Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims, kreditoriams akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui (toliau – VSDFV Panevėžio skyriui), OÜ Aktiva Finants atstovui Lietuvoje uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“, UAB „Legal Balance“, UAB „GS Core“, D. Ž., antstolei Nijolei Jutkienei, dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, kurių finansinė būklė labai bloga, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl fizinio asmens nemokumo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis), šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreditoriams viso yra skolingas 43 897,61 Eur, iš kurių VMI prie FM – 4 256,09 Eur, VSDFV Panevėžio skyriui – 3 040,59 Eur, OÜ Aktiva Finants atstovui Lietuvoje UAB „Julianus Inkaso“ – 3 536,76 Eur, UAB „Legal Balance“ – 11 338,32 Eur, UAB „GS Core“ – 18 466,52 Eur, D. Ž. – 2 790,00 Eur, antstolei Nijolei Jutkienei – 469,33 Eur. Taigi pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį, kuris šiuo metu yra 25 950 Eur (nuo 2025-01-01 Lietuvoje patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra 1 038 Eur).

Sprendžiant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą, nepakanka konstatuoti faktą, kad pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, taip pat būtina nustatyti pareiškėjo turimą turtą, gaunamas pajamas bei įvertinti pareiškėjo galimybę įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito registruotino turto neturi. Pareiškėjas dirba, jo mėnesio pajamos yra apie 1 100 – 1 150 Eur. Pareiškėjas grynųjų pinigų, kurie viršytų 1 MMA, taip pat neturi. Pareiškėjas jokio kito vertingo turto, kurį būtų galima parduoti ir taip patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, neturi.

Pareiškėjo pajamoms išliekant nurodyto dydžio, atėmus pareiškėjui pragyvenimui reikalingą pinigų sumą – apie 1 000 Eur per mėnesį, pareiškėjui skoloms grąžinti liktų apie 100-150 Eur, tokiu atveju pareiškėjas visą skolos sumą galėtų grąžinti apytiksliai per 30-37 metus. Toks terminas skoloms grąžinti ženkliai viršytų FABĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų plano įgyvendinimo terminą ir gali būti laikomas neprotingai ilgu.

Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad pareiškėjo turtinė padėtis pagal jo pradelstos skolos ir turimo turto vertės santykį atitinka formaliuosius nemokumo požymius kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Dėl fizinio asmens nesąžiningumo

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

Kaip nustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, asmens sąžiningumo tikrinimas dėl jo sudarytų sandorių ar kitų veiksmų, turėjusių įtakos nemokumo atsiradimui, atliekamas per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).

Šiuo atveju nenustatyta pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti įvertinti kaip sąmoningi nesąžiningi veiksmai, nulėmę nemokumo atsiradimą. Iš byloje esančių įrodymų viseto spręstina, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė finansiniai sunkumai negalint grąžinti įsiskolinimo, papildomai atsirado prievolės mokėti palūkanas bei delspinigius, ko pasėkoje įsiskolinimo suma išaugo. Be to, atsirado antstoliai vykdantys išieškojimą, kurie pradėjo skaičiuoti vykdymo ir administravimo išlaidas. Tokiu būdu skola dar labiau išaugo. Byloje nėra įrodymų, jų nepateikė ir kreditoriai, kad pareiškėjas teikė neteisingą informaciją kreditoriams apie savo finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus, siekė išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar kad dar prievolių prisiėmimo metu neketino jų vykdyti. Atvirkščiai, pareiškėjas kelis kartus refinansavo savo skolas, tikėdamas jas grąžinti. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė. Priešingai, pareiškėjas papildomai užsiėmė individualia veikla, teikė pavėžėjo paslaugas, tikėdamas gauti daugiau pajamų.

Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo nemokumą galėjo lemti jo žalingi įpročiai. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2025-06-20 užklausoje nurodyta, jog pareiškėjas nėra registruotas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymoje nurodyta, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2025-05-30 duomenimis pareiškėjas neteistas. Priklausomybių ligų centro 2025-05-23 duomenimis pareiškėjui priklausomybės priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjo nemokumą galėjo lemti per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pareiškėjo sudaryti jo kreditorių interesus pažeidžiantys sandoriai. Nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų. Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėjas, bankroto byla. Taigi nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių, apibrėžtų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, tenkinti pareiškėjo prašymą ir iškelti jam bankroto bylą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas įrodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teismas sprendžia, jog pareiškėjas šiuo metu objektyviai neturi galimybės padengti esamas skolas, be to, nėra pagrindo manyti, jog tokios galimybės atsiras per protingą terminą. Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei pačio skolininko, nei kreditorių interesų, nes pareiškėjas ir toliau liktų nemokus, t. y. negalėtų padengti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, nes jo gaunamos pajamos ir turtinė padėtis neleistų padengti visos turimos skolos kreditoriams. Kaip minėta, fizinio asmens bankroto instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ar kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Todėl šiuo atveju iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiant kreditorių pagalba atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, bei pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriui, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis). Be to, įstatymas numato svertus kreditoriams bankroto procedūros metu kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui, t. y. gauti informaciją, veiklos ataskaitas, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto procedūrą, motyvuotai reikalauti atsistatydinti bankroto administratorių. Įvertinus pareiškėjo gaunamas pajamas, atlyginimą bankroto administratoriui bei būtinųjų išlaidų poreikį, negalima daryti išvados, jog kreditorių reikalavimai realiai nebus dengiami. Pareiškėjas gauna nuolatines pajamas, o iškėlus pareiškėjui bankroto bylą bus pasiektas FABĮ tikslas atkurti fizinio asmens mokumą bei subalansuotai derinti skolininko ir kreditorių interesus. Todėl šiuo atveju teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui T. K. bankroto bylą, nes jis yra nemokus ir nenustatyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti pagrindai.

Pripažinus, jog egzistuoja visos sąlygos fizinio asmens bankroto bylai iškelti, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas, T. K. iškeltina bankroto byla.

Dėl bankroto administratoriaus skyrimo

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu bei 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti bankroto administratorių. Pagal FABĮ 4 straipsnio 5 dalį, jeigu fizinis asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą iškelti bankroto bylą, pasiūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą, prie pareiškimo pridedamas siūlomo administratoriaus sutikimas atlikti fizinio asmens bankroto procedūras, bei kitus duomenis numatytus šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose.

Pareiškėjas bankroto administratoriumi siūlo paskirti E. G.. Byloje pateiktas bankroto administratorės E. G. sutikimas dėl skyrimo bankroto administratoriumi. Pareiškėjas bankroto administratoriui iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, sumoka 350 Eur. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl bankroto administratoriaus kandidatūros bei administravimo išlaidų, reikalingų bankroto procedūroms atlikti, dydžio nepateikė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas skiria bankroto administratoriumi E. G.. Teismo vertinimu, būtinųjų administravimo išlaidų sąmatoje nurodoma suma, įvertinus išlaidų detalizavimą ir teikiamų paslaugų aprašymą, yra pagrįsta ir protinga, todėl nustatytina, kad laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens T. K., bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti vienkartinę 350 Eurų sumą administravimo išlaidoms reikalinga mokumo plano sudarymui ir patvirtinimui (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Dėl lėšų sumos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti

Pareiškėja prašo patvirtinti 1 000 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjas pareiškime pateikė būtinųjų išlaidų sumos detalizaciją, kurioje nurodo, jog 1 000 Eur sumą sudaro: 150 Eur išlaidos maistui, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, 450 Eur išlaikymui vaikams, 100 Eur buto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, 20 Eur telefono išlaidoms, 50 Eur AB Swedbank įsipareigojimams pagal sutartį, 50 Eur kurui, 100 Eur bankroto administratorės paslaugoms. Pareiškėjas gyvena nuomojamame bute, už buto nuomą mokamas 100 Eur nuomos mokestis, buto komunalinių mokesčių išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudaro 50 Eur. Pareiškėjas turi tris mažamečius vaikus, kurie gyvena kartu su pareiškėju ir jo sugyventine, kuri šiuo metu nedirba. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu dirba policijoje, jo vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 100 Eur – 1150 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjo būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius. Išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje. Remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ MMA. Tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje yra būtina atsižvelgti ir įvertinti, ar nustatyta suma iš tikrųjų patenkina būtiniausius asmens poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2025 metų minimali mėnesinė alga sudaro 1 038 Eur neatskaičius mokesčių, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 777 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir siekiant užtikrinti pareiškėjo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, fizinio asmens bankroto tikslų pasiekimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo poreikiams tenkinti tinkama ir pakankama yra 1 000 Eur suma per mėnesį, t. y. pareiškėjo prašoma nustatyti suma jo būtiniesiems poreikiams tenkinti yra artima minimalios mėnesinės algos, neatskaičius mokesčius, sumai, todėl nustatoma 1 000 Eur dydžio piniginių lėšų suma, reikalinga pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų suma, reikalinga kiekvieną mėnesį pareiškėjo poreikiams tenkinti, yra nustatyta tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7 ir 8 straipsniai). Asmens būtiniesiems poreikiams reikalinga suma iš esmės bus nustatoma ir galės būti ginčijama vėlesniame bylos etape.

Pažymėtina, jog iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratorius taip pat turi įvertinti kokia suma turėtų būti skiriama pareiškėjui kasdienių poreikių tenkinimui, kad pareiškėjo padėtis bankroto procedūrų metu nebūtų neprotingai palankesnė nei tuo atveju, jei išieškojimas būtų vykdomas pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

Dėl kitų procesinių klausimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu, išsprendimo

Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatytinas 30 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

Vadovaujantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalimi, nustatytinas keturių mėnesių terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

iškelti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Paskirti T. K. bankroto administratoriumi E. G., sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nustatyti 30 (trisdešimties) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.

Laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens T. K., bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti vienkartinę 350 Eurų sumą administravimo išlaidoms reikalinga mokumo plano sudarymui ir patvirtinimui.

Patvirtinti 1 000 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį T. K. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti 4 (keturių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.

Išsiųsti nutarties kopiją byloje dalyvaujantiems asmenims ir bankroto administratoriui.

Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaita bei antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš fizinio asmens ar dėl jo turto arešto.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.