Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei V. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju egzistuoja absoliutus negaliojimo pagrindas, argumentai, susiję su absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimu, bus nurodyti tolesnėse nutarties dalyse.

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

7. Byloje nustatyta, kad 2001 m. gruodžio 7 d. atsakovė su pradine kreditore UAB ,,Tele2“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. B3.10 A670 70669 323 18 mėnesių terminui. Ieškovė nurodė, jog pagal 2004 m. balandžio 30 d. išrašytą sąskaitą Nr. 3835927 už 363,39 Eur (1 254,71 Lt) atsakovė liko skolinga 166,41 Eur. 2005 m. gruodžio 29 d. pradinė kreditorė UAB ,,Tele2“ Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą „Lindorff“, OY, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį „Lindorff“, OY, filialą. 2018 m. sausio 30 d. UAB „Lindorff Lietuva“ pakeitė pavadinimą į UAB „Intrum Lietuva“. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. L2-762-714/2009 nustatyta, kad 2009 m. kovo 9 d. „Lindorff“, OY, kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovės išieškojimo; 2009 m. kovo 10 d. buvo priimtas teismo įsakymas dėl 235,96 Eur (814,71 Lt) skolos priteisimo, tačiau 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi teismo įsakymas, nepavykus jo įteikti skolininkei, panaikintas, o pareiškimas paliktas nenagrinėtas.

8. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, ir prašė jį taikyti.

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta 18 mėnesių terminui, jos pabaigos terminas – 2003 m. birželio 8 d. Duomenų, kad pradinė kreditorė, atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, sutartį būtų nutraukusi prieš terminą, nepateikta. 2005 m. gruodžio 29 d. pradinė kreditorė UAB „Tele2“ reikalavimo teisę perleido „Lindorff“, OY, ji į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2009 m. kovo 9 d., tačiau pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas; pakartotinai į teismą dėl skolos išieškojimo kreditorė nesikreipė. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų. Teismas nustatė, kad ieškovė dėl pažeistos teisės gynimo į teismą kreipėsi tik 2021 m. liepos 13 d., t. y. praleidusi bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, jog ieškovė reikalavimo teisę į atsakovę įgijo dar 2005 m. gruodžio 29 d., 2009 m. kovo 9 d. kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo, tačiau, pareiškimą palikus nenagrinėtą, daugiau nei 10 metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų skolai išieškoti. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį atmesti, nes jis pateiktas praleidus bendrąjį ieškinio senaties terminą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalis).

10. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Teigia, jog, priimant sprendimą, nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad apeliantė dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi 2017 m. kovo 2 d. Ieškinio senaties termino pradžią skaičiuojant nuo 2009 metais priimtos nutarties, kuria pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paliktas nenagrinėtas, ir atsižvelgiant į tai, kad apeliantė dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu į teismą kreipėsi 2017 metais, laikytina, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas nepraėjus 10 metų, taigi egzistuoja Civilinio kodekso 1.130 straipsnio l dalyje nustatyta ieškinio senaties nutraukimo aplinkybė. Be to, apeliantė teigia, jog jos duomenų bazėje saugoma informacija apie atsakovės atliktus mokėjimus skolai padengti. Tai rodo, kad atsakovė pripažįsta prievolę, tačiau teismas nei teismo posėdžio metu, nei vėliau nenustatė, kada atsakovė paskutinį kartą atliko mokėjimą skolai pagal ginčo sutartį padengti.

11. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita civilinė teisė, nėra absoliuti. Teisės į gynybą įgyvendinimas pirmiausia sietinas su subjekto, besinaudojančio šia teise, pareigomis laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų – šios pareigos yra neatskiriama visų civilinių teisių įgyvendinimo dalis (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Be šių bendrųjų teisės į gynybą įgyvendinimo aspektų, išskirtinas vienas specifinis ypatumas – šios civilinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas laiko aspektu, t. y. asmuo turi konkrečiu terminu ribojamą galimybę teismine tvarka apginti savo pažeistas subjektines teises. Terminas, kuriuo ribojamas teisės į gynybą įgyvendinimas, yra vadinamas ieškinio senaties terminu, šio termino teisinis apibrėžimas yra pateiktas CK 1.124 straipsnyje, o jo praleidimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje.

12. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas.

14. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo sudaryta 18 mėnesių terminui, jos pabaigos terminas – 2003 m. birželio 8 d. Duomenų, kad pradinė kreditorė, atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, būtų nutraukusi sutartį prieš terminą, nepateikta. 2005 m. gruodžio 29 pradinė kreditorė UAB „Tele2“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleido naujajai kreditorei „Lindorff“, OY. Ieškovės pareikštam reikalavimui dėl skolos priteisimo taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, ieškinys teismui šioje byloje pateiktas 2021 m. liepos 13 d., taigi praleidus bendrąjį ieškinio senaties terminą.

15. Ieškovė teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, dėl kurių ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas: ji kreipėsi į teismą ne tik 2009 metais, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet ir 2017 metais. Kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovė 2017 m. kovo 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašė priteisti iš atsakovės V. Ž. 169,31 Eur skolos, 31,15 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 3 Eur žyminio mokesčio; reikalavimo pagrindu nurodė 2001 m. gruodžio 7 d. Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. B.310 A670 70669 323 ir 2004 m. balandžio 30 d. sąskaitą (civilinės bylos Nr. eL2-1160-904/2017). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2017 m. balandžio 20 d. priėmė nutartį, kuria nutarė panaikinti 2017 m. kovo 3 d. teismo įsakymą, kreditorės pareiškimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį kreditorei.

16. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės pozicijos, jog pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimas teismui 2017 metais nutraukė ieškinio senaties terminą, pažymi, jog ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Kaip nustatyta iš 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-1160-904/2017, teismo įsakymas panaikintas ir nutarta kreditorės pareiškimą laikyti nepaduotu, nes kreditorė teismo nustatytu terminu, atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, nepateikė ieškinio. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, aptartą bylos rezultatą ir jį lėmusias priežastis, konstatuotina, jog pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimas teismui 2017 metais ieškinio senaties termino eigos nenutraukė, todėl, nors pirmosios instancijos teismas sprendime ir nepasisakė dėl ieškovės veiksmų, atliktų 2017 metais siekiant išsiieškoti skolą iš atsakovės, ieškovės argumentai šiuo klausimu atmestini kaip neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškinio senaties termino eigos.

17. Ieškovė apeliaciniame skunde tai pat teigia, kad nepraleido ieškinio senaties termino, nes atsakovė savo veiksmais jį nutraukė: atliko mokėjimus, kurie liudija, jog atsakovė pripažįsta skolą.

18. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas. Ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Todėl skolininko veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, sukelia ieškinio senaties termino eigos nutraukimo teisines pasekmes tik tada, kai šie veiksmai atlikti nepasibaigus ieškinio senaties terminui. Atsižvelgdamas į tai, aiškindamasis aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino eigos nutraukimu, teismas visada turi nustatyti, kada konkrečiai atlikti veiksmai, nurodyti CK 1.130 straipsnio 2 dalyje.

19. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog atsakovė atliko dalies skolos mokėjimus nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2017 m. kovo 20 d.; iš viso per šį laikotarpį sumokėjo 69,55 Eur; apeliaciniame skunde pateikiama mokėjimų lentelė.

20. Teismas, pasisakydamas dėl šio ieškovės argumento, kaip, ieškovės nuomone, turinčio esminės įtakos ieškinio senaties termino skaičiavimui, pažymi, jog apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios bylų procesui apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Nors visas civilinio proceso stadijas, tarp jų ir apeliaciją, sieja bendrieji civilinio proceso principai, kiekviena civilinio proceso stadija reglamentuojama atsižvelgiant į pagrindinį jai keliamą tikslą.

21. Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 36 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį reglamentuojančių CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų normas, taip pat į šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

22. Esminis civilinės bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo ir draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimai, atsikirtimai ir įrodymai. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis nepalankių CPK nustatytų teisinių pasekmių. Jos pasireiškia ir kaip draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai).

23. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

24. Nagrinėjamu atveju apeliantė proceso pirmosios instancijos teisme metu nepateikė teismui apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino skaičiavimu; taigi apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės naujais argumentais, kurie iki apeliacinio proceso nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip nustatyta iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovė byloje 2021 m. lapkričio 23 d. pateikė teismui raštu įformintą prašymą taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovė teisėjo rezoliucija buvo įpareigota iki 2021 m. gruodžio 10 d. pareikšti savo poziciją dėl pateikto prašymo. 2021 m. gruodžio 20 d. byloje įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame ieškovė nedalyvavo. Kitas posėdis paskirtas 2022 m. vasario 1 d. 2022 m. sausio 25 d. ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovei nedalyvaujant, dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą nepasisakė. 2022 m. vasario 1 d. įvykusiame teismo posėdyje nė viena iš proceso šalių nedalyvavo. Atsižvelgdamas į nurodytą proceso eigą, teismas akcentuoja, jog ieškovė buvo informuota apie atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, tačiau savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė, jokių nesutikimo argumentų nepateikė, nors yra saistoma pareigos ekonomiškai ir operatyviai naudotis jai priklausančiomis proceso teisėmis ir tinkamai vykdyti pareigas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo proceso metu nebuvo pateikta jokių ieškovės argumentų dėl to, jog atsakovė pripažino skolą ją mokėdama, duomenų (su ieškiniu ar vėliau procese nebuvo pateikti jokie įrodymai dėl atsakovės atliktų dalies skolos mokėjimų), taigi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pagal byloje šalių pateiktus duomenis. Iš aptartos bylos proceso pirmosios instancijos teisme eigos matyti, jog ieškovė nepasinaudojo teise pateikti savo poziciją byloje keliamu ieškinio senaties termino taikymo klausimu, nurodyti ją pagrindžiančius argumentus ir įrodymus. Kaip jau minėta, pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, dėl to teismas ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties termino nutraukimu atsakovei atliekant dalies skolos mokėjimus, nenagrinės ir dėl jų nepasisakys.

25. Konstatavęs, jog apeliacinis skundas grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurių apeliacinės instancijos teismas nenagrinės, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, teismas neturi jokio pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas būtų priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, pritaikė tinkamas teisės normas ir į bylą pateiktos įrodymų visumos pagrindu padarė išvadą, jog ieškinys atmestinas dėl to, kad praleistas ieškinio senaties terminas jam pateikti.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, pagrindo jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

27. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, apeliacinio proceso metu patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.