Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotai atstovei L. N., atsakovo UAB „VBG invest“ atstovui advokatui L. B.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VBG invest“ dėl leidimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovei UAB „VBG invest“ nuosavybės teise priklausė 0,4324 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2018 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį už 490.050,00 Eur. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2019 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 1-1875 nusprendė prašyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovą paimti visuomenės poreikiams žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1P-365-(1.17 E.) buvo pradėta atsakovei priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama sudaryti su visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo savininku sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą atlygino būdo ir dydžio, užsakė ginčo sklypo vertinimą, kurį atliko UAB „STIVVF“, pagal turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) paimamo žemės sklypo rinkos vertė 2020 m. balandžio 24 d. buvo 458.000,00 Eur. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1P-43-(1.17 E.) nuspręsta paimti 0,4324 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) visuomenės poreikiams bei nustatytas nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 458.000,00 Eur (b. l. 8, 20). Pagal byloje 2021 m. liepos 27 d. atliktos teismo ekspertizės išvadas atsakovei priklausančios žemės sklypo vertė 2021 m. kovo 3 d. buvo 559.000,00 Eur. Vilniaus miesto savivaldybė mokėjimo nurodymais Nr. 11018 ir Nr. 11016, 2021 m. balandžio 21 d. pervedė 458.000 Eur atlyginimo sumą į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (b. l. 9, 45, 52, 66).

2. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas – teisingo atlyginimo atsakovei už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo klausimas poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo klausimas.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

4. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

5. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, nurodė, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertė turi būti apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą individualų turto vertinimo būdą, kuris reiškia, kad ji apskaičiuojama atsižvelgiant į visas individualias konkretaus žemės sklypo savybes, be kita ko, naudojimo ypatumus, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimus, kitų asmenų teises į šį turtą (nuoma, įkeitimas, servitutas ir panašiai), draudimus (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 9 punktas, Turto vertinimo metodikos 20.2 punktas). Teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą principas reiškia, kad savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Teismų praktika. 2014, 42, p. 43-64).

7. Pagal byloje esančios ieškovo pateiktos UAB „STIVVF“ turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paimamo ginčo žemės sklypo rinkos vertė – 458.000,00 Eur. Turto vertės nustatymo data yra 2020 m. balandžio 24 dienai. Tokia vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau - Metodika). Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Žemės sklypo rinkos vertė nustatyta taip pat vadovaujantis Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 17.1, 17.2 ir 17.5 papunkčių reikalavimais. Žemės sklypo rinkos vertę nustatė turto vertintojas V. K., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją. UAB „STIVVF“ vertinimo ataskaitoje nustatytą ginčo žemės sklypo vertę 458.000,00 Eur ieškovas pervedė į į Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas.

8. Atsakovė nesutikdama su ieškovės teismui pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta ginčo žemės sklypo verte, pateikė teismui prašymą skirti teismo ekspertizę turto vertei nustatyti.

9. Esant tarp šalių nesutarimui dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertės, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atsakovės prašymu bei ieškovei pripažinus, kad šioje byloje yra būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, paskyrė ginčo turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui T. M..

10. Pagal byloje 2021 m. liepos 27 d. atliktos teismo ekspertizės išvadas atsakovei priklausančios žemės sklypo vertė buvo 559.000,00 Eur. Šios vertės nustatymo data yra 2021 m. kovo 3 d. Vertinimą atliko nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją turintis turto vertintojas T. M., kuris tokią vertę nustatė taikydamas lyginamąjį metodą, patvirtintą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IK-159 patvirtinta „Turto ir verslo vertinimo metodika“ ir kitais aktais. Teismo ekspertas, atsakydamas į ekspertizės klausimą (kokia buvo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. kovo 3 dieną) padarė išvadą, kad žemės sklypo 0,4324 ha sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2021 m. kovo 3 d., kai ši žemė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1P-43-(1.17 E.) nuspręsta paimti 0,4324 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) visuomenės poreikiams bei nustatytas nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 458.000,00 Eur, buvo 559.000,00 Eur. Ši vertė nustatyta parenkant lyginamuosius objektus tik iš vertinamo objekto verčių zonos (57.46) (pirkimo-pardavimo sandoriai už 36 mėnesius įvykę iki vertės nustatymo – 2021 m. liepos 27 d.).

11. Išplėstinė teisėjų kolegija formuodama vienodą praktiką analogiškose bylose yra konstatavusi, kad, teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 43-64).

12. Taigi, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje pateikti 2 nurodyto pobūdžio įrodymai – tai ieškovės, atliekant žemės visuomenės poreikiams paėmimo procedūras, užsakymu atliktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, atsakovės prašymu teismo paskirta atlikta turto vertinimo ekspertizė. Tai yra, byloje surinkta vienos rūšies įrodymai – asmenų, turinčių specialių žinių, nustatant turto vertę, išvadų, tačiau atsakovės pateiktoje turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta ginčo turto vertė neženkliai skiriasi nuo kituose įrodymuose nustatytos turto vertės. Teismas pažymi, kad tik teismo paskirtos vienintelės teismo ekspertizės išvadoje ginčo turto vertė yra nustatyta būtent institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną –2021 m. kovo 9 dienai. Teismo vertinimu, tai sudaro pagrindą nesivadovauti ieškovės pateikta vertinimo ataskaita.

13. Pažymėtina, kad jeigu tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo mokslinio tiriamojo pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada – civilinio proceso kodekso 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo – rašytinį įrodymą, kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Pažymėtina, jog tik 2021 m. liepos 27 d. turto vertinimo ekspertizė yra gauta CPK nustatyta tvarka, t. y. teismui paskyrus atitinkamą ekspertizę. Kiti dokumentai gauti byloje pačių dalyvaujančių asmenų užsakymų pagrindu. Teismo vertinimu, nustatant ginčo turto rinkos vertę, yra pagrindas vadovautis ekspertizės aktu, kurį parengė ekspertė T. M., kadangi dėl ekspertizę atlikusios ekspertės kvalifikacijos, jos išvadų pagrįstumo nei vienas iš proceso dalyvių nepareiškė objektyvių ir pagrįstų abejonių, ekspertas teismo posėdyje atsakovė į papildomus klausimus. Ekspertizę atliko asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti ir įspėtas dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už žinomai melagingos išvados davimą.

14. Teismo ekspertas atlikdamas turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, surinko informaciją apie ne mažiau kaip 3 (nagrinėjamu atveju 4) per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusius analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius toje pačioje verčių zonoje (57.46).

15. Kaip minėta, vadovaujantis teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę principu, siekiama, kad sumokamas atlyginimas sudarytų savininkui galimybę įsigyti analogišką nusavintajam žemės sklypą. Be pagrindo išmokamas didesnis atlyginimas nei reikia analogiškam sklypui įsigyti, nėra teisingas, nes sudaro galimybes paimamo visuomenės reikmėms žemės sklypo savininkui nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita. Dėl to svarbu įvertinti tiek teigiamus, tiek neigiamus žemės kainų pokyčius atlyginimo priteisimo metu.

16. EŽTT yra pažymėjęs, kad siekiant įvertinti valstybės veiksmų suderinamumą su Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimais, teismas turi atlikti bendrą įvairių interesų išnagrinėjimą, atsižvelgdamas į faktą, kad Konvencijos tikslas – užtikrinti teises, „praktines ir veiksmingas“, o ne teorines ir iliuzines. Teismas privalo į situaciją pažvelgti iš esmės, atkreipdamas dėmesį į visas svarbias aplinkybes, įskaitant proceso šalių elgesį, valstybės įtvirtintas priemones ir jų įgyvendinimą. Kai svarstomas bendrojo intereso klausimas, valdžios institucijos turi veikti laiku, tinkamai ir nuosekliai (žr. Fener Rum Erkek Lisesi Vakf? prieš Turkiją, no. 34478/97, § 46, 9 January 2007, Bistrović prieš Kroatiją, no. 25774/05, § 35, 31 May 2007).

17. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo žemės sklypą įgijo 2018 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Ginčo sklypo naudojimo pobūdis jo įsigijimo ir žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios – gyvenamosios paskirties žemė (Daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamosios namų statybos). Atsakovė ginčo žemės sklypą įsigijo už už 490.050,00 Eur. Taigi, atsakovės už ginčo žemės sklypą sumokėta įsigijimo kaina yra net 32.500,00 Eur didesnė, nei siūloma sumokėti ieškovės kaina.

18. Pažymėtina, kad Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 17.2. papunktį. nurodyta, kad Lyginamieji objektai parenkami iš tos pačios kaip paimamas žemės sklypas žemės verčių zonos, nurodytos žemės verčių zonų žemėlapiuose, parengtuose ir patvirtintuose pagal Masinio žemės vertinimo taisykles. Jeigu atitinkamoje žemės verčių zonoje nepakanka lyginamųjų objektų, lyginamos kitų tokių pat ar panašių ir artimiausiai vertinamo objekto esančių objektų sandorių kainos. Vertinamojo ir lyginamojo objektų skirtumai įvertinami Turto vertinimo metodikoje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakant į ekspertizės klausimą lyginamieji objektai paimti iš tos pačios vertės zonos (57.46), į kurią patenka ir vertinamas ginčo sklypas, dėl parinktų lyginamųjų objektų šioje verčių zonoje šalys neišreiškė konkrečių pastabų ar abejonių, todėl teismas vadovaujasi eksperto nustatyta rinkos verte – 559.000,00 Eur – nustatyta būtent iš tos pačios verčių zonos.

19. Ekspertas įvertino ekspertizės objektų lokalizaciją, aplinkos charakteristikas, taip pat įvertino paskirtį ir naudojimo pobūdį – Daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statyba. Šioje verčių zonoje yra ir pastaraisiais metais pasatyti ir statomi nauji daugiabučiai gyvenamieji pastatai. Nustatė, kad dėl išplėtotos infrastruktūros, patogios lokalizacijos ši verčių zona populiari ir paklausi, todėl pasižymi gan aukštomis nekilnojamojo turto kainomis. Atsižvelgiant į konkrečią vietovę ji yra unikali net vertingesnių zonų atžvilgiu. Ekspertas išanalizavo pirkimo-pardavimo sandorius, įvykusius ne vėliau nei prieš 36 mėnesius ir lentelėse pateikė VĮ Registrų centro ir/ar įmonės „NT sandoriai“ fiksuotus sąlyginai panašaus savo fizinėmis, funkcinėmis ir ekonominėmis charakteristikomis į vertinamą nekilnojamojo turto pardavimo atvejus. Daugumoje atveju pateikiami tik charakteringi pirkimo-pardavimo sandorių atvejai, kurie buvo parduoti per artimiausią laikotarpį, bet ne vėliau nei paskutinius 36 kalendorinius mėnesius ir kurie buvo pasirinkti kaip palyginamieji objektai vertinamo turto rinkos vertei nustatyti lyginamuoju metodu. Atrenkant lyginamuosius objektus ekspertas atsižvelgė į vertinamų turtą parinko tokios pačios paskirties objektus.

20. Pagal vidinį teismo įsitikinimą eksperto išvada yra pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pagrindų, kuriais remiantis būtų galima nesutikti su eksperto išvada, nenustatyta (CPK 218 straipsnis). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, laikytini pagrįstais, patikimais ir neturinčiais kitokių trūkumų, nes priešingoms išvadoms padaryti įrodymų byloje nėra. Teismas nenustatė, kad teismo paskirta ekspertizė būtų atlikta pažeidžiant kriterijus, reikšmingus teisingam atlyginimui už paimamą turtą nustatyti.

21. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. Tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje taip pat nėra.

22. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Ieškovė argumentavo, kad nustatyta vertė nepagrįstai didelė dėl eksperto pasirinktų išskirtinai brangiausių palyginamųjų objektų ginčo žemės sklypo vertei nustatyti bei nepagrįstai naudotų papildomų kainos korekcijų, dėl ko neatitinka teisingo atlyginimo principo, todėl priimant sprendimą dėl atlyginimo už paėmimą visuomenės poreikiams šioje byloje objektyvesne ginčo žemės sklypo verte laikytina kartu su Vilniaus miesto savivaldybės ieškiniu teismui pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatyta 458.000,00 Eur vertė.

23. Nors teismas nėra saistomas eksperto T. M. nustatytos žemės sklypo vertės, o ekspertizės aktas vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, šiuo atveju su Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nenustačius, kad ekspertizės aktas prieštarauja Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai, vadovaujamasi įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis.

24. Ieškovė nesutinka su eksperto nustatyta turto vertė, tačiau nenurodo, jog ekspertas būtų pažeidęs konkrečias Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas. Kaip jau minėta, Metodikos 58.1 p. nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Pavyzdžiui, 8 objekto sandoris sudarytas 2018 m. gruodžio mėnesį, tuo tarpu 9 objekto sandoris sudarytas 2018 m. liepos mėnesį, t. y. 5 mėnesiais anksčiau. Todėl remiantis Metodikos 58.1 p. teismo ekspertas pagrįstai prioritetą teikė 8 objekto sandoriui nes jis yra artimesnis vertinimo datai 2021 m. kovo 3 dienai (ekspertizės 4 lentelė). Be to, ginčas šioje byloje kilo dėl žemės sklypo vertės, kurio plotas yra 0,4324 ha. 8 objekto plotas yra 0.2971 ha, tuo tarpu 9 objekto plotas sudaro net 0.872 ha, t. y. didesnis nei ginčo žemės sklypo plotas. Tuo tarpu 8 objekto plotos skirtumas nėra žymus. Dėl to 8 objektas yra ženkliai panašesnis į ginčo sklypą, taigi labiau atitinka vertinamąjį objektą. Be kita ko, visuotinai žinoma pastarųjų metų nekilnojamojo turto kainų kilimo tendencija, todėl teismui nekyla abejonių, jog nuo 2018 m. liepos 26 d., kai turtą įsigijo atsakovė iki 2021 m. kovo 3 d., kaina galėjo objektyviai padidėti 68.950,00 Eur suma, t. y. nuo 490.050,00 Eur iki 559.000,00 Eur.

25. Vertinant ekspertizės išvadas, teismas nenustatė kokių nors jų trūkumų, galinčių kelti abejonių dėl išvadų patikimumo, objektyvumo, surinktų duomenų išvadoms padaryti pakankamumo, o ieškovo nesutikimas su išvadomis buvo grindžiamas tik parinktų lyginamųjų objektų specifika, kuri nepagrindžia ekspertizės trūkumų. Todėl teismas remiasi ekspertizės išvadomis.

26. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nustatytinas atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 1P-43-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (ikimokyklinio ugdymo įstaigai (duomenys neskelbtini) gyvenamajame kvartale, Vilniuje, statyti)“ paimtą ,4324 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 559.000,00 Eur.

27. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų priteista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškinyje prašė nustatyti, kad atsakovei atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą ginčo žemės sklypą dydis yra 458.000,00 Eur. Atsakovė siekė –559.000,00 Eur. Tai reiškia, kad ginčo suma yra 101.000,00 Eur. Teismas prieš tai nusprendė, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą minėtą žemės sklypą dydis yra 559.000,00 Eur, taigi atsakovės prašymas iš esmės patenkintas visiškai, dėl to turi būti atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė šioje byloje turėjo 3.751,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovės atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymą dėl ekspertizės skyrimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 1 val. LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalūs dydžiai (2015 m. kovo 19 d. redakcija) yra šie: 8.2 p. - už atsiliepimą į ieškinį – 2,5 koeficientas, maksimalus dydis 3.793,50 Eur (1.517,4 x 2,5 = 3.793,50 Eur), 8.3 p. – už tripliką – 1,5 koeficientas, maksimalus dydis 2.276,10 Eur (1.517,4 x 1,5 = 3.793,50 Eur), 8.16 p. - už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 koeficientas, maksimalus dydis 606,96 Eur (1.517,4 x 0,4 = 606,96 Eur), 8.19 p. - už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, – 0,1 koeficientas, maksimalus dydis 151,74 Eur/val. (1.517,4 x 0,1 = 151,74 Eur). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų apimtį, Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teismas laiko pagrįstomis 3.751,00 Eur išlaidas už atsakovės advokato teiktas teisines paslaugas. Teismo vertinimu jų mažinti nėra pagrindo. Todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 3.751,00 Eur už advokato pagalbą. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, atsakovei UAB „VBG invest“ iš ieškovo priteistinos 1.150, 00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos sumokant už ekspertizės atlikimą, eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Atsakovei iš ieškovo viso priteistinos 4.851,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

10. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

11. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)bei nustatyti atlyginimo už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą visuomenės poreikiams dydį – 559.000,00 Eur (penki šimtai penkiasdešimt devyni tūkstančiai eurų).

Priteisti atsakovei UAB „VBG invest“ iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 4.851,00 Eur (keturi tūkstančiai aštuoni šimtai penkiasdešimt vienas euras 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.