- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- 2-495-241/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00083-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., M. L., R. R., T. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auksesija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-220-265/2019 pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auksesija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ prašymą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – G. G., M. L., R. R., T. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovės BUAB „Auksesija“ bankroto administratorė UAB „Tamtamas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės BUAB „Auksesija“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktų pagrindais.
2. Nurodė, kad dėl bankroto administratorei neperduotų UAB „Auksesija” apskaitos dokumentų ir registrų visiškai negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, paskutinių įmonės vadovų / akcininkų pasikeitimas vertintinas kaip fiktyvus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartimi administratorės prašymą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Auksesija“ įregistruota 2010 m. rugpjūčio 11 d. Nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. balandžio 17 d. įmonės direktorė buvo M. L.; nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. vasario 23 d. – R. R.; nuo 2016 m. vasario 24 d. iki 2017 m. sausio 30 d. – G. G.; nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. balandžio 6 d. – T. P.. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi UAB „Auksesija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“.
5. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo M. L. nuo 2010 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. vasario 8 d. buvo įmonės akcininkė, kuri 2017 m. sausio 24 – 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu UAB „Auksesija“ akcijas pardavė suinteresuotam asmeniui T. P.. 2017 m. sausio 30 d. UAB „Auksesija“ akcininko T. P. sprendimu nuo 2017 m. sausio 30 d. buvo atšauktas iš UAB „Auksesija“ direktoriaus pareigų suinteresuotas asmuo G. G. ir bendrovės vadovu paskirtas T. P. 2017 m. sausio 30 d. dokumentų perdavimo aktu naujajam bendrovės vadovui G. G. perdavė bendrovės dokumentus ir antspaudą. 2017 m. sausio 30 d. automobilio perdavimo aktu G. G. perdavė T. P. bendrovės ilgalaikį turtą – automobilį „Opel Insignia“. Bylos duomenys patvirtina, kad T. P. dokumentų ir turto neperdavė UAB „Auksesija“ bankroto administratorei, todėl už teismo įpareigojimų nevykdymą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi jam yra paskirta 1 500 Eur bauda.
6. Teismas pažymėjo, kad M. L., būdama UAB „Auksesija“ akcininkė, du kartus didino bendrovės įstatinį kapitalą, t. y 2013 m. balandžio 18 d. bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 50 000 Lt suma iki 60 000 Lt, o 2014 m. rugsėjo 29 d. bendrovės įstatinis kapitalas buvo padidintas 70 000 Lt suma iki 130 000 Lt. Iš pateikto atsakovės balanso už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nustatyta, kad UAB „Auksesija“ turtas sudarė 115 898 Eur, iš jo 62 237 Eur ilgalaikis turtas (lizinguojamos transporto priemonės) ir 53 661 Eur trumpalaikis turtas (pinigai ir pinigų ekvivalentai – 16 871 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 15 931 Eur, atsargos, išankstiniai apmokėjimai – 20 859 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 97 714 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 37 090 Eur. Nurodytų duomenų pagrindu teismas darė išvadą, kad 2016 m. sausio 1 d. UAB „Auksesija“ buvo moki, nes per vienerius metus mokėtinos sumos neviršijo pusę į bendrovės balansą įrašyto turto vertės.
7. Teismas, remdamasis suinteresuotų asmenų paaiškinimais, nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. finansinės nuomos sutarties pagrindu iš UAB „Šiaulių banko lizingas“ nuomojamais vilkikais UAB „Auksesija“ teikė krovinių pervežimo paslaugas ir gavo pajamas. UAB „Auksesija“ su finansiniais sunkumais susidūrė 2016 m. pabaigoje, kai UAB „Šiaulių banko lizingas“ atsiėmė vilkikus.
8. Teismas nurodė, jog atsakovės bankroto byloje buvo patvirtintas 12 435,86 Eur UAB „Šiaulių banko lizingas“ finansinis reikalavimas, tačiau pardavusi vilkikus, UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2017 m. rugpjūčio 25 d. finansinio reikalavimo atsisakė, todėl UAB „Šiaulių banko lizingas“ išbraukta iš UAB „Auksesija“ kreditorių sąrašo. Suinteresuotų asmenų pateikti duomenys patvirtina, jog 2016 m. kovo 18 d. UAB „Auksesija“ su AB Šiaulių banku sudarė finansinės nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovė už 6 800 Eur sumą įsigijo automobilį „Opel Insignia“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas AB Šiaulių banko 4 823,02 Eur finansinis reikalavimas, tačiau 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškimu AB Šiaulių bankas atsisakė 4 000 Eur reikalavimo dalies, todėl patvirtintas 823,02 Eur finansinis reikalavimas. Taip pat nustatyta, kad UAB „Auksesija“ skola Valstybinei mokesčių inspekcijai pradėjo augti tik nuo 2016 m. lapkričio 15 d., o sprendimas išieškoti 4 052,96 Eur nepriemoką iš turto buvo priimtas 2017 m. vasario 3 d., 2016 m. gruodžio 2 d. duomenimis UAB „Auksesija“ skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturėjo. Buvusio darbuotojo V. L. 777,40 Eur finansinis reikalavimas atsirado 2017 m. kovo 27 d. darbo ginčų komisijos sprendimo pagrindu, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla.
9. Teismas nurodė, kad 2013 m. spalio 23 d. UAB „Auksesija“ iš Pajūrio kredito unijos iki 2015 m. spalio 23 d. buvo pasiskolinusi 52 000 Lt, tačiau juos grąžino. Pajūrio kredito unija iki bankroto bylos jai iškėlimo pretenzijų UAB „Auksesija“ nereiškė. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų nustatyta, kad 2017 m. kovo 15 d. UAB „Auksesija“ privalomojo pajaus sąskaitoje yra 28,96 Eur likutis, o papildomo pajaus sąskaitoje – 4 518,07 Eur likutis. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi Pajūrio kredito unijai iškelta bankroto byla. Joje, atsakovės bankroto administratorės prašymu, patvirtintas 4 518,07 Eur BUAB „Auksesija“ reikalavimas.
10. Teismas sprendė, kad faktinės bylos aplinkybės įrodo, jog UAB „Auksesija“ sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla nuosekliai ir kryptingai nesiekė įmonės nemokumo, todėl nėra faktinio pagrindo BUAB „Auksesija“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Aplinkybė, jog bankroto administratorei nėra perduoti dokumentai ir įmonės turtas, įvertinus nutartyje aptartas faktines aplinkybes, neleidžia konstatuoti priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Todėl darytina išvada, kad atsakovės vadovo T. P. įstatymuose, steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas nevertintinas kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto.
11. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo nesutikti su suinteresuotų asmenų teiginiais, jog įmonės, turinčios finansinių sunkumų, akcijų pardavimas pats savaime nėra neteisėtas sandoris. Bet to, įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartys nėra nuginčytos, todėl nėra jokio pagrindo UAB „Auksesija“ akcijų pardavimą vertinti kaip fiktyvų ar apsimestinį. Nėra pagrindo kritiškai vertinti ir UAB „Auksesija“ vadovų pasikeitimo, kadangi tai atitinka įprastą verslo praktiką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Atsakovės bankroto administratorė UAB „Tamtamas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas turėjo būti konstatuotas, nes dėl visiškai neperduotų dokumentų neįmanoma nustatyti informacijos apie įmonės turtą, įsipareigojimus arba jos patikrinti. Taigi teismas, atmesdamas prašymą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
12.2. Nutartyje neteisingai yra nurodytos faktinės aplinkybės, kurios yra BUAB „Auksesija“ bankroto byloje. Nutartyje nemotyvuota kas yra bendro tarp UAB „Auksesija“ akcininko atlikto įstatinio kapitalo didinimo ir tyčinių bankroto požymių. Neaišku iš kokių lėšų buvo didintas įstatinis kapitalas ir nėra galimybės tai nustatyti.
12.3. Teismas, nagrinėdamas 2015 m. balanso duomenis, neatkreipė dėmesio į balanse aprašyto turto sudėtį. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Aplinkybė, kad iš debitorių gautinų sumų UAB „Auksesija“ tuometinis direktorius R. R., o vėliau ir G. G. teismo tvarka neišsiieškojo iki pat bankroto bylos iškėlimo, rodo tą faktą, kad UAB „Auksesija“ jau 2015 m. pabaigoje neturėjo jokios galimybės atgauti nesumokėtas skolas iš užsakovų, todėl nėra pagrindo užsakovų skolas pripažinti BUAB „Auksesija“ realiai turėtu turtu.
12.4. Byloje taip pat nėra įrodytas 2015 m. balanse nurodytas ir kitas turtas, t. y. 62 237 Eur ilgalaikis turtas, 20 859 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 16 871 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Nutartyje nemotyvuotas suinteresuotų asmenų argumentas, kad lizingo sutarčių sudarymas jau pats savaime reiškia gerą, ir kaip mokia įvertintiną įmonės turtinę padėtį. Bankas, sudarydamas lizingo sutartis, įmonės nuosavybėn neperdavė turto, o mokėjimų nevykdant šį turtą atsiėmė. Suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų, kad teikdami prašymą dėl lizingo sutarties būtų teikę ir lizingo įmonei atskirais dokumentais grindę gerą įmonės finansinę padėtį.
12.5. Valstybinei mokesčių inspekcijai skola susidarė nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d., todėl neturi reikšmės nutartyje nurodytas argumentas kada buvo priimtas sprendimas išieškoti skolą. Svarbu, kad skola darbuotojui V. L. susidarė nuo 2016 m. vasario mėn., todėl nėra reikšminga kada buvo priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas.
12.6. Teismo argumentas, kad Pajūrio kredito unijoje papildomo pajaus sąskaitoje buvo apskaitomas 4 518,07 Eur likutis, nieko nekeičia, nes unijos nario pajinis įnašas yra unijos nuosavybė, iš kurio išieškojimas negalimas. Reiškiant prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nėra reiškiamas reikalavimas dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo niekiniu. Toks reikalavimas yra pareikštas kitoje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
13. Suinteresuoti asmenys G. G. ir M. L. prašo bankroto administratorės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. UAB „Auksesija“ buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai. Įmonė valstybės institucijoms laiku teikė finansinės atskaitomybės dokumentus, PVM ir kitas deklaracijas, iš kurių galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Kad paskutinis įmonės savininkas ir vadovas T. P. neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto bankroto administratorei dar nereiškia, kad UAB „Auksesija“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkami. Kodėl T. P. iš G. G. perimtų įmonės dokumentų neperduoda bankroto administratorei, suinteresuotiems asmenims G. G. ir M. L. nėra žinoma, tačiau teismo įpareigojimų perduoti dokumentus nevykdymas jokiu būdu dar nesudaro pagrindo atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
13.2. Buvę vadovai tinkamai vadovavo įmonės veiklai. Įmonė dirbo, gavo pajamas, darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, mokėjo mokesčius ir atsiskaitinėjo su įmonės kreditoriais. Įmonė nesudarė nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, turtas nebuvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis, veikla nebuvo organizuota taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą būtų apribotos ar panaikintos. Įmonė nepažeidė įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, todėl teismas tinkami taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto (ne)pripažinimą tyčiniu.
13.3. Neginčijama faktinė aplinkybė yra tai, jog suinteresuotas asmuo M. L., būdama UAB „Auksesija“ akcininke, du kartus didino bendrovės įstatinį kapitalą. Ši faktinė aplinkybė turi didelę reikšmę, vertinant ar nebuvo sąmoningo blogo įmonės valdymo, kas visiškai nepagristai priešingai nurodoma atskirajame skunde.
13.4. 2015 m. gruodžio 18 d. įmonė lizingu įsigijo vilkikus, kuriais teikė krovinių pervežimo paslaugas ir gavo pajamas. 2016 m. kovo 18 d. įmonė lizingo būdu įsigijo automobilį Opel Insignia. Pats faktas, kad įmonė įsigijo transporto priemones, sudaro pagrindą teigti apie buvusią gerą finansinę padėtį, nes bankai rizikingų sandorių nesudaro.
Motyvuojamoji dalis
13.5. Apeliantės faktinių bylos aplinkybių interpretavimas savaip nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta BUAB „Auksesija“ bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
16. Kartu su atskiruoju skundu atsakovės bankroto administratorė pateikė šiuo dokumentus – 2017 m. gegužės 29 d. pažymą apie darbuotojo V. L. finansinį reikalavimą, 2017 m. kovo 27 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą, 2017 m. gegužės 10 d. V. L. pretenziją. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti dokumentai jau yra pateikti į bylą, t. y. kartu su suinteresuotų asmenų G. G. ir M. L. atsiliepimu į prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas šiuos rašytinius įrodymus priėmė, todėl pakartotinai pateiktų įrodymų priėmimo klausimas nesprendžiamas.
Dėl įmonės bankroto (ne)pripažinimo tyčiniu
17. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas.
18. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktą).
19. Ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
20. Bankroto administratorė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino BUAB „Auksesija“ bankroto tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Pasak apeliantės, teismas, atmesdamas prašymą BUAB „Auksesija“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, netinkamai paskirstė CPK nustatytą įrodinėjimo pareigą, neatliko tinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo. Apeliantės teigimu, šis tyčinio bankroto požymis turėjo būti konstatuotas, nes dėl visiškai neperduotų įmonės dokumentų neįmanoma įvertinti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio.
21. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
22. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
23. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
24. Minėtoje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
25. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas kaip pagrindę atsakovės BUAB „Auksesija“ nemokumo priežastį įvardijo tai, kad 2016 m. pabaigoje UAB „Šiaulių banko lizingas“ atsiėmė įmonės veikloje naudotus vilkikus. Teismas, remdamasis šia aplinkybe ir suinteresuotų asmenų pateiktais dokumentais, pagal kuriuos įmonės akcininkė 2013 – 2014 m. padidino UAB „Auksesija“ įstatinį kapitalą bendra 120 000 Lt suma, UAB „Auksesija“ iki 2015 m. spalio 23 d. Pajūrio kredito unijai grąžino 52 000 Lt kreditą, o įmonės papildomo pajaus sąskaitoje liko 4 518,07 Eur likutis, taip pat nustatydamas aplinkybes, kad tik nuo 2016 m. lapkričio 15 d. atsirado įmonės nepriemoka valstybės biudžetui, o buvusio darbuotojo V. L. 777,40 Eur finansinis reikalavimas atsirado 2017 m. kovo 27 d., padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo (dokumentų neperdavimo bankroto administratorei) ir įmonės nemokumo, arba ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, svarbu nustatyti, ar buhalterinės apskaitos dokumentų (jų dalies) neperdavimas ar neišsaugojimas leidžia nustatyti tikrąsias įmonės nemokumo priežastis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė įmonės nemokumo priežasčių. Aplinkybė, kad UAB „Šiaulių banko lizingas“ atsiėmė lizingo sutarties pagrindu atsakovės veikloje naudotus vilkikus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra labiau susijusi su įmonės nemokumo pasekmėmis, o ne priežastimi. Faktas, kad 2016 m. pabaigoje lizingo bendrovė dėl netinkamai vykdomos lizingo sutarties (tikėtina dėl laiku nemokamų įmokų) perėmė vilkikus, taip pat aplinkybė, kad darbuotojui V. L. nuo 2016 m. balandžio mėn. nebuvo mokamas atlyginimas (nepaisant to, kad darbo užmokestis buvo priteistas tik Darbo ginčų komisijos 2017 m. kovo 27 d. sprendimu), suponuoja išvadą, kad įmonė nebuvo pajėgi vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams ir darbuotojams, t. y. susidūrė su mokumo problemomis. Dėl kokių priežasčių atsirado UAB „Auksesija“ mokumo problemos (klientų mažėjimo, sulaikytų atsiskaitymų, netinkamo valdymo, kt.) pagal bankroto administratorės turimus ir suinteresuotų asmenų pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti. Byloje nėra ginčo, kad jokie buhalterinės apskaitos dokumentai ir turtas atsakovės bankroto administratorei nėra perduoti.
27. Nors suinteresuoti asmenys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad įmonės finansinius sunkumus nulėmė išaugusi konkurencija pervežimų rinkoje, įmonės vilkikų avarijos, sudėtingi gedimai, nekokybiškas remontas, vairuotojų klaidos ir nesąžiningumas bei atsiskaitymų vilkinimas, tačiau jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą nepateikė. Kadangi šios aplinkybės nėra akivaizdžios, todėl savaime negali pagrįsti atsakovės nemokumo priežasčių.
28. Suinteresuotų asmenų pateikti duomenys, kad 2013 – 2014 m. buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas, 2015 m. buvo atsiskaityta su finansuotoja – kreditore Pajūrio kredito unija, taip pat neleidžia identifikuoti tikrųjų UAB „Auksesija“ nemokumo priežasčių ar daryti išvados, kad įmonės veikla nebuvo sąmoningai nukreipta tyčia privesti ją prie bankroto, kadangi UAB „Auksesija“, kaip nustatyta, su akivaizdžiomis mokumo problemomis susidūrė vėlesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. balandžio mėn. Suinteresuotų asmenų pažymėta aplinkybė, kad atsakovė 2016 m. kovo 18 d. sudarė dar vieną lizingo sutartį, kurios pagrindu įsigijo 6 800 Eur vertės lengvąjį automobilį „Opel Insignia“, taip pat patenka į nurodytą ankstesnį laikotarpį. Analogiška išvada darytina ir apie byloje esantį UAB „Auksesija“ balansą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Sutinkant su atsakovės bankroto administratorės atskirojo skundo motyvais, atskirai pažymėtina, kad vien balanso duomenys, nesant pirminių dokumentų, kurie šiuos duomenis pagrįstų, neleidžia spręsti apie tikrąją įmonės finansinę padėtį net ir ankstesniuoju laikotarpiu, juolab kad pagal balanso duomenis, nemažą įmonės turto dalį sudarė iš debitorių gautinos sumos, apie kurių realaus išieškojimo galimybę nėra duomenų.
29. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nurodė, kad UAB „Auksesija“ buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai. Suinteresuotų asmenų teigimu, įmonė valstybės institucijoms laiku teikė finansinės atskaitomybės dokumentus, PVM ir kitas deklaracijas, iš kurių galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį bei struktūrą.
30. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsiliepimo argumentus laiko iš esmės deklaratyviais. Nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui paskutiniai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Vėlesniu laikotarpiu, įskaitant įmonės mokumui nustatyti aktualius 2016 m. finansinius metus, dokumentai pateikti nebuvo. Nepaisant to, vien pagal Juridinių asmenų registrui teiktų dokumentų turinį, nėra galimybės nustatyti tikrosios įmonės veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, kadangi nurodytuose dokumentuose yra pateikiami išvestiniai duomenys, kurių teisingumas galėtų būti nustatytas tik atliekant pirminių buhalterinių dokumentų patikrinimą. Tokia pati išvada darytina ir apie Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas PVM deklaracijas. Konkrečių aplinkybių ar įrodymų, kad valstybės ar privačių institucijų žinioje yra saugomos atsakovės pirminių buhalterinių dokumentų kopijos ir / ar egzistuoja šių dokumentų pagrindu atliktos patikrinimo išvados, suinteresuoti asmenys nepateikė (CPK 178 straipsnis).
31. Suinteresuotų asmenų argumentai, kad buvę UAB „Auksesija“ vadovai tinkamai vadovavo įmonės veiklai, darbuotojams mokėjo darbo užmokestį, atsiskaitinėjo su įmonės kreditoriais, nesudarė nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių, turtas nebuvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis ir kt., taip pat nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereikia nustatyti visų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, užtenka nustatyti bent vieną iš šių kriterijų. Šiuo atveju teisinis bylos faktinių aplinkybių vertinimas patvirtina egzistuojant tyčinio atsakovės BUAB „Auksesija“ bankroto požymį, numatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.
33. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika aktualiais byloje sprendžiamais klausimais, ir dėl to padarė neteisingą išvadą apie pagrindo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu nebuvimą (CPK 185 straipsnis, 330 straipsnis, 338 straipsnis). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atskirąjį skundą patenkinus, suinteresuoti asmenys G. G. ir M. L. neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės UAB „Auksesija“ bankroto administratorė nepateikė duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auksesija“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
Įpareigoti atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Auksesija“ bankroto administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Tamtamas“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Nutarties kopiją išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.