Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-411-330/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-28
Bylos Nr.: e2A-411-330/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Kačinskienė, Gintaras Pečiulis, Tomas Venckus
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „VBG invest“

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VBG invest“ dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir ieškovė, savivaldybė), pateikė ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „VBG invest“, kuriuo prašė: 1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. 1P-43-(1.17E.) nurodytą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) valstybės vardu ir pradėti naudoti šį sklypą NŽT sprendime nurodytiems tikslams; 2) nustatyti atlyginimo už ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydį – 458 000 Eur; 3) teismui nustačius, kad teisingas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra mažesnis, nei savivaldybės į depozitinę sąskaitą sumokėta suma, skirtumą tarp savivaldybės sumokėtos sumos ir teismo nustatyto atlyginimo dydžio priteisti Vilniaus miesto savivaldybės naudai iš atsakovės.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad ginčo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams tikslas yra socialinės infrastruktūros plėtra itin tankiai apgyvendintame Vilniaus miesto Pašilaičių mikrorajono Perkūnkiemio kvartale, kuriame jaučiamas didelis švietimo ir mokslo įstaigų trūkumas. Ieškovės teigimu, paėmus ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams, būtų sudaryta galimybė įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo įstaigos statybos projektą, o tai yra būtina sąlyga patenkinti esamus visuomenės poreikius, susijusius su priešmokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo vietų trūkumu. Ekonominę naudą sudarys ir naujų darbo vietų šioje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje sukūrimas, projektu bus užtikrinta ne tik vaikų teisė į ikimokyklinį ugdymą, tačiau ir galimybė vykdyti vaikų švietimą bei ugdymą patogiau ir arčiau namų.

3. Ieškinyje paaiškinta, kad savivaldybės užsakymu UAB „STIVVF“ atliko ginčo žemės sklypo vertinimą bei parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 20041723, kurioje nurodyta, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė yra 458 000 Eur. Ginčo žemės sklypo vertinimas atliktas lyginamuoju metodu, vertintojui pagrindus, kad rinkoje galima rasti analogiškų ir (ar) panašių objektų pardavimo sandorių ir dėl to galima objektyviai nustatyti vertinamo turto vertę. Ieškovės teigimu, visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė yra nustatyta kvalifikuoto turto vertintojo, todėl pagrįsta ja vadovautis ir nustatyti, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydis yra 458 000 Eur.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „VBG invest“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad neginčija ieškovės argumentų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo, tačiau nesutinka su atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžiu (turto verte).

5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti atlyginimo už ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydį – 458 000 Eur, tačiau iš teismui pateiktos 2018 m. liepos 16 d. pirkimo?pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė už žemės sklypą sumokėjo 490 050 Eur. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad atsakovės už ginčo žemės sklypą sumokėta įsigijimo kaina yra net 32 500 Eur didesnė, nei ieškovės siūloma sumokėti kaina. Pasak atsakovės, tai reiškia, kad teismui tenkinus ieškovės ieškinį, atsakovė patirtų ne mažiau kaip 32 500 Eur žalą.

6. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovė atlyginimo už ginčo sklypą dydį grindžia UAB „STIVVF“ atlikta turto vertinimo ataskaita, kuria sklypo vertė nustatyta 2020 m. balandžio 24 d. Atsakovės teigimu, ši data ginčui nėra aktuali, kadangi žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradėta 2019 m. lapkričio 20 d., o žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams nuspręsta 2021 m. kovo 3 d. Atsižvelgus į nurodytą aplinkybę, akivaizdu, jog nustatant atlyginimo už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydį remtis UAB „STIVVF“ atlikto turto vertinimo ataskaita nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašymą leisti įregistruoti ginčo žemės sklypą valstybės vardu bei į tai, kad atsakovė neginčija ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisėtumo, 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi leido NTR įregistruoti valstybės vardu iš atsakovės paimtą ginčo žemės sklypą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir nustatė, kad atlyginimo už ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis yra 559 000 Eur. Teismas taip pat priteisė atsakovei UAB „VBG invest“ iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės 4 851 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamo klausimo įvertinimui pateikti du įrodymai –atliekant žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras ieškovės užsakymu parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, taip pat atsakovės prašymu teismo paskirta ir atlikta turto vertinimo ekspertizė. Nors teismas pripažino, kad šie įrodymai yra vienos rūšies, t. y. asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę pateiktos išvados, tačiau pažymėjo, jog tik teismo paskirtos ekspertizės išvadoje ginčo turto vertė yra nustatyta institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo momentui ? 2021 m. kovo 3 d. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą nustatant atlyginimo už ginčo žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydį vadovautis teismo ekspertizės akto išvadomis.

10. Teismas taip pat pažymėjo, kad dėl ekspertizę atlikusio eksperto kvalifikacijos, eksperto išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių; teismo ekspertas, atlikdamas turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, surinko informaciją apie ne mažiau kaip trijų per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius toje pačioje verčių zonoje; ekspertas įvertino ekspertizės objektų lokalizaciją, aplinkos charakteristikas, taip pat įvertino sklypų paskirtį ir naudojimo pobūdį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad vertinant ekspertizės išvadas nebuvo nustatyta trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl šių išvadų patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadoms padaryti pakankamumo, teismas, remdamasis ekspertizės išvadomis, nustatė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą dydis yra 559 000 Eur.

11. Atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą, teismas laikė pagrįstomis atsakovės prašomas atlyginti 3 751 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Teismas nusprendė, kad jų mažinti nėra pagrindo, todėl atsakovei priteisė iš ieškovės 3 751 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą. Be to, teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 1 150 Eur už ekspertizės atlikimą ir eksperto iškvietimą į teismą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą ir nustatyti, kad už visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą atlyginimo dydis yra 458 000 Eur; taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš ieškovės tik įstatymo nustatyta tvarka pagrįstą ir įrodytą atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės pateiktos turto vertinimo ataskaitos išvadas, todėl teismas neturėjo pagrindo pirmenybę teikti eksperto išvadai, dėl kurios objektyvumo kyla abejonių.

13.2. Atsižvelgiant į byloje egzistuojantį viešąjį interesą (ginčo žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams – ikimokyklinio ugdymo įstaigai Perkūnkiemio gyvenamajame kvartale Vilniuje statyti), teismo sprendimu neturėtų būti sudarytos sąlygos buvusiam turto savininkui pasipelnyti savivaldybės biudžeto ir visuomenės poreikių sąskaita.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Teismo sprendimu atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos nebuvo tinkamai pagrįstos, yra pernelyg didelės (civilinė byla negali būti vertinama kaip sudėtinga ar sunki, joje nesprendžiami nauji, sudėtingi ar specifinių teisinių žinių reikalaujantys klausimai), todėl jas turi būti atsisakyta priteisti arba turi būti priteisiama tik įstatymo nustatyta tvarka pagrįsta ir įrodyta bylinėjimosi išlaidų suma.

Atsiliepimas

14. Atsakovė UAB „VBG invest“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais esminiais motyvais:

15.1. Apeliantei nenurodžius objektyvių aplinkybių, kurios keltų abejones teismo pavedimu atliktos ekspertizės patikimumu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl teismo išvadų, susijusių su ginčo turto verte, neteisėtumo. Teismo paskirtos ekspertizės aktas yra teisėtas ir galiojantis, turi specialią ir didesnę įrodomąją galią, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo nesivadovauti teismo eksperto išvada.

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų sąskaitos buvo detalizuotos, jose konkrečiai nurodant, už kokias suteiktas paslaugas jos yra pateiktos. Teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atitinka byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir bylos sudėtingumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl atsakovės UAB „VBG invest“ turėto nekilnojamojo daikto paėmimo visuomenės poreikiams pagrįstumo ir teisėtumo. Ginčas tarp šalių kilo dėl teisingo kompensacijos dydžio už paimtą atsakovės žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatymo.

Dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą turtą nustatymo

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai).

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

20. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – ir ŽĮ), kurio 47 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad: paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių III skyriuje „Visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertinimas“ (toliau – ir Taisyklės).

21. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra suformulavęs tokias nagrinėjamai bylai aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019, 16 punktas).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-1875 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams“, NŽT direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1P-365-(1.17.E) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (ikimokyklinio ugdymo įstaigai Perkūnkiemio gyvenamajame kvartale, Vilniuje, statyti) procedūros pradžios“ pradėtas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), paėmimas visuomenės poreikiams.

23. Atliekant procedūras, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu buvo parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. UAB „STIVVF“ turto vertintojo 2020 m. balandžio 27 d. parengtoje ataskaitoje nurodyta, kad taikant individualų vertinimą, lyginamuoju metodu apskaičiuota ginčo turto rinkos vertė vertinimo dieną – 2020 m. balandžio 24 d. yra 458 000 Eur. NŽT 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1P-43-(1.17 E.) nuspręsta paimti ginčo žemės sklypą visuomenės poreikiams bei nustatytas nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 458 000 Eur.

24. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 21 d. banko pavedimu į Vilniaus m. 26-ojo notaro biuro depozitinę sąskaitą sumokėjo 458 000 Eur sumą, skirtą atlyginti atsakovei UAB „VBG invest“ už paimamą ginčo žemės sklypą. 2021 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė teismui ieškinį dėl leidimo turtą įregistruoti valstybės vardu ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi leido ginčo žemės sklypą įregistruoti valstybės vardu ir pradėti naudoti visuomenės poreikiams.

25. Bylos šalims nesutariant dėl visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertės, pirmosios instancijos teismas paskyrė ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti. Teismo ekspertas 2021 m. liepos 27 d. teismo ekspertizės akte Nr. e2-2135-794/2021 pateikė išvadą, kad visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lyginamuoju metodu apskaičiuota rinkos vertė 2021 m. kovo 3 d. buvo 559 000 Eur (t. 1, b. l. 129).

26. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ekspertizės aktą, nenustatė kokių nors jo trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl ekspertizės išvadų patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadoms padaryti pakankamumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ekspertizės akte nustatyta ginčo žemės sklypo vertė – 559 000 Eur atitinka teisingą kompensacijos už paimamą turtą dydį.

27. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nustatė nepagrįstai didelį atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą dydį. Ieškovės teigimu, teismas, nustatydamas teisingos kompensacijos už paimamą turtą dydį, turėjo vadovautis UAB „STIVVF“ turto vertintojo 2020 m. balandžio 27 d. parengtoje ataskaitoje nurodyta turto verte, kadangi joje nustatyta vertė laikytina objektyvesne. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad teismo ekspertas nurodė, jog ginčo turto rinkos vertei nustatyti jis rado 10 palyginamųjų pirkimo–pardavimo sandorių, tačiau net 5 iš 10 sandorių atmetė kaip netinkamus. Ieškovės manymu, tokiai sandorių atrankai nebuvo objektyvaus pagrindo, ekspertas pasirinko tik aukščiausios kainos palyginamuosius sandorius. Šios aplinkybės, pasak apeliantės, liudija ekspertizės akto ydingumą bei juo paremto teismo sprendimo neteisingumą.

Dėl turto vertinimo ataskaitos ir ekspertizės akto įrodomosios reikšmės

28. Byloje kilus ginčui dėl turto vertinimo ataskaitos ir ekspertizės akto įrodomosios reikšmės, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-378/2021, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (toliau – ir TVVPĮ) parengta turto vertinimo ataskaita, kuri turi juridinę galią ir laikoma teisinga, CPK 177, 185 straipsnių požiūriu reiškia, kad tai – tinkama įrodinėjimo priemonė, galinti turėti bylai svarbių įrodymų, bet joje esantys faktiniai duomenys neturi padidintos ar teismui iš anksto nustatytos galios. Joje esantys įrodymai turi būti vertinami kartu su byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Tačiau nagrinėjamoje byloje esančios turto vertinimo ataskaitos išvados negali būti pripažintos tinkamu įrodymu nustatant ginčo žemės sklypo vertę.

30. Remiantis ŽĮ 47 straipsnio nuostatomis bei kasacinio teismo išaiškinimais, paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant TVVPĮ nustatytą individualų turto vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019, 53 punktas).

31. Svarbu pažymėti, kad institucijos priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams nėra formalus aktas, jis pratęsia sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra sukeltų teisinių pasekmių galiojimą laiko atžvilgiu ir sukelia naujų, be to, konkretus žemės sklypo įvertinimas ir atlyginimo (kompensacijos) pinigais siūlymas yra privalomi jo turinio elementai, kurių atitiktį teisės aktų reikalavimams patikrina ginčą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo nagrinėjantis teismas, tikrindamas, ar nustatytas atlyginimas teisingas, lygiavertis paimamai nuosavybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019, 53 punktas).

32. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydžio nustatymo, atsižvelgė į tai, kad ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje ginčo žemės sklypo vertė buvo nustatyta vertinimo dieną – 2020 m. balandžio 24 d., o teismo ekspertizės akte visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo rinkos vertė nustatyta 2021 m. kovo 3 d., t. y. sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną, dėl ko pagrįstai pripažino, jog ši aplinkybė sudaro pagrindą nesivadovauti ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis nuspręsta ginčo klausimą spręsti remiantis teismo ekspertizės aktu, pagrįstumo nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad eksperto išvada turi trūkumų.

34. Pasisakant apie byloje esančio teismo ekspertizės akto įrodomąją reikšmę, išskirtina, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau ir eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma bei turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).

35. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Ekspertizės duomenys gali būti atmetami ir tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019, 61 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Remdamasi išdėstytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesivadovauti teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvadomis galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių patikimais įrodymais nepagrįstu nesutikimu su eksperto nustatyta turto verte, kaip ir yra šioje byloje nagrinėjamu atveju.

37. Kaip jau minėta (nutarties 20 punktas), apskaičiuojant paimamo žemės sklypo rinkos vertę, ŽĮ 47 straipsnio 1 dalis įpareigoja taikyti TVVPĮ nustatytą individualų turto vertinimą, turto vertinimo metodą parinkti atsižvelgiant į Vyriausybės nutarimu patvirtintose Taisyklėse nustatytus kriterijus.

38. Taisyklių 17 punktas nustato, kad paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas vertinamas lyginamuoju metodu Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Turto vertinimo metodika), patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, nustatyta tvarka.

39. Turto vertinimo metodikos 56 punkte nurodyta, kad nustatant turto rinkos vertę lyginamuoju metodu, vertinamas turtas lyginamas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (57 punktas). Taikant lyginamąjį metodą: surenkama informacija apie ne mažiau kaip trijų per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius (58.1 papunktis); įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamasis turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu (58.2 papunktis). Turto skirtumus atspindi lyginamieji vienetai (plotas, tūris ir pan.) (59 punktas).

40. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2021 m. liepos 27 d. teismo ekspertizės aktu Nr. e2-2135-794/2021, nenustatė pirmiau išdėstytų nuostatų, reglamentuojančių visuomenės poreikiams paimamo turto vertės nustatymą, pažeidimų.

41. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas taikė lyginamąjį metodą (t. 1, b. l. 121) ir analizavo analogiškų ar panašių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius, įvykusius per paskutinius 36 mėnesius (2018 m. kovo mėnesį – 2021 m. kovo mėnesį), lygindamas analogiškoje kaip ir ekspertizės objektas vertės zonoje (57.46 vertės zonoje) esančius sklypus. Ekspertas nustatė dešimt arčiausiai vertės nustatymo datai įvykusių pirkimo–pardavimo sandorių, iš kurių palyginamaisiais pasirinko keturis sklypų pirkimo–pardavimo sandorius (t. 1, b. l. 124).

42. Apeliantė skunde teigia, kad ekspertas nepagrindė, kodėl tinkamais palyginamajai rinkos vertei nustatyti atrinko sandorius, kurių vertė buvo didžiausia, todėl ekspertizės išvados nelaikytinos objektyviomis. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi teismo ekspertas detaliai aptarė taikomo lyginamojo metodo esmę ir pagrindė palyginamųjų objektų atrankos kriterijus (t. 1, b. l. 124 - 125). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertizės akte nurodyta, jog siekiant pateikti objektyvias išvadas dėl ekspertizės objekto vertės, buvo įvertinti ir charakteristikų skirtumai tarp vertinamo ir lyginamųjų objektų, t. y. atliekamos pataisos (t. 1, b. l. 125). Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nekėlė abejonių, susijusių su teismo paskirto eksperto nešališkumu ir kompetencija, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog teismo ekspertas lyginamuosius objektus ginčo sklypo vertei nustatyti parinko neobjektyviai.

43. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ekspertas nurodė, kad iš dešimties sandorių, įvykusių analizuojamu laikotarpiu, trys buvo atrinkti prioritetą teikiant sandorių sudarymo datai, kad ji būtų artimiausia sprendimo paimti ginčo žemės sklypą priėmimo datai (2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3.00 min.) Taip pat ekspertas paaiškino, kad atrenkant lyginamuosius sandorius, buvo atsižvelgta į sandorių objektu esančių žemės sklypų paskirtį bei vadovaujamasi ekonomikos logika, eliminuojant sandorius, kurie yra mažai tikėtini, nes jų vertė neatitinka rinkos konjunktūros (2021 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 5.40 min.).

44. Įvertinusi ekspertizės akto turinį bei eksperto paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, teisėjų kolegija nenustatė Turto vertinimo metodikos nuostatų, reglamentuojančių lyginamojo metodo taikymą, pažeidimų; jų padarymo nepatvirtina ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai. Kadangi tiek ekspertizės akte, tiek teismo posėdžio metu buvo detaliai paaiškinta, kokiu pagrindu buvo atrinkti palyginamieji sandoriai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto išvada nustatant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą dydį.

45. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018 išaiškinta, jog, nustatant žemės sklypo vertę sprendimo jį paimti visuomenės poreikiams priėmimo dieną, kartu turi būti atsižvelgiama į kainų pokytį per laikotarpį nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priėmimo dienos iki teismo sprendimo nustatyti žemės sklypo vertę priėmimo dienos. Nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas skirtas tam, kad priimant teismo sprendimą dėl atlyginimo už paimamą žemės sklypą nustatymo, būtų įvertinti kainų pokyčiai ir būtų sudaryta galimybė savininkui įsigyti analogišką paimtajam žemės sklypą. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovei priteistinos kompensacijos dydį, atsižvelgė ir į šią aplinkybę bei pagrįstai nusprendė, kad įvertinus ginčo žemės sklypo įsigijimo kainą (atsakovė ginčo žemės sklypą įsigijo 2018 m. liepos 26 d. pirkimo–pradavimo sutartimi už 490 050 Eur) bei esamas nekilnojamojo turto rinkos kainos kilimo tendencijas, objektyviai tikėtina, jog ginčo žemės sklypo rinkos kaina didėjo, ką patvirtina ir pirmiau aptartos teismo ekspertizės akto išvados.

46. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant pagrįstų abejonių atliktos teismo ekspertizės patikimumu, nenustačius jos atlikimo trūkumų ir (ar) išvadų netinkamumo, atsižvelgus į tai, kad teismo sprendimas dėl atsakovei priteistino atlyginimo priimtas visapusiškai įvertinus bylos medžiagą bei kasacinio teismo išaiškinimus dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamo turto nustatymo principus, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su atsakovei priteistino kompensacinio atlyginimo dydžiu, pripažinti neteisingomis.

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų

47. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsakovei iš ieškovės priteistas 4 851 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliantės teigimu, atsakovės prašymas atlyginti atstovavimo išlaidas nebuvo tinkamai pagrįstas, priteistos išlaidos neproporcingai didelės.

48. CPK normos nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

49. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išlaidų dydį patvirtinančiu pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Advokatų kontoros patvirtinimas, jog klientas su ja yra atsiskaitęs, apima ir esminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų duomenų nurodymą. Konkrečiai, be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

50. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovę UAB „VBG invest“ byloje atstovavo advokatas L. B.. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo gautas atsakovės prašymas priteisti jai iš ieškovės bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas, kurias sudaro 3 751 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 1 150 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą bei eksperto iškvietimą į teismo posėdį. Atsakovės atstovas 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė dokumentus (DOK - 34858), patvirtinančius prašymą atlyginti nurodyto dydžio atstovavimo išlaidas (atsakovei išrašytas už suteiktas teisines paslaugas sąskaitas faktūras ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus) bei įrodymus apie ekspertui priklausančios sumos apmokėjimą (DOK - 31876, DOK - 25928). Susipažinusi su pateiktais dokumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad atsakovės prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra tinkamai pagrįstas. Iš pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kam ir už kokioje konkrečioje civilinėje byloje suteiktas teisines paslaugas pateikta apmokėti sąskaita, detalizuotas suteiktų paslaugų pobūdis bei teisinių paslaugų kiekis. Be to, pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovės prašomos atlyginti atstovavimo išlaidos buvo realiai patirtos.

51. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais remiantis teigiama, kad atsakovei priteistos teisinės pagalbos išlaidos yra pernelyg didelės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime detaliai išvardino, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos atsakovei ir kokie maksimalūs dydžiai už jų suteikimą priteistini pagal Rekomendacijas. Nustatęs, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, teismas priteisė iš ieškovės visas atsakovės prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

52. Apeliantės teigimu, teismas turėjo atsižvelgti ne tik į prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius, bet ir įvertinti advokato suteiktų teisinių paslaugų realumą pagal bylos sudėtingumo lygį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad sprendžiant dėl atsakovei iš ieškovės priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė dėl nurodytų išlaidų dydžio kriterijų taikymo, nereiškia kad nustatant atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį jie nebuvo vertinami. Nustatyta, kad teismo sprendimu priteistos išlaidos už suteiktas teisines paslaugas yra 54 proc. mažesnės už Rekomendacijose nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nėra pagrindų dar labiau mažinti priteistinas atstovavimo išlaidas, priešingu atveju būtų paneigta bylą laimėjusios šalies teisė į jos realiai patirtų ir pagrįstų atstovavimo išlaidų atlyginimą. Be to, nė vienas iš sąskaitose detalizuotų darbų (suteiktų teisinių paslaugų) nevertintinas kaip nebūtinas ar neprotingas; atsakovę atstovaujantis advokatas atliko visus būtinus procesinius veiksmus, kuriuos lėmė atsakovės procesinė padėtis byloje: parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, teikė procesinius prašymus, atstovavo atsakovę teismo posėdžiuose. Pernelyg didelio atsakovės išlaidavimo teisinei pagalbai apmokėti aplinkybė nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ieškovės išreikštas subjektyvus įsitikinimas dėl atsakovei suteiktų teisinių paslaugų vertės, negali būti priežastis mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

53. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovei priteistinos kompensacijos dydžio yra pagrįstos bylos medžiaga, priimtos tinkamai įvertinus joje esančius įrodymus, atitinka teisės normas, reglamentuojančias atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymą, bei jas aiškinančią teismų praktiką. Teismo išvados dėl atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų yra motyvuotos ir atitinka teisinį reguliavimą. Naikinti ar keisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

54. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės naudai iš apeliantės priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 1 560,90 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus užmokesčio už teisines paslaugas dydžio, nurodytą išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumą priteisia atsakovei iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VBG invest“, juridinio asmens kodas 302593837, iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 1 560,90 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia KačinskienėGintaras PečiulisTomas Venckus