Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-07-29 · Civilinė byla Nr. 2-939/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-29
Bylos Nr.
2-939/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
N. K., L. V. K.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-939/2010Procesinio sprendimo kategorija 99.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. K. ir L. V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu, civilinėje byloje Nr. 2-904-343/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. sprendimu patenkino ieškovo R. G. ieškinį ir iš atsakovų N. K. ir V. L. K. priteisė 50 000 Lt avansą, 200 000 Lt baudą, 4 756,80 Lt palūkanų, 5 procentų procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Dėl šio teismo sprendimo atsakovai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovai už paduotą skundą sumokėjo po 500 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios 4 595 Lt šio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti. Nurodė, kad žyminis mokestis yra labai didelis, atsakovės N. K. per mėnesį gauna tik 684 Lt pajamų, o atsakovas V. L. K. – 773 Lt, jie serga įvairiomis ligomis, dėl sunkios finansinės padėties išgali sumokėti tik po 500 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartimi šio atsakovų prašymo netenkino ir nustatė terminą trūkstamai 4 095 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti. Teismas nurodė, kad atsakovų pateiktos pažymos patvirtina, jog atsakovai yra ligoti, tačiau įstatymų leidėjas galimybę atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo sieja su asmens turtine padėtimi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai valdo didelės vertės žemė sklypą, kuris yra įvertintas 1 800 000 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovai N. K. ir L. V. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį ir išspręsti apeliantų prašymą iš esmės – atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Skunde rašoma:

1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, todėl gali sumokėti žyminį mokestį, nes šis turtas, teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra areštuotas. Be to, dėl nekilnojamojo turto rinkos sąstingio turto nebūtų įmanoma parduoti.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jie yra pensinio amžiaus ligoti asmenys, kurių finansinė padėtis yra sunki. Atsakovas L. V. K. serga onkologine liga, yra nuolat gydomas stacionariu būdu, jam reikalingi vaistai, slauga, dėl ko finansinė padėtis yra ypač sunki.

3. Teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamais klausimais ir neatsižvelgė į tai, kad atleidimu nuo žyminio mokesčio yra siekiama užtikrinti asmens realią galimybę pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų teisių ar teisėtų interesų gynyba.

Atsiliepimas

Ieškovas R. G. atsiliepimu prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai atsakovai, yra atstovaujami profesionalaus teisininko ir bylos nagrinėjimo metu nurodė galintys grąžinti sumokėtą 50 000 Lt avansą, o ši aplinkybė rodo, kad atsakovai turi lėšų. Be to, jie nepateikė įrodymų apie turimas lėšas bankuose ar kitų įrodymų, patvirtinančių sunkią finansinę padėtį. Ieškovo nuomone, atsakovai nepasinaudojo teisę prašyti atidėti žyminio mokesčio, todėl nepagrįstai teigia, kad netenkinus jų atskirojo skundo būtų užkirstas kelias pasinaudoti jų teisių ir teisėtų interesų gynyba.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas ir yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.

Proceso įstatymas suteikia teisę asmeniui, kurio turtinė padėtis sunki, teikti teismui motyvuotą prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėdamas tokį prašymą, teismas turi įvertinti asmens pateiktus jo sunkią finansinę padėtį įrodančius dokumentus (CPK 83 str. 3 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, analizuojama pateiktų įrodymų visuma bei bylos aplinkybės, atspindinčios pareiškėjo materialinę padėtį. Pažymėtina, jog pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka to prašantiems asmenims (CPK 178 str.).

Apeliantai N. K. ir L. V. K., nesutikdami su šia teismo nutartimi, nurodo, kad teismas neteisingai įvertino jų pateiktus įrodymus apie sunkią finansinę padėtį, taip pat neatsižvelgė į sunkią sveikatos būklę. Apeliantai taip pat teigia, kad negali sumokėti žyminio mokesčio dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovams priklausančio nekilnojamojo turto arešto.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad įstatymų leidėjas galimybę atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo sieja ne su sunkia sveikatos būkle, bet su asmens turtine padėtimi (CPK 185 str.). Be to, byloje esantys VĮ Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys, apie tai, kad apeliantai turi nekilnojamojo turto, sudarė pagrindą teismui abejoti sunkia apeliantų padėtimi. Teismas iš tiesų yra areštavęs apeliantams priklausantį 254 756,80 Lt vertės nekilnojamąjį turtą, tačiau byloje nėra duomenų, kokia yra atsakovų turimo turto vertė (CPK 185 str.).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, nepasinaudojo teise prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.), todėl nepagrįstai teigia, kad netenkinus atskirojo skundo būtų užkirstas kelias pasinaudoti jų teisių ir teisėtų interesų gynyba.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad naikinti ar keisti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas yra pasibaigęs, nustatytinas naujas terminas (CPK 83 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 306, 316 straipsniais, 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti 20 dienų terminą nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos trūkstamai 4 095 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėNijolė PiškinaitėEgidijus Žironas