- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- e2-699-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01330-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- I. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,AviaAM B02“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. L. (I. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti jo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4154-912/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AviaAM B02“ ieškinį atsakovui I. L. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,AviaAM B02“ 2019 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. L. 490 000 Eur skolą, 112 507,97 Eur sutartines palūkanas, 17 640 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties pagrindu paskolino atsakovui 650 000 Eur, atsakovas įsipareigojo grąžinti skolą iki 2016 m. gegužės 7 d., taip pat mokėti 3 proc. dydžio metines palūkanas (sutarties 1.1, 2.2 punktai). Šalių 2016 m. gegužės 7 d. susitarimu paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 15 d., o 2016 m. rugsėjo 13 d. susitarimu iki 500 000 Eur buvo sumažinta grąžintina paskolos suma, iki 2017 m. birželio 1 d. pratęstas paskolos grąžinimo terminas bei pakeistas palūkanų dydis, jas padidinant iki 7 proc. Tačiau atsakovas iki nustatyto termino visos paskolos sumos negrąžino, į raginimus nereagavo, todėl ieškovė prašo skolą, 112 507,97 Eur sutartines palūkanas, 17 640 Eur delspinigius ir procesines palūkanas priteisti iš sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusio atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas, atsakovui per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, 2019 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą už akių ir juo ieškovės reikalavimus patenkino visiškai: priteisė iš atsakovo 490 000 Eur skolą, 112 507,97 Eur palūkanas, 17 640 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (507 640 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 626 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad paskolos teisinių santykių tarp šalių susiklostymą patvirtina šalių sudarytos sutartys, o tokių duomenų byloje, kad atsakovas būtų grąžinęs paskolą ieškovei ir sumokėjęs palūkanas, nėra.
Šalies argumentai
4. Atsakovas I. L. 2020 m. sausio 20 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
5. Nurodė, kad jam, Turkijos Respublikos piliečiui, buvo įteikti teismo siųsti dokumentai, surašyti anglų kalba, kurios jis nesupranta. Atsakovo teigimu, jis kreipėsi į Vyriausiąją Antalijos Prokuratūrą, kad dokumentai jam būtų pateikti turkų kalba, tačiau tokių negavo. Taigi įteikiant dokumentus buvo pažeistos Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje 5 straipsnio nuostatos. Atsakovas nebuvo informuotas apie teismo posėdį, negalėjo pateikti savo argumentų bei įrodymų, todėl nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam, pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi atsakovo I. L. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
7. Teismas nurodė, kad pagal 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau – Hagos konvencija) 5 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės, į kurią kreipiamasi, Centrinė įstaiga dokumentą įteikia pati arba pasirūpina, kad jį įteiktų atitinkama institucija tokiu būdu, kokį numato tos valstybės vidaus teisė įteikiant dokumentus civilinėse bylose šalies viduje asmenims, kurie yra tos valstybės teritorijoje. Jei dokumentas turi būti įteiktas pagal 5 straipsnio pirmąją dalį, Centrinė įstaiga gali reikalauti, kad dokumentas būtų parengtas valstybės, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų arba būtų pateiktas atitinkamas jo vertimas (Hagos Konvencijos 5 straipsnio 3 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju Turkijos Respublikos teisingumo ministerijos Užsienio ir Europos Sąjungos reikalų departamento Dokumentų įteikimo civilinėse bylose biuras 2019 m. lapkričio 11 d. pranešimu informavo, kad atsakovui 2019 m. spalio 21 d. įteiktas teisminis dokumentas. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad atsakovas ir neginčija gavęs jam adresuotus bylos procesinius dokumentus, tik tvirtina, kad šie, pažeidžiant Hagos konvencijos 5 punkto nuostatas, yra parengti jam nesuprantama anglų kalba. Teismas, nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija, nurodė, kad ir pati paskolos sutartis bei jos pakeitimai, kurių pagrindu savo reikalavimus grindė ieškovė, taip pat sudaryti būtent anglų kalba, be to, dviem kalbomis – lietuvių ir anglų – sudaryta ir atstovavimo sutartis. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas supranta anglų kalbą ir geba ja sudaryti įvairius sandorius.
9. Pasisakydamas dėl su pareiškimu pateikto įrodymo – rašto Antalijos vyriausiajai valstybinei prokuratūrai, Teisingumo ministerijos Užsienio reikalų ir Europos Sąjungos generaliniam direktoratui (Teisminei tarnybai), teismas pažymėjo, kad pateiktos tik šių dokumentų kopijos. Šis raštas pirmiausiai išverstas į anglų kalbą, o iš anglų kalbos – į lietuvių kalbą. Vertimas į anglų kalbą nepatvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, neaiški jo paskirtis. Be to, iš šalia pridėto kvito matyti, kad atsakovas šį raštą pateikė institucijoms 2019 m. lapkričio 12 d. (t. y. praėjus daugiau nei 20 dienų po dokumentų įteikimo), tačiau nepridėta jokių šių institucijų atsakymų. Jokių duomenų iš šių institucijų negavo ir Vilniaus apygardos teismas.
10. Teismo vertinimu, atsakovui procesiniai dokumentai su jų vertimu į anglų kalbą parengti ir įteikti nepažeidžiant Hagos konvencijos 5 straipsnio nuostatų, o pareiga pranešti atsakovui apie teismo posėdį šiuo atveju nebuvo kilusi, kadangi byla nebuvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų panaikinti sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovas I. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nors atsakovas savo rašte Vyriausiajai Antalijos prokuratūros įstaigai nurodė, kad pageidauja gauti procesinius dokumentus turkų kalba, tačiau nei minėtų dokumentų pageidaujama kalba, nei jų vertimų jis negavo. Atsakovas negavo ir jokio atsakymo iš Vyriausiosios Antalijos prokuratūros, todėl negalėjo nieko pateikti ir į nagrinėjamą bylą. Nesuteikus galimybės gauti teismo procesinius dokumentus gimtąja turkų kalba, buvo pažeistos atsakovo teisės ir Hagos konvencijos 5 straipsnio nuostatos.
11.2. Atsakovas netvirtina, kad jis visiškai nesupranta anglų kalbos – jis gali susikalbėti šia kalba buitiniame lygyje, tačiau procesiniai dokumentai yra parengti specifine teisine kalba, todėl ją reikia pakankamai gerai suprasti, siekiant išsiaiškinti dokumentų turinį bei pateikti atsikirtimus. Jis pagrįstai tikėjosi, kad gaus jam siųstų procesinių dokumentų vertimą į turkų kalbą, tačiau sulaukė sprendimo už akių.
11.3. Su advokatais Lietuvoje susisiekė atsakovo atstovai – Turkijos advokatai, todėl neteisinga teigti, kad atsakovas tiesiogiai sudarinėja sandorius anglų kalba. Neabejotinai, kad sudarydamas sandorį dėl 490 000 Eur paskolos, atsakovas taip pat konsultavosi su jį atstovaujančiais Turkijos advokatais.
11.4. Tinkamai nepranešus atsakovui apie pradėtą procesą buvo pažeistas šalių lygybės principas, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Dokumentai atsakovui įteikti vadovaujantis teisine fikcija.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB ,,AviaAM B02“ atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovas neneigia, kad procesiniai dokumentai (kartu su teismo pranešimu apie įpareigojimą pateikti atsiliepimą ir įpareigojimo nevykdymo galimas pasekmes) jam buvo įteikti ir jis juos priėmė. Iš atsakovo pateiktų dokumentų matyti tik tai, kad, juos priėmęs, atsakovas vėliau bandė juos grąžinti įteikusiai institucijai tvirtindamas, jog tariamai nesuprato dokumentų turinio.
12.2. Atsakovas, siekdamas vilkinti bylos procesą, nurodo melagingus duomenis, kad jam nėra suprantama anglų kalba. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, atsakovo anglų kalbos žinios yra pakankamai geros.
12.3. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog esant rašytiniams įrodymams, kurie pagrindžia faktą, jog asmuo moka užsienio kalbą (pvz. užsienio kalba pasirašytos sutartys), asmens pareiškimai apie tariamą užsienio kalbos nemokėjimą turi būti vertinami kaip nepagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1284/2012). Šiuo atveju byloje yra pateikti net trys atskiri vien anglų kalba parengti dokumentai (paskolos sutartis, du susitarimai dėl jos pakeitimo), kurie su atsakovu buvo derinti anglų kalba.
12.4. Akivaizdu, kad atsakovui įteiktų dokumentų turinys ir forma atitiko Turkijos Respublikos procesinius reikalavimus, kadangi kitu atveju dokumentai būtų grąžinti teikiančiai institucijai Lietuvos Respublikoje. Iš faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų taip pat yra akivaizdu, kad atsakovas procesinius dokumentus priėmė savanoriškai, t. y., priešingai nei dabar teigia savo prašymuose, priimdamas dokumentus puikiai suprato jų turinį ir reikšmę.
Šalies argumentai
12.5. Atsakovo pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo akivaizdžiai neatitiko CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų jo turiniui. Atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti priimto jam už akių teismo sprendimo neteisėtumą, ir nepasisakė dėl bylos esmės. Atsakovas neginčija nei jam suteiktos paskolos fakto, nei faktų, kad jis nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų ir negrąžino paskolos sutartais terminais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl sprendimo už akių instituto paskirties
13. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto I. L. pareiškimas dėl sprendimo, priimto jam už akių, peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas skatina šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).
15. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos yra įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas tada, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, o taip pat ir tada, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar kito paruošiamojo dokumento, o antroji šalis savo atsiliepime į ieškinį ar kitame paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimas už akių dėl procesinio dokumento nepateikusios ar į teismo posėdį neatvykusios (jeigu toks posėdis rengiamas) šalies gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos tai šaliai buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
16. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios šalies atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat turi būti nurodytos ir tokios aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kartu pateikiant įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes.
17. Taigi, sprendimo už akių priėmimo institutas taikomas pasyviajai proceso šaliai, teismui priimant sprendimą dėl byloje kilusio ginčo tų įrodymų, kurie yra byloje, pagrindu. Tuo tarpu pasyvioji proceso šalis prisiima riziką, kad jai nepalankaus teismo sprendimo už akių priėmimo atveju teismas gali ir neatsižvelgti į jos pavėluotai pateiktus įrodymus, padaręs išvadą, kad ši šalis sąžiningai nesinaudojo jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
Dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo
18. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Pareiškimą teikianti šalis turi įrodyti bent vieną iš aptartų sąlygų.
19. Apeliantas siekė įrodyti tik vieną iš šių sąlygų, teigdamas, kad teisinio pagrindo sprendimui už akių priimti nagrinėjamu atveju nebuvo, nes jam nebuvo tinkamai įteikti su byla susiję procesiniai dokumentai. Nei argumentų, nei juos pagrindžiančių įrodymų, kurie, jo vertinimu, būtų galėję turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, apeliantas nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas ir pasisako tik dėl to, ar šioje byloje galėjo būti priimtas teismo sprendimas apeliantui už akių.
20. Įstatymų leidėjas CPK 285 straipsnio 3 dalyje yra išvardinęs tuos atvejus, kai negali būti tenkinamas antrosios šalies prašymas priimti sprendimą už akių, be kita ko, ir kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą. Apeliantas tinkamą nepranešimą apie Lietuvoje prasidėjusį prieš jį civilinį procesą ir ieškovės pareikštus reikalavimus dėl skolos priteisimo motyvuoja netinkama jam adresuotų procesinių bylos dokumentų kalba. Pasak apelianto, jam, Turkijos Respublikos piliečiui, gyvenančiam Turkijoje, skirti procesiniai dokumentai turėjo būti išversti į turkų kalbą, o į anglų kalbą išverstų dokumentų įteikimą vertina kaip Hagos konvencijos 5 straipsnyje nustatytos dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimą.
21. Hagos konvencijos, kurią Lietuvos Respublika yra ratifikavusi 2000 m. gegužės 9 d. (įsigaliojo 2001 m. birželio 1 d.), 1 straipsnyje nustatyta, kad ji taikoma nagrinėjant visas civilines ir komercines bylas, kai yra pagrindas perduoti teisminį arba neteisminį dokumentą, kad jis būtų įteiktas užsienyje. Pagal valstybės, kurioje dokumentai buvo parengti, teisę kompetentinga įstaiga arba teismo pareigūnas perduoda valstybės, į kurią kreipiamasi, Centrinei įstaigai prašymą, atitinkantį šios konvencijos priede pateiktą pavyzdį, nereikalaujant tų dokumentų legalizavimo ar kito panašaus formalumo; prie prašymo pridedamas dokumentas, kurį reikia įteikti, arba jo kopija (Hagos konvencijos 3 straipsnis).
22. Apelianto nurodytame Hagos konvencijos 5 straipsnyje nurodyta, kad valstybės, į kurią kreipiamasi, centrinė įstaiga dokumentą įteikia pati arba pasirūpina, kad jį įteiktų atitinkama institucija: a) tokiu būdu, kokį numato tos valstybės vidaus teisė įteikiant dokumentus civilinėse bylose šalies viduje asmenims, kurie yra tos valstybės teritorijoje, arba b) tam tikru būdu, kurio prašo pareiškėjas, jei toks būdas neprieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisei. Atsižvelgiant į šio straipsnio pirmosios dalies b punktą, dokumentas visada gali būti įteikiamas jį pristatant adresatui, kuris savanoriškai jį priima. Jei dokumentas turi būti įteiktas pagal šio straipsnio pirmąją dalį, centrinė įstaiga gali reikalauti, kad dokumentas būtų parengtas valstybės, į kurią kreipiamasi, valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų arba būtų pateiktas atitinkamas jo vertimas.
23. Hagos konvencijos 15 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jei šaukimas į teismą arba lygiavertis dokumentas turėjo būti perduotas į užsienį įteikimui pagal šios Konvencijos nuostatas, o atsakovas neatvyko į teismo posėdį, teismo sprendimas nepriimamas tol, kol nenustatoma, kad: a) dokumentas buvo įteiktas valstybės, į kurią buvo kreiptasi, vidaus teise nustatytu būdu, skirtu įteikti dokumentus civilinėse bylose šalies viduje asmenims, esantiems jos teritorijoje, arba b) dokumentas iš tikrųjų buvo pristatytas atsakovui arba į jo gyvenamąją vietą kitu šioje Konvencijoje nurodytu būdu, ir kad abiem šiais atvejais dokumentai buvo įteikti pakankamai iš anksto, kad atsakovas galėtų gintis.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Hagos konvencijos nuostatas, yra nurodęs, kad tinkamas teismo dokumentų įteikimas asmeniui yra svarbus proceso dalyvių teisių aspektu. Teismo proceso dalyviai gali tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, jeigu jie informuoti apie procesą ar teismo posėdį. Teismo procesas bus pripažintas tinkamu tik tuomet, jeigu asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą arba jeigu jam buvo tinkamai įteikti kiti teismo dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2004; 2020 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2020, 28 punktas).
25. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad apeliantui skirtas ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į jį pateikimo bei teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo išversti į anglų kalbą ir 2019 m. rugsėjo 17 d. išsiųsti Turkijos Respublikos teisingumo ministerijai. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. lapkričio 22 d. buvo gautas Turkijos Respublikos įteikiančiosios institucijos pranešimas apie tai, kad procesinius dokumentus apeliantui pavyko įteikti, bei įrodymai apie tai, kad teismo dokumentai jam įteikti 2019 m. spalio 21 d.
26. Pagal Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose sutartį, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotą 1996 m. vasario 6 d., 14 straipsnio 1 dalį, įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybės nacionalinę teisę, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti šios šalies valstybine kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas į anglų kalbą. Kitais atvejais jie įteikiami gavėjui tik tuo atveju, jei jis sutinka juos priimti. Vadinasi, adresatas pagrįstai galėtų pasinaudoti teise atsisakyti priimti dokumentus tik tada, kai dokumentai, kuriuos siekiama jam įteikti, nėra parengti nei viena iš šių kalbų (t. y. ne turkų kalba ir ne anglų kalba).
27. Kadangi apeliantui skirti procesiniai dokumentai buvo išversti į vieną iš Lietuvos Respublikos ir Turkijos Respublikos dvišalėje sutartyje nurodytų ir priimtinų šalių bendradarbiavimui kalbų – anglų kalbą, nėra jokios pagrindo padaryti išvadą, kad dokumentai išsiųsti bei įteikti pažeidžiant dvišalės sutarties ar Hagos konvencijos nuostatas. Jokių įrodymų, kad aptartas dokumentų įteikimo būdas nėra suderinamas su Turkijos Respublikos teise, apeliantas nepateikė.
28. Nėra pagrįsti ir tokie apelianto atskirojo skundo teiginiai, kad įteikti bylos dokumentai yra išversti į apeliantui nesuprantamą anglų kalbą, juolab kad tinkamu procesinių dokumentų įteikimu yra suinteresuotas ne tik siunčiamo dokumento adresatas (t. y. asmuo, kuriam jis turi būti įteiktas), bet ir antroji šalis, siekdama veiksmingos ir operatyvios savo teisių gynybos. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad vien jau tai, jog apeliantas ne vieną kartą anglų kalba buvo sudaręs teisinius dokumentus (paskolos sutartį ir visus jos pakeitimus), kuriais, atitinkamai, prisiėmė ir pakankamai ženklius turtinius įsipareigojimus ieškovei, leidžia spręsti apie jo gebėjimą gerai suprasti šią kalbą. Todėl šie atskirojo skundo argumentai vertintini kaip gynybinė apelianto pozicija, kuri, be kita ko, nėra paremta jokiais priešingą vertinimą galinčiais lemti objektyviais įrodymais. Atmestini kaip aiškiai nepagrįsti ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad dokumentai jam buvo įteikti vadovaujantis teisine fikcija.
29. Procesiniai dokumentai apeliantui buvo įteikti 2019 m. spalio 21 d., o sprendimas už akių, kurį prašoma peržiūrėti, priimtas 2019 m. gruodžio 17 d., t. y. praėjus 2 mėn. nuo jų įteikimo. Per visą šį laiką apeliantas, neabejotinai žinodamas / turėdamas žinoti apie prieš jį inicijuotą civilinę bylą, jokių procesinių veiksmų nesiėmė ir savo pozicijos dėl paskolos sutarties (ne)įvykdymo nenurodė. Tik su savo pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantas pateikė Turkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijai adresuoto rašą dėl dokumentų vertimo į turkų kalbą pateikimo, tačiau ir jo surašymo data nėra nurodyta, o iš pridėto kvito neįmanoma identifikuoti, kokie ir kokio turinio dokumentai buvo siunčiami Turkijos Respublikos institucijoms. Be to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, turkų kalba surašyto rašto vertimas į anglų kalbą nėra patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 113 straipsnio 3 dalis), todėl toks dokumentas negali būti laikomas patikima įrodinėjimo priemone (CPK 202 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui įstatymų reikalavimus atitinkantis dokumentų vertimas taip pat nebuvo pateiktas.
30. Konstatuotina, kad toks apelianto elgesys, kuomet aktyvių veiksmų jis ėmėsi tik po to, kai buvo priimtas jam nepalankus sprendimas už akių, nors apie pradėtą procesą jis buvo informuotas tinkamai, negali būti laikomas nei sąžiningu, nei teikiančiu pagrindą sprendimui už akių peržiūrėti. Pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai ir pagrįstai netenkino apelianto pareiškimo dėl 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo bei bylos atnaujinimo.
31. Įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas šalys nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.