, todėl galimi tarp sklypų tarpai, nesutapimai, pasislinkimai, todėl ir yra numatytos galimos paklaidos. Kadangi A. A. G. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai įregistruoti Registrų centre, todėl valstybinėje koordinačių sistemoje galimos paklaidos yra leistinose ribose.

Dėl priešieškinio nurodė, kad jo negalima tenkinti, nes atsakovai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą 1 mėnesio terminą administracinių aktų apskundimui, terminas praleistas daugiau kaip 10 metų ir šio termino, kuris yra naikinamasis, atsakovams atstatyti negalima, nes jų priešieškinis negina viešojo intereso, nebuvo padaryta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu.

Liudytojas M. G. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ matininku geodezininku ir 2018 m. jis atliko I. J. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Jonava, geodezinius matavimus, kurių nepatvirtino NŽT. Atvažiavęs į vietą, jis sumatavo ir subraižė situaciją ir rado ribų neatitikimus, nes keturių sklypų planai buvo padaryti vietinėje koordinačių sistemoje ir įregistruoti, o vieno sklypo – A. A. G. – planas buvo padarytas LKS koordinačių sistemoje ir įregistruotas. Siekiant nustatyti tikslią ribą, buvo paprašyta iš NŽT archyvinės medžiagos gretimų sklypų, tačiau jam nebuvo pateiktas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jonava, dokumentai, o kitų sklypų buvo pateikti. Jis pastebėjo, kad vietoje esančių tvorų ilgiai neatitinka planuose nurodytų linijų ilgių. Kai kuriuose pirminiuose planuose, atliktuose vietinėje koordinačių sistemoje, buvo pažymėtos tvoros, kurios buvo rodomos kaip sklypo riba. Tačiau pagal planų linijų ilgius, tvoros neatitiko išmatavimų. Vadovaujantis linijų ilgiais, kurie buvo nurodyti pirminiuose planuose pagal vietinę koordinačių sistemą, buvo paženklintos (duomenys neskelbtini), Jonava, sklypo ribos. Tai buvo padaryta jau atvykus į vietą antrąjį kartą ir ženklinant I. J. žemės sklypą buvo išlaikyti pirminiame plane nurodyti linijų ilgiai, nors tvoros buvo pavaizduotos kaip sklypo ribos, bet vietoje tvoros neatitiko atstumų. Buvo paženklintas I. J. priklausantis žemės sklypas 0,0613 ha, o ženklinant šio sklypo ribas, jų nesutapimas buvo su visais besiribojančiais sklypais, išskyrus kampinį (duomenys neskelbtini), Jonava, kur riba atitiko vietovėje ganėtinai gerai. Tvoros vietoje buvo panašesnės į senesnes. Buvo suruošta I. J. žemės sklypo byla ir pateikta NŽT Jonavos skyriui derinti, tačiau byla buvo nesuderinta ir atmesta, nurodant, kad matuojamo sklypo ribos nesiderina su A. A. G. sklypu neleistinumo ribose. Jis dar kartą prašė NŽT išnagrinėti ir patikrinti bylą, tačiau atsakymas buvo toks pats. Tada tame atmetimo lape buvo parašyta, kad sprendimą galima skųsti ginčų komisijai, I. J. tą padarė, bet jai pranešė, kad ginčų komisija to nesprendžia ir atsidūrė teisme.

Įvertinus I. J. matuojamojo sklypo pirminį planą, derintis jis prie A. A. G. plano negalėjo, nes perskaičiavus vietines koordinates į valstybines koordinates, buvo pastebėta, kad A. A. G. sklypo riba yra arčiau I. J. sklypo negu turėtų būti. Vietinėje koordinačių sistemoje nuo gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), Jonava, kampo iki sklypo ribos turėjo būti 3,75 m, o jis paženklino 3,67 m, tačiau sklypo riba registruota dar apie 40 cm į I. J. sklypo pusę. A. A. G. sklypas įregistruotas už tos tvoros 14 cm, o tvora šiai dienai yra A. A. G. sklypo ribose.

Su žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), Jonava, I. J. sklypas neatitinka 0,0002 ha, o su A. A. G. žemės sklypu neatitinka 0,0015 ha. I. J. faktinis žemės sklypo naudojimas yra 0,0598 ha pagal dabar esančias tvoras. Kadangi vietinėje koordinačių sistemoje darant planus, būna koordinuoti ir statiniai – namai, kurie nepraranda koordinačių, tai jis padarė prisirišimą nuo I. J. gyvenamojo namo ir nustatė jos sklypo ribas. Jo padarytas I. J. žemės sklypo planas, kuris yra valstybinėje koordinačių sistemoje, ir senesnis planas, kuris padarytas vietinėje koordinačių sistemoje, neatitinka po vieną centimetrą trijose kraštinėse.

Liudytoja D. G. teismo posėdyje parodė, kad ji 2008 m. dirbo NŽT vyresniąją specialiste. Matuojant A. A. G. žemės sklypą I. L. pastebėjo, kad padaryta klaida I. J. žemės sklype. Tada ji I. L. pasiūlė atlikti jos lėšomis naujus žemės sklypo matavimus, tačiau I. J. nesutiko. A. A. G. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie padaryti vadovaujantis nauja metodika, yra įregistruoti. A. A. G. žemės sklypo ribos, kurios buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, buvo įregistruotos klaidingos, o po to jos buvo patikslintos. I. J. žemės sklypo plane padaryta klaida, nes I. L. koordinates nustatė kabinete, perimdama gretimų žemės sklypų koordinates, nes gretimų žemės sklypų kadastriniai matavimai jau buvo padaryti anksčiau nei I. J. žemės sklypo. Jei prisirišimo punktai yra sunaikinti, tai vietinės koordinačių sistemoje atlikto matavimo patikrinti neįmanoma. Nuo namo kampų galimas tik papildomas prisirišimas, bet tikslaus matavimo nuo namo kampų atlikti negalima.

Liudytojas J. K. teismo posėdyje parodė, kad tuo metu jis turėjo individualią įmonę ir tikslinti reikėjo A. A. G. žemės sklypo ribas dėl ginčo. A. A. G. norėjo išsiaiškinti, ar I. L. teisingai nustatė jo žemės sklypo ribas. Jis nustatė, kad I. L. nustatė teisingai ribas pagal esamas tvoras, o ne pagal praeitame amžiuje matuotas ribas, kurios buvo klaidingos, bet pagal faktinį naudojimą. Jis buvo nuvykęs į vietą prieš nepilnus dvejus metus, jam taip atrodo. I. L. padarė planą pagal esamas tvoras, kurias statė esami savininkai. Jis pasirašė I. L. ruoštą raštą.

Liudytoja I. L. teismo posėdyje parodė, kad ji darė kadastrinius matavimus V. K., A. A. G., J. M., tačiau negali nurodyti konkretaus laiko. Darydama kadastrinius matavimus, ji žiūrėjo į inventorizacijos bylas, kiek žmogui priklauso ir pagal faktiškai esamas tvoras. Padarius planą, pasirašydavo savininkas ir po to tvirtindavo žemės ūkio skyriaus vedėja. Visi planai buvo patvirtinti. Po kelių metų paaiškėjo, kad darant J. M. žemės sklypo matavimus, buvo padaryta klaida, kuri įvyko perimant koordinates, nes viena koordinatė buvo bloga, o ji tų koordinačių nepatikrino. V. R. darė topo nuotrauką ir tada pasimatė, kad I. J. žemės sklypo ribų koordinatės per 20-25 cm nuėjusios į Z. G. žemės sklypo pusę. Tuo metu J. M. jau nebuvo, todėl ji pasakė I. J., kad pataisys planą, bet I. J. nesutiko. V. R. vietoj to, kad pasakytų, kad I. L. ištaisys padarytą klaidą, pasakė I. J., kad tvora, skirianti jos žemės sklypą nuo kaimynų, turi būti per 20 cm pastumta į Z. G. pusę, nors tos tvoros stovėjo nuo seno, jų traukti nereikėjo. V. R. pasakė D. G. apie jos padarytą klaidą darant J. M. žemės sklypo planą ir ji neatsisakė tos klaidos ištaisyti. Apie topo nuotrauką ji sužinojo žemėtvarkos tarnyboje, taip pat jai pasakė I. J.. Ji neturėjo matininko kvalifikacinio pažymėjimo, bet nežino, nuo kada atsirado reikalavimas turėti matininko kvalifikacinį pažymėjimą. 2015 m. ji jau neturėjo matininko kvalifikacinio pažymėjimo. Ji ruošė raštus NŽT, jei reikėdavo.

Ieškovės ir atsakovų žemės sklypų planai nevalstybinėje koordinačių sistemoje sutampa tarpusavyje, tačiau A. A. G. žemės sklypas valstybinėje koordinačių sistemoje bendroje riboje su I. J. žemės sklypu persidengia 0,0008 ha. Pagal pateiktus duomenis sklypų (duomenys neskelbtini) ribos yra neaiškios, neatitinka jų linijų ilgiai, o jie turi atitikti vietinėje ir valstybinėje koordinačių sistemoje. A. A. G. žemės sklypo plane, kuris padarytas 2016 m. valstybinėje koordinačių sistemoje yra klaida, nes sklypo riba tarp jo žemės sklypo ir I. J. žemės sklypo nurodyta netiesi ir ją būtina ištiesinti, be to šioje vietoje nurodytas abejotinas riboženklis Nr. 5, skiriasi linijų ilgiai ir konfigūracija. Jei atstatyti I. J. priklausančio žemės sklypo 0,0613 ha ploto ribas, tai didžiąja dalimi sumažėtų A. A. G. žemės sklypo plotas. Pagal matavimus jis daro prielaidą, kad I. J. priklausantis žemės sklypas nebuvo matuotas ir niekada nebuvo 0,0613 ha ploto, nes jos žemės sklypo koordinatės pakartotos nuo gretimų sklypų ir nėra jokių duomenų bylose apie naudojamus punktus matuojant I. J. žemės sklypą, o matuojant žemės sklypus vietinėje koordinačių sistemoje tokie punktai turėjo būti nurodyti ir dokumentuose turėtų atsispindėti.

Nustatant ribas, negalima vadovautis sklypus skiriančiomis tvoromis, nes jos yra senos ir susidėvėjusios. Atlikdamas ekspertizę, jis matavimus atliko ir nuo namų kampų, nes tokį išaiškinimą yra pateikusi NŽT, nors žemės sklypų ribas reikėtų atkurti pagal pirminius planus, nes faktinis naudojimas neatitinka pirminių planų. Atliekant žemės sklypų matavimus ekspertizės metu, jis negalėjo vykdyti matavimų nuo vietinio pagrindo geodezinių punktų, nes nei NŽT, nei Jonavos rajono savivaldybė nenurodė, kur jie yra. NŽT nurodė, kad jie perduoti Jonavos rajono savivaldybei, o Jonavos rajono savivaldybė nurodė, kad NŽT jai neperdavė. Ieškovės ir kitų atsakovų, išskyrus A. A. G., žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, tik A. A. G. atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje. Šį tarp šalių kilusį ginčą galima išspręsti tik tada, kai visų žemės sklypų kadastriniai matavimai bus atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje, nes šie matavimai atliekami su prietaisais ir jie yra tikslesni.

Ieškovė I. J. nurodo, kad buvo privatizuotas 0,0613 ha dydžio žemės sklypas, o realiai ji tokio dydžio sklypu nesinaudoja, nes jos žemės sklypo dalį užėmęs atsakovas A. A. G..

Byloje esančiu P. M. (ieškovės I. J. tėvo) 1992 m. kovo 24 d. prašymu, pateiktu Jonavos rajono žemėtvarkos tarnybai, nustatoma, kad P. M. prašė parduoti jam 0,06 ha žemės sklypą, kurį užima namų valda (duomenys neskelbtini), Jonava.

Jonavos rajono valdybos 1992 m. liepos 7 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedu nustatoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 leista žemėtvarkos tarnybai parduoti privačių namų valdų žemės sklypus pagal priedą, kuriame nurodyta, kad P. M. parduodama privačių namų valdų žemės sklypą J(duomenys neskelbtini), žemės sklypo dydis – 0,06 ha, žemės sklypo vertė rubliais – 1734.

Namų valdos, esančios Jonavos mieste, (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje esančiu 1994 m. kovo 31 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą nustatoma, kad P. M., mirusio 1992 m. lapkričio 19 d., sutuoktinė J. M. paveldėjo gyvenamąjį namą su dviem priestatais ir mansarda, du medinius ūkio pastatus su kiemo įrenginiais, esančiais Jonavoje, (duomenys neskelbtini), 600 kvadratinių metrų žemės sklype.

Byloje apklaustas matininkas M. G. nurodė, kad jis pažymėjo ieškovei I. J. priklausančio žemės sklypo ribas, neatsižvelgdamas į kaimyninių, gretimų sklypų duomenis ir šie riboženkliai yra atsakovams A. A. G., G. V., V. L. priklausančiuose žemės sklypuose. Matininkas M. G. teismo posėdyje patvirtino, kad jis, sudarydamas planą, stengėsi atstatyti ieškovei I. J. priklausančio sklypo plotą 0,0613 ha. Jonavos rajono valdybos 1992 m. liepos 7 d. potvarkis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedas patvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) leista žemėtvarkos tarnybai parduoti privačių namų valdų žemės sklypus pagal priedą, kuriame nurodyta, kad P. M. parduodama privačių namų valdų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), žemės sklypo dydis – 0,06 ha, žemės sklypo vertė rubliais – 1734. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89, galiojusio iki 1993 m. liepos 29 d., 4.1.1 punktas numatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn parduodami privačių namų valdų savininkams – šioms valdoms faktiškai naudojami žemės sklypai, bet ne didesni už šio nutarimo 7.7 punkte nurodytus maksimalius. P. M. mirė (duomenys neskelbtini), su juo nebuvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis. Paveldėjimo teisės liudijimu pagal įstatymą, išduotu (duomenys neskelbtini), P. M. turtą paveldėjo sutuoktinė J. M. gyvenamąjį namą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Jonava, šešių šimtų kvadratinių metrų ploto žemės sklype. Civilinėje byloje ieškovė nepateikė jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių, kad 0,0613 ha sklypu naudojosi ji, ar jos motina J. M., tokių duomenų nėra ir Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Jonava, techninės apskaitos byloje.

NŽT atstovės R. B. paaiškinimais nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ parengto ieškovės žemės plano ir bylos patikros metu buvo rasta, kad ieškovės I. J. žemės sklypo ribos pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus kadastrinius matavimus skyrėsi daugiau nei 0,1 m nuo gretimų žemės sklypų ribų, o šį planą atsisakyta derinti dėl bendrų riboženklių koordinačių skirtumų, nes tai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. papunkčiui.

Patikslintu ieškovės I. J. žemės sklypo planu, kurį MB „(duomenys neskelbtini)“ parengė 2021 m. lapkričio 15 d. buvo pažymėtas tik taškas Nr. 7, riboje su atsakovei V. L. priklausančiu žemės sklypu, o iš esmės planas kitose vietose nepasikeitė ir šiame plane nėra jokių esminių pakeitimų, kurie šį planą skirtų nuo MB „(duomenys neskelbtini)“ paruošto 2018 m. liepos 11 d. I. J. priklausančio žemės sklypo plano.

Atsakovai V. K., A. A. G., G. V. priešieškiniu, kurį pateikė teismui 2019 m. lapkričio 5 d. prašo panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio mėn. 9 d. įsakymo „Dėl naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje dydžio ir ribų pardavimo sąlygų patvirtinimo“ dalį ir Kauno apskrities Viršininko 2007 m. balandžio 13 d. įsakymas NR. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Jonavoje pardavimo“ dalį, o prašymą atnaujinti terminą šiems įsakymams apskųsti pateikė 2022 m. sausio 5 d.

Tokiu būdu byloje nustatyta, kad atsakovai V. K., A. A. G., G. V. dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio mėn. 9 d. įsakymo „Dėl naudojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jonavoje dydžio ir ribų pardavimo sąlygų patvirtinimo“ dalies ir Kauno apskrities Viršininko 2007 m. balandžio 13 d. įsakymo NR. (duomenys neskelbtini) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Jonavoje pardavimo“ dalies panaikinimo kreipėsi į teismą po daugiau kaip dešimties metų nuo šių įsakymų priėmimo dienos.