Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-08 · Civilinė byla Nr. 2-643/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-08
Bylos Nr.
2-643/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė
Atsakovas
S. P.
Ieškovas
akcinės bendrovės DnB NORD banko
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-643/2011Procesinio sprendimo kategorija: 99.4.; 121.6.; 122.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio, žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2670-585/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovui S. P. , tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės namai“, dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (b. l. 91-93) ieškovo AB DnB NORD banko ieškinį patenkino visiškai ir priteisė jo naudai iš atsakovo S. P. (trečiojo asmens laiduotojo) 8 509 180,97 EUR (ekvivalentas nacionaline valiuta – 29 380 500,05 Lt) skolą ir 39 240 Lt žyminį mokestį (b. l. 42).

Šalies argumentai

Atsakovas S. P. 2010 m. spalio 28 d. paduotu apeliaciniu skundu (b. l. 94-97) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo iš dalies atleisti nuo pareigos mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, o šio prašymo netenkinus - bent atidėti žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Prašymą grindė tuo, kad už apeliacinį skundą mokėtinas 30 000 Lt žyminis mokestis. Atsakovas dirba „Ekonomiškos gyvenvietės“, uždirba 1 577 Lt/mėn., tačiau net ir šių pajamų faktiškai negauna, nes įmonėje trūksta apyvartinių lėšų. Iš šios sumos atsakovas turi išgyventi pats ir išlaikyti vaikus. Nekilnojamojo turto neturi, o anksčiau turėtą pardavė ir gautas lėšas investavo į tretįjį asmenį, kuris dabar bankrutuoja ir kuriame yra pakankamai turto įvykdyti prievoles, bet kuris atsakovui šiuo metu yra nepasiekiamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi (b. l. 104-106) ieškovo prašymą dėl atleidimo iš dalies nuo pareigos mokėti žyminį mokestį ar žyminio mokesčio dalies atidėjimo atmetė ir nustatė atsakovui 30 d. terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sumokėti 38 850 Lt žyminio mokesčio dalį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad už apeliacinį skundą mokėtinas maksimalus (indeksuotas) 39 000 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 1 d.), atsakovas sumokėjo tik 150 Lt (b. l. 103). Teismas sprendė, kad net rimti finansiniai sunkumai, iškylantys asmeniui, besikreipiančiam į teismą, nėra besąlyginis pagrindas taikyti CPK 83 straipsnio 3 dalyje arba 84 straipsnyje numatytas procesines privilegijas. Vertinant suinteresuoto asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį reikia atsižvelgti ne tik į žyminio mokesčio dydį, bet taip pat ir į ginčo teisinį pobūdį bei bendrą socialinį kontekstą, kuriame veikia teisiniai institutai, numatantys žyminio mokesčio atidėjimą, bei asmenys, prašantys tokio atidėjimo, šių asmenų turtinę padėtį. Teismas išaiškino, kad CPK 83 straipsnio 3 dalis taikoma, kai asmuo absoliučiai jokiomis aplinkybėmis nepajėgus sukaupti reikiamą pinigų suma, nepanaudodamas neproporcingų priemonių, pvz., nepardavęs vienintelio šeimos būsto, ypač jeigu turi nepilnamečių vaikų; CPK 84 straipsnis taikomas, kai asmuo gali sukaupti reikiamą pinigų sumą, bet tai užtruks ilgesnį laiką nei skundo padavimo terminas.

Atsakovas 2007 m. laidavo ieškovui savo turtu už daugiau kaip 33 mln. Lt trečiojo asmens prievolių tinkamą įvykdymą. Šis faktas parodo, kad atsakovas 2007 m. buvo pajėgus įvykdyti gan didelius finansinius įsipareigojimus. Tai, kad trečiajam asmeniui iškelta bankroto byla, patvirtina jo nemokumą ir atsakovo galimybių ateityje gauti pajamų iš trečiojo asmens veiklos išnykimą, tačiau nepatvirtina atsakovo turto apimties sumažėjimo. Nekilnojamojo turto pardavimas reiškia vienos turto rūšies pakeitimą kita, tačiau atsakovas neįrodė, kad po laidavimo sutarčių sudarymo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Galiausiai atsakovas turi didelės apimties reikalavimo teisę į BUAB „Sostinės namai“, kurioje yra užtektinai turto patenkinti atsakovo finansinius reikalavimus.

Teigdamas, kad neturi lėšų sumokėti žyminį mokestį ir kartu prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, jeigu vis dėlto nebus iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio, atsakovas elgiasi nesąžiningai, nes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu atsakovas parodo, jog perspektyvoje reikiamų lėšų galės sukaupti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (b. l. 113-116). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Atsakovas absoliučiai jokiomis aplinkybėmis nepajėgus sukaupti pakankamą pinigų sumą žyminiam mokesčiui sumokėti, todėl turi būti iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Atsakovas uždirba mažesnį nei vidutinis šalyje darbo užmokestį, kurį darbdavys vėluoja išmokėti, be to, turi samdyti būstą, išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tai, kad atsakovas turi didelės apimties reikalavimo teisę į tretįjį asmenį, nereiškia, jog reikalavimo teisė greitai ir lengvai gali būti paversta piniginėmis lėšomis. Neaišku, nei kiek, nei kada BUAB „Sostinės namai“ padengs atsakovui skolą; atsakovas neturi galimybių įtakoti bankroto administratoriaus ar kreditorių susirinkimo valios, nuo kurių priklauso bankroto proceso eiga.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad 2007 m. jis būtų galėjęs įvykdyti 33 mln. Lt trečiojo asmens, už kurį, būdamas UAB „Sostinės namai“ akcininkas bei vadovas, laidavo, prievolę. Trečiojo asmens UAB „Sostinės namai“ prievolių tinkamas įvykdymas, be kita ko, buvo užtikrintas hipoteka, tačiau bankas šiuo užtikrinimo būdu nepasinaudojo ir kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš laiduotojo, dėl ko ir kilo ginčas. Todėl atsakovui reikia dvigubai daugiau finansinių pajėgumų, negu kad jis galėjo protingai numatyti. Bankas reikalavo iš atsakovo laiduoti už įmonės prievoles, siekdamas apsisaugoti, kad trečiojo asmens turtas nebūtų perleistas atsakovui, o pastarasis jo nepaslėptų.

3. Neigia, kad prašydamas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, jei nebus iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį, elgėsi nesąžiningai. Nurodytu būdu formuluodamas prašymą atsakovas siekė, kad sumažintas žyminis mokestis, jeigu jis viršys kelis šimtus litų, būtų išdėstytas maksimaliam terminui – iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Jeigu teismas mokėtino žyminio mokesčio dydžio nesumažins, tai ir žyminio mokesčio atidėjimas neteks prasmės.

Ieškovas AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 121-123) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-939/2010). Antra vertus, vien formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią asmens turtinę padėtį (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-635-56/2010). Apeliantas nepateikė įrodymų apie sutuoktinės A. P. (b. l. 77) turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovas atskirajame skunde nekelia klausimo, ar pirmosios instancijos teismas teisingai indeksavo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą maksimalų žyminio mokesčio dydį, kaip tai daryti įpareigoja CPK 82 straipsnis. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovo teisiniai argumentai ir pateikti įrodymai įrodo, jog jo (jo šeimos) turtinė padėtis yra tiek sunki, kad sudaro pagrindą iš dalies atleisti jį nuo pareigos mokėti žyminį mokestį ir/ar pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 83 str. 3 d., 84 str.).

Atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio reglamentuoja CPK 83 straipsnio 3 dalis, žyminio mokesčio atidėjimą – CPK 84 straipsnis. Šiedu institutai yra panašūs tuo, jog abiem atvejais teismas priima procesinį sprendimą, prieš tai skirtingais aspektais įvertinęs tą patį momentą - asmens turtinę padėtį, pvz, kiek ji sunki, kiek ilgai tęsis ir pan. Jei asmens turtinė būklė pakankamai sunki ir vargu ar ji artimiausiu laiku (pvz., per 1 metus) iš esmės pasikeis, yra pagrindas asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio. Jeigu asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti (pvz., asmuo pradės dirbti, per tam tikrą laikotarpį gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą iš atitinkamų pajamų šaltinių, gaus autorinį atlyginimą, dividendų, priims palikimą; bus atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ir kt.), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-523/2009). Kadangi taikant vieną arba kitą su žyminiu mokesčiu susijusį institutą asmens turtinė padėtis vertinama skirtingu aspektu, taikyti abu minėtus institutus iš karto, kaip pageidauja atsakovas, negalima - vienu metu galima arba iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, arba žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad ta aplinkybė, jog jis prašė taikyti abu minėtus institutus, ipso facto nesuponuoja išvados apie atsakovo nesąžiningumą.

Norėdamas pagrįsti savo sunkią turtinę padėtį, atsakovas pateikė UAB „Ekonomiškos gyvenvietės“ 2010 m. spalio 26 d. pažymą apie priskaičiuotą, bet neišmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 10-01 (b. l. 98), iš kurios matyti, kad atsakovas uždirba 1 577 Lt/mėn. atlyginimą (neto); taip pat pateikė paieškos Nekilnojamojo turto registre rezultatus (b. l. 99-101), iš kurių matyti, kad atsakovas turėjo nuosavybės teise butą ar jo dalį (adresu Justiniškių g. 111-40, Vilnius), bet dabar nebeturi. Išanalizavusi šiuos rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie įrodo, jog atsakovas de facto negauna periodinių pajamų, neturi nekilnojamojo turto.

Antra vertus, pažyma apie atsakovo darbo užmokestį ir abstraktūs duomenys iš VĮ Registrų centro išsamiai neatspindi atsakovo turtinės padėties. Pvz., atsakovas nepateikė įrodymų, turi ar ne santaupų (indėlių), vertybinių popierių; trūksta įrodymų apie samdomą būstą, nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas, sutuoktinės A. P. turtinę padėtį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį inter alia grindė atsakovo turima didele reikalavimo teise į BUAB „Sostinės namai“, nors byloje nėra tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 9 d. nutartimi (b. l. 80-85), kuri priimta UAB „Sostinės namai“ bankroto byloje, patvirtino atsakovo 27 775,71 Lt, A. P. – 23 711,28 Lt dydžio pirmos eilės finansinius reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 19 d. nutartimi (b. l. 130-132) patikslino BUAB „Sostinės namai“ kreditorių sąrašą ir jų reikalavimų dydį bei patvirtino mažesnius 19 566,65 Lt atsakovo bei 23 688,78 Lt A. P. pirmos eilės finansinius reikalavimus. Bendra patvirtinta atsakovo ir jo sutuoktinės finansinių reikalavimų suma (43 255,43 Lt) beveik sutampa su mokėtina maksimalia indeksuota žyminio mokesčio suma.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 1 d. nutartimi (b. l. 127-129) A. P. turėtą pirmos eilės 23 688,78 Lt kreditorinį reikalavimą sumažino iki 21 288,78 Lt, nes Garantinis fondas išmokėjo 2 400 Lt darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apelianto argumentą, kad a priori nežinoma, kokia apimtimi ir kada BUAB „Sostinės namai“ padengs darbo užmokesčio skolą buvusiems darbuotojams, įskaitant atsakovą ir jo sutuoktinę.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi (b. l. 133) S. P. 29 380 500,05 Lt kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymo ir jo patvirtinimo (atmetimo) klausimą BUAB „Sostinės namai“ atžvilgiu išskyrė į atskirą civilinę bylą; 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi (b. l. 134) S. P. prašymą dėl 29 380 500,05 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Sostinės namai“ bankroto byloje paliko nenagrinėtą S. P. prašymą atsiėmus (CPK 139 str.).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d., 2011 m. sausio 19 d., 2011 m. kovo 1 d. nutarčių, priimtų BUAB „Sostinės namai“ bankroto byloje, matyti, kad ieškovo 29 380 500,05 Lt finansinis reikalavimas į pagrindinį skolininką BUAB „Sostinės namai“ patvirtintas kaip trečios eilės kreditoriaus, o ne kaip hipotekos kreditoriaus, t. y. kreditoriaus, turinčio pirmumo teisę prieš kitus bankrutuojančios įmonės kreditorius.

Susiklosčius nurodytai situacijai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį tiek, kiek ji susijusi su atsakovo finansiniais reikalavimais BUAB „Sostinės namai“ bankroto byloje, nepagrįstai pripažino atsakovą nesąžiningu, todėl be pagrindo neatleido atsakovo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Skundžiama nutartis keistina, atsakovas iš dalies atleistinas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, mokėtiną žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį sumažinant daugiau kaip perpus, t. y. nuo 38 850 Lt iki 15 000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį pakeisti.

Atleisti atsakovą S. P. nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir nustatyti atsakovui S. P. 30 dienų nuo šios nutarties priėmimo terminą sumokėti trūkstamą 15 000 Lt (penkiolikos tūkstančių litų) žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. S. P. dėl skolos priteisimo, ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėKazys Kailiūnas