Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-9191-541/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
2-9191-541/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04047-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
V. S.
Atsakovas
O. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-9191-541/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04047-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, spręsdama ieškovo V. S. ieškinio dėl 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimo, išduoto atsakovo O. M. (O. M.) vardu, pripažinimo negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2019 m. vasario 5 d. ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu ieškovo pasirašytą įgaliojimą atsakovui O. M., patvirtintą 2002 m. spalio 1 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo jo išdavimo dienos, nes šalys neturėjo teisės sudaryti ginčytino sandorio, nes įgaliojime nurodytas butas buvo konfiskuotas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir kuris ginčytino įgaliojimo išdavimo metu buvo įtrauktas į Mokesčių inspekcijos apskaitą bei visiškai arba iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio. Taip pat prašė teismo prie šios bylos prijungti civilinę bylą Nr. 2-29695-967/2018, kurioje yra surinkti su ginču susiję įrodymai, bei teismo iniciatyva patikslinti atsakovų asmens bei adresų duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinį atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnyje numatyti pagrindai, kada teismas atsisako priimti pareikštą ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog ieškinį atsisakoma priimti, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nurodyta teisės norma yra imperatyvi, kas reiškia, kad teismas, nustatęs jos taikymo sąlygas, negali jos netaikyti. Minėtos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Vadovaujantis minėta teisės norma ir kasacinio teismo išaiškinimais, tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Todėl, siekiant nustatyti, ar aptariami ieškiniai yra tapatūs, būtina įvertinti nurodytus elementus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-292-943/2015). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reiškiamų reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (CPK 18 straipsnis). Neįrodinėtinos yra aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys ir tokios aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais (182 straipsnio 2 dalis), o šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys, bei jų teisių perėmėjai, negali iš naujo pareikšti teisme tapačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (res judicata galia) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata galia taikoma ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui, kas reiškia draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.

Nagrinėjamu atveju, pateiktu ieškiniu ieškovas teigia, jog šis ieškinys skiriasi nuo anksčiau jo inicijuotų ir teismų nagrinėtų bylų, jose buvo kitos šalys, netapatūs reikalavimai, buvo skundžiami du skirtingi įgaliojimai, o šiuo ieškiniu yra prašoma panaikinti tik vieną įgaliojimą, nurodyti kiti teisiniai kreipimosi pagrindai. Sutiktina, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007 ieškovo ieškinys atsakovui O. M. dėl 2002 m. rugsėjo 20 d. ir 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.81 straipsnio pagrindu, buvo atmestas. Teismas nustatė, kad nėra pagrindo naikinti įgaliojimų, abu įgaliojimai galiojo tik vienerius metus ir yra pasibaigę. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvavo O. K., V. J., Marijampolės pataisos namai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, nenustačius naujų reikšmingų aplinkybių, nutartį apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nutartimi pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei Marijampolės pataisos namų administracijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui O. M., dėl 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu nutraukė pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Kauno apygardos teismui bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, 2009 m. kovo 31 d. nutartimi pirmosios instancijos nutartis palikta nepakeista; Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-955-845/2010 ieškovo ieškinys atsakovui O. K. dėl 2002 m. rugsėjo 20 d. ir 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartimi, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-85-301/2011 ieškovo ieškinys Marijampolės pataisos namų administracijai dėl 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2‑264-855/2012 ieškovo ieškinys atsakovams O. K. ir O. M. dėl 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartimi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑12006-816/2015 atsisakyta priimti ieškovo ieškinį sau pačiam, kuriuo buvo prašoma 2002 m. spalio 1 d. išduotą įgaliojimą pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑19649-155/2015 atsisakyta priimti ieškovo ieškinį sau pačiam ir trečiajam asmeniui O. M., kuriuo buvo prašoma 2002 m. spalio 1 d. išduotą įgaliojimą pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑29695-967/2018 atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl 2002 m. spalio 1 d. išduoto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu nuo jo išdavimo ir žalos atlyginimo atsakovams O. M. ir V. J., vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu (kai yra išnagrinėta byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu ir sprendimas yra įsiteisėjęs). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, bei teismų priimtus procesinius sprendimus civilinėse bylose pagal ieškovo V. S. ieškinius, darytina išvada, kad ieškovo visi pareikšti ieškiniai iš esmės grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, o tapatūs reikalavimai buvo pareikšti tiems patiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Nors ieškovas sąmoningai keičia asmenis, nurodomus atsakovais, tačiau iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad bylose nuolat dalyvauja tos pačios šalys, o ieškinio dalykas visose išnagrinėtose bylose yra tapatus - 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimo, išduoto atsakovo O. M. vardu, pripažinimas negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad kitose civilinėse bylose buvo skundžiami du skirtingi įgaliojimai, esminės reikšmės neturi, kadangi, kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-142-833/2014, antrasis ieškovo išduotas įgaliojimas buvo pripažintas negaliojančiu vien dėl tos aplinkybės, jog byloje nebuvo ginčo dėl ieškinio reikalavimo ir pats ieškovas prašė ieškinį tenkinti.

Vertinant pareikštų ieškinio dalykų sutapimą, vertinamos ne tik reikalavimų lingvistinės formuluotės, bet pats ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Iš jau išnagrinėtų civilinių bylų matyti, kad ieškovas iš esmės visur nurodo tą patį ieškinio dalyką – minėto įgaliojimo panaikinimą, o tai, kad ieškovas vienose bylose prašė žalos atlyginimo, o kitose ne, nesudaro pagrindo manyti, kad reikalavimai yra ne tapatūs, nes žalos reikalavimas yra tik išvestinis iš pagrindinio reikalavimo pripažinti įgaliojimą negaliojančiu. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Kaip jau buvo minėta, ieškinys visose civilinėse bylose grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, todėl tai leidžia konstatuoti ieškinio pagrindo tapatumą. Sprendžiant ginčo tarp tų pačių šalių buvimo klausimą, iš ieškinio turinio matyti, kad jame minimi tie patys asmenys - O. M., V. J., O. K., Marijampolės pataisos namų administracijos atstovai – kurie, vienais ar kitais procesiniais pagrindais dalyvauja visose išnagrinėtose civilinėse bylose, todėl sąmoningas ieškovo ginčo šalių keitimas, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinio tapatumo nebuvimo šalių aspektu. Taigi, manytina, kad nagrinėjamu atveju, tenkinamos visos sąlygos pripažinti pareikštą ieškinį tapačiu, jau išnagrinėtiems aukščiau nurodytose civilinėse bylose.

Teismas negali kvestionuoti įsiteisėjusių procesinių sprendimų priimtų bylose dėl tapataus dalyko, dėl to paties faktinio pagrindo ir tų pačių šalių bei pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius.

Atsižvelgiant į tai, teismas atsisako priimti ieškovo ieškinį, o ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo ieškinį dėl 2002 m. spalio 1 d. įgaliojimo, išduoto atsakovo O. M. (O. M.) vardu, pripažinimo negaliojančiu nuo jo išdavimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė