Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. V., jo atstovui advokatui Z. P., suinteresuotam asmeniui L. V., jos atstovei advokatei Renatai Narbutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Blizniko pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. V. dėl baudos už nutarties nevykdymą skyrimo, suinteresuotas asmuo S. V., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui L. V. baudas suinteresuoto asmens S. V. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-25 nutarties nevykdymą.

Pareiškimuose antstolis nurodo, kad jis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-25 išduotą vykdomąjį dokumentą – nutartį dėl laikinos suinteresuoto asmens S. V. bendravimo su nepilnamete dukra R. V. tvarkos nustatymo. 2018-10-17 ir 2018-10-18 (nutartyje numatytu metu) antstoliui kartu su suinteresuotu asmeniu S. V. nuvykus vaiko gyvenamosios vietos adresu, suinteresuotas asmuo L. V. atsisakė leisti S. V. pasiimti dukrą bendravimui. Suinteresuotas asmuo S. V. 2018-10-22, 2018-10-26, 2018-10-29, 2018-11-05, 2018-11-09, 2018-11-19 antstoliui raštu taip pat pranešė, jog suinteresuotas asmuo L. V. neleidžia jam bendrauti su dukra. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, antstolis surašė aktus dėl sprendimo nevykdymo.

Suinteresuotas asmuo S. V. atsiliepimo į antstolio pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo antstolio pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą ir neatitinkantį geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Atsiliepime nurodoma, kad 2018-06-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį vykdė, nors vaiko elgesys jau kurį laiką būdavo itin keistas, kadangi prieš perduodant suinteresuotam asmeniui S. V., vaikas pasidarydavo irzlus ir nesukalbamas. 2018-10-11 suinteresuotas asmuo L. V. užfiksavo suinteresuoto asmens S. V. telefoninį pokalbį, iš kurio turinio paaiškėjo, jog jis smurtauja prieš mažametę dukterį, norėdamas ją sudrausminti ir (ar) paauklėti. Suinteresuotas asmuo L. V. nedelsdama kreipėsi su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl galimo vaiko tėvo smurto prieš dukterį bei į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Suinteresuotasis asmuo S. V. visiškai ignoravo mažametės dukters interesus, bet kuriuo atveju reikalaudamas griežtai vykdyti teismo nutartį, nesutiko bent laikinai bendrauti su dukra abiejų šalių kompromiso būdu pasiektomis sąlygomis.

Išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad suinteresuotas asmuo L. V. veikė atsižvelgdama į vaiko interesus, jo teisę augti saugioje aplinkoje, nepatiriant fizinio ar psichologinio smurto, tačiau šios aplinkybės neatleidžia šalių nuo pareigos vykdyti teismo nutartį.

Į teismo posėdį pareiškėjas antstolis D. Bliznikas neatvyko, apie jį informuotas tinkamai, pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. V. paaiškino, kad 2018-10-11 Vingio parke įvyko įvykis, kurį suinteresuotas asmuo L. V. traktavo kaip S. V. smurtą nepilnamečio šalių vaiko atžvilgiu, nors smurto jis nenaudojo, norėjo tik sudrausminti dukrą. Kad gavo per užpakalį, pasakė turėdamas omenyje, kad vaikas griūdamas užsigavo. Suinteresuotas asmuo L. V. manipuliuoja vaiku. Jos pasiūlymai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jam nebuvo priimtini. Suinteresuotas asmuo S. V. prašo skirti suinteresuotam asmeniui L. V. maksimalią baudą, kadangi dėl jos veiksmų – draudimo bendrauti su vaiku – patyrė emocinę bei psichologinę traumą.

Suinteresuoto asmens S. V. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad smurto pėdsakų ant vaiko kūno nebuvo užfiksuota, smurtinio įvykio niekas nematė, ikiteisminis tyrimas suinteresuoto asmens S. V. atžvilgiu buvo nutrauktas. Suinteresuotas asmuo L. V. turi pareigą vykdyti antstolio nurodymus, tačiau išgirdusi ir klaidingai supratusi S. V. pokalbį, savo iniciatyva nustojo vykdyti teismo nutartimi nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, išgirstą pokalbį panaudojo kaip pretekstą neleisti tėvui bendrauti su vaiku. Suinteresuotam L. V. turėtų būti skiriama maksimali bauda už daugkartinį teismo nutarties nevykdymą. Priešingu atveju, pateisinant tokį suinteresuoto asmens L. V. elgesį ir jos nebaudžiant, ji ir toliau galės išgalvotais motyvais neleisti suinteresuotam asmeniui S. V. bendrauti su vaiku.

Suinteresuotas asmuo L. V. paaiškino, kad teismo nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką vykdė. Vaikas pradėjo sapnuoti košmarus, busti naktį, bijoti žmonių. Išgirdusi kaip suinteresuotas asmuo S. V. grasina vaikui: „nori į užpakalį, kaip jau esi gavusi“, ji kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, į policiją bei į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodė suinteresuotam asmeniui S. V., kad jis su vaiku gali bendrauti tik dalyvaujant jai pačiai arba jos motinai, tačiau suinteresuotas asmuo S. V. nesutiko ieškoti kompromiso. Suinteresuotas asmuo L. V. pripažįsta, kad nevykdė 2018-06-25 teismo nutarties, tačiau tai darė siekdama apginti vaiko interesus. Vaiko teisių specialistė sakė, jog įtariant, kad tėvas naudoja smurtą prieš vaiką, galima neleisti tėvui bendrauti su vaikui. Nors nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. V. naudojo smurtą vaiko atžvilgiu, tačiau užfiksuota, kad jis grasino vaikui smurtu. Kai vaikas nustojo bendrauti su tėvu, vaikas nustojo sapnuoti košmarus. Galutinė nutartis, pagal kurią S. V. bendrauja su nepilnamečiu vaiku, teismo priimta 2018-12-14, vykdoma.

Suinteresuoto asmens L. V. atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bauda negali būti skiriama suinteresuoto asmens S. V. naudai. Nors suinteresuoto asmens S. V. tiesioginio smurto naudojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu nebuvo įrodytas, jo žodžiai dukrai, kuriuos suinteresuotas asmuo L. V. išgirdo telefonu, patvirtina psichologinio smurto naudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Suinteresuotas asmuo L. V. po 2018-10-11 nevykdė teismo nutarties, kadangi veikdama nepilnamečio vaiko interesais, siekė apsaugoti jį nuo netinkamos įtakos. Suvokdama tėvo svarbą vaikui, siūlė suinteresuotam asmeniui S. V. bendrauti su vaiku dalyvaujant jai pačiai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/01679 esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-18992-869/2018 (šiuo metu bylos Nr. 2-625-869/2019) dėl suinteresuoto asmens S. V. laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Šia nutartimi nustatyta, kad suinteresuotas asmuo S. V. su dukra bendrauja tokia tvarka: 1) kiekvieną darbo dieną nuo 8.30 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 11.30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės gyvenamąją vietą; 2) kas antrą savaitgalį, šeštadienį nuo 8.30 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos ir 12.30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą ir sekmadienį nuo 8.30 val., pasiimdamas dukrą iš ieškovės L. V. gyvenamosios vietos, ir 12.30 val. grąžindamas dukrą į ieškovės L. V. gyvenamąją vietą; 3) šalys likus vienai dienai iki numatomo tėvo ir dukters bendravimo gali susitarti, jog atsakovas S. V. dukrą pasiima iš kitos šalių sutartos (t. y., ne ieškovės L. V. gyvenamosios) vietos ar grąžina į kitą šalių sutartą (ne ieškovės L. V. gyvenamąją) vietą; 4) ieškovės L. V. atostogų su dukra R. V. metu, t. y. nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 9 d., atsakovo S. V. bendravimas su dukra R. V. nėra nustatomas; 5) šalių nepilnametės dukters R. V. ligos metu, atsakovas S. V. turi teisę aplankyti dukrą R. V. ieškovės L. V. gyvenamojoje vietoje.

Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Darius Bliznikas 2018-10-15 patvarkymu Nr. S-18-35-26264 įpareigojo suinteresuotą asmenį L. V. atlikti vykdomajame dokumente numatytus veiksmus, tačiau suinteresuotas asmuo L. V. atsisakė šį patvarkymą priimti. 2018-10-16 suinteresuotas asmuo S. V. antstoliui nurodė, kad susisiekė su suinteresuotu asmeniu L. V., kuri informavo, kad neleis bendrauti su dukra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-25 nutartimi nustatyta tvarka. 2018-10-17 antstolio Dariaus Blizniko akto Nr. B-2018000004 ir 2018-10-18 akto Nr. B-2018000005 duomenimis, antstoliui kartu su suinteresuotu asmeniu S. V. nuvykus į vaiko gyvenamąją vietą, suinteresuotas asmuo L. V. atsisakė leisti suinteresuotam asmeniui S. V. pasiimti dukrą, įteikė 2018-10-15 Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2018-10-11 pranešimą Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl galimo suinteresuoto asmens S. V. smurto prieš nepilnametę šalių dukrą panaudojimo ir išrašus patvirtinančius šių dokumentų išsiuntimą Vaiko teisių apsaugos skyriui bei policijos komisariatui. Suinteresuotas asmuo S. V. antstoliui raštu pranešė, kad suinteresuotas asmuo L. V. neleido suinteresuotam asmeniui S. V. pasimatyti su dukra ir 2018-10-19 - 2018-10-26, 2018-10-29, 2018-10-30, 2018-11-01 - 2018-11-09, 2018-11-12 - 2018-11-16, 2018-11-19.

Ginčo dėl to, kad suinteresuotas asmuo L. V. nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių byloje nėra. Suinteresuotas asmuo L. V. nutarties nevykdymo faktą iš esmės pripažįsta, tačiau nevykdymo būtinybę motyvuoja poreikiu ginti šalių nepilnametės dukters interesus. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kas įtakojo pažeidimo atsiradimą, aplinkybes, dėl kurių teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Pareigą įrodyti, jog teismo procesinio sprendimo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas, kadangi vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.).

2018-06-25 teismo nutarties nevykdymą suinteresuotas asmuo L. V. grindė galimu suinteresuoto asmens S. V. smurto naudojimu šalių nepilnametės dukters atžvilgiu. Suinteresuoto asmens L. V. teigimu, 2018-10-11 užfiksuotas suinteresuoto asmens S. V. grasinimas dukrai vertintinas kaip psichologinis smurtas, o jo turinys parodo, kad vaiko atžvilgiu buvo naudotas ir fizinis smurtas. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo procesinio sprendimo nevykdymą nėra poreikio nustatyti ar suinteresuotas asmuo S. V. naudojo fizinį ar psichologinį smurtą vaiko atžvilgiu. Turi būti nustatyta ar suinteresuoto asmens L. V. įtarimai dėl galimai vaiko atžvilgiu naudojamo smurto buvo pakankamai pagrįsti, kad galima būtų daryti išvadą, jog gindama vaiko interesus ir siekdama apsaugoti jį nuo tokių suinteresuoto asmens S. V. veiksmų, ji turėjo pakankamą pagrindą nevykdyti teismo nutarties, nustatančios laikiną suinteresuoto S. V. bendravimo su vaiku tvarką.

Iš į bylą pateikto 2018-11-09 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo atmesti skundą dėl 2018-10-26 Vilniaus m. 6 policijos komisariato nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nurodyto įvykio nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nesant nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnyje požymių, negavus pakankamai objektyvių duomenų, kad mažametės R. V. atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, suinteresuotam asmeniui L. V. įvykio dieną nepastebėjus jokių vaiko sužalojimų, negirdėjus vaiko verksmo, nesant grasinimo realumo požymių. Nutarime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo L. V. be pagrindo siejo anksčiau jos galimai matytą kraujosruvą su suinteresuoto asmens S. V. smurtu vaiko atžvilgiu, ignoravo aplinkybes, kuriomis suinteresuotas asmuo išsakė vaikui žodžius, suinteresuoto asmens L. V. įvertintus psichologiniu smurtu vaiko atžvilgiu. Liudytoju apklaustas J. J., su kuriuo įvykio metu bendravo suinteresuotas asmuo S. V., patvirtino suinteresuoto asmens S. V. parodymus, kad jiems kalbant šalių dukra staiga pradėjo bėgti prie sūpynių ir būtų galėjusi rimtai susižaloti, ką ir įvertino suinteresuotas asmuo S. V. ir, privalėdamas reaguoti staiga, pasakė vaikui žodžius, sąlygotus rūpesčio ir pareigos užtikrinti vaiko saugumą. Minėtu Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu nustatyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, išskyrus suinteresuoto asmens L. V. subjektyvius samprotavimus bei interpretacinio pobūdžio teiginius, apie tai, kad kokiais nors suinteresuoto asmens S. V. veiksmais nepilnametei R. V. praeityje galėjo būti ar buvo sukeltas fizinis skausmas ar galimai nežymus sveikatos sutrikdymas ar neigiamai paveikta psichinė būklė.

Teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo L. V. teismo procesinio sprendimo nevykdė savo subjektyvių vertinimų pagrindu ir tokiu būdu prisiėmė riziką dėl galimos atsakomybės už tokius veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl jo pateiktas skundas išnagrinėti iki 2018-11-09, jokios kardomosios priemonės, dėl kurių suinteresuotas asmuo S. V. nebūtų galėjęs bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nebuvo taikytos, tačiau suinteresuotas asmuo L. V. ir toliau savavališkai nevykdė teismo nutarties, neturėdama tam jokio objektyvaus pagrindo. Vien tai, kad ji kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir šio prašymo nagrinėjimas užtruko iki 2018-12-14, nesuteikė jai teisės nevykdyti tuo metu galiojusios teismo nutarties. Pažymėtina, kad būtent dėl nutarties nevykdymo metu galimai nusilpusio tėvo ir vaiko tarpusavio ryšio, o ne dėl galimai panaudoto smurto vaiko atžvilgiu, Vilniaus apylinkės teismas 2018-12-14 nutartimi susiaurino laikiną bendravimo tvarką, nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu suinteresuotas asmuo S. V. turėjo bendrauti su vaiku dalyvaujant psichologui. Tačiau remiantis teismų praktika, net ir teismo procesinio sprendimo panaikinimas nereiškia, jog kaltų asmenų atžvilgiu netaikytinos sankcijos (baudos) už privalomų teismo pritaikytų įpareigojimų nevykdymą sprendimo galiojimo metu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-485-933/2019).

Teismo vertinimu, situacija, kuomet kartu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų galėtų vien savo subjektyvių vertinimų pagrindu nevykdyti teismo procesinių sprendimų dėl kito tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, sudarytų galimybes piktnaudžiavimui, todėl negali būti pateisinama. Šiuo aspektu pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), todėl vieno iš tėvų subjektyvūs įtarimai, kad kito tėvo aplinka vaikui nėra pakankamai saugi, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas savavališkai riboti teismo nustatytą vaiko bendravimą, kadangi vaiko interesas bendrauti su tėvu yra taip pat prioritetiškai saugotinas.

Jeigu yra neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo nustatytos formos aktą ir teismas, nustatęs, jog skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną (CPK 771 straipsnio 1, 6 dalys). CPK 145 straipsnio 9 dalis taip pat numato, kad už nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 300 Eur dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Nors CPK 776 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bauda yra skiriama išieškotojo naudai, tais atvejais, kai teismo nutartis dėl ginčo šaliai taikomų apribojimų vykdoma antstolio, bauda už apribojimų nevykdymą skiriama CPK 145 straipsnio 9 dalies pagrindu ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodytas įstatymo normas ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui S. V. baudą už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą valstybės naudai. Nors CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 771 straipsnio 5 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, teismas atsižvelgia į tai, kad bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, todėl skiria suinteresuotam asmeniui L. V. vienkartinę baudą. Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas įvertina tai, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui L. V. skiriama pirmą kartą, į tai, kad ji augina nepilnametį vaiką, todėl didesnės baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti jo poreikių tenkinimui. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas skiria suinteresuotam asmeniui L. V. 50 Eur baudą už teismo nutarties nevykdymą, išieškant ją į valstybės biudžetą.

Suinteresuotas asmuo L. V. pateikė prašymą dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš suinteresuoto asmens S. V..

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškimą teismui dėl baudos skyrimo už teismo procesinio sprendimo nevykdymą pateikė ne suinteresuotas asmuo S. V., o pareiškėjas antstolis D. Bliznikas. Be to, nors teismas pareiškimus dėl baudos suinteresuotam asmeniui L. V. skyrimo tenkino iš dalies, jie atmesti tik dalyje dėl baudos skyrimo suinteresuoto asmens S. V. naudai, priteisiant ją valstybei, todėl iš esmės pareiškimai dėl baudos skyrimo tenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuoto asmens L. V. prašymas priteisti iš suinteresuoto asmens S. V. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 290, 291, 771 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo antstolio Dariaus Blizniko pareiškimus dėl baudos suinteresuotam asmeniui L. V. skyrimo tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio baudą valstybės naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.