- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-44-953/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41181-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas, Martynas Galvičius
- Nuteistasis
- Ž. J., A. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-11-18 nuosprendžio, kuriuo Ž. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.
Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų klausimai.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį nuteistas A. B., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. J. nuteistas už tai, kad jis 2023-10-25, apie 16.15 val. garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyve, (duomenys neskelbtini), į skolą, už 300 eurų, iš A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinės medžiagos - 47,455 g kanapių (antžeminių dalių), ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,0 %, kurias nuo jų įgijimo vietos, neteisėtai gabeno automobiliu „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki savo gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), kur šio daugiabučio namo kieme, 2023-10-25, laikotarpiu nuo 16.51 iki 17.12 val. jo vairuoto automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, ant vairuotojo sėdynės, šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Mažeikių policijos komisariato pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. J. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-11-18 nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – Ž. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir perduoti jį laiduotojo G. S. atsakomybei, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė byloje nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančią išvadą ir nepripažinęs, kad byloje nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta laidavimo sąlyga, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ž. J. nusikalto pirmą kartą, tačiau akcentavo, kad jis Skuodo rajono apylinkės teismo 2005-09-12 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos prokuratūros 2018-07-16 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, t. y. pagal laidavimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos baudžiamasis teisinis santykis yra pasibaigęs, todėl Ž. J. ankstesnis patraukimas baudžiamojon atsakomybėn gali būti vertinamas kaip biografijos faktas, bet ne kaip aplinkybė neleidžianti taikyti laidavimo instituto. Be to, pažymi, kad nusikalstama veika, dėl kurios anksčiau Ž. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 284 straipsnis), yra visiškai kitokio pobūdžio, o už narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą jis atsakomybėn trauktas nebuvo.
2.2. Taip pat nurodo, kad šiuo atveju Ž. J. nei veikos padarymo metu, nei šiuo metu nėra registruotas probuojamųjų asmenų registre, yra neteistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų, proceso metu buvo matyti akivaizdi jo atgaila, išsakytas kritiškas savo veiksmų vertinimas. Nusikalstama veika atsitiktinė. Pažymi, jog laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo, be to, Ž. J. padarius naują nusikalstamą veiką, teismas svarstytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinimo klausimą, taigi ir laidavimas sukelia teisines pasekmes.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo Ž. J. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė pateiktą apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024-11-18 nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo Ž. J. ir jo gynėjo advokato M. K. apeliacinis skundas atmetamas
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu neginčijama Ž. J. kaltė ar jo veikos kvalifikavimas, prašoma atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį bendradarbio G. S. atsakomybėn.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytus proceso dalyvių argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Patikrinusi skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nuosprendį, konstatuoja, kad nuteistojo Ž. J. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnio nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Laidavimas taikytinas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019, 2K-114-628/2019 ir kt.). Įstatyme nustatyta, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas asmeniui, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-895/2015, 2K-7-266-942/2015), nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018 ir kt.). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-274-693/2018, 2K-307-689/2019, 2K-28-628/2023 ir kt.).
8. Taigi, įstatymas ir teismų praktika nubrėžia plačias teismo diskrecijos ribas priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo. Kartu kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, kai baudžiamojoje byloje teismas realizuoja įstatymo jam suteiktą galimybę apsispręsti, taip pat ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimu, turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines apsisprendimo sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal BK 40 straipsnį, laidavimas taikomas asmeniui, kuris nusikalto pirmą kartą, pripažįsta ir kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina ar įsipareigoja atlyginti žalą). Taigi, iš įstatymo nuostatų išplaukia, kad asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskirtis iš esmės yra teigiamai paveikti kaltininką, kad jis ateityje rinktųsi teisėtą elgesį, nepažeistų įstatymų. Šio tikslo įgyvendinimas užtikrinamas asmeniui skiriant laiduotoją, kuriam įstatyme taip pat keliami atitinkami reikalavimai: tai turi būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, turintis galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kiekvienu atveju, kai byloje kyla klausimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi vertinti, ar konkrečiu atveju asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, yra tikslingas.
9. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, būtinos laidavimo instituto taikymui, nustatė, kad Ž. J. padarė nesunkų, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikaltimą, praeityje nors ir buvo teistas, tačiau šiuo metu teistumas yra išnykęs, be to, 2018 m. liepos 16 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu nuteistojo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, t. y. pagal laidavimą, todėl BK 40 straipsnio 2 dalies normų kontekste laikytina, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą.
10. Be to, nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir šią aplinkybę bylą nagrinėjęs teismas pripažino lengvinančia jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Vis tik, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo nustatyti BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Be to, konstatavo, kad galimas laiduotojas G. S. nėra tinkamas laiduotojas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
12. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-301-788/2019, 2K-195-628/2023, 2K-54-594/2024). Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
13. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos buvimo, rėmėsi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį – nors Ž. J. šiuo metu yra neteistas, tačiau praeityje 2005 m. rugsėjo 12 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu asmuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko ir 2006 m. spalio 24 d. buvo lygtinai paleistas neatlikęs 3 mėnesių 6 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vėliau 2007 m. sausio 25 d. buvo išbrautas iš Mažeikių rajono pataisos inspekcijos įskaitos. Vėliau 2018 m. liepos 16 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu asmens atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, t. y. pagal laidavimą (t. 5, b. l. 175-177).
14. Be to, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro duomenų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2021 m. spalio 21 d. asmuo buvo nubaustas administracine tvarka už administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 417 str. 2 d. (vairavo automobilį ir sustojęs, paliko jį stovėti ant vejos), padarymą 15 Eur bauda, kuri buvo įvykdyta 2021 m. lapkričio 8 d. (5 t., b. l. 179)
15. Taigi, pirmosios instancijos teismui dėl nurodytų aplinkybių kilo pagrįstų abejonių, jog Ž. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Aptarti asmenį charakterizuojantys duomenys neigiamai apibūdina Ž. J. asmenybę bei rodo, kad vykę procesai praeityje, kurių metu asmuo buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme už sunkaus nusikaltimo padarymą bei vėliau praėjus 10 metų asmuo vėl padaro nesunkų nusikaltimą, tačiau prokuroro nutarimu asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesulaikė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. Ž. J. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo narkotinės medžiagos - 47,455 g kanapių (antžeminių dalių), ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 15,0 %, gabeno automobiliu iki savo gyvenamosios vietos, kur šio daugiabučio namo kieme, jo vairuoto automobilio apžiūros metu, ant vairuotojo sėdynės, šias narkotines medžiagas rado ir paėmė Mažeikių policijos komisariato pareigūnai. Minėtas rastas narkotinių medžiagų kiekis beveik 10 kartų viršija nedidelį kiekį pagal 2003 m. balandžio 23 d. Nr. V-239 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo ,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintas rekomendacijas.
16. Aptartos aplinkybės parodo, kad Ž. J. per savo gyvenimą iš viso yra padaręs 3 nusikalstamas veikas, praeityje realiai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, supranta nusikalstamų veikų atlikimo pasekmes, todėl paskutinė įvykdyta veika, numatyta LR BK 259 str. 1 d. negali būti laikoma atsitiktine. Priešingai, toks nuteistojo elgesys rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Šią išvadą dar labiau sustiprina tai, kad Ž. J. naują nusikalstamą veiką padarė jau praeityje būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. asmeniui jau buvo išreikštas pasitikėjimas, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, pirmą kartą nuteistąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, nebuvo pasiekti bausmės tikslai, nes nuteistasis pakartotinai nusikalto, savo elgesiu parodydamas, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas nuteistajam nėra efektyvus, tad ir šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad Ž. J. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl laiduotojų tinkamumo. Pirmosios instancijos teismui nuteistasis pateikė prašymą perduoti jį laiduotojo G. S. atsakomybėn pagal laidavimą (t. 6, b. l. 88-91). Pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu G. S. nurodė, jog gali daryti teigiamą įtaką Ž. J., jog jie yra bendradarbiai bei kartu užsiima tuo pačiu hobiu, t. y. žvejyba. G. S. patvirtino, jog Ž. J. pažįsta dešimt metų bei iš anksčiau, nes pažinojo jo mamą. Nurodė, jog net neįtarė, kad Ž. J. turi priklausomybę.
18. Teisėjų kolegija kaip ir pirmos instancijos teismas sutinka su aplinkybe, jog G. S. yra teigiamas pavyzdys Ž. J., nes jis teigiamai charakterizuojamas savo darbovietės, yra neteistas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prašyme nurodyta aplinkybe, jog G. S. gali daryti teigiamą įtaką Ž. J., nes jis Ž. J. pažįsta dešimt metų ir daugiau. Duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo ir galimo laiduotojo pažintį, kuri trunka daugiau kaip 10 metų byloje nėra pateikta. Be to, iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad nuteistasis Ž. J. AB ,,Orlen Lietuva“ dirba nuo 2022-09-02 ir iki nusikaltimo padarymo dienos (2023-10-25) nuteistasis su galimu laiduotoju bendradarbiai buvo virš metų laiko, o šiuo metu jų darbiniai santykiai tęsiasi virš 2 metų. Kitų duomenų apie galimą laiduotojo teigiamą įtaką nuteistajam byloje nėra. Be to, kaip ir teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas galima G. S. ilga pažintis su Ž. J. teigiamos įtakos nepadarė, nes nuteistasis 2018 m. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas negali būti taikomas formaliai. Nagrinėjamu atveju kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją ir būtų proporcinga teisės pažeidimui bei nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybei. Šiuo atveju, įvertinant tiek Ž. J. padarytą veiką, tiek jo asmenybę, manytina, kad baudžiamosios atsakomybės ir bausmės tikslus nuteistojo atžvilgiu galima užtikrinti tik paskyrus jam bausmę. Pirmos instancijos teismas parinko švelniausią BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustatė artimą sankcijos minimumui, kadangi buvo įvertintas nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir stadija – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), nuteistojo asmenybė - Ž. J. anksčiau teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 5, b. l. 175-177), administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs (t. 5, b. l. 179), dirbantis (t. 5, b. l. 181, 183), nevedęs, teigiamai charakterizuojamas darboviečių (t. 5, b. l. 189, 190), be to, asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl jos padarymo, be to, nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta ir sumažinta bausmė - 40 MGL (2000 Eur) bauda - yra paskirta tinkamai, ji yra proporcinga nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai bei jo asmenybei, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą.
20. Aptartų argumentų pagrindu darytina išvada, kad Ž. J. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų laidavimo sąlygų, tad jo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti šio instituto normų ir nuteistojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl Ž. J. ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. lapkričio 18 d. nuosprendis paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo Ž. J. ir jo gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.