- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2S-672-459/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditinių reikalavimų padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašo: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės S. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. lapkričio 1 d.; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų L. J., A. J., I. J. gyvenamąją vietą su tėvu V. J.; 4) nustatyti S. G. ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ,,50 : 50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma ieškovo siūlomu būdu; 5) iš atsakovės S. G. priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) per mėnesį kiekvienam, už einamą mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, iki vaikai baigs bendrojo lavinimo mokyklą, išlaikymą pervedant į ieškovo V. J. banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka; 6) priteisti V. J. asmeninės nuosavybės teise 594 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė 17 202,24 Eur; 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, vardinių paprastųjų akcijų, kurių vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė 2 898 Eur, bei AB SEB banke V. J. vardu registruotas 15 000 Eur vertės vardines akcijas; 7) ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis priteisti: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/80 žemės sklypo dalį daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/19 dalį negyvenamosios patalpos-automobilių saugojimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą-garažą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); butą (bendrabučio tipo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelį unikalius Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 25 000 Eur šeimos santaupų; 8) atsakovei S. G. priteisti automobilį Suzuki Reno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovas ieškiniu prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną, iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos atsakovės bendravimo su nepilnamečiais šalių vaikais tvarką „50 : 50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma, ieškovo nurodomu būdu, t. y. nustatyti atsakovės S. G. laikiną bendravimo tvarką su vaikais L. J., A. J., I. J. „50 : 50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma, pagal kurią vaikai su skyrium gyvenančia motina S. G. bendrauja kas antrą savaitę (po 7 dienas) nuo pirmadienio, S. G. pasiimant vaikus iš lankytinos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo procesui, iki pirmadienio, pristatant vaikus į lankytiną ugdymo įstaigą, arba vaikus paimant iš vaikų gyvenamosios vietos 19.00 val. ir grąžinant vaikus po savaitės pirmadienį į vaikų gyvenamąją vietą 19.00 val. vaikus grąžinus į jų gyvenamąją vietą, motina vaikus perduota tiktai tėvui V. J.. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos siekiant, kad santuokos nutraukimo procese vaikai kiek įmanoma išvengtų bet kokių neigiamų padarinių. Be to, atsakovė ieškovui išsakė savo poziciją, jog apribos jo lankymąsi ir bendravimą su vaikais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo V. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas. Pagrindiniai argumentai:
3.1. Teismas pažymėjo, kad vienas iš ieškovo ieškinio reiškiamų reikalavimų taip pat yra bendravimo tvarkos su vaikais nustatymas „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma, o ieškiniu įrodinėjamos aplinkybės taip pat nurodomos ir kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas.
3.2. Teismas nustatė, kad duomenų, jog atsakovė šiuo metu trukdytų ieškovui bendrauti su vaikais nepateikta, vaikų interesai bendrauti ir matytis su abiem tėvais yra apsaugoti, ir kaip nurodo ieškovas abu tėvai dalyvauja vaikų auklėjime. Nors atsakovė gyvena atskirai, tačiau vykdo motinos pareigas, palaiko ryšį su vaikais, todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovė ieškovui išsakė, jog ji ateityje apribos jo lankymąsi ir bendravimą su vaikais, neatitinka laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų tikslų (CK 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis, 3.170 straipsnio 3 dalis).
3.3. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, todėl atsižvelgdamas į vaikų interesus, byloje nesant duomenų, jog atsakovė gali riboti ieškovo bendravimą su vaikais ar pati su jais bendrauti nepakankamai, ieškovo prašymo netenkintino (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.65 straipsnis, CPK 144 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, kol civilinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
4.1. Ieškovas teigia, kad vaikų interesai vykstančio proceso metu turėtų būti apsaugoti maksimaliai. Ieškovui šiek tiek susidaro nuomonė, jog skundžiamoje nutartyje atsižvelgta tik į atsakovės interesus. Teismas turėjo pareigą vadovautis vaikų interesais ir užtikrinti jų teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Ieškovas pažymi, kad atsakovė jau kurį laiką piktnaudžiauja savo motinos identitetu nepilnamečių vaikų ir tėvo atžvilgiu. Ieškovo nuomone, atsakovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais (mažoji dukra ne kartą darželyje buvo su suplyšusiais rūbais, rūbus siuvo ieškovas); sūnus A. mokykloje neturi reikiamų priemonių (po tų dienų kai vaikas būna pas motiną); ieškovui apie tai pažymėjus, atsakovė šiais klausimais su ieškovu bendrauja priešiškai, ignoruoja ieškovą.
4.2. Ieškovė nuolat keičia vaikų pasiėmimo laiką, dienas, tokiu savo elgesiu kenkia ir vaikų interesams. Ieškovui suplanavus buvimo laiką su vaikais, būna atvejų kai pati išvyksta su vaikais, neinformuodama ieškovo. Ieškovui atvežus į atsakovės gyvenamąją vietą perduoti vaikus, ieškovės namuose nebūna, netgi iki vėlumos, ieškovas laukia su vaikais drauge bute kol atsakovė grįš, nes vaikai yra nepilnamečiai, šalių mažiausia duktė (duomenys neskelbtini) metų, ieškovas vienų vaikų niekada namuose nepalieka.
4.3. Atkreipiamas dėmesys, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Prie atskirojo skundo pridedamos SMS žinutės ieškovo nuomone įrodo, kad tarp tėvų kyla ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
4.4. Atsižvelgiant į neturtinius vaikų interesus, bei į vaikų emocinę ir psichologinę būklę, išskirtinai atsižvelgiant tik į nepilnamečių vaikų interesus ieškovas mano, jog yra būtina nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu ir nustatyti vaikų motinos laikiną bendravimo tvarką, kadangi nereguliarus ieškovo bendravimas su vaikais pažeidžia pačio ieškovo ir vaikų interesus, kadangi ilgesniu laikotarpiu ieškovas negali planuoti savo laiko su vaikais.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Apibendrindama poziciją dėl atskiruoju skundu keliamo reikalavimo – nustatyti laikiną šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovė laikosi pozicijos, jog byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog ji kokiu nors būdu ar priemonėmis trukdo ieškovui bendrauti su vaikais. Tai reiškia, kad vaikų interesai bendrauti ir matytis su abiem tėvais yra apsaugoti, abu tėvai dalyvauja vaikų auklėjime, atsakovė, nors ir gyvena atskirai, tačiau tinkamai vykdo motinos pareigas, palaiko ryšį su vaikais, todėl ieškovo prašoma taikyti šioje dalyje laikinoji apsaugos priemonė neatitinka įstatymo numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų bei galimų jų taikymu siekti tikslų (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, CPK 144 straipsnio 1 dalis).
5.2. Atsakovė laikosi pozicijos, kad įvertinus byloje esančius duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino bendravimo tvarkos nustatymo gali būti pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, todėl atsižvelgiant į vaikų interesus, byloje nesant duomenų, jog atsakovė piktnaudžiauja motinos teisėmis ir riboja ar rengiasi riboti ieškovo bendravimą su vaikais ar pati netinkamai vaikais rūpinasi ar su jais bendrauja nepakankamai, tokiu būdu pažeidžiant vaikų teises ir teisėtus interesus, ieškovo atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys augina tris nepilnamečius vaikus: L. J., A. J., I. J..
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
11. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas į bylą pateikė 2022 m. gegužės 8 d. el. laiško išrašą, SMS išrašus, jais remiasi savo atskirajame skunde. Iš šių įrodymų matyti, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas atsirado jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečių vaikų interesais bei tai, jog šių įrodymų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, konstatuoja, kad yra pagrindas apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus pridėti prie bylos. Be to, atsakovė atsiliepime turėjo galimybę į juos atsikirsti ir tai padarė.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Apelianto atskirajame skunde nurodoma, kad teismas turėjo pareigą vadovautis vaikų interesais ir užtikrinti jų teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Apeliantas pažymi, kad atsakovė jau kurį laiką piktnaudžiauja savo motinos identitetu nepilnamečių vaikų ir tėvo atžvilgiu. Ieškovo nuomone, atsakovė netinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, prie atskirojo skundo pridedamos SMS žinutės ieškovo nuomone įrodo, kad tarp tėvų kyla ginčai dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
13. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nors ir lakoniškai atsisakė tenkinti prašymą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tačiau pritaria tokiai teismo išvadai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad vaikai iki šiol gyveno su mama, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamosios vietos, nes staigus vietos pakeitimas būna susijęs su neigiamais vaikų emociniais, psichologiniais išgyvenimais, adaptaciniais ir kitais padariniais. Byloje nėra duomenų, kad dabartinė vaikų gyvenamoji vieta neatitinka jų interesų ir / ar jie toje vietoje yra pažeidžiami. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos yra pagrįsta.
14. Apeliantas skundu siekia nustatyti šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ,,50 : 50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma jo siūlomu būdu.
15. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir nuolatinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018). Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymo nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Pažymėtina, jog ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).
16. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą pažymi tai, kad apelianto siūlomas laikinas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo modelis iš esmės yra galimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad toks vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko“), yra iš esmės suderinamas su vaiko interesais ir (ar) galimas pagal Lietuvos teisę (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
17. Reikšminga akcentuoti tai, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių ir bylos įrodinėjimo dalykas sutampa.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimų tenkinimo paskirtys ir tikslai skiriasi. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškiniu pareikšto ieškovo materialinio teisinio reikalavimo ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, yra pagrindas konstatuoti, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl bendravimo tvarkos nustatymo savo turiniu iš esmės sutampa su ieškinio reikalavimu, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties ir tikslo (CPK 145 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, taikydamas apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės tenkintų ieškinio reikalavimą. Vaiko gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės. Teismo vertinimu, šios nutartis priėmimo metu turimais duomenimis, netikslinga keisti bendravimo su vaikais tvarkos.
19. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas ieškinyje nurodo, kad jo prašoma bendravimo tvarka taikoma ir šiuo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu apeliantas yra teisus, nėra tikslinga dar kartą tokią tvarką nustatyti, nes jos įforminimas raštu sukels papildomus sunkumus ją įgyvendinant. Kaip žinoma, įstatyme nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, tėvai turi dėti maksimalias pastangas jas įgyvendinant.
20. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų - šalių procesiniuose dokumentuose, nustatyta, kad tarp šalių yra susiklostę gana konfliktiniai santykiai, kai kuriais atvejais vienas iš tėvų mano, kad kitas negeba priimti abiem pusėms priimtino sprendimo, susijusio su vaiko interesais. Pažymėtina, kad apelianto nurodomi argumentai, kad atsakovė negali pasirūpinti vaikais yra neparemti jokiais specialistų duomenimis ir / ar išvadomis (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nėra psichologijos, psichiatrijos specialistas (tokių duomenų byloje nėra), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad jo nuogąstavimai dėl vaikų gyvenimo, bendravimo ir kitų sąlygų (suplyšusių drabužių, kt.), negali būti priežastis keisti nusistovėjusią bendravimo su vaikais tvarką.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai preliminariai įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas neįrodė, kad egzistuoja pagrindas byloje nustatyti jo siūlomą nepilnamečių vaikų su tėvais bendravimo tvarką.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs susiklosčiusią faktinę situaciją visų byloje esančių įrodymų kontekste šios nutarties priėmimo metu, sprendžia, jog, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, atsisakęs nustatyti ieškovo norimą laikiną bendravimo su vaikais tvarką, nepažeidė nepilnamečių vaikų interesų, nenukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl šiuo metu bendravimo tvarkos keisti taip, kaip pageidauja apeliantas, nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai nuosekliai išanalizavo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, susijusius su nepilnamečių vaikų bendravimo su jais tvarkos nustatymu, įvertindamas tai, ar tarkos pakeitimas neprieštarauja jų interesams.
23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus ginčą iš esmės, priklausomai nuo visos bylos baigties (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
26. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.