Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei S. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. P. pateikė teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo.Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-54/2008 nustatytą sūnaus D. P. gyvenamąją vietą su atsakove ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 180 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Nurodė, kad sūnus nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. gyvena su juo. Sūnus su motina konfliktuoja, motina netinkamai elgiasi su sūnumi, neatsižvelgia į jo nuomonę. Gyvendamas su ieškove, sūnus jaučiasi nesaugus, ji jam liepia prižiūrėti mažą seserį. Jis su sūnumi sutaria gerai, gali pasikalbėti, kartu išsprendžia problemas. Jo gyvenamoji vieta tinkama sūnui gyventi, sūnus turi atskirą kambarį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovo D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog šalių gyvenimo sąlygos ir aplinka nepažeidžia vaiko interesų. Šalių sūnus yra paauglys, linkęs maištauti, dažnai keičia nuomonę. Atsakovė stengiasi kontroliuoti sūnaus laisvalaikį, o ieškovas leidžia sūnui elgtis laisviau, dėl to su sūnumi sutaria geriau. Teismas sprendė, kad nėra požymių, jog sūnaus gyvenimas su atsakove darytų žalą vaiko interesams, o vaiko nuomonė prieštarauja jo paties interesams. Atsižvelgiant į vaiko amžių, laikinai pakeitus jo gyvenamąją vietą, vaiko kontrolė pasunkėtų, vaikas toliau siektų savo interesų tenkinimo, nesvarstydamas apie turimas pareigas. Teismui atmetus prašymą dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nebuvo pagrindo spręsti dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas D. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas šiuo atveju neįvertino vaiko interesų, o pagal CK 3.65 straipsnį laikinųjų apsaugos priemonių institutas taikytinas visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. Šalių sūnus aiškiai pagrindė, kodėl jis nori gyventi su tėvu – sūnui tėvo gyvenamojoje vietoje geriau gyventi, jie gali vyriškai pasikalbėti. Sūnui 15 metų, todėl jis turi gauti daugiau tėviško dėmesio. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Nagrinėjamu atveju nepilnametis D. T. yra 15 metų amžiaus ir geba aiškiai išreikšti savo nuomonę, norus ir pažiūras įvairiais gyvenimo klausimais, išsakyti savo nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, dėl noro bendrauti su kiekviena iš proceso šalių.Teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikas teismo posėdžio metu noro gyventi su atsakove neįvardijo, o atvirkščiai, konkrečiai išreiškė savo nuomonę, kodėl jis nori gyventi pas tėtį, kodėl jam ten yra geriau, teigė, kad turi savo atskirą nepereinamą kambarį, kur yra jo daiktai ir ten gali jaustis ramiai ir saugiai.Atsakovė S. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vaiko tėvu prieštarautų vaiko interesams. Ieškovas piktnaudžiauja tėvo teisėmis. Jo reikalavimas pakeisti sūnaus gyvenamąją vietą yra sąlygotas atsakovės kreipimosi į antstolius dėl 3 700 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovas visaip stengiasi išvengti šios sumos mokėjimo. Sūnaus nuomonę sąlygoja tėvo neatsakingas elgesys ir pataikavimas sūnaus norams. Ieškovas neprižiūri sūnaus ir leidžia jam daryti, ką jis nori, tai kenkia sūnaus interesams, vystymuisi ir ugdymui. Sūnus trokšta laisvai gyventi, o gyvendamas su tėvu yra nekontroliuojamas, visiškai apleido mokslus, todėl sūnaus norai prieštarauja jo paties interesams. Sūnus neįvardija blogų sąlygų motinos namuose, čia jis turi atskirą, nepereinamą kambarį. Todėl sūnus turi likti gyventi su atsakove, nes jam taip būtų geriau, nes tik motina rūpinasi jo kasdiene priežiūra, mokslais, popamokine veikla. Atsakovė ieškovui niekada nedraudė bendrauti su sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės S. T. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – Kauno Maironio universitetinės gimnazijos rugsėjo ir spalio mėnesių duomenis apie pamokų lankomumą bei įvertinimus, čekių kopijas, bei ieškovo D. P. pateiktus rašytinius paaiškinimus, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos elektroninio dienyno išrašą, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS atvejo peržiūros protokolą ir išvadą, čekių kopijas, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovo D. P. atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo D. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei laikino išlaikymo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatyta faktines aplinkybes, sprendė, kad nėra požymių, jog sūnaus gyvenimas su atsakove darytų žalą vaiko interesams, o vaiko išreikšta nuomonė prieštarauja jo paties interesams, laikinai pakeitus jo gyvenamąją vietą, vaiko kontrolė pasunkėtų, vaikas toliau siektų savo interesų tenkinimo, nesvarstydamas apie turimas pareigas, todėl atmetė prašymą dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir laikino išlaikymo priteisimo.Apeliantas (ieškovas) D. P., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas neatsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus, į teismo posėdžio metu išreikštą vaiko nuomonę, su kuo jis nori gyventi ir nepagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CK 3.169 straipsnio 1-3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenims, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. O šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006). Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Iš byloje esančių ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-54/2008 nepilnamečio sūnaus D. T. gyvenamąją vietą nustatė su atsakove S. T.. Taigi nagrinėjamu atveju šalių nepilnametis vaikas gyveno su motina.Ieškovas D. P. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-283-54/2008 nustatytą nepilnamečio sūnaus D. T. gyvenamąją vietą ir nustatyti D. T. gyvenamąją vietą su ieškovu D. P., priteisti iš atsakovės S. T. išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. T. nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki sūnaus pilnametystės periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. P., nustatyti atsakovės S. T. ir nepilnamečio sūnaus D. T. bendravimo tvarką.Ieškovas D. P. ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną sūnaus gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 180 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnaus išlaikymui. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnus nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. gyvena pas jį. Buvo atvykęs atostogoms, tačiau nenorėjo grįžti pas mamą. Sūnus su mama konfliktuoja, mama netinkamai elgiasi su sūnumi, neatsižvelgia į jo nuomonę, rėkia ant jo. Gyvendamas pas mamą sūnus jaučiasi nesaugus, jam liepiama prižiūrėti mažą seserį. Jis su sūnumi sutaria gerai, gali pasikalbėti, visas problemas išsprendžia kartu. Jo gyvenamoji vieta tinkama sūnui gyventi, sūnus turi atskirą kambarį, jis rūpinasi sūnaus išlaikymu. Šalių nepilnametis vaikas D. P. teismo posėdyje išreiškęs nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos, nurodė, kad nori gyventi pas tėvą, nes mama jį per daug kontroliuoja, į jo norus neįsiklauso, su tėvu geriau sutaria, gali pasikalbėti. Mokslai jam sekasi gerai, nereikia kontroliuoti jo pamokų ruošimo. Institucija, teikianti išvadą byloje, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS savo 2016 m. gruodžio 16 d. išvadoje nurodė, jog nepilnamečio D. T. nuomonė bylos nagrinėjimo laikotarpiu keitėsi kelis kartus, vaikas išreiškė norą gyventi tai su motina, tai su tėvu. 2016 m. gruodžio 8 d. organizuotos šeimos atvejo peržiūros metu, D. T. išreiškė norą gyveni su tėvu. Savo apsispendimą jis grindė galimai konfliktiniais santykiais su motina. VTAS specialistų nuomone, nepilnametis D. T. yra įtrauktas į tėvų ginčą, kas veikia priešingai jo interesams. Todėl į vaiko nuomonę reikėtų atsižvelgti, jei nebus nustatyta jo interesams kenkiančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių (ieškovo ir atsakovė) paaiškinimus, nepilnamečio šalių sūnaus išreikštą nuomonę, Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS išvadą, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, taip pat į tai, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu vėl gyvena su atsakove, duomenų apie tai, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakove prieštarautų vaiko interesams ir būtų pagrindas laikinai pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, byloje nėra, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė jų taikymo būtinybės ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko interesai, laikinoji apsaugos priemonė yra analogiška ieškinio reikalavimui, o klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių ir nenustatė laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškovu. Netenkinus prašymo dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su tėvu, pagrįstai netenkintas ir prašymas dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovės.Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui pilnavertiškai augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiui vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku.Teismo posėdyje apklaustas nepilnametis šalių vaikas D. T. išreiškė norą gyventi su tėvu, toks jo noras buvo pagrįstas per didele mamos (atsakovės) kontrole, taip pat tuo, kad atsakovė neįsiklauso į jo norus. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ignoravo vaiko nuomonę, kuri yra svarbi nustatant laikiną vaiko gyvenamą vietą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CK 3.177 straipsnį teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Taigi ši teisinė nuostata iš esmės taikytina teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, EŽTT praktikoje pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38). Analogiškos nuostatos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje: vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai jo noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014). Taigi, kiekvienoje byloje būtina individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Šio pobūdžio bylose sprendžiamas klausimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynybos principu, todėl teismas, visų pirma, atsižvelgia į šio principo užtikrinimo būtinybę.Nagrinėjamu atveju, įvertinus nepilnamečio vaiko D. T. nuomonę ir byloje esančių kitų duomenų visumą, darytina išvada, kad vaiko nuomonė galimai prieštarauja jo paties interesams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į ją neatsižvelgė ir šioje proceso stadijoje ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Dėl kitų atskirajame skunde nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako, jos bus tiriamos nagrinėjant bylą iš esmės, o nuolatinė nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, galbūt atsižvelgus ir į vaiko nuomonę. Taip pat bus įvertintas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.