- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-611-794/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36193-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- R. T.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB ,,Elma“
- Kategorijos
- 3.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.2.6.12.3Sprendimo išaiškinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (atsakovo) R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-524-861/2018 pagal pareiškėjo R. T. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, suinteresuoti asmenys UAB ,,Elma“, UAB ,,Sevalga‘‘, J. L., E. B., Lietuvos Respublikos Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (atsakovas) R. T. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti 2018-04-30 teismo sprendimą.
2. Nurodė, kad teismas sprendimu įpareigojo atsakovus R. T., E. B., J. L. ir UAB „Sevalga“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – lauko terasą (Žemės sklypo plane pažymėtą pastabų 1 punkte), metalinių konstrukcijų priestatus (Žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2 – 3 punktuose), esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę bei įpareigojo atsakovą R. T. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti oro kondicionavimo – vėdinimo ir video sistemas, esančias pastate – stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovui R. T. nuosavybės teise priklauso 808755/1000000 dalys negyvenamosios patalpos - parduotuvės su kavine. R. T. iki sprendimo įvykdymo termino pabaigos nugriovė metalinių konstrukcijų priestatus ir išmontavo oro kondicionavimo - vėdinimo ir video sistemas, tad pilnai įvykdė teismo sprendimą, tačiau 2019-07-29 gavo antstolio raginimą, kuriuo nurodoma nedelsiant nugriauti metalinių konstrukcijų priestatus, esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išmontuoti oro kondicionavimo - vėdinimo sistemas, esančias pastate - stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pilnai įvykdė teismo įpareigojimą ir nugriovė metalinių konstrukcijų priestatą, t. y. nugriovė metalines (skardines) konstrukcijas, kuriomis buvo apskardinta stoginė, tačiau atsakovui liepiama papildomai nugriauti ir rampą su joje esančiais metaliniais stulpais, laikančias stogą, tad esant šioms aplinkybės lieka neaišku, ar atsakovas 2018-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-524-861/2018, yra įpareigotas ne tik nugriauti metalinį priestatą, bet ir nugriauti rampą su joje esančiomis metalinėmis sijomis. Patikslintu prašymu atsakovas paaiškino, kad ieškovė UAB „Elma“ ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus nugriauti statinius – lauko terasą (žemės sklypo plane pažymėtą pastabų 1 p.), du metalinių konstrukcijų priestatus (žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2-3 punkte), esančius (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę bei išmontuoti oro kondicionavimo-vėdinimo ir video sistemas, esančias pastate-stoginėje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl priverstinio teismo sprendimo įvykdymo kreipėsi į antstolį Gintautą Puodžiuką, kuris 2019-11-05 aktu Nr. 19-S19-1202 nustatė, kad vis dar neišmontuoti metalinių konstrukcijų karkasai, jų stogas bei po konstrukcijomis esantis betoninis pamatas (plane pažymėti sutartiniais ženklais 17-26). Ieškovė ieškiniu reikalavo nugriauti būtent metalinių konstrukcijų priestatą (nurodytą žemės sklypo plano pastabų 2 punkte), nereikšdama reikalavimo nugriauti po metalinėmis konstrukcijomis esančios betoninės rampos dalies ir stogo dangos konstrukcijos. Be to, pati ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti metalinių konstrukcijų priestatą, žemės sklypo plano pastabose pažymėtą 2 punkte įrodinėjo taip, kad metalinės konstrukcijos apima tik išorinį apskardinimą ir neapima betoninės rampos, virš jos esančios stoginės dalies ir sijų, jungiančių rampą su stogine dalimi.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepime į prašymą pažymėjo, kad su nurodytais argumentais nesutinka, kadangi teismo sprendimas dalyje dėl metalinių konstrukcijų priestato, žemės sklypo plane pažymėto pastabų 2 p., nėra įvykdytas – priestatas yra pastatas, o pastatas – turintis išorines sienas ir stogą materialinis objektas, sukurtas statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungtas su žeme, t. y. statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę ar remiasi į žemės paviršių. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės nuomone, teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas nugriauti metalinių konstrukcijų priestatą, apima ne tik metalinių sienų, kaip tai supranta atsakovas, nugriovimą, bet ir karkaso konstrukcijų, stogo ir betoninio pamato nugriovimą/išmontavimą. Pagal nuotraukas matyti, kad karkasas, betoniniai pamatai ir stogas sudaro vientisą konstrukcinį objektą, t. y. karkasas yra sumontuotas tiksliai pagal betoninio pamato parametrus (tikslingai tokio priestato įrengimui); betoninio pamato techniniai parametrai, forma kartu su karkasu esant sienoms sudarytų pastatą/priestatą; aplink pamatus nėra jokių kitų pamatų, paaukštėjimų ir pan., o ir vienoje karkasinėje pusėje yra likę mūrinės sienos, statytos pagal karkaso liniją, fragmentai. Ieškovė taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal žemės sklypo planą jokių betoninių pamatų/pakilimų toje vietoje nėra nustatyta, o pagal žemės sklypo planą matyti, kad prie pastato yra pastatyti ir viešame registre apskaityti, kaip pastato dalis, laiptai, įėjimas į kavinės patalpas, o kitokių betoninių ar kitokių pakilimų/konstrukcijų prie pastato nėra ir negali būti. Ieškovės nuomone, karkasines konstrukcijas, stogą ir betoninį pamatą privalu nugriauti ir remiantis apeliacinės instancijos teismo išvadomis, jog jei ir laikyti, kad ginčo priestatai buvo pastatyti kartu su pagrindiniu pastatu, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-12-13 nutarimu Nr.570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“, bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto gyvenvietėse ir kaimo vietovėje galėjo būti pradėta tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimą, o atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių statybos teisėtumą. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-30 sprendimu įpareigojo atsakovus ne tik nugriauti metalinių konstrukcijų priestatus, bet ir sutvarkyti statybvietę, o statybvietė nėra sutvarkyta iki šiol - ginčo priestato vietoje po nenugriautu stogu pastatyta metalinė dėžė, kurioje sumontuota/yra oro kondicionavimo sistema, taip pat įmontuotos durys, kurių neturi būti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi išaiškino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-524-861/2018, nurodydamas, kad teismas įpareigojo atsakovus R. T., E. B., J. L. ir UAB „Sevalga“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – lauko terasą (Žemės sklypo plane pažymėtą pastabų 1 punkte), metalinių konstrukcijų priestatus (Žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2 – 3 punktuose), esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę bei įpareigojo atsakovą R. T. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti oro kondicionavimo – vėdinimo ir video sistemas, esančias pastate – stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe išmontuoti metalinių konstrukcijų karkasus, jų stogą bei po konstrukcijomis esantį betoninį pamatą.
5. Teismas konstatavo, jog sprendžiant ar tinkamas teismo sprendimo įvykdymas apima ir po priestato karkasu esančio betoninio pamato išmontavimą, reikia atsižvelgti į šalių proceso metu naudotas atitinkamas sąvokas. Ieškovės UAB ,,Elma“ atstovė aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog žodžiu ,,rampa‘‘ buvo apibūdinamas rampa, esanti pastato viduje, dėl kurios, kaip teisingai nurodė atsakovai, nagrinėjant bylą ginčo nekilo. Tuo tarpu ieškovui nurodant pastato išorėje esantį betoninį pamatą su metalinėmis sijomis, laikančiomis stogo konstrukciją, kaip objektą, kurio nenugriovus nėra įvykdytas teismo sprendimas, pareiškėjo (atsakovo) teiginiai, jog tai yra rampa, dėl kurios ginčo nebuvo, nepagrįsti. Teismo teigimu, iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad karkasas, betoninis pamatas ir stogas akivaizdžiai sudaro vientisą konstrukciją - karkasas visiškai atitinka betoninio pamato matmenis. Be to, teismas sutiko su ieškovo išsakyta pozicija, kad sprendžiant klausimą dėl sprendimo išaiškinimo, yra būtina atsižvelgti ir į apeliacinės instancijos teismo išsakytus argumentus. Atsakovas kaip vieną iš argumentų, kad jis nėra įpareigotas nugriauti betoninės rampos ir stogo dalies virš jos, nurodo aplinkybę, jog ieškovo byloje įrodinėta pastato padėtis iki teisės pažeidimo buvo tokia, jog kartu su betonine rampa 1968 m. buvo pastatyta ir stoginė virš jos, kuri apima ir dalį ieškovo įteisintos stoginės. Tačiau, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas, jei ir laikyti, kad ginčo priestatai buvo pastatyti kartu su pagrindiniu pastatu, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministų Tarybos 1958-12-13 nutarimu Nr.570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“, bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto gyvenvietėse ir kaimo vietovėje galėjo būti pradėta tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimą, o atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių statybos teisėtumą. Taip pat atsakovams esant ginčo statinių naudotojais, atsakovai yra prilyginami šių statinių statytojams, kuriems kyla pareiga nugriauti neteisėtai pastatytus ginčo statinius. Be to, iš į bylą pateiktų ginčo objekto nuotraukų aiškiai matyti, jog 2019-11-15 ginčo objektas yra pradėtas griauti, lyginant su jo nuotraukomis 2019-09-25, kas leido teismui manyti, jog atsakovas supranta teismo sprendimą ir įpareigojimas griauti ginčo objektus jam yra aiškus. Dėl išdėstytų aplinkybių ir vadovaudamasis proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principais teismas išaiškino, jog 2018-04-30 teismas sprendimu įpareigojo atsakovus R. T., E. B., J. L. ir UAB „Sevalga“, per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – lauko terasą (Žemės sklypo plane pažymėtą pastabų 1 punkte), metalinių konstrukcijų priestatus (Žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2 – 3 punktuose), esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę bei įpareigojo atsakovą R.T., gim. (duomenys neskelbtini), per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti oro kondicionavimo – vėdinimo ir video sistemas, esančias pastate – stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe išmontuoti metalinių konstrukcijų karkasus, jų stogą bei po konstrukcijomis esantį betoninį pamatą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas R. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - išaiškinti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimu numatytas įpareigojimas atsakovams nugriauti metalinių konstrukcijų pastatą, žemės sklypo plane pažymėtą pastabų 2 punkte, esantį (duomenys neskelbtini), neapima atsakovų pareigos kartu nugriauti tų pačių metalinių konstrukcijų vietoje esančią betoninę rampą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Aiškindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šios bylos ginčo dalyką ir iš esmės skundžiama nutartimi pakeitė teismo sprendimo turinį, nusprendė dėl to, dėl ko ieškovas nebuvo pareiškęs ieškinio reikalavimo, o atsakovai neturėjo galimybės atsikirsti ir teikti įrodymų. Teismas ne išaiškino teismo sprendimą, bet jį pakeitė, išeidamas iš bylos nagrinėjimo ribų, nes ieškovas neįrodinėjo betoninės rampos statybos neteisėtumo, o atsakovas į tai neatsikirto.
7.2. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių vertinti, kad ieškovas „rampa“ laikė būtent pastato viduje esančią statinio dalį. Vertinant ginčo objektą, byloje net nebuvo keliamas klausimas dėl pastato vidaus dalių, todėl ir „rampa“ nebuvo apibūdinama kaip pastato vidaus dalis. Apelianto teigimu, skirtingai negu nurodė teismas, ieškovas „rampa“ vadino būtent pastato išorėje ir žemės sklype esantį statinį, virš kurio yra sumontuotos metalinės konstrukcijos, o tai patvirtina konkretūs byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, sugretinus ieškovės ir atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytus paaiškinimus dėl betoninės rampos, matyti, jog ginčo šalys vieningai sutiko, kad betoninė rampa prie pastato buvo pastatyta 1968 metais. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose taip pat pripažino, kad būtų atlaisvinta rampa, dėl kurios egzistavimo nuo 1968 m. ginčo nėra. Taigi, ieškovė aiškiai suprato, kad kalbama apie pastato išorėje esančią betoninę rampą ir labai aiškiai nurodė, jog neprašo jos nugriauti, t. y. tokio reikalavimo ieškovė ieškiniu nereiškė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-30 sprendime taip pat konstatavo, kad atsakovų atsikirtimai dėl rampos yra neaktualūs ir teismas dėl to nepasisakė, nes ieškovas neprašo jos nugriauti. Vadinasi, klausimas dėl betoninės rampos nugriovimo teismo liko neišnagrinėtas, vertinant, kad tokio reikalavimo nebuvo. Pati ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo nugriauti metalinių konstrukcijų priestatą, žemės sklypo plano pastabose pažymėtą 2 punkte, įrodinėjo taip, kad metalinės konstrukcijos apima tik išorinį apskardinimą ir neapima pastato išorėje esančios betoninės rampos. Tai reiškia, kad ieškovė ir atsakovai suprato, jog „rampa“ yra ne pastato viduje, bet pastato išorėje. Apelianto teigimu, visuma šių įrodymų leidžia paneigti nepagrįstą skundžiamos teismo nutarties išvadą, kad žodžiu ,,rampa‘‘ ieškovas apibūdino rampą, esančią pastato viduje.
7.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog metalinės konstrukcijos, betoninė rampa ir stogas yra vientisa konstrukcija, nes karkasas visiškai atitinka betoninės rampos matmenis, kadangi ieškovas aiškiai prašė įpareigoti nugriauti metalines konstrukcijas ir atlaisvinti po jomis esančią betoninę rampą. Šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kad metalinių konstrukcijų karkasas atitinka betoninio pamato matmenis, nes metalinės konstrukcijos ir buvo sumontuotos ant nuo seno egzistavusio betoninio pamato, tačiau vien ši aplinkybė (t. y. karkaso ir betoninio pamato matmenų atitikimas) nekeičia ieškinio reikalavimo ir nesuteikia teisės teismui, aiškinant teismo sprendimą, išeiti už bylos nagrinėjimo ribų bei nuspręsti dėl to, dėl ko ieškovas nekėlė reikalavimo, o atsakovas neatsikirto.
7.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškina, jog ir Vilniaus apygardos teismas 2019-04-18 nutartimi įpareigojo nugriauti ne tik metalinių konstrukcijų priestatus, bet ir betoninę rampą. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismas motyvavo, jog ginčo statiniai turi būti nugriauti net ir tuo atveju, jeigu jie buvo pastatyti kartu su pagrindiniu pastatu. Šia Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovai nėra įpareigoti nugriauti tuos objektus, kurie nebuvo ginčo dalykas. Vilniaus apygardos teismas nutartyje, vartodamas terminą „ginčo priestatai“, turėjo omenyje ieškinio reikalavime nurodytus statinius, kurie neapima betoninės rampos.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Elma“ pašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-02 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir skirti atsakovui R. T. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ½ šios baudos skiriant ieškovei UAB „Elma“.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas išaiškindamas sprendimą, ginčo dalyką aiškino tinkamai ir sprendimo turinio tokiu išaiškinimu nepakeitė. Ieškovė ieškinį pareiškė dėl žemės sklype neteisėtai pastatytų statinių, o ne jų atskirų dalių nugriovimo. Toks ieškovės reikalavimas buvo suformuluotas ieškiniu ir tokio reikalavimo apimtyje civilinė byla nagrinėta tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.
9.2. Priešingai, nei nurodo apeliantas, ieškovės žodžio „rampa“ apibūdinimas, kaip viduje statinio esančios statinio dalies, buvo nuoseklus nuo civilinės bylos inicijavimo ir atitinka byloje esančius įrodymus. Ieškovė aiškiai nurodė, kad rampa yra statinio viduje ir dėl jos ginčo byloje nėra.
9.3. Teismams konstatavus, kad statiniai pastatyti pažeidžiant teisės aktus, reiškia, kad šie statiniai, iš ko jie besusidarytų (pamatų, stogo, sienų ir pan.), yra pastatyti neteisėtai, ko pasekoje nustačius pažeidimą, turi būti nugriauti. Tokiu būdu, vykdant sprendimą atsakovai privalo nugriauti ginčo statinį, kuris susideda iš stogo, pamato ir stogą su pamatu jungiančių konstrukcijų. Tai yra vientisas konstrukcinis objektas atitinkantis statinio sąvoką ir būtinąsias sąlygas, dėl kurių šis objektas vadintinas statiniu.
9.4. Tuo atveju, jei ieškinys būtų pareikštas tik dėl atskirų statinio dalių nugriovimo, toks ieškinys negalėtų būti tenkintas, nes nustačius, jog statinys pastatytas pažeidus teisės aktų reikalavimus, negalimas būtų tokio pažeidimo pašalinimas tik iš dalies nugriaunant statinį. Sprendimas iš dalies nugriauti neteisėtai pastatytą statinį neatitiktų teisingo sprendimo principo ir pažeistų galiojantį tokių santykių teisinį reguliavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties neteisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis.
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2,3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas išaiškino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimą, nurodydamas, kad teismas įpareigoja atsakovus R. T., E. B., J. L. ir UAB „Selvaga“ nugriauti <...> metalinių konstrukcijų priestatus (Žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2 – 3 punktuose), esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe išmontuoti metalinių konstrukcijų karkasus, jų stogą bei po konstrukcijomis esantį betoninį pamatą. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo išaiškinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
Dėl teismo sprendimo išaiškinimo
13. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2010 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas yra reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013). Tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis), todėl sprendimo rezoliucinė dalis turi būti vertinama (aiškinama/taikoma) susietai su jo motyvuojamąja dalimi.
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą, kuriuo įpareigojo atsakovus R. T., E. B., J. L. ir UAB „Sevalga“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – lauko terasą (Žemės sklypo plane pažymėtą pastabų 1 punkte), metalinių konstrukcijų priestatus (Žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2 – 3 punktuose), esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę bei įpareigojo atsakovą R. T. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti oro kondicionavimo – vėdinimo ir video sistemas, esančias pastate – stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Vykdydamas minėtą teismo sprendimą, atsakovas R. T. nugriovė metalinių konstrukcijų priestatą, t. y. nugriovė metalines (skardines) konstrukcijas, kuriomis buvo apskardinta stoginė, tačiau 2019-07-29 jis gavo antstolio raginimą, kuriuo nurodoma nedelsiant nugriauti metalinių konstrukcijų priestatus, esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, bei išmontuoti oro kondicionavimo - vėdinimo sistemas, esančias pastate - stoginėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis G. Puodžiukas 2019-11-15 Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdymo akte Nr.19-S19-1202 nustatė, kad 2019-11-15 pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kieme vis dar yra neišmontuoti metalinių konstrukcijų karkasai, jų stogas bei po karkasais esantis betoninis pamatas (plane pažymėtas taškais 17-26). Taigi byloje kilo klausimas, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-524-861/2018, atsakovui nustatytas įpareigojimas nugriauti metalinių konstrukcijų priestatą, apima ne tik metalinių sienų nugriovimą, bet ir karkaso konstrukcijų, stogo ir betoninio pamato (rampos) nugriovimą/išmontavimą.
17. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas išaiškino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimą, nurodydamas, kad teismas įpareigoja atsakovus R. T., E.B., J. L. ir UAB „Selvaga“ nugriauti <...> metalinių konstrukcijų priestatus (Žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2 – 3 punktuose), esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe išmontuoti metalinių konstrukcijų karkasus, jų stogą bei po konstrukcijomis esantį betoninį pamatą, atsakovas R. T. teigia, jog aiškindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šios bylos ginčo dalyką ir iš esmės skundžiama nutartimi pakeitė teismo sprendimo turinį, nusprendė dėl to, dėl ko ieškovė nebuvo pareiškusi ieškinio reikalavimo, o atsakovai neturėjo galimybės atsikirsti ir teikti įrodymų. Apelianto teigimu, teismas ne išaiškino teismo sprendimą, bet jį pakeitė, išeidamas iš bylos nagrinėjimo ribų, nes ieškovė neįrodinėjo betoninės rampos statybos neteisėtumo, o atsakovas į tai neatsikirto.
18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2020 m. vasario 10 d. nutartį dėl sprendimo išaiškinimo, procesinių teisės normų, reglamentuojančių sprendimo išaiškinimą, nepažeidė. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas ieškinį pareiškė dėl žemės sklype neteisėtai pastatytų statinių, o ne jų atskirų dalių nugriovimo, t. y. nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus R.T., UAB „Sevalga“, E. B., J. L. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius – lauko terasą (žemės sklypo plane pažymėtą pastabų 1 p.) ir metalinių konstrukcijų priestatus (žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2-3 p.), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurie yra suprantami, kaip materialūs objektai, turintys išorines sienas ir stogą, sukurti statybos darbais, naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungti su žeme, kai statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę ar remiasi į žemės paviršių. Toks ieškovės reikalavimas buvo suformuluotas ieškiniu ir tokio reikalavimo apimtyje civilinė byla buvo nagrinėta tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi ginčo dalyku buvo konkretaus statinio, o ne jo dalies ar dalių, statybos teisėtumo nustatymas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimo panaikinimo plačiau nagrinėjo ginčo statinių statybos teisėtumą nei Vilniaus miesto apylinkės 2018-04-30 teismas sprendime, kadangi atsakovų apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimo panaikinimo iš esmės buvo keliami tie patys klausimai, kurie buvo nurodyti ir atsakovo R. T. prašyme išaiškinti sprendimą ir šiame atskirajame skunde, t. y. buvo nurodytos tos pačios aplinkybės dėl to, kad atsakovams įgijus patalpas rampa ir stoginė buvo, todėl atsakovai šių statinio dalių neprivalo nugriauti. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų apeliacinį skundą, 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi konstatavo, kad netgi, jei ir laikyti, kad ginčo priestatai (t. y. rampa ir stoginė), buvo pastatyti kartu su pagrindiniu pastatu, vadovaujantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958-12-13 nutarimu Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“, bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto gyvenvietėse ir kaimo vietovėje galėjo būti pradėta tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimą, o atsakovai nėra pateikę jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinių statybos teisėtumą. Byloje nesant įrodymų apie tai, kad nuo pastato statybos metų (1968 m.) būtų išduotas teisės aktų reikalaujamas leidimas tokiems statiniams statyti, Vilniaus apygardos teismas minėta 2019-04-18 nutartimi pripažino, kad ginčo statiniai pastatyti neteisėtai ir turi būti nugriauti. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas atsakovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimo panaikinimo taip pat išaiškino, kad būtent atsakovams, kaip neteisėtai pastatytų statinių naudotojams tenka pareiga šiuos statinius nugriauti. Taigi, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui 2018-04-30 sprendime, tiek ir Vilniaus apygardos teismui 2019-04-18 nutartyje konstatavus, kad statiniai pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, reiškia, jog šie statiniai, iš ko jie besusidarytų (pamatų, stogo, sienų ir pan.), yra pastatyti neteisėtai, ko pasekoje nustačius pažeidimą, turi būti nugriauti. Tokiu būdu, akivaizdu, jog vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimą, kurį prašoma išaiškinti, atsakovai privalo nugriauti ginčo statinį (t. y. metalinių konstrukcijų priestatą), kuris susideda iš stogo, pamato ir stogą su pamatu jungiančių konstrukcijų. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, tai yra vientisas konstrukcinis objektas atitinkantis statinio sąvoką ir būtinąsias sąlygas, dėl kurių šis objektas vadintinas statiniu. Be to, byloje esančios nuotraukos (Akto priedai Nr. 1-2 nuotraukos) taip pat patvirtina, kad karkasas, betoninis pamatas ir stogas akivaizdžiai sudaro vientisą konstrukciją - karkasas visiškai atitinka betoninio pamato matmenis, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad karkaso ir stogo sumontavimas tiksliai pagal betoninio pamato parametrus sudaro vientisą konstrukcinį objektą – statinį, kuris privalo būti nugriautas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimą.
20. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas išaiškindamas sprendimą jokiais konkrečiais įrodymais nepagrindė teiginio, jog žodžiu „rampa“ yra apibūdinama pastato viduje esanti rampa dėl kurios byloje ginčo nekilo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su šiais apelianto teiginiais nesutinka ir juos vertina kritiškai, kadangi priešingai, nei nurodo atsakovas, ieškovės žodžio „rampa“ apibūdinimas, kaip viduje statinio esančios statinio dalies, buvo nuoseklus nuo civilinės bylos inicijavimo ir atitiko byloje esančius įrodymus, t. y. civilinėje byloje yra pateikta fotonuotrauka apie faktinę situaciją 2005 m. (I t. 65 b. l.), kurioje matoma rampa, kaip ieškovės prašomo nugriauti statinio viduje esanti nuožulni plokštuma, o ir procesiniuose dokumentuose (t. y. ieškovės 2018-06-20 atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą 2.2.-2.3.p.) ieškovė aiškiai nurodė, kad rampa yra statinio viduje, dėl kurios nagrinėjant bylą ginčo nekilo. Taigi apelianto argumentus dėl ieškovės suvokimo apie rampą, apeliacinės instancijos teismas vertina tik kaip atsakovo subjektyvią poziciją, kuri neatitinka byloje esančių įrodymų.
21. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CPK 278 straipsnio, įtvirtinančio sprendimo išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai sprendė išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimą, jog vykdant minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą turi būti išmontuoti metalinių konstrukcijų karkasai, jų stogas bei po konstrukcijomis esantis betoninis pamatas. Pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą išaiškino teisingai, nekeisdamas teismo sprendime nustatytų aplinkybių ir nekeisdamas priimto ir įsiteisėjusio sprendimo prasmės ir esmės, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
22. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
23. Ieškovė UAB „Elma“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo skirti atsakovui piniginę baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios ½ dalį paskirti ieškovei.
24. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
25. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
26. Nors nagrinėjamu atveju atsakovo atskirasis skundas nėra tenkinamas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų išskirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose atsakovo (pareiškėjo) veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė atsakovo R. T. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, ieškovės UAB „Elma“ prašymas dėl baudos skyrimo atsakovui (pareiškėjui) atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išaiškindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-30 sprendimą, jog teismas įpareigoja atsakovus R. T., E. B., J.L. ir UAB „Selvaga“ nugriauti <...> metalinių konstrukcijų priestatus (Žemės sklypo plane pažymėtus pastabų 2 – 3 punktuose), esančius žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), tame tarpe išmontuoti metalinių konstrukcijų karkasus, jų stogą bei po konstrukcijomis esantį betoninį pamatą, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
28. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Netenkinus atsakovo atskirojo skundo, atmestinas ir apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
30. Ieškovė UAB Elma“ prašo priteisti 280,00 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-10 nutarties parengimą. Minėtoms išlaidoms pagrįsti ieškovė taip pat pateikė rašytinius įrodymus: 2020-02-25 SEB banko sąskaitos išrašą, 2020-02-23 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 9.
31. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – rekomendacijos) už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.16 papunktis). Tokiu būdu ieškovei priteistinas maksimalus užmokestis už advokato teikiamą paslaugą, surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą, sudaro 527,00 EUR (1317.6 EUR x 0,4), kas reiškia, jog ieškovės UAB „Elma“ prašomos priteisti 280,00 EUR bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidų mažinti nėra teisinio pagrindo, todėl iš apelianto (pareiškėjo) R. T. ieškovei UAB „Elma“ priteistina 280,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 3, 98 straipsniai).
33. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Elma“ iš atsakovo (pareiškėjo) R. T. 280,00 EUR (du šimtai aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.