- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- 2YT-12215-328/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05544-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2020 m. liepos 26 d. skundu prašė: 1) panaikinti 2020 m. liepos 20 d. patvarkymą Nr. S-20-74/15874, kuriuo nustatyta, kad 2020 m. liepos 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-74-14903, jau buvo įvykdytas, 2020 m. gegužės 13 d., informavus apie priimtą sprendimą išieškotojo įgaliotą asmenį; 2 ) toliau aktyviai tęsti išieškojimo veiksmus prieš skolininkę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos; 3) kreiptis į teismą dėl baudų po 300 Eur už kiekvieną nevykdymo ir kliudymo vykdyti dieną skyrimo juridinio asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovams – direktoriui L. Č., Palangos skyriaus vedėjai N. J.. Nurodė, jog antstolės patvarkymas nepagrįstas ir naikintinas dėl skunde nurodytų priežasčių, t. y. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir – LVAT) 2020 m. gegužės 13 d. neskundžiamu sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo A. K. skundą – panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.) ,,Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-596-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigojo NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovas 2020 m. gegužės 17 d. elektroniniu paštu kreipėsi į NŽT Palangos skyrių ir prašė informuoti apie 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo įvykdymą. 2020 m. birželio 2 d. Palangos skyriaus vyriausioji specialistė (teisininkė) V. V. elektroniniu laišku atsakė, kad įsiteisėjusį 2020 m. gegužės 13 d. teismo sprendimą vykdys tada, kada Regionų apygardos teismo Klaipėdos rūmai išspręs pirmoje instancijoje nagrinėjamas administracines bylas Nr. el-374-342/2020 ir Nr. el3-602-243/2020 bei įsiteisės priimti sprendimai. Analogiškai atsakyta 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. (16SD-1203-(14.16.136E.), kurio atsakovių pateiktais duomenimis vadovavosi antstolė priimdama skundžiamą 2020m. liepos 20 d. patvarkymą Nr. S-20-74-15874. Mano, esant akivaizdu, kad NŽT ir NŽT Palangos skyrius 2020 m. liepos 11 d. pranešimu Nr. 16SD- - (14.16.136E) „Dėl raginimo įvykdyti sprendimą“ melagingai pranešęs, kad Palangos skyrius įvykdė teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020 ir apie tai 2020 m. birželio 11 d. raštu pranešė A. K. įgaliotam atstovui advokatui A. J., sąmoningai nevykdo antstolio reikalavimo, todėl skundu kreipėsi į antstolę.
Suinteresuotas asmuo antstolė R. V. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, kad vykdydama jai pateiktą vykdomąjį raštą 2020 m. liepos 3 d. išsiuntė NŽT raginimą įvykdyti sprendimą. Į antstolės raginimą NŽT pateikė 2020 m. birželio mėn. raštą ,,Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. 16SD- -(14.16.136E), adresuotą išieškotojo atstovui, kuriame išdėstyta, kad NŽT Palangos skyriuje buvo gautas pakartotinis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštas Nr. (4.17)-D3-2687 ,,Dėl informacijos pateikimo“, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) reikalingas miesto savivaldybės reikmėms, naudojimo būdas keičiamas nebus, ir nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybėn neatlygintinai sklypo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise, nebus vykdomas ir šis žemės sklypas negali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19 punktą - teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus NŽT nepriskirta teisė ir (ar) pareiga vertinti savivaldybių tarybų veiklos, NŽT neturi teisinio pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir atkurti nuosavybės teises pareiškėjui A. K. į visuomenės paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutiko. Nurodė, jog 2020 m. liepos 15 d. raštu Nr. 16SD-1332-(14.16.136E) ,,Dėl raginimo įvykdyti sprendimą” informavo antstolę apie tai, kad NŽT Palangos skyrius įvykdė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1141-756/2020 ir priėmė motyvuotą sprendimą dėl pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui A. K. 0,2ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), ir šį sprendimą išdėstė 2020 m. birželio 11 d. rašte Nr. 16SD-1203-(14.16.136E) ,,Dėl teismo sprendimo vykdymo”, adresuotame pareiškėjo atstovui. Nurodė, jog 2020 m. liepos 27 d. raštu Nr. 16SD-1402(14.16.136E) ,,Dėl rašto papildymo” NŽT Palangos skyrius papildomai informavo pareiškėjo atstovą, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, sprendimo priėmimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, perduodant pareiškėjui A. K. 0,2 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), administracinė procedūra nutraukiama, kadangi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai šiuo metu nagrinėja pareiškėjo skundą tuo pačiu klausimu ir sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-602-243/2020 dar nėra priimtas. Mano, jog antstolės patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde išdėstyti argumentai ir reikalavimai atmestini.
Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmai) 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pareiškėjo skundas atmestas.
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės R. V. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2020 m. birželio 25 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų vykdomąjį raštą Nr. eI-6374-583/2018, dėl neturtinio pobūdžio išieškojimo, kurioje skolininkė yra NŽT, o išieškotojas – A. K.. Iš vykdomojo rašto turinio matyti, jog, nuspręsta panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 16SD-232-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 1SS-596-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūra perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Antstolė 2020 m. liepos 2 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2020 m. liepos 3 d. raginimu įvykdyti sprendimą NŽT nustatytas 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos terminas sprendimą įvykdyti.
Antstolės kontoroje 2020 m. liepos 16 d. gautas NŽT raštas Nr. 16SD--(14.16-136E), kuriuo NŽT informavo antstolę, jog teismo sprendimą įvykdė ir priėmė motyvuotą sprendimą dėl pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, kurį išdėstė 2020 m. birželio 11 d. pareiškėjo atstovui adresuotame rašte Nr.16SD-1203-(14.16.136E). 2020 m. liepos 20 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl raginimo įvykdymo Nr. S-20-74-15874, kuriuo nustatė, jog 2020 m. liepos 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą buvo įvykdytas, 2020 m. gegužės 13 d., informavus apie priimtą sprendimą A. K. įgaliotą asmenį.
Byloje pateikti duomenys, jog 2020 m. liepos 27 d. sprendimu (raštu) Nr. 16SD-1402-(14.16.136E) ,,Dėl rašto papildymo“ NŽT papildė 2020 m. birželio 11 d. raštą Nr. 16SD-1203-(14.16.136E) ir paaiškino, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 patvirtino teritorijos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detalųjį planą ir 2.4 puntu, pagal detaliojo plano sprendinius nustatė, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; šiuo sprendimu patvirtinti detaliojo plano sprendiniai ir nustatytas naudojimo būdas nėra pakeisti ir yra galiojantys; nurodė, jog NŽT Palangos skyrius 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 16SD-1588-(14.16.104) pateikė pareiškėjui A. K. informaciją apie Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. (4.17)-D3-2687 išdėstytą poziciją. Minėtą NŽT Palangos skyriaus raštą išnagrinėjo NŽT direktorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir 2019 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. ISS-1860-(5.59E) pateikė A. K. skundo nagrinėjimo rezultatus; pažymėjo, jog dėl NŽT Palangos skyriaus priimtų sprendimų A. K. kreipėsi į teismą ir sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-602-243/2020 nėra priimtas; apibendrinant nurodytą, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, administracinę procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo nutraukė. Pareiškėjas dėl NŽT 2020 m. liepos 27 d. sprendimo (rašto) pateikė skundą, kurio pagrindu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose pradėta administracinė byla Nr. eI3-7542-243/2020.
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. liepos 20 d. patvarkymą, tęsti vykdymo veiksmus, kreiptis į teismą dėl baudos skolininkei (jos atstovams) skyrimo.
CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis raštas, išduotas pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą administracinėje byloje.
Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. CPK 655 straipsnio 1 dalis numato, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos (CPK 659 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 624 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.
Nagrinėjamu atveju, antstolė 2020 m. liepos 20 d. patvarkymu nustatė, jog 2020 m. liepos 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą yra įvykdytas, 2020 m. gegužės 13 d., informavus apie priimtą sprendimą A. K. atstovą. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkė 2020 m. birželio 11 d. raštu Nr. 16SD-1203-(14.16.136E), adresuotu pareiškėjo A. K. atstovui, nurodė, jog vykdydama teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6374-583/2018, teikia raštą (sprendimą), ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui A. K. 0,2 ha dalį žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame rašte NŽT, remdamasi 2015 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr.T2-31 2.4 punktu, nurodė, kad žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal detaliojo plano sprendinius buvo nustatytas naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos; remdamasi 2019 m. rugpjūčio 6 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštu Nr.(4.17)-D3-2687 ,,Dėl informacijos pateikimo“ (kuriuo pakartotinai NŽT Palangos skyrius informuotas, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) reikalingas miesto savivaldybės reikmėms, naudojimo būdas keičiamas nebus, ir nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybėn neatlygintinai sklypo dalį bendrosios nuosavybės teise, nebus vykdomas ir šis žemės sklypas negali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise), pažymėdama, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-374-342/2020 dėl nurodyto sprendimo panaikinimo, pranešė, jog NŽT spręs klausimą dėl naujo iki 0,2000 ha dydžio žemės sklypo perdavimo neatlygintinai nuosavybėn A. K. 1,5485 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-374-342/2020.
Rašytine bylos medžiaga bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-374-342/2020, pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismo 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas, nuspręsta panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą „Dėl informacijos pateikimo” Nr. (4.17)-D3-2687. Byloje gautas apeliacinis skundas, kuris su byla išsiųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tokiu būdu teismo sprendimas administracinėje byloje nėra įsiteisėjęs.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-602-609/2020 pagal A. K. skundą dėl atsakovei NŽT ir Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 16-SD-1588-(14.16.104) ir 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 1SS-1860-(5.59E) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Byloje 2021 m. sausio 13 d. numatytas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas.
Iš 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) spendimo administracinėje byloje Nr. eA-1141-576/2020 (administracinė byla pirmosios instancijos teisme – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose Nr. eI-6374-583/2018) turinio matyti, jog nustačius pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimą ir NŽT 2018 m. kovo 23 d. sprendimą bei įpareigoti NŽT Palangos skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, ar yra pagrindas (nėra pagrindo) vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype LVAT taip pat nurodė, jog NŽT Palangos skyrius, turėdamas pareigą laikytis VAĮ 8 straipsnio nuostatų reikalavimų, naujame sprendime išdėstęs nustatytas visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis nuosavybės teisių atkūrimą, turi pagrįsti, kodėl yra arba nėra pagrindo vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą perduodant pareiškėjui 0,2 ha dalį žemės sklype (sprendimo 28 punktas).
Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, skolininkės 2020 m. liepos 15 d. rašte, o taip pat 2020 m. birželio 11 d. rašte nurodytas aplinkybes, šio rašto turinį, darytina išvada, jog antstolė, priimdama 2020 m. liepos 20 d. patvarkymą dėl raginimo įvykdymo, nepagrįstai nustatė, jog raginimas įvykdyti sprendimą buvo įvykdytas NŽT 2020 m. birželio 11 d. NŽT raštu pareiškėjo atstovui pateikus informaciją (CPK 185 straipsnis). Iš byloje pateikto 2020 m. birželio 11 d. rašto turinio matyti, jog pareiškėjui buvo pateikta informacija, jog teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą vykdo antstolė, bus įvykdytas (t. y. klausimą NŽT spręs) tada, kai įsiteisės administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-374-342/2020. Minėtas teismo procesinis sprendimas nėra įsiteisėjęs.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, antstolės 2020 m. liepos 20 d. patvarkymas dėl raginimo įvykdymo Nr. S-20-74-15874, kuriuo antstolė nustatė, jog 2020 m. liepos 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą buvo įvykdytas, 2020 m. gegužės 13 d., informavus apie priimtą sprendimą A. K. įgaliotą asmenį, naikintinas įpareigojant antstolę klausimą dėl raginimo (ne)įvykdymo svarstyti iš naujo, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes (CPK 513 straipsnis).
Pažymėtina, jog antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimų vykdymą. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.).
Pareiškėjas taip pat prašo toliau aktyviai tęsti išieškojimo veiksmus prieš skolininkę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos bei kreiptis į teismą dėl baudų po 300 Eur už kiekvieną nevykdymo ir kliudymo vykdyti dieną skyrimo juridinio asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovams – direktoriui L. Č., Palangos skyriaus vedėjai N. J..
Nagrinėjamu atveju, panaikinus antstolės patvarkymą, kuriuo nustatyta, kad 2020 m. liepos 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą buvo įvykdytas bei įpareigojus antstolę klausimą dėl raginimo (ne)įvykdymo svarstyti iš naujo, įvertinus tai, kad pareiškėjo reikalavimas tęsti vykdymo veiksmus bei skirti baudą dėl sprendimo nevykdymo yra antstoliui valstybės suteiktų įgalinimų dalis, be to, neatsiejamai susiję su aplinkybių, ar raginimas įvykdyti teismo sprendimą yra įvykdytas (neįvykdytas), konstatavimu, pareiškėjo reikalavimai šioje bylos stadijoje, netenkintini, kadangi nėra pagrįsti (CPK 185 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
tenkinti iš dalies pareiškėjo A. K. skundą.
Panaikinti antstolės R. V. 2020 m. liepos 20 d. patvarkymą dėl raginimo įvykdymo Nr. S-20-74-15874, kuriuo antstolė nustatė, jog 2020 m. liepos 3 d. raginimas įvykdyti sprendimą buvo įvykdytas, 2020 m. gegužės 13 d., informavus apie priimtą sprendimą A. K. įgaliotą asmenį, ir įpareigoti antstolę raginimo įvykdyti sprendimą (ne)įvykdymo klausimą svarstyti iš naujo, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei R. V..
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.