Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo (buvęs pavadinimas iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos Kauno tardymo izoliatorius), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl Kauno kalėjimo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, patyrė 2022 m. gruodžio 29 d. Kauno kalėjimui neišdavus sauso maisto davinio jam išvykstant etapu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1577-520/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-191-502/2020). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1577-520/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-841-556/2020).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad 2022 m. gruodžio 29 d. iš Kauno kalėjimo jį etapuojant į Šiaulių kalėjimą nebuvo išduotas sausas maisto davinys, dėl ko jis nuo 2022 m. gruodžio 29 d. ryto iki pat šios dienos vakaro 17 val. turėjo kęsti alkį.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 29 d. buvo etapuotas iš Kauno kalėjimo į Šiaulių kalėjimą. Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2023-03-03 raštas Nr.47SD-274 patvirtina, kad aukščiau nurodytą dieną vykdomo planinio konvojaus metu V. M. iš Kauno kalėjimo Viešojo saugumo tarnybos konvojaus žinion buvo perduotas 8.50 val., o iš Viešojo saugumo tarnybos konvojaus Šiaulių kalėjime perimtas 12.25 min.(b.l.18-20).

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio (ginčui aktuali 2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3024 redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 5 dalyje buvo nustatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 31 punkte numatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. Maitinimo organizavimo taisyklių 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių; išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę; asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu (34 punktas). Intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos (12 punktas). Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (2020 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 1R-147/1V-519 redakcija, galiojanti nuo 2020 m. birželio 6 d.) 98.5 punkte numatyta, kad konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas.

Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkėje pusryčių laikas yra numatytas nuo 7.15 val. iki 8.00 val. (b.l.47-48). Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas Kauno kalėjime rytinio maitinimo metu buvo pamaitintas karštu maistu. Atsakovės atstovas nurodė, kad pervežamų asmenų iš Kauno kalėjimo atvykimo į Šiaulių kalėjimą laikas yra nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Tai, kad pareiškėjas į Šiaulių kalėjimą atvyko iki 13 val., patvirtina ir Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 3 d. raštas Nr. 47SD-274 (b. l. 18-19) bei Šiaulių kalėjimo 2023 m. kovo 3 d. pažyma Nr. SN-24-227 (b. l. 21). Taigi, laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą nagrinėjamu atveju nebuvo ilgesnis nei 6 valandos, todėl teismas konstatuoja, kad maisto davinys pareiškėjui išvykstant iš Kauno kalėjimo, nebuvo išduotas pagrįstai, atsakovo atstovas nepažeidė teisės aktais nustatytos tvarkos, susijusios su sausų maisto davinių išdavimu.

Pareiškėjas tvirtino, kad dėl neišduoto sauso maisto davinio visą 2022 m. gruodžio 29 d. buvo priverstas badauti. Tokį jo argumentą paneigia 2022 m. gruodžio 29 d. Sauso davinio išdavimo, suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykusiems į Šiaulių tardymo izoliatorių, žiniaraščio Nr. 60-29429 duomenys bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus j. specialisto E. J. 2023 m. kovo 27 d. Nr. SV-24-8763 tarnybinis pranešimas (b. l. 49, 50), kurie patvirtina, kad pareiškėjui etapu atvykus į Šiaulių kalėjimą, jam pasirašytinai pietums buvo išduotas sausas maisto davinys 13.00 val.

Pareiškėjas skunde teigė, kad Kauno kalėjimas, atsakydamas į jo skundą dėl 2022 m. gruodžio 29 d. neišduoto sauso maisto davinio, teikė jam neteisingą informaciją. Iš Kauno kalėjimo 2023 m. vasario 24 d. rašto Nr. S-19-1771 turinio matyti, kad atsakovės atstovas pareiškėjui nurodė, sauso maisto neišdavimo, pareiškėjui 2022 m. gruodžio 29 d. išvykstant etapu, teisinį pagrindą, pareiškėjui detaliai paaiškino, kiek laiko užtrunka konvojavimas į Šiaulių kalėjimą bei išaiškino šio atsakymo apskundimo tvarką. Teismas nenustatė, jog Kauno kalėjimas atsakymu į skundą būtų pareiškėjui pateikęs neteisingą informaciją. Aplinkybė, kad Kauno kalėjimo atsakymas į pareiškėjo skundą jo netenkino, nesudaro pagrindo teigti, kad šiame atsakymas pateikta informacija yra neteisinga. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl to, jog Kauno kalėjimas nepagrįstai neišdavė pareiškėjui sauso maisto davinio ir jis dėl to turėjo kęsti alkį, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.