Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-25 · Civilinė byla Nr. 2S-635-56/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-25
Bylos Nr.
2S-635-56/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis (pirm.), Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė
Atsakovas
T. R.
Ieškovas
A. B.
Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2S-635-56/2010

Teisėja N. Tankevičienė Proc. sprendimo kategorijos: 99.4;121.14;

121.18;122.4

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (ieškovės pagal priešieškinį) T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. guodžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės T. R. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškovas A. B..

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas A. B. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės T. R. priteisti 12 000 Lt sumokėtų pagal preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį; 2700 Lt dydžio baudą už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas; taikyti atsakovės atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.

Nurodė, kad su atsakove 2008-05-26 buvo sudaryta preliminari garažo, adresu (duomenys nesklebtini), Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kuria atsakovė įsipareigojo per 14 dienų nuo daikto, įregistravimo nekilnojamojo turto registre dienos, garažą perduoti naudotis ieškovui. Atsakovei per du kartus buvo sumokėta 12 000 Lt. Ieškovas iki perdavimo nuolatiniam naudojimuisi, paprašė leisti naudotis garažu, sutikimą gavo, tačiau pradėjus naudotis daiktu, po kurio laiko, išaiškėjo jo konstrukciniai trūkumai, tačiau ieškovas sutiko garažą įsigyti pašalinus nurodytus trūkumus, nustatydamas terminą trūkumų pašalinimui iki 2009-08-31, bei įspėjo, kad trūkumų iki nurodytos datos nepašalinus reikalaus gražinti sumokėtus 12 000 Lt bei sumokėti sutartyje numatytą baudą 2700 Lt, tačiau garažo trūkumai pašalinti nebuvo, o atsakovė 2009-06-10 atsiuntė pranešimą, jog pagrindinė sutartis nesudaroma dėl ieškovo kaltės. Ieškovas 2009-06-22 raštu kreipėsi į atsakovę reikalaudamas gražinti sumokėtus pinigus bei sumokėti baudą, tačiau pinigai gražinti nebuvo ir bauda nesumokėta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu skolą priteisti.

Atsakovė T. R. pateikė priešieškinį ir teismo prašė pripažinti, jog garažo, esančio (duomenys nesklebtini), Vilniuje, pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės; pripažinti negaliojančiu garažo pirkimo - pardavimo sandorį; priteisti atsakovei 15 000 Lt pagal sutartį ieškovo nesumokėtą sumą, 380,00 Lt metinių palūkanų bei metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; taikyti laikinąsias apsaugos priemones; atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, ar mokėjimą atidėti.

Nurodė, kad atsakovė 2009-05-14 įregistravo garažą į VĮ Registrų centro duomenų bazėje, todėl remdamasi tarp šalių sudaryta sutartimi įgyjo teisę reikalauti, kad ieškovas atsiskaitytų su atsakove bei sudarytų pagrindinę garažo pirkimo-paradavimo sutartį. Tačiau ieškovas sutartį sudaryti atsisakė, iškėlė naujus, nepagrįstus reikalavimus, todėl pagrindinė pirkimo-paradavimo sutartis sudaryta nebuvo. Sudarytoje preliminarioje sutartyje šalys susitarė, jog remontas įsigijamam turtui bus atliekamas jį įsigijusio asmens jėgomis ir lėšomis (6 p.), todėl apie garažo stovį, ieškovas žinojo ir turėjo jį remontuoti savo jėgomis. Kadangi ieškovas per 14 dienų nuo garažo įregistravimo VĮ Registrų centro duomenų bazėje nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties ir nesumokėjo likusios pinigų dalies iš garažo neišsikraustė, prašė teismo tenkinti priešieškinyje nurodytus atsakovės reikalavimus.

Pateikusi prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio, atsakovė nurodė, kad ilgą laiką yra bedarbė, registruota darbo biržoje, išsituokusi, jokių pajamų negauna. Turimo turto parduoti negali, nes jis yra areštuotas, sąskaitos taip pat areštuotos, todėl galimybių sumokėti viso žyminio mokesčio ji neturi, todėl prašė leisti sumokėti 50 Lt žyminio mokesčio, o nuo kitos dalies jo mokėjimo atleisti. Neatleidus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, prašė jo mokėjimą atidėti.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovės prašymas patenkintas iš dalies. Atsakovė atleista nuo 1/3 dalies, 318 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį, sumokėjimo. Likusioje dalyje prašymas atmestas. Nurodytų trūkumų pašalinimui nustatytas terminas iki 2010 m. sausio 15 d., įpareigojant atsakovę sumokėti 584,00 Lt žyminio mokesčio dalį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus teismui.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė už pareikštus priešieškinio reikalavimus privalėjo sumokėti 952, 00 Lt žyminio mokesčio (27 000 Lt + 380,00 Lt x 3 procentai – 821,40 Lt + 131,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą), o sumokėjo - 50,00 Lt. Remdamasis į bylą atsakovės pateiktais įrodymais bei prašyme nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas atleisti atsakovę tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi atsakovė gavo pajamų už 2008 metais parduotą garažą, turi kito nekilnojamojo turto, ją atstovauja advokatė pagal pasirašytą sutartį, t.y. naudojasi mokama teisine pagalba, o ne valstybės garantuojama nemokama pagalba, todėl sprendė, kad yra pagrindas atleisti ją nuo 1/3 dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsakovės prašymas dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo netenkintas kaip nekonkretus, nemotyvuotas, nenurodytas žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo terminas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė T. R. atskirajame skunde prašo teismo nutartį pakeisti ir ją atleisti nuo visos likusios 584,00 Lt žyminio mokesčio sumos sumokėjimo.

Nurodo, kad atsakovė neturi finansinių galimybių įvykdyti teismo nutartį. Atsakovė registruota darbo biržoje, tačiau dėl amžiaus (56 m.), darbo negauna. Teismo argumentai apie atsakovės turimas pajamas, turtą bei mokamą advokatės pagalbą ir padaryta išvada, jog atsakovė gali sumokėti žyminį mokestį, nepagrįsti. Gautos pajamos pardavus garažą, 2008 metais buvo gražintos bankui dengiant gautą paskolą. Atsakovės kitas turtas ir sąskaitos bankuose areštuoti, o aplinkybė, kad ji sudarė sutartį su advokate, negali būti siejama su galimybe sumokėti žyminį mokestį. Nurodytais argumentais prašo teismo atleisti nuo žyminio mokesčio 584,00 Lt sumokėjimo ir leisti jos pažeidžiamas teises ginti teisme (CPK 5 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atsakovės atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad atsakovės turtinės padėties vertinimas yra teismo kompetencija, todėl vertinant atsakovės turtinę padėtį turi būti vertinama ne tik gaunamos pajamos, turtas ir teikiama teisinė pagalba. Atsakovė bylinėjasi daugelyje bylų, jos turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kas rodo, jog prisiimtus įsipareigojimus ji vykdo netinkamai.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame iš esmės išdėstė analogiškus argumentus, kaip ir atskirajame skunde, tačiau prie prašymo pridėjo 2010-04-20 sprendimą Nr. (duomenys nesklebtini) dėl jai teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybę, jog nurodytas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau priima pateiktą prašymą ( CPK 314 str.).

Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).

Žyminis mokestis, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, Civilinio proceso kodeksas imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi, reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti aiškinamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.

Asmens atleidimą nuo viso ar dalies žyminio mokesčio reglamentuoja civilinio proceso kodekso 83 straipsnio nuostatos. Pagal Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalį, esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog tai yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam gali būti per sunki našta. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovės paduotas priešieškinys turėjo būti apmokėtas 952,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), atsakovė sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio bei prašė atleisti nuo likusios dalies mokesčio sumokėjimo. Tokį prašymą atsakovė motyvavo savo sunkia turtine padėtimi, kurią įrodinėjo pateikdama ieškančio darbo asmens atmintinę, ištuokos liudijimą, 2009-10-09 valstybinio socialinio fondo draudimo pažymą Nr. (duomenys nesklebtini) už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-10-09, turto arešto aktų registro išsamią (aktualią) informaciją, apie jos turtui taikytus areštus (b.l. 15-28). Šie dokumentai, atsakovės nuomone, patvirtino, jog jos turtinė padėtis yra sunki. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės prašymą atmetė, konstatuodamas, jog pateikti duomenys apie jų turtinę padėtį nesudaro pagrindo atleisti jų nuo likusios 584,00 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad teismo padarytos išvados apie jos turtinę padėtį ir galimybę sumokėti žyminį mokestį nepagrįstos ir nesutinka su pirmos instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsakovė nebuvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo materialinę padėtį. Formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią atsakovės turtinę būklę.

Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog atsakovės pateikti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti esant tokią sunkią atsakovės turtinę padėtį, jog jos nepajėgtų sumokėti nurodyto dydžio žyminio mokesčio už pateiktą priešieškinį. Turtinę atsakovės padėtį galėtų atskleisti šeimos metinės turto ir pajamų deklaracijos (jų pateikimas ir gavimas neapmokestinamas), tačiau šie įrodymai pateikti nebuvo (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, jog pirmos instancijos teismas iš dalies patenkino atsakovė prašymą ir nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atleido.

Atsakovė pateikė 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, bei prašyme nurodė, kad ji turi teisę į nemokamą valstybės teisinė pagalbą, nes tarnyba įvertinusi jos turtinę padėtį skyrė jai nemokamą teisinę pagalbą.

Kaip matyti iš pateikto Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. (duomenys nesklebtini), dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovei, tarnyba nusprendė teiskti pagalba ne nagrinėjamoje byloje, o civilinėje byloje Nr. 2-209-433/2010 dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pareikšdama priešieškinį naudojosi mokama advokatės teisine pagalbą, ką patvirtina į bylą pateikta advokatės R. P. atstovavimo sutartis (b.l. 10). Atsakovė duomenų apie tai, kad nagrinėjamoje byloje jai skirta nemokama valstybės teisinė pagalba, nepateikė, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė pirmos instancijos teismo nutartimi priteisto žyminio mokesčio sumokėti negali. Tokią išvadą patvirtina ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės: atsakovė yra darbingo amžiaus, nepateikė jokių duomenų apie tai, jog turėtų būti priskirta socialiai remtinų ar nedarbingų asmenų grupei.

Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės T. R., valsybės naudai priteistinos 8,30 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės T. R. atskirąjį skundą atmesti.

Priteisti iš T. R. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai, 8,30 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Petras JaržemskisTeisėjos Romualda JanovičienėDalia Kačinskienė